Šeimos sodų sklypai Lenkijoje, vadinami ROD, pastaraisiais metais tapo viena geidžiamiausių miesto poilsio alternatyvų. Liublino gyventoja Gražyna pasakoja, kad sodas jai yra ne tik pomidorai ar gėlynai, bet ir kasdienis būdas pailsėti nuo įtampos.
Tačiau persikrausčiusi į kitą miesto dalį ji susidūrė su netikėta realybe: noras rasti naują sklypą arčiau namų atsitrenkė į kainas, kurios, jos teigimu, primena būsto rinką. Skelbimuose ji pamatė sumas, kurios už nedidelį sodą, pasak jos, dar visai neseniai atrodė neįsivaizduojamos.
Sumos, kurios priverčia persigalvoti
Pirmasis variantas, kurį Gražyna apžiūrėjo, kainavo apie 9 000 eurų, nors sode reikėjo nemažai darbo ir investicijų. Kitas sklypas buvo įkainotas daugiau nei 11 000 eurų, o labiausiai patikęs, su didesne pavėsine, vandeniu ir elektra, siekė maždaug 13 500 eurų.
Šios kainos, jos žodžiais, privertė grįžti prie minties paprasčiausiai važinėti į senąjį sodą, nors kelionė per miestą užtrunka. Ji sako supratusi, kad vienkartinė suma dažnai tampa didžiausia kliūtimi net tiems, kurie turi savo sklypą ir galėtų jį perleisti.
„Galvojau, kad ne taip išgirdau. Atrodė, lyg mokėčiau už prabangą, nors ten dar reikėjo nemažai įdėti darbo“, – sakė Gražyna.
Kodėl ROD „sklypas“ nėra žemės pirkimas
Nors kasdienėje kalboje sakoma „parduodu sklypą“, ROD atveju dažniausiai perleidžiama ne nuosavybė į žemę, o teisė naudotis konkrečiu plotu. Tai reglamentuoja Lenkijos šeimos sodų įstatymas: žemė paprastai priklauso sodų asociacijai ar kitam valdytojui, o sodininko nuosavybė yra tai, ką jis įrengė savo lėšomis.
Dėl to pirkėjas realiai moka už sklype esančią infrastruktūrą ir sukurtą vertę: pavėsinę, terasą, tvorą, šiltnamį, vaismedžius, krūmus, takelius, vandens atvedimą ar elektros instaliaciją. Šie elementai ir paaiškina, kodėl dviejų panašaus dydžio sklypų kainos gali skirtis kelis kartus.
Pandemija ir nauji įpročiai pakėlė paklausą
Didžiausias kainų šuolis, pasak pašnekovės ir vietos rinkos stebėtojų, įvyko per pandemiją, kai daugelis miestų gyventojų ėmė ieškoti erdvės lauke. ROD sodas tapo kompromisu tarp buto ir nuosavo namo su kiemu, o dirbant nuotoliu kai kam virto ir alternatyvia darbo vieta šiltuoju sezonu.
Nors ribojimai baigėsi, susidomėjimas išliko, ypač didmiesčiuose ir jų prieigose. Prie paklausos prisideda ir augantis noras daugiau laiko leisti žaliose erdvėse, taip pat maisto auginimo namų ūkyje populiarėjimas, kuris, kylant pragyvenimo kaštams, vėl tapo praktiškas ne vien iš hobio pusės.
Lemiamas faktorius – atstumas iki namų
Kainas smarkiai formuoja vieta: sklypas, pasiekiamas per 10–15 minučių, daugeliui atrodo vertesnis už tokį patį, bet esantį už keliolikos kilometrų. Trumpas atstumas leidžia užsukti net valandai, palaistyti augalus ar tiesiog išgerti kavos, todėl tokie sodai dažnai laikomi prabangos preke.
Gražyna sako, kad būtent tai jai tapo svarbiausia pamoka: didžiausias patogumas yra ne pavėsinės dydis, o galimybė greitai pabėgti į savo žalumos kampą. Dėl to ji kol kas pasilieka senąjį sklypą ir toliau stebi rinką, tikėdamasi rasti variantą, kurio kaina atrodytų pagrįsta.
