CP v2

Tag: Miesto želdiniai

  • Vilniuje šalinami avariniai medžiai: kuriose gatvėse artimiausiu metu vyks darbai

    Vilniaus miesto gatvėse artimiausiu metu planuojama šalinti žuvusius, stipriai pažeistus ir avarinės būklės medžius. Savivaldybė nurodo, kad tokie darbai paprastai atliekami įvertinus medžių būklę ir galimą pavojų pėstiesiems, eismui bei šalia esančiai infrastruktūrai.

    Numatoma, kad Arsenalo gatvėje ties 1 numeriu bus šalinama išdžiūvusi liepa. Didžiojoje gatvėje ties 2 numeriu duotas pritarimas pašalinti avarinės būklės klevą, kuris po audros buvo aplūžęs.

    Švitrigailos gatvės atkarpoje planuojama pašalinti dvi sausas liepas, išdžiūvusį jauną klevą ir kelis smulkius neprigijusius sodinukus. Tokiais atvejais dažniausiai siekiama išvengti lūžtančių šakų rizikos bei užtikrinti, kad želdynai būtų tvarkomi nuosekliai.

    Ukrainos Didvyrių gatvėje, už tvenkinių, numatyta šalinti pavojų keliantį klevą, kuris yra pasviręs, suskilęs ir stipriai išpuvęs. Jogailos gatvėje ties 8 numeriu planuojama šalinti žuvusią liepą.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad avariniais laikomi medžiai dažniausiai turi aiškių pažeidimų požymių, tokių kaip kamieno skilimai, puvinys, didelių šakų lūžiai po audrų ar visiškas nudžiūvimas. Tokia būklė ypač pavojinga intensyvaus eismo vietose, todėl šalinimo darbai paprastai planuojami kaip prevencinė saugumo priemonė.

    Gyventojams rekomenduojama darbų metu atkreipti dėmesį į laikinus ribojimus ir, jei įmanoma, vengti aptvertų teritorijų. Jei konkrečiose vietose bus ribojamas eismas ar parkavimas, apie tai įprastai pranešama papildomai, kad darbai vyktų saugiai ir kuo mažiau trikdytų kasdienį judėjimą mieste.

  • Kazliškių gatvėje šalinama avarinė tuopa: kas nutiko medžiui ir ar jo vietoje atsiras naujas?

    Kazliškių gatvėje, prie 19 numeriu pažymėto pastato, šalinamas avarinės būklės medis – balzaminė tuopa. Sprendimas priimtas įvertinus medžio būklę ir galimą riziką aplinkiniams.

    Specialistų vertinimu, medis buvo apimtas stipraus puvinio, todėl jo stabilumas suprastėjo. Tokiais atvejais didėja lūžimo ar išvirtimo tikimybė, ypač pučiant stipresniam vėjui ar po gausesnių kritulių.

    Pažymima, kad šiuo atveju arboristinės priemonės medžio išgelbėti neleistų, nes pažeidimai yra reikšmingi ir susiję su konstrukciniu tvirtumu. Praktikoje tai reiškia, kad vien genėjimas ar papildomas tvirtinimas rizikos nepašalintų.

    Tuopos, ypač augančios urbanizuotose vietose, dažnai patiria papildomą stresą dėl suslėgto dirvožemio, ribotos šaknų erdvės ir mechaninių pažeidimų. Vidinis puvinys tokiais atvejais gali progresuoti nepastebimai, o išoriniai požymiai ne visada tiksliai atspindi realią situaciją.

    Po medžio pašalinimo bus vertinama atsodinimo galimybė. Jei vieta tinkama, paprastai siekiama parinkti rūšį, kuri geriau prisitaiko prie miesto sąlygų ir kelia mažesnę riziką ateityje.

  • Vilniuje Kražių gatvėje kertamas klevas: ekspertai įvardijo priežastis ir kas bus daroma toliau

    Vilniaus miesto savivaldybė praneša, kad Kražių gatvėje, ties 7 numeriu, bus šalinamas blogos būklės paprastasis klevas. Sprendimas priimtas po medžio būklės vertinimo, kurį atliko kvalifikuotas arboristas.

    Pasak savivaldybės Aplinkos apsaugos programų ir želdinių tvarkymo poskyrio, medžio būklė įvertinta kaip prasta, todėl jo palikimas augti šalia intensyviai naudojamos infrastruktūros gali kelti riziką. Tokiais atvejais, vertinant lajų, kamieno ar šaknyno pažeidimus, prioritetas teikiamas gyventojų ir eismo saugumui.

