Tag: Miesto planavimas

  • Visagine keičia prekybos kioskų tvarką: kviečia savininkus ir gyventojus į svarbų susitikimą

    Visagine keičia prekybos kioskų tvarką: kviečia savininkus ir gyventojus į svarbų susitikimą

    Visagino savivaldybės administracija kviečia mieste veikiančių prekybos kioskų valdytojus ir gyventojus į susitikimą, kuriame bus pristatyta kioskų vystymo vizija. Savivaldybė siekia išgirsti esamų kioskų savininkų nuomonę ir aptarti, kaip ateityje galėtų atrodyti prekyba kioskuose.

    Susitikime planuojama pristatyti atnaujintą paviljonų išdėstymo schemą, taip pat numatomą naujų prekybos kioskų išvaizdą ir technines galimybes. Tokie pokyčiai paprastai siejami su siekiu suvienodinti miesto erdvių estetiką, užtikrinti patogesnį pirkėjų aptarnavimą ir aiškesnį prekybos vietų išdėstymą.

    Gyventojai, kurie svarsto galimybę pradėti prekybą kioskuose ar turi pasiūlymų dėl jų vietų, įrengimo ir funkcionalumo, taip pat kviečiami dalyvauti. Savivaldybė pabrėžia, kad sprendimai bus tvirtesni, jei bus suderinti su tais, kurie kasdien dirba su pirkėjais ir geriausiai mato realius poreikius.

    Kur ir kada vyks susitikimas?

    Susitikimas vyks 2026 metais spalio 15 dieną 15 valandą Visagino savivaldybės administracijos mažojoje posėdžių salėje. Adresas: Parko g. 14, I aukštas.

    Planuojama, kad susitikimo metu bus aptariami tiek praktiniai klausimai, susiję su prekybos vietų pritaikymu, tiek bendros kryptys, kaip mieste galėtų būti vystomi kioskai. Savivaldybė ragina atvykti visus suinteresuotus, kad sprendimai kuo geriau atitiktų verslo ir bendruomenės lūkesčius.

  • Žvėrynas nustebino skaičiais: 95 proc. vertina teigiamai, bet viena problema bado akis

    Žvėrynas nustebino skaičiais: 95 proc. vertina teigiamai, bet viena problema bado akis

    Žvėrynas išlieka vienas geriausiai vertinamų Vilniaus rajonų: teigiamai jį vertina 95 proc. apklaustų gyventojų, o 63 proc. teigia norintys čia gyventi neribotą laiką. Tyrimas rodo, kad rajonas žmonėms pirmiausia siejasi su trimis savybėmis: žalias, charakteringas ir patogus.

    Žalumą ir charakteringumą su Žvėrynu sieja po 87 proc. gyventojų, patogumą – 78 proc. Įspūdingas ir objektyvus rodiklis: apie 72 proc. seniūnijos teritorijos sudaro žaliosios zonos, todėl Žvėrynas pagal šį kriterijų patenka tarp žaliausių Vilniaus seniūnijų.

    Kuo išsiskiria Žvėrynas?

    Gyventojai kaip rajoną geriausiai reprezentuojančias vietas dažniausiai mini Vingio parką, Neries krantinę, Žvėryno medinę architektūrą, taip pat Vingio tiltą bei sakralinius objektus. Šis derinys formuoja savitą tapatybę, kurioje miesto centras yra šalia, tačiau kasdienybė daugeliui atrodo ramesnė nei kituose centriniuose rajonuose.

    Tyrime pabrėžiama, kad Žvėryno stiprybė yra urbanistinės kokybės ir gamtos artumo pusiausvyra. Gyventojams svarbūs kriterijai renkantis gyvenamąją vietą čia dažniausiai siejami su parkais ir želdynais, saugumu bei mažesniu triukšmu.

    Kas gyvena Žvėryne?

    Žvėrynas yra palyginti nedidelė seniūnija: čia gyvena apie 9 900 žmonių, o vidutinis gyventojų amžius siekia apie 40 metų. Būsto struktūra rodo, kad rajone ryškiau nei kai kur kitur dominuoja didesni butai ar namai: trijų ir daugiau kambarių būstuose gyvena 63 proc. apklaustųjų.

    Nuosavybės statistika taip pat išsiskiria: 68 proc. nurodo būstą įsigiję, 13 proc. jį paveldėję, o nuomojamame būste gyvena 7 proc. Tai atspindi santykinai stabilų gyventojų branduolį ir paaiškina, kodėl rajone itin svarbūs ilgalaikiai aplinkos kokybės sprendimai.

