Tag: Miesto želdynai

  • Svarbus pokytis Naujamiestyje: „Lakštingalos“ skverą keis iš esmės – klausia gyventojų nuomonės

    Svarbus pokytis Naujamiestyje: „Lakštingalos“ skverą keis iš esmės – klausia gyventojų nuomonės

    Vilniaus miesto savivaldybė planuoja atnaujinti Naujamiestyje esantį skverą tarp Savanorių prospekto ir S. Konarskio gatvės. Čia stovi dekoratyvinė skulptūra „Lakštingala“, o tikslas – iš tranzitinės erdvės sukurti vietą, kurioje norėtųsi sustoti ir pabūti.

    Projektą rengia VšĮ „Vilniaus miesto parkai“, o gyventojai kviečiami susipažinti su siūlomais sprendiniais ir teikti pastabas. Savivaldybė pabrėžia, kad gatvių remontai derinami su aplinkinių viešųjų erdvių tvarkymu, kad pokyčiai būtų vientisi.

    „Miesto erdvių atnaujinimą planuojame kompleksiškai – gatves tvarkome kartu su jas supančiomis viešosiomis erdvėmis tam, kad gyventojai sulauktų ne pavienių pataisymų, o vientisos, patogios ir jaukios gyvenamosios aplinkos“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Viešas skvero sutvarkymo koncepcijos pristatymas numatytas spalio 27 dieną 19 valandą Vilniaus moksleivių kūrybos ir mokymo centre. Susitikimo metu projektuotojai pristatys idėjas, o surinktos pastabos bus vertinamos kartu su savivaldybės atstovais.

    Želdynai: saugos brandžius medžius

    Didžiausia skvero vertybė – brandūs medžiai, ypač juodųjų tuopų eilė, kuri suteikia pavėsį ir slopina triukšmą nuo intensyvaus eismo. Planuojama šiuos medžius išsaugoti, o želdinių struktūrą papildyti naujais sodiniais.

    Numatoma pasodinti 7 naujus medžius, įrengti daugiamečių augalų gėlynus ir žydinčių krūmų masyvus. Tankesni krūmai turėtų geriau atskirti skverą nuo gatvių ir sustiprinti saugumo bei jaukumo pojūtį.

    Vis dėlto dalies želdinių išvengti nepavyks: dėl prastos būklės planuojama pašalinti keturis medžius, tarp jų dvi tuopas ir du klevus. Taip pat nurodoma, kad simbolinis ąžuolas, pasodintas 2022 metais, išliks ir bus prižiūrimas.

    Takai, suoliukai ir apšvietimas

    Šiuo metu skveras dažniausiai naudojamas kaip trumpesnis kelias pėstiesiems, o infrastruktūra yra nusidėvėjusi. Atnaujinimu siekiama pakeisti judėjimo logiką ir sumažinti perteklinių kietųjų dangų kiekį.

    Planuojami vingiuotų formų takai bus derinami prie realių žmonių judėjimo maršrutų: pramintos vietos būtų išgrįstos, o dalis nereikalingų dangų – pašalinta. Vienas takelis, vedantis link parkavimo zonos, turėtų būti apželdintas, kad viešoji erdvė vizualiai atsiskirtų nuo automobilių.

    Skvero centru išliks Rimanto Dauginčio 1986 metais sukurta skulptūra „Lakštingala“. Numatyti nauji suoliukai ir apšvietimas, kad erdve būtų patogu naudotis ir vakare, o skulptūrą būtų galima apžiūrėti iš skirtingų pusių.

    Kada laukti kito etapo?

    Skvero sprendiniai derinami su S. Konarskio gatvės remonto darbais ir planuojamu Savanorių prospekto atnaujinimu. Savivaldybė siekia, kad gatvė ir skveras sudarytų patogią, aiškiai suprantamą ir žalesnę miesto aplinką.

    Nurodoma, kad vėlesniame etape, parengus detalesnius projektinius pasiūlymus, jie bus dar kartą viešai pristatyti. Kitas platesnis aptarimas su gyventojais planuojamas 2027 metų pradžioje.

  • Działka ROD kainos šokiruoja: už „sklypą“ prašo kaip už butą – kas kelia sumas

    Šeimos sodų sklypai Lenkijoje, vadinami ROD, pastaraisiais metais tapo viena geidžiamiausių miesto poilsio alternatyvų. Liublino gyventoja Gražyna pasakoja, kad sodas jai yra ne tik pomidorai ar gėlynai, bet ir kasdienis būdas pailsėti nuo įtampos.

    Tačiau persikrausčiusi į kitą miesto dalį ji susidūrė su netikėta realybe: noras rasti naują sklypą arčiau namų atsitrenkė į kainas, kurios, jos teigimu, primena būsto rinką. Skelbimuose ji pamatė sumas, kurios už nedidelį sodą, pasak jos, dar visai neseniai atrodė neįsivaizduojamos.

    Sumos, kurios priverčia persigalvoti

    Pirmasis variantas, kurį Gražyna apžiūrėjo, kainavo apie 9 000 eurų, nors sode reikėjo nemažai darbo ir investicijų. Kitas sklypas buvo įkainotas daugiau nei 11 000 eurų, o labiausiai patikęs, su didesne pavėsine, vandeniu ir elektra, siekė maždaug 13 500 eurų.

    Šios kainos, jos žodžiais, privertė grįžti prie minties paprasčiausiai važinėti į senąjį sodą, nors kelionė per miestą užtrunka. Ji sako supratusi, kad vienkartinė suma dažnai tampa didžiausia kliūtimi net tiems, kurie turi savo sklypą ir galėtų jį perleisti.

