CP v2

Tag: Miesto želdiniai

  • Kijevo kaštonai masiškai džiūsta dėl kenkėjo: ekologas sako, kad realiausia išeitis – medžių keitimas

    Kijeve kasmet vasarą kaštonai pradeda gelsti dar sezono viduryje, meta lapus ir dalis jų nudžiūsta. Pasak Ukrainos valstybinės ekologinės inspekcijos atstovo Dmitro Zarubos, pagrindinis kaltininkas yra kaštoninė mininė kandis, kurios aktyvumo pikas paprastai sutampa su birželio–liepos mėnesiais.

    Specialistas aiškina, kad kenkėjo lervos pažeidžia lapą iš vidaus, todėl medis netenka galimybės efektyviai „maitintis“ ir kaupti atsargų. Karščio bangos tik paspartina procesą, nes streso patiriantis medis dar sunkiau atsilaiko, kai didelė dalis lapijos jau yra pažeista.

    „Didžiąja dalimi tai, ką matome Kijeve, vis dėlto yra mininės kandies poveikis, o karštis tik pablogina situaciją“, – sakė Dmytro Zaruba.

    Pasak jo, šiuo metu nėra ir efektyvių, ir miestui finansiškai bei praktiškai įkandamų masinių apsaugos priemonių. Išorinė cheminė medžių priežiūra mieste yra ribojama sanitarinėmis taisyklėmis, o alternatyvūs metodai, tokie kaip vadinamoji medžių vakcinacija, kainuoja brangiai.

    Nurodoma, kad viena vakcinos dozė gali kainuoti apie 50 eurų, todėl apdoroti visus miesto kaštonus reikėtų labai didelių sumų. Dėl to, specialisto vertinimu, realiausiu sprendimu ilgainiui tampa laipsniškas kaštonų keitimas kitomis rūšimis, kurios geriau toleruoja miesto sąlygas.

    Kaip viena iš alternatyvų įvardijami platanai arba katalpos, kurios kai kuriose Europos sostinėse jau naudojamos želdynams formuoti. Zaruba primena, kad kaštonai nėra vietinė Kijevo rūšis, todėl keičiant želdinius galima rinktis labiau miesto klimatui ir taršai atsparius medžius.

    Jis atkreipia dėmesį, kad centrinėse gatvėse medžiams kenkia ne tik kenkėjai ar karštis, bet ir infrastruktūra. Šaknų sistemai trukdo po žeme esantis betonas, o žiemą papildomą stresą sukelia priešslidžiai naudojama druska, todėl tokiose vietose siūloma sodinti sausrai atsparesnius augalus arba svarstyti sprendimus su automatinio laistymo sistemomis.

  • Upės gatvės 9 rekonstrukcija Vilniuje: nukirs 4 medžius, atsodins 35 naujus želdinius

    Kas planuojama Upės gatvėje

    Vilniuje, Upės gatvės 9 sklype, vykdant universalinės parduotuvės su priestatu rekonstravimo projektą numatoma pašalinti keturis želdinius. Nurodoma, kad bus šalinamos trys dygiųjų eglių ir vienas daugiakamienis uosialapis klevas.

    Tokie darbai paprastai atliekami tada, kai želdiniai patenka į planuojamų statybos darbų, inžinerinių tinklų ar privažiavimų zoną, o jų išsaugojimas tampa techniškai neįmanomas. Miestuose taip pat vertinama medžių būklė ir rizikos veiksniai, tačiau šiame pranešime akcentuojama būtent projekto įgyvendinimo priežastis.

    Kokia kompensacija numatyta

    Pašalinti želdiniai bus kompensuojami naujais sodiniais. Numatyta atsodinti 15 medžių, kurių kamieno skersmuo sieks 16–18 centimetrų, taip pat 20 krūmų.