    Pašalinimą taip pat lemia planuojami infrastruktūros darbai Kražių gatvėje. Praktikoje statybos ar rekonstrukcijos dažnai padidina apkrovas šaknų zonai, o net ir iš pažiūros nedideli grunto darbai gali dar labiau pabloginti nusilpusio medžio būklę.

    Gyventojai ir vairuotojai raginami atkreipti dėmesį į laikinus darbų vietos ribojimus ir, jei reikia, rinktis alternatyvius maršrutus ar parkavimo vietas. Savivaldybė atsiprašo už laikinus nepatogumus ir tikina siekianti, kad darbai būtų atlikti kuo sklandžiau.

    Pastaraisiais metais miestų želdynų priežiūroje vis dažniau akcentuojamas prevencinis rizikingų medžių vertinimas, ypač prie gatvių, šaligatvių ir inžinerinių tinklų. Arboristų išvados tampa svarbia sprendimų dalimi, kai reikia suderinti želdinių išsaugojimą, infrastruktūros plėtrą ir visuomenės saugumą.

  • Kijevo kaštonai masiškai džiūsta dėl kenkėjo: ekologas sako, kad realiausia išeitis – medžių keitimas

    Kijeve kasmet vasarą kaštonai pradeda gelsti dar sezono viduryje, meta lapus ir dalis jų nudžiūsta. Pasak Ukrainos valstybinės ekologinės inspekcijos atstovo Dmitro Zarubos, pagrindinis kaltininkas yra kaštoninė mininė kandis, kurios aktyvumo pikas paprastai sutampa su birželio–liepos mėnesiais.

    Specialistas aiškina, kad kenkėjo lervos pažeidžia lapą iš vidaus, todėl medis netenka galimybės efektyviai „maitintis“ ir kaupti atsargų. Karščio bangos tik paspartina procesą, nes streso patiriantis medis dar sunkiau atsilaiko, kai didelė dalis lapijos jau yra pažeista.

    „Didžiąja dalimi tai, ką matome Kijeve, vis dėlto yra mininės kandies poveikis, o karštis tik pablogina situaciją“, – sakė Dmytro Zaruba.

    Pasak jo, šiuo metu nėra ir efektyvių, ir miestui finansiškai bei praktiškai įkandamų masinių apsaugos priemonių. Išorinė cheminė medžių priežiūra mieste yra ribojama sanitarinėmis taisyklėmis, o alternatyvūs metodai, tokie kaip vadinamoji medžių vakcinacija, kainuoja brangiai.

    Nurodoma, kad viena vakcinos dozė gali kainuoti apie 50 eurų, todėl apdoroti visus miesto kaštonus reikėtų labai didelių sumų. Dėl to, specialisto vertinimu, realiausiu sprendimu ilgainiui tampa laipsniškas kaštonų keitimas kitomis rūšimis, kurios geriau toleruoja miesto sąlygas.

    Kaip viena iš alternatyvų įvardijami platanai arba katalpos, kurios kai kuriose Europos sostinėse jau naudojamos želdynams formuoti. Zaruba primena, kad kaštonai nėra vietinė Kijevo rūšis, todėl keičiant želdinius galima rinktis labiau miesto klimatui ir taršai atsparius medžius.

    Jis atkreipia dėmesį, kad centrinėse gatvėse medžiams kenkia ne tik kenkėjai ar karštis, bet ir infrastruktūra. Šaknų sistemai trukdo po žeme esantis betonas, o žiemą papildomą stresą sukelia priešslidžiai naudojama druska, todėl tokiose vietose siūloma sodinti sausrai atsparesnius augalus arba svarstyti sprendimus su automatinio laistymo sistemomis.

  • Upės gatvės 9 rekonstrukcija Vilniuje: nukirs 4 medžius, atsodins 35 naujus želdinius

    Kas planuojama Upės gatvėje

    Vilniuje, Upės gatvės 9 sklype, vykdant universalinės parduotuvės su priestatu rekonstravimo projektą numatoma pašalinti keturis želdinius. Nurodoma, kad bus šalinamos trys dygiųjų eglių ir vienas daugiakamienis uosialapis klevas.