    „Galvojau, kad ne taip išgirdau. Atrodė, lyg mokėčiau už prabangą, nors ten dar reikėjo nemažai įdėti darbo“, – sakė Gražyna.

    Kodėl ROD „sklypas“ nėra žemės pirkimas

    Nors kasdienėje kalboje sakoma „parduodu sklypą“, ROD atveju dažniausiai perleidžiama ne nuosavybė į žemę, o teisė naudotis konkrečiu plotu. Tai reglamentuoja Lenkijos šeimos sodų įstatymas: žemė paprastai priklauso sodų asociacijai ar kitam valdytojui, o sodininko nuosavybė yra tai, ką jis įrengė savo lėšomis.

    Dėl to pirkėjas realiai moka už sklype esančią infrastruktūrą ir sukurtą vertę: pavėsinę, terasą, tvorą, šiltnamį, vaismedžius, krūmus, takelius, vandens atvedimą ar elektros instaliaciją. Šie elementai ir paaiškina, kodėl dviejų panašaus dydžio sklypų kainos gali skirtis kelis kartus.

    Pandemija ir nauji įpročiai pakėlė paklausą

    Didžiausias kainų šuolis, pasak pašnekovės ir vietos rinkos stebėtojų, įvyko per pandemiją, kai daugelis miestų gyventojų ėmė ieškoti erdvės lauke. ROD sodas tapo kompromisu tarp buto ir nuosavo namo su kiemu, o dirbant nuotoliu kai kam virto ir alternatyvia darbo vieta šiltuoju sezonu.

    Nors ribojimai baigėsi, susidomėjimas išliko, ypač didmiesčiuose ir jų prieigose. Prie paklausos prisideda ir augantis noras daugiau laiko leisti žaliose erdvėse, taip pat maisto auginimo namų ūkyje populiarėjimas, kuris, kylant pragyvenimo kaštams, vėl tapo praktiškas ne vien iš hobio pusės.

    Lemiamas faktorius – atstumas iki namų

    Kainas smarkiai formuoja vieta: sklypas, pasiekiamas per 10–15 minučių, daugeliui atrodo vertesnis už tokį patį, bet esantį už keliolikos kilometrų. Trumpas atstumas leidžia užsukti net valandai, palaistyti augalus ar tiesiog išgerti kavos, todėl tokie sodai dažnai laikomi prabangos preke.

    Gražyna sako, kad būtent tai jai tapo svarbiausia pamoka: didžiausias patogumas yra ne pavėsinės dydis, o galimybė greitai pabėgti į savo žalumos kampą. Dėl to ji kol kas pasilieka senąjį sklypą ir toliau stebi rinką, tikėdamasi rasti variantą, kurio kaina atrodytų pagrįsta.

  • Sevilija nuo palmių vagysčių ginasi sekimo lustais: po 10 medžių dingimo įsikišo policija

    Sevilija nuo palmių vagysčių ginasi sekimo lustais: po 10 medžių dingimo įsikišo policija

    Sevilijos miesto valdžia pradėjo įrengti sekimo įrenginius dekoratyvinėse palmėse po to, kai iš viešųjų erdvių dingo apie 10 vertingų egzempliorių. Miesto taryba teigia, kad tai vienas pirmųjų tokių sprendimų Ispanijoje, skirtas greičiau rasti pavogtus medžius ir nustatyti atsakingus asmenis.

    Sekimo įrenginiai įmontuoti kelioms Kubos palmėms Aeronáutica prospekte Sevilijos Este rajone. Pasak savivaldybės, kiekviena tokia palmė, įskaitant įsigijimą, pasodinimą ir pritaikymą miesto aplinkai, kainuoja maždaug 500 eurų.

    Kas paskatino sprendimą

    Miesto Parkų ir sodų skyrius nusprendė imtis papildomų priemonių po kelių kreipimųsi į teisėsaugą dėl pasikartojančių vagysčių. Savivaldybė tikisi, kad sekimo įrenginiai leis ne tik surasti augalus, bet ir sustiprins įrodymų bazę tyrimuose.

    Nacionalinė policija jau tiria dingimų aplinkybes, o tyrimui, kaip nurodoma, padėjo liudytojo pranešimas. Savivaldybė teigia gavusi nuotraukų, siejamų su galimai prie vagysčių prisidėjusiu asmeniu, taip pat išanalizavusi teritorijoje veikiančių vaizdo kamerų įrašus.

    Kodėl tai ne atsitiktinės vagystės

    Miesto technikai atkreipia dėmesį, kad tokio dydžio palmių iškasimas ir išgabenimas nėra paprastas darbas. Tam esą reikia specifinių įrankių, transporto ir žinių, todėl savivaldybė įtaria, kad vagystės gali būti organizuotos ir orientuotos į brangesnę dekoratyvinę augmeniją.

    Be palmių, Sevilija pranešė ir apie kitus nuostolius: San Jerónimo parke dingo apie 100 dekoratyvinių augalų SunPatiens. Savivaldybės vertinimu, finansinė žala šiuo atveju siekia beveik 400 eurų.

    Miesto valdžia sako, kad tokie incidentai didina nerimą dėl augmenijos vagysčių masto viešose erdvėse. Sekimo technologijų diegimas vertinamas kaip prevencinė priemonė, kuri turėtų sumažinti nusikaltimų patrauklumą ir pagreitinti paiešką, jei vagystės kartotųsi.