    Iš viso tai sudaro 35 naujus želdinius, todėl kompensacija apima ne tik vienas prie vieno principą, bet ir didesnį bendrą želdinių kiekį. Toks sprendimas dažnai taikomas siekiant atkurti želdynų funkciją miesto aplinkoje ir užtikrinti vizualinę bei ekologinę naudą po statybų.

    Kodėl želdinių klausimas svarbus

    Vilniuje želdiniai laikomi svarbia miesto infrastruktūros dalimi, nes jie mažina karščio salų efektą, sugeria dalį taršos, slopina triukšmą ir gerina mikroklimatą. Dėl to medžių šalinimas, net ir nedidelės apimties, dažnai sulaukia gyventojų dėmesio, ypač tankiai užstatomose teritorijose.

    Kompensaciniai želdiniai gali sušvelninti poveikį, tačiau reali nauda priklauso nuo to, kur ir kokiomis sąlygomis nauji medžiai bus pasodinti, kaip bus užtikrinta jų priežiūra ir prigijimas. Praktikoje svarbu ne tik pasodinti, bet ir pasirūpinti laistymu bei apsauga pirmuosius sezonus po sodinimo.

  • Miesto centre kertami žuvę medžiai: kur tiksliai vyks darbai ir kaip keisis K. Sirvydo skveras

    Artimiausiu metu miesto centre planuojama pašalinti žuvusius medžius K. Sirvydo skvere ir Vokiečių gatvėje. Šie darbai numatomi siekiant užtikrinti pėsčiųjų ir eismo dalyvių saugumą, ypač po audrų ar stipresnio vėjo, kai sausi kamienai ir šakos gali kelti didesnę riziką.

    K. Sirvydo skvere bus šalinamos trys žuvusios mažalapės liepos, kurių kamienų skersmuo siekia 40, 37 ir 58 centimetrus. Taip pat numatyta pašalinti išdžiūvusius totorinį ir paprastąjį klevus, kurių skersmenys yra 21 ir 40 centimetrų.

    Vokiečių gatvėje planuojama pašalinti dvi žuvusias liepas, kurių kamienų skersmenys yra 40 ir 21 centimetras. Tokie darbai dažniausiai atliekami tada, kai medžių būklė nebeleidžia jų išsaugoti, o laikinos priemonės, pavyzdžiui, papildomas genėjimas, nebesuteikia pakankamo saugumo.

    Numatomas genėjimas ir dirvožemio gerinimas

    Be šalinimo darbų, K. Sirvydo skvere numatytas ir stipriai apdžiūvusių medžių sanitarinis genėjimas. Jo metu bus pašalinamos sausos, pažeistos ar pavojingos šakos, kad likę medžiai būtų saugesni ir galėtų toliau augti.

    Skvere taip pat planuojama įgyvendinti dirvožemio gerinimo priemones, skirtas augančių medžių būklei ir gyvybingumui stiprinti. Tokios priemonės paprastai orientuotos į šaknų zonos sąlygų gerinimą, nes miesto centre medžius dažnai silpnina suslėgtas gruntas, druskos, sausros ir ribota vandens infiltracija.

    Ar bus atsodinami nauji medžiai?

    Skelbiama, kad bus vertinamos galimybės pašalintus medžius pakeisti naujais želdiniais, atsižvelgiant į konkrečios vietos sąlygas. Miesto aplinkoje atsodinimui svarbūs veiksniai yra požeminės komunikacijos, šaligatvių plotis, dirvožemio tūris šaknims ir pasirenkamų rūšių atsparumas sausrai bei ligoms.

    Numatomi darbai pristatomi kaip priemonės, padėsiančios užtikrinti želdinių saugumą ir kartu išsaugoti vertingus skvero želdinius. Gyventojams pokyčiai labiausiai bus matomi ten, kur medžiai šalinami dėl visiško nudžiūvimo, tačiau dalyje teritorijų akcentuojamas tikslas stiprinti ir išlaikyti dar gyvybingus medžius.