    Patogu kasdien, bet gydymo ieško kitur

    Vertinant vadinamąjį 15 minučių miestą, esminių paslaugų prieinamumas Žvėryne įvertintas 4,3 balo iš 5, o pasitenkinimas kaimynyste siekia 4,2 balo. Kitaip tariant, kasdieniai poreikiai daugeliui gyventojų yra lengvai pasiekiami.

    Vis dėlto ryškiai išsiskiria sveikatos paslaugos: 73 proc. apklaustųjų dėl gydymo dažniau vyksta į kitus rajonus. Sveikatos priežiūros prieinamumas įvertintas 2,9 balo iš 5, ir tai yra maždaug puse balo prasčiau nei bendras Vilniaus vidurkis.

    Susisiekimo įpročiai rodo, kad daugeliui darbo vietos nėra toli: 49 proc. teigia, jog kelionė į darbą trunka 15–30 minučių, o maždaug trečdalis darbą pasiekia greičiau nei per 15 minučių. Dažniausiai renkamasi automobilis arba ėjimas pėsčiomis, abiem būdais naudojasi po 48 proc. gyventojų.

    Kaimynystė stipri, tačiau yra jautrių vietų

    Žvėryne vyrauja geri kaimynų santykiai: 81 proc. juos apibūdina kaip mandagius arba draugiškus. Bendruomeniškumas taip pat gana ryškus, nes 77 proc. gyventojų nurodo bent kartą per metus dalyvaujantys bendruomeninėse veiklose.

    Tačiau tyrime fiksuojama ir aiški įtampa dėl kasdienės aplinkos kokybės. Analizuojant „Tvarkau miestą“ pranešimus matyti, kad dažniausiai gyventojai kreipiasi dėl aplinkos tvarkymo, tokie pranešimai sudaro 28 proc. visų fiksuotų problemų.

    Dar 17 proc. pranešimų siejami su duobėmis, įgriuvomis ir šuliniais, o 10 proc. – su želdynų priežiūra, įskaitant medžių ir krūmų genėjimą ar kirtimą. Žvėrynas išsiskiria tuo, kad želdynų priežiūra čia patenka tarp trijų dažniausiai minimų problemų, nors pati žaluma laikoma viena didžiausių rajono vertybių.

    Gyventojai taip pat įvardija smulkiosios infrastruktūros trūkumus, susijusius su šaligatvių būkle, automobilių statymu ir nuoseklaus, tarpusavyje susieto viešųjų erdvių tinklo stoka. Tarp ateities krypčių akcentuojamas ir Neries pakrantės pritaikymas gyventojų poreikiams, daugiau mažų susitikimų erdvių bei vietinių paslaugų stiprinimas.

    Žvėryno tapatybės tyrimo rezultatų pristatymas gyventojams numatytas spalio 13 dieną 18.00 valandą Vilniaus Kunigaikščio Gedimino progimnazijoje, Blindžių gatvėje. Susitikime planuojama aptarti rajono stiprybes, problemines sritis ir tolesnio vystymo potencialą.

    Seniūnijos portretas parengtas remiantis 2025 metais Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu bendrovės „Synthesis“ atliktu Vilniaus seniūnijų tapatybės tyrimu. Jame naudoti gyventojų apklausų duomenys, 2021 metų visuotinio gyventojų surašymo informacija, nusikalstamumo statistika, žiniasklaidos analizė ir „Tvarkau miestą“ pranešimų apžvalga.

  • Pilaitė atskleidė tikrąjį veidą: ką apie rajoną sako 84 proc. gyventojų ir tyrėjai

    Pilaitė atskleidė tikrąjį veidą: ką apie rajoną sako 84 proc. gyventojų ir tyrėjai

    Pilaitė – sparčiai augantis Vilniaus rajonas

    Pilaitė išlieka viena dinamiškiausiai besikeičiančių Vilniaus seniūnijų: čia sparčiai daugėja gyventojų, plečiasi gyvenamieji kvartalai, o gamtinės teritorijos išlieka svarbia kasdienybės dalimi. Tyrime rajonas dažniausiai apibūdintas trimis žodžiais: tvarkinga, dinamiška ir žalia.

    Gyventojų nuostatos palankios: 84 proc. apklaustųjų Pilaitę vertina teigiamai, o daugiau nei trys ketvirtadaliai teigia norintys čia gyventi dar bent penkerius metus arba neribotą laiką. Tokie rodikliai rodo, kad gyvenamosios aplinkos kokybė daugeliui atitinka lūkesčius.