    Tokie darbai paprastai atliekami tada, kai želdiniai patenka į planuojamų statybos darbų, inžinerinių tinklų ar privažiavimų zoną, o jų išsaugojimas tampa techniškai neįmanomas. Miestuose taip pat vertinama medžių būklė ir rizikos veiksniai, tačiau šiame pranešime akcentuojama būtent projekto įgyvendinimo priežastis.

    Kokia kompensacija numatyta

    Pašalinti želdiniai bus kompensuojami naujais sodiniais. Numatyta atsodinti 15 medžių, kurių kamieno skersmuo sieks 16–18 centimetrų, taip pat 20 krūmų.

    Iš viso tai sudaro 35 naujus želdinius, todėl kompensacija apima ne tik vienas prie vieno principą, bet ir didesnį bendrą želdinių kiekį. Toks sprendimas dažnai taikomas siekiant atkurti želdynų funkciją miesto aplinkoje ir užtikrinti vizualinę bei ekologinę naudą po statybų.

    Kodėl želdinių klausimas svarbus

    Vilniuje želdiniai laikomi svarbia miesto infrastruktūros dalimi, nes jie mažina karščio salų efektą, sugeria dalį taršos, slopina triukšmą ir gerina mikroklimatą. Dėl to medžių šalinimas, net ir nedidelės apimties, dažnai sulaukia gyventojų dėmesio, ypač tankiai užstatomose teritorijose.

    Kompensaciniai želdiniai gali sušvelninti poveikį, tačiau reali nauda priklauso nuo to, kur ir kokiomis sąlygomis nauji medžiai bus pasodinti, kaip bus užtikrinta jų priežiūra ir prigijimas. Praktikoje svarbu ne tik pasodinti, bet ir pasirūpinti laistymu bei apsauga pirmuosius sezonus po sodinimo.

  • Miesto centre kertami žuvę medžiai: kur tiksliai vyks darbai ir kaip keisis K. Sirvydo skveras

    Artimiausiu metu miesto centre planuojama pašalinti žuvusius medžius K. Sirvydo skvere ir Vokiečių gatvėje. Šie darbai numatomi siekiant užtikrinti pėsčiųjų ir eismo dalyvių saugumą, ypač po audrų ar stipresnio vėjo, kai sausi kamienai ir šakos gali kelti didesnę riziką.

    K. Sirvydo skvere bus šalinamos trys žuvusios mažalapės liepos, kurių kamienų skersmuo siekia 40, 37 ir 58 centimetrus. Taip pat numatyta pašalinti išdžiūvusius totorinį ir paprastąjį klevus, kurių skersmenys yra 21 ir 40 centimetrų.

    Vokiečių gatvėje planuojama pašalinti dvi žuvusias liepas, kurių kamienų skersmenys yra 40 ir 21 centimetras. Tokie darbai dažniausiai atliekami tada, kai medžių būklė nebeleidžia jų išsaugoti, o laikinos priemonės, pavyzdžiui, papildomas genėjimas, nebesuteikia pakankamo saugumo.

    Numatomas genėjimas ir dirvožemio gerinimas

    Be šalinimo darbų, K. Sirvydo skvere numatytas ir stipriai apdžiūvusių medžių sanitarinis genėjimas. Jo metu bus pašalinamos sausos, pažeistos ar pavojingos šakos, kad likę medžiai būtų saugesni ir galėtų toliau augti.

    Skvere taip pat planuojama įgyvendinti dirvožemio gerinimo priemones, skirtas augančių medžių būklei ir gyvybingumui stiprinti. Tokios priemonės paprastai orientuotos į šaknų zonos sąlygų gerinimą, nes miesto centre medžius dažnai silpnina suslėgtas gruntas, druskos, sausros ir ribota vandens infiltracija.

    Ar bus atsodinami nauji medžiai?

    Skelbiama, kad bus vertinamos galimybės pašalintus medžius pakeisti naujais želdiniais, atsižvelgiant į konkrečios vietos sąlygas. Miesto aplinkoje atsodinimui svarbūs veiksniai yra požeminės komunikacijos, šaligatvių plotis, dirvožemio tūris šaknims ir pasirenkamų rūšių atsparumas sausrai bei ligoms.

    Numatomi darbai pristatomi kaip priemonės, padėsiančios užtikrinti želdinių saugumą ir kartu išsaugoti vertingus skvero želdinius. Gyventojams pokyčiai labiausiai bus matomi ten, kur medžiai šalinami dėl visiško nudžiūvimo, tačiau dalyje teritorijų akcentuojamas tikslas stiprinti ir išlaikyti dar gyvybingus medžius.