CP v2

Tag: Miesto mobilumas

  • Naujos taisyklės elektriniams paspirtukams: šaligatviai uždaromi, griežtėja amžiaus ir saugos ribos

    Naujos taisyklės elektriniams paspirtukams: šaligatviai uždaromi, griežtėja amžiaus ir saugos ribos

    Kas keičiasi nuo spalio 1 dienos?

    Nuo 2026 metų spalio 1 dienos Ispanijoje griežtinamos elektrinių paspirtukų taisyklės: jais galės važiuoti asmenys nuo 15 metų, o šaligatviai tokiam transportui iš esmės lieka draudžiami. Elektriniai paspirtukai priskiriami asmeninio judumo transporto priemonėms, kurių konstrukcinis greitis siekia nuo 6 iki 25 kilometrų per valandą.

    Taikomi ir elgesio kelyje reikalavimai, artimi kitiems eismo dalyviams: galioja alkoholio ribojimai, draudžiama važiuojant naudotis telefonu, taip pat draudžiama važiuoti su ausinėmis. Miestai gali papildomai nustatyti, kokiose gatvėse ar maršrutuose paspirtukams leidžiama judėti, tačiau vietos tvarka negali leisti važiuoti šaligatviais.

    Techniniai reikalavimai ir pereinamieji laikotarpiai

    Ispanijoje nuo 2024 metų sausio 22 dienos parduodami elektriniai paspirtukai turi atitikti nacionalinės eismo priežiūros institucijos DGT techninius reikalavimus. Tokie paspirtukai privalo turėti atitikties sertifikatą ir gamyklinį identifikacinį žymėjimą, kad būtų aišku, ar transporto priemonė legaliai dalyvauja eisme.

    Senesniems modeliams, neturintiems reikalingo dokumento, numatytas pereinamasis laikotarpis. Be sertifikato jie galės teisėtai važiuoti tik iki 2027 metų sausio 22 dienos, o vėliau bus laikomi neatitinkančiais reikalavimų.

    Dar viena naujovė numatyta nuo 2027 metų spalio 1 dienos: paspirtuko apšvietimas turės būti įjungtas nuolat, net ir esant geram matomumui. Tokia nuostata siejama su eismo sauga, nes paspirtukai yra mažesni ir dažniau prasčiau pastebimi vairuotojams.

    Kaip yra Lenkijoje ir ką verta prisiminti kitur?

    Lenkijoje elektriniu paspirtuku šaligatviu leidžiama važiuoti tik tam tikromis aplinkybėmis. Jeigu šalia yra dviračių takas ar dviračių juosta, privaloma rinktis būtent ją, o jeigu jų nėra, paprastai važiuojama važiuojamąja dalimi, kai joje nustatytas iki 30 kilometrų per valandą greitis.

    Važiuojant šaligatviu prioritetas visuomet teikiamas pėsčiajam: paspirtuko vairuotojas privalo sumažinti greitį iki artimo pėsčiojo ėjimo tempui, elgtis itin atsargiai ir neversti žmonių trauktis. Esant didesniam pėsčiųjų srautui saugiausia sprendimą priimti paprastą: nulipti ir paspirtuką persivesti.

    Lenkijoje taip pat nustatytos amžiaus taisyklės: nuo 2026 metų kovo 3 dienos keliuose paspirtuku galės važiuoti asmenys nuo 13 metų, o 13–18 metų jaunuoliams reikės dviračio kortelės arba atitinkamos vairuotojo pažymėjimo kategorijos. Vaikams iki 13 metų leidžiama važiuoti tik gyvenamojoje zonoje, prižiūrint suaugusiajam.

    Saugaus eismo principai išlieka panašūs daugelyje Europos šalių: draudžiama vežti keleivius, gyvūnus, tempti kitus objektus, važiuoti apsvaigus, o stovėjimas turi netrukdyti pėstiesiems. Praktikoje vis dažniau akcentuojamas ir tvarkingas parkavimas, kad pėsčiųjų takas liktų praeinamas, ypač intensyvaus judėjimo vietose.

    Lenkijoje nuo 2026 metų birželio 3 dienos asmenims iki 16 metų nustatytas privalomas šalmas važiuojant elektriniu paspirtuku viešose erdvėse. Už važiavimą be šalmo numatyta bauda, kuri siekia apie 23 eurus, o vyresniems nei 16 metų privalomo reikalavimo nėra, nors specialistai ragina šalmą rinktis dėl dažnų traumų rizikų.

    Elektrinių paspirtukų avarijos dažnai baigiasi kritimu į priekį, nes maži ratai jautrūs borteliams, bėgiams ir kelio nelygumams. Dėl to daugėja diskusijų apie griežtesnį reguliavimą miestuose, ypač dėl važiavimo šaligatviais, greičio kontrolės ir matomumą gerinančių priemonių.

  • Senamiesčio portretas: kodėl 90 proc. gyventojų šią Vilniaus seniūniją vertina teigiamai

    Senamiesčio portretas: kodėl 90 proc. gyventojų šią Vilniaus seniūniją vertina teigiamai

    Vilniaus Senamiestis išlieka viena ryškiausią tapatybę turinčių sostinės seniūnijų: čia susitelkia istorinis paveldas, kultūros įstaigos ir intensyvus kasdienis miesto gyvenimas. Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad 90 proc. Senamiesčio gyventojų gyvenimą savo rajone vertina teigiamai.

    Tyrime Senamiestis apibūdinamas keturiais raktažodžiais: kultūriškas, charakteringas, patogus ir atviras. Šie vertinimai siejami su architektūriniu turtingumu, renginių ir laisvalaikio pasiūla bei plačiomis galimybėmis kasdienius reikalus sutvarkyti netoli namų.

    Ką Senamiestis suteikia kasdienybei

    Gyventojai dažnai pabrėžia, kad Senamiestyje patogu gyventi dėl paslaugų gausos ir pėsčiomis pasiekiamų vietų. Didelė dalis kasdienės rutinos telpa rajone: čia vaikštoma, lankomasi kavinėse ir restoranuose, perkamas maistas, naudojamasi įvairiomis paslaugomis.

    Vertinant vadinamojo 15 minučių miesto principą, Senamiestis išsiskiria kultūrinių veiklų pasiūla, laisvalaikio paslaugomis, darbo vietų artumu ir ekonominiu gyvybingumu. Tai sustiprina rajono, kaip miesto centro, vaidmenį, tačiau kartu kelia papildomą spaudimą infrastruktūrai.

    Tvaraus judumo požiūriu Senamiestis taip pat išsiskiria: beveik pusė gyventojų kasdien juda pėsčiomis. Automobiliu dažniausiai keliauja apie trečdalis, viešuoju transportu naudojasi ketvirtadalis, o dviračiu važinėja maždaug dešimtadalis, ir tai yra vienas aukščiausių rodiklių mieste.

    Kas gyvena Senamiestyje

    Senamiestyje gyvena apie 22 500 žmonių, o jų amžiaus struktūra, kaip nurodoma tyrime, yra jaunesnė nei bendras Vilniaus vidurkis. Dauguma gyventojų įsikūrę 2–3 kambarių būstuose, o didesnę dalį sudaro nuosavybę turintys gyventojai.

    Ilgalaikio prisirišimo rodikliai taip pat aukšti: 47 proc. apklaustųjų norėtų Senamiestyje gyventi neribotą laiką, dar 32 proc. planuoja čia likti bent penkerius metus. Kaip svarbiausi privalumai dažniausiai įvardijami kultūros ir laisvalaikio galimybės, kaimynystės atmosfera bei centrinė lokacija.

    Rajono simboliais gyventojai dažnai laiko Vilniaus katedrą, Gedimino pilį, Užupio angelą, Halės turgų ir MO muziejų. Šios vietos Senamiestyje kuria atpažįstamą miesto veidą tiek vilniečiams, tiek lankytojams.

    Didžiausi iššūkiai ir ko trūksta

    Intensyvus judėjimas ir aktyvus naktinis bei turistinis gyvenimas Senamiestyje turi ir kitą pusę. Tyrime akcentuojama, kad gyventojai dažnai susiduria su triukšmu, intensyviais eismo srautais, automobilių statymo problema ir įtampa tarp turistinės traukos bei kasdienio vietinių ritmo.

    Gyventojų pranešimuose apie aplinką dažniau nei kitur mieste minimos viešosios tvarkos ir infrastruktūros bėdos. Dažniausiai fiksuojamos aplinkos tvarkymo problemos, kelių dangos defektai, taip pat švaros taisyklių pažeidimai, o atskirose teritorijose išlieka ir saugumo klausimai.

    Nors žaliosios erdvės Senamiestyje sudaro apie 22 proc., tankus užstatymas riboja jų plėtrą. Tyrimo išvadose pabrėžiamas poreikis kurti daugiau vietos gyventojams pritaikytų viešųjų erdvių, stiprinti želdynus šeimoms ir vaikams bei nuosekliai mažinti transporto apkrovą, kad rajonas išlaikytų patrauklumą ne tik svečiams, bet ir nuolatiniams gyventojams.

    Senamiesčio rezultatai pateikiami platesniame kontekste, nes Vilniaus seniūnijų tapatybė tirta pirmą kartą. Tyrimas parengtas 2025 metais, remiantis apklausomis, 2021 metų visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, nusikalstamumo statistika ir žiniasklaidos analize.