    Kas Pilaitę daro patrauklią?

    Tyrimo duomenimis, tvarkingumą su Pilaitė sieja 83 proc. respondentų, dinamiškumą – 78 proc., o žalumą – 75 proc. Nors želdynai sudaro apie 26 proc. seniūnijos ploto ir pagal šį rodiklį ji nėra tarp žaliausių mieste, gamtos artumas gyventojams išlieka viena svarbiausių vertybių.

    Rajono tapatybę stiprina ir aiškiai atpažįstamos vietos: gyventojai dažniausiai mini Salotės ir Gilužio ežerus, Pilaitės mišką, Pilaitės prospektą, Pilaitės malūną bei Šv. Juozapo bažnyčią. Tokie orientyrai kuria vietos charakterį ir bendrą miesto dalies įvaizdį.

    Jauniausia seniūnija ir įvairus būstas

    Pilaitėje gyvena daugiau nei 29,6 tūkst. žmonių, o vidutinis gyventojų amžius siekia apie 36 metus, todėl ji laikoma jauniausia Vilniaus seniūnija. Jaunesnė gyventojų struktūra dažnai reiškia ir didesnį poreikį švietimo, vaikų priežiūros, aktyvaus laisvalaikio infrastruktūrai.

    Būsto pasiūla čia įvairi: 42 proc. gyventojų gyvena trijų kambarių butuose, 31 proc. – vieno ar dviejų kambarių būstuose, 14 proc. – individualiuose namuose, 11 proc. – kotedžuose. Dauguma – 72 proc. – savo būstą yra įsigiję, o 8 proc. jį nuomojasi.

    Kasdienybė rajone ir pagrindiniai trūkumai

    Dalis kasdienių poreikių sprendžiama vietoje: 84 proc. gyventojų maistą perka Pilaitėje, 61 proc. čia renkasi pasivaikščiojimus, 38 proc. sportuoja, 39 proc. naudojasi grožio paslaugomis. Tai rodo, kad rajonas tampa vis labiau savarankiškas, tačiau ne visos paslaugos auga tuo pačiu tempu.

    Gydymo paslaugomis savo rajone naudojasi 29 proc. gyventojų, o 46 proc. jų dažniau ieško kitose miesto dalyse. Panaši tendencija matoma ir su maitinimo įstaigomis: 60 proc. respondentų kavines ir restoranus dažniau lanko ne Pilaitėje, o kitur Vilniuje.

    Susisiekimas ir 15 minučių miesto realybė

    Susisiekimas išlieka jautriausia tema: 52 proc. gyventojų kelionė į darbą trunka ilgiau nei pusvalandį, o 35 proc. – nuo 15 iki 30 minučių. Dažniausiai pasirenkamas automobilis – 58 proc., viešuoju transportu dažnai naudojasi 40 proc. apklaustųjų.

    Vertinant pasiekiamumą per 15 minučių, geriausiai įvertintas kasdienių paslaugų prieinamumas – 4,4 balo iš 5 ir daugiau nei Vilniaus vidurkis. Tačiau silpniau vertinamos darbo, švietimo ir pramogų galimybės, o kultūrinių veiklų pasiūla įvertinta tik 1,6 balo iš 5.

    Kaimynystė gera, bendruomeniškumui dar trūksta impulso

    Kaimynų santykiai dažniausiai apibūdinami palankiai: 82 proc. gyventojų juos laiko mandagiais arba draugiškais, o 10 proc. su kaimynais bendrauja artimai. Vis dėlto bendruomeninis aktyvumas nėra tolygus – nemaža dalis į veiklas įsitraukia retai.

    Tyrime nurodoma, kad 45 proc. gyventojų bendruomeninėse veiklose dalyvauja retai, o 33 proc. – niekada. Dažniausiai pasirenkami kultūriniai renginiai, kuriuose dalyvauja 47 proc., bei talkos ir aplinkos tvarkymo iniciatyvos – 36 proc. respondentų.

    Augimo tempas kuria naujus iššūkius

    Pilaitės plėtra kelia klausimą, ar infrastruktūra spėja paskui gyventojų poreikius. Tyrime akcentuojamas švietimo įstaigų, kultūrinių erdvių, patogesnio susisiekimo ir labiau išvystytų viešųjų erdvių poreikis, ypač atsižvelgiant į rajono demografinį profilį.

    Kartu pabrėžiamas ir potencialas: Pilaitė gali toliau stiprėti kaip moderni ir tvari miesto dalis, jei plėtra bus derinama su gamtinio kraštovaizdžio išsaugojimu. Didesnė vietoje pasiekiamų paslaugų pasiūla, dviračių infrastruktūra ir aktyvesnės bendruomenės iniciatyvos galėtų ryškiau formuoti rajono identitetą.

    Tyrimas – pirmas bandymas apibrėžti seniūnijų tapatybę

    Pilaitės portretas parengtas remiantis 2025 metais Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu bendrovės „Synthesis“ atliktu Vilniaus seniūnijų tapatybės tyrimu. Analizėje naudoti gyventojų apklausų duomenys, 2021 metais vykusio surašymo informacija, „Tvarkau miestą“ duomenys, nusikalstamumo statistika ir žiniasklaidos analizė.

    Šis darbas pristatomas kaip pirmas sistemingas bandymas giliau įvertinti kiekvienos seniūnijos charakterį ir gyvenimo sąlygas. Tokie tyrimai dažnai tampa pagrindu diskusijoms apie miesto planavimą, paslaugų plėtrą ir viešųjų investicijų prioritetus.

  • Vilniečiams – nemokami tvaraus judumo mokymai „Gatvės visiems“: pabaigoje vienas laimės dviratį

    Vilniečiams – nemokami tvaraus judumo mokymai „Gatvės visiems“: pabaigoje vienas laimės dviratį

    Nemokamas mokymų ciklas vilniečiams

    Vilniaus gyventojai, besidomintys tvariu judumu ir bendruomenių įtraukimu, kviečiami į nemokamus penkių dalių praktinius mokymus, kuriuos rengia tarptautinis projektas „Gatvės visiems“.

    Dirbtuvėse dalyviai nagrinės kasdienius judumo sostinėje iššūkius ir ieškos realiai pritaikomų sprendimų. Organizatoriai skelbia, kad mokymų pabaigoje vienas dalyvis laimės dviratį.

    Gatvės – ne vien automobiliams

    Projekto atstovų teigimu, skirtingus sostinės rajonus jungiančios gatvės seniai tapo daugiau nei tranzito koridoriais. Jos vis dažniau naudojamos kaip socialinės erdvės, kuriose vyksta bendruomenių renginiai ir laikinos iniciatyvos.

    Pasak projekto Vilniaus komandos vadovės Birutės Jatautaitės, pokyčiai mieste prasideda nuo kasdien pastebimų dalykų: saugesnių perėjų, geresnio apšvietimo, patogesnių viešųjų erdvių ir bendruomenės gebėjimo susitarti dėl prioritetų.

    „Gatvės jau seniai nėra skirtos vien automobiliams. Tai gyvos socialinės erdvės, kuriose vyksta ir bendruomenių gyvenimas, ir pokyčiai, kad visi jaustųsi saugiau bei patogiau“, – sakė Birutė Jatautaitė.

    Kas kviečiami ir ko tikėtis

    Pirmiausia į mokymus kviečiami seniūnaičiai, kurie, anot organizatorių, geriausiai mato kasdienius judumo poreikius savo kaimynystėse. Taip pat laukiami aktyvūs bendruomenių nariai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, mokytojai ir studentai.

    Dirbtuvėse bus pristatomi tarptautinių ekspertų rekomenduojami metodai, padedantys ne tik identifikuoti problemas, bet ir planuoti sprendimus, kuriuos galima pradėti taikyti nedelsiant. Visi dalyviai gaus mobilumo ambasadorių pažymėjimus.

    Datos ir dalyvavimo sąlygos

    Organizatoriai nurodo, kad vietų skaičius ribotas, o registracija gali būti uždaryta pasiekus numatytą dalyvių skaičių. Mokymai tęstiniai, todėl dalyviai, registruodamiesi, įsipareigoja dalyvauti bent trijose sesijose.

    Penki kontaktiniai užsiėmimai vyks nuo gegužės 7 dienos iki birželio 4 dienos, kiekvieno trukmė – apie 3 valandos. Dalis susitikimų planuojama Medeinos pradinėje mokykloje ir Vilniaus miesto savivaldybėje.

    „Gatvės visiems“ yra tarptautinis projektas, kuriuo siekiama kurti teisingesnes, saugesnes ir visiems prieinamesnes miesto gatves, remiantis praktiniais sprendimais ir bendruomenių įsitraukimu.