Pietinėje Kalifornijoje karščio bangos tampa vis dažnesnės, o Los Andželas ieško greitų priemonių mažinti vadinamąjį miesto šilumos salos efektą. Viena iš jų – ant tamsaus asfalto kai kuriose gatvėse dengiama melsvo atspalvio atspindinti danga, kuri sumažina įkaitimą saulėje.
Tokios dangos tikslas paprastas: mažiau sugerti saulės spinduliuotės ir daugiau jos atspindėti. Praktikoje tai reiškia, kad važiuojamoji dalis gali būti pastebimai vėsesnė, o karščio „baterija“ naktį išskiria mažiau sukauptos šilumos.
Kaip veikia vėsinanti danga
Įprastas juodas asfaltas sugeria didelę dalį saulės energijos ir įkaista iki labai aukštų paviršiaus temperatūrų. Vakare ši šiluma palaipsniui atiduodama aplinkai, todėl miestuose net ir po saulėlydžio išlieka tvanku, ypač tankiai užstatytuose rajonuose.
Vėsinančios dangos veikia kitu principu: jų sudėtis ir pigmentai geriau atspindi saulės spinduliuotę, ypač artimojo infraraudonojo spektro dalį, kuri stipriai šildo paviršius. Dėl to įkaitimas dieną mažėja, o kartu mažėja ir vakarinės bei naktinės šilumos „grąža“ į orą.
Ką parodė matavimai Pacoimoje
Vienas plačiausiai aptartų pavyzdžių – Pacoimos rajonas, kur dalis dangos buvo padengta specialia medžiaga, naudota miesto vėsinimo iniciatyvose. Lauko matavimai fiksavo, kad paviršiaus temperatūra saulėtą dieną kai kuriais atvejais sumažėdavo maždaug 12 laipsnių, palyginti su nepadengtu asfaltu.
Toks pokytis svarbus ne tik dėl komforto vaikštant ar vairuojant. Karščio rizika miestams dažnai didėja tada, kai naktys neatvėsta, todėl sprendimai, mažinantys vakarinį šilumos išsiskyrimą, laikomi viena priemonių, galinčių padėti apsaugoti pažeidžiamiausius gyventojus.
Kodėl vairuotojai kalba apie dar vieną efektą
Nors gatvės paviršius tampa vėsesnis, tyrimai ir miesto planuotojų pastabos rodo, kad ne visada tai automatiškai reiškia vienodai vėsesnį mikroklimatą žmogui. Danga keičia šilumos balansą: dalis energijos atspindima, todėl tam tikromis sąlygomis gali didėti atspindėtos spinduliuotės poveikis šalia esantiems objektams ar pėstiesiems.
Dėl to reali žmogaus juntama temperatūra priklauso ir nuo šešėlio, vėjo, oro drėgmės, aplinkinių pastatų bei medžių. Kitaip tariant, vėsesnis asfaltas yra reikšminga priemonė, tačiau geriausiai veikia kartu su kitais sprendimais, pavyzdžiui, pavėsį kuriančiais želdiniais ir mažiau įkaistančiomis dangomis šaligatviuose.
Los Andželas šią kryptį sieja su prisitaikymu prie klimato kaitos ir didėjančio karščio poveikio sveikatai. Miesto praktika rodo, kad spalva ir danga gali tapti infrastruktūros įrankiu, tačiau tikėtina, kad vasarą, stiprėjant karščiams, bus dar atidžiau vertinama, kaip tokios priemonės veikia ne tik paviršiaus temperatūrą, bet ir žmonių savijautą gatvėje.
