Tag: Miesto medžiai

  • Vilnius turi naują vyriausiąją ekologę: ką iš tiesų keis Vaivos Marozienės sprendimai mieste

    Vilnius turi naują vyriausiąją ekologę: ką iš tiesų keis Vaivos Marozienės sprendimai mieste

    Nuo rugsėjo 14 dienos Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje vyriausiosios ekologės pareigas pradeda eiti ekologė ir kraštovaizdžio architektė Vaiva Marozienė. Savivaldybė tikisi, kad ši pozicija sustiprins aplinkosauginių sprendimų svorį miesto plėtros procesuose.

    Naujoji vyriausioji ekologė koordinuos ekologinio planavimo, klimato kaitos, žaliosios infrastruktūros ir biologinės įvairovės klausimus. Esminė užduotis – užtikrinti, kad urbanistiniai sprendimai derintų aplinkosauginius, socialinius ir ekonominius interesus.

    Kas bus jos atsakomybė

    Vilniaus miesto vicemeras Andrius Grigonis teigė, kad stiprinamos savivaldybės kompetencijos ekologijos srityje leis daugiau dėmesio skirti jautriems miesto aplinkos klausimams. Tarp prioritetų įvardijama brandžių medžių apsauga ir jų augimo sąlygų gerinimas.

    Vyriausioji ekologė taip pat teiks siūlymus dėl medžių atsodinimo, rekomendacijas dėl druskų naudojimo žiemos priežiūroje ir kitų veiksnių, darančių poveikį želdiniams. Tokie sprendimai ypač svarbūs miestams, siekiantiems mažinti karščio salų efektą ir didinti atsparumą ekstremaliems orams.

    Ji vertins teritorijų planavimo, infrastruktūros ir investicinius projektus tvarumo bei poveikio aplinkai požiūriu. Tai reiškia, kad rekomendacijos gali paliesti ne tik parkus ar gatvių želdinimą, bet ir didelius statybų projektus, lietaus nuotekų tvarkymą bei viešųjų erdvių sprendinius.

    Žalioji infrastruktūra ir klimato atsparumas

    V. Marozienė koordinuos žaliosios infrastruktūros kryptį, apimančią želdynus, miesto miškus, žaliuosius koridorius ir gamta grįstus sprendimus. Praktikoje tai gali reikšti didesnį dėmesį lietaus vandens sulaikymui, pralaidžių dangų diegimui ir buveinių vientisumui.

    Pastaraisiais metais Europos miestai vis dažniau pereina nuo pavienių želdinimo iniciatyvų prie sisteminių priemonių, kurios vienu metu mažina potvynių riziką, gerina oro kokybę ir kuria vėsesnes viešąsias erdves. Vilniui tai aktualu tiek dėl intensyvėjančių liūčių, tiek dėl vasaros karščių epizodų, kai tankiai užstatytose teritorijose kyla papildoma sveikatos rizika.

    „Miestas yra gyva ekosistema, todėl ekologiniai klausimai negali būti sprendžiami atskirai nuo urbanistikos, infrastruktūros ar kasdienės miestiečių gyvenamosios aplinkos“, – sakė Vaiva Marozienė.

    „Siek­siu, kad sprendimai dėl miesto plėtros būtų paremti ne tik šiandienos poreikiais, bet ir ilgalaikiu poveikiu gamtai, biologinei įvairovei bei miesto atsparumui klimato kaitai“, – pridūrė ji.

    Patirtis ir išsilavinimas

    V. Marozienė yra atestuota želdynų dalies vadovė ir nepriklausoma želdynų ekspertė, turinti ilgametę patirtį miesto želdynų planavimo ir tvaraus aplinkos valdymo srityse. Ji yra įgijusi ekologijos ir aplinkotyros magistro laipsnį Vilniaus universitete, taip pat studijavusi architektūrą Vilniaus dailės akademijoje.

    Nuo 2022 metais ji dirbo kraštovaizdžio architekte, ekologe ir projektų vadove bendrovėje „Vilniaus miesto parkai“, o nuo 2024 metais ėjo vyriausiosios Vilniaus miesto sodininkės pareigas. Savivaldybė pabrėžia, kad ši patirtis leis greičiau pereiti nuo strateginių tikslų prie praktinių sprendimų mieste.

  • Ar galima skinti vaisius nuo miesto medžių? Viena detalė gali kainuoti iki 230 eurų

    Ar galima skinti vaisius nuo miesto medžių? Viena detalė gali kainuoti iki 230 eurų

    Vieno universalaus draudimo ar leidimo skinti vaisius nuo visų miesto medžių nėra. Teisiškai svarbiausia, kam priklauso žemė ir kas ją administruoja, nes net viešose erdvėse augantys medžiai dažniausiai yra savivaldybės ar kito valdytojo turtas.

    Jei medis auga savivaldybės valdomoje teritorijoje ir vietos taisyklės nenumato draudimo, nedidelio kiekio vaisių rinkimas asmeniniam naudojimui paprastai nelaikomas pažeidimu. Vis dėlto praktikoje lemiama tampa ne pats vaisių skynimas, o tai, kaip jis atliekamas ir ar nepažeidžiamas želdinys.

    Didžiausia rizika atsiranda, kai bandant pasiekti vaisius laužomos šakos, pažeidžiama žievė, lipama į medį ar sugadinamas aptvėrimas. Tokiais atvejais tai gali būti vertinama kaip viešojo turto sugadinimas, o bauda gali siekti maždaug iki 230 eurų, priklausomai nuo žalos aplinkybių.

    Dar griežtesnės taisyklės dažnai galioja saugomose teritorijose ir specialiuose objektuose, pavyzdžiui, nacionaliniuose parkuose, draustiniuose ar botanikos soduose. Ten vaisių, augalų dalių ar kitų gamtos išteklių rinkimas gali būti ribojamas atskirais reikalavimais, todėl pirmiausia verta pasitikrinti konkrečios vietos tvarką.

    Atskira situacija yra tada, kai vaisiai kabo virš šaligatvio, bet pats medis auga privačiame sklype. Tokiu atveju vaisiai laikomi savininko turtu, todėl jų skynimas ar net rinkimas gali būti vertinamas kaip svetimo turto pasisavinimas.

    Gyventojai neretai baiminasi, kad mieste augantys vaisiai yra užteršti. Naujesni tyrimai rodo, kad didžioji dalis taršos rizikos priklauso nuo konkrečios vietos: šalia intensyvaus eismo gatvių, pramonės zonų ar didelių stovėjimo aikštelių vaisiai gali labiau kaupti teršalus, todėl saugiau rinktis parkus ir didesnes žaliąsias zonas.

    Praktinė taisyklė paprasta: prieš skynimą verta įsitikinti, kas administruoja teritoriją, ir ar nėra aiškiai nurodyto draudimo. Bet kuriuo atveju vaisius reikėtų kruopščiai nuplauti, o jei kyla abejonių dėl vietos ar leidimo, saugiausia rinktis kitą medį arba kreiptis į teritorijos valdytoją.