Vieno universalaus draudimo ar leidimo skinti vaisius nuo visų miesto medžių nėra. Teisiškai svarbiausia, kam priklauso žemė ir kas ją administruoja, nes net viešose erdvėse augantys medžiai dažniausiai yra savivaldybės ar kito valdytojo turtas.
Jei medis auga savivaldybės valdomoje teritorijoje ir vietos taisyklės nenumato draudimo, nedidelio kiekio vaisių rinkimas asmeniniam naudojimui paprastai nelaikomas pažeidimu. Vis dėlto praktikoje lemiama tampa ne pats vaisių skynimas, o tai, kaip jis atliekamas ir ar nepažeidžiamas želdinys.
Didžiausia rizika atsiranda, kai bandant pasiekti vaisius laužomos šakos, pažeidžiama žievė, lipama į medį ar sugadinamas aptvėrimas. Tokiais atvejais tai gali būti vertinama kaip viešojo turto sugadinimas, o bauda gali siekti maždaug iki 230 eurų, priklausomai nuo žalos aplinkybių.
Dar griežtesnės taisyklės dažnai galioja saugomose teritorijose ir specialiuose objektuose, pavyzdžiui, nacionaliniuose parkuose, draustiniuose ar botanikos soduose. Ten vaisių, augalų dalių ar kitų gamtos išteklių rinkimas gali būti ribojamas atskirais reikalavimais, todėl pirmiausia verta pasitikrinti konkrečios vietos tvarką.
Atskira situacija yra tada, kai vaisiai kabo virš šaligatvio, bet pats medis auga privačiame sklype. Tokiu atveju vaisiai laikomi savininko turtu, todėl jų skynimas ar net rinkimas gali būti vertinamas kaip svetimo turto pasisavinimas.
Gyventojai neretai baiminasi, kad mieste augantys vaisiai yra užteršti. Naujesni tyrimai rodo, kad didžioji dalis taršos rizikos priklauso nuo konkrečios vietos: šalia intensyvaus eismo gatvių, pramonės zonų ar didelių stovėjimo aikštelių vaisiai gali labiau kaupti teršalus, todėl saugiau rinktis parkus ir didesnes žaliąsias zonas.
Praktinė taisyklė paprasta: prieš skynimą verta įsitikinti, kas administruoja teritoriją, ir ar nėra aiškiai nurodyto draudimo. Bet kuriuo atveju vaisius reikėtų kruopščiai nuplauti, o jei kyla abejonių dėl vietos ar leidimo, saugiausia rinktis kitą medį arba kreiptis į teritorijos valdytoją.