Rudenį po ąžuolais neretai galima pamatyti ištisą gilių kilimą. Toks vaizdas daugeliui primena seną žmonių įsitikinimą: esą gausus gilių derlius reiškia ilgą, šaltą ir sniegingą žiemą. Vis dėlto šiuolaikinis mokslas į šį ženklą žiūri gerokai skeptiškiau.
Liaudiški orų spėjimai atsirado tada, kai nebuvo patikimų prognozių, todėl žmonės stebėjo paukščių migraciją, rūkus, šermukšnių uogų ar riešutų gausą. Į šią „gamtos kalbą“ pateko ir ąžuolai, nes jų derėjimas iš tiesų kinta labai ryškiai. Tačiau ryšys su artėjančios žiemos šalčiais nėra tiesioginis.
Kodėl gilių būna daugiau?
Gilių kiekį pirmiausia lemia paties medžio biologija ir augimo sąlygos, o ne būsimos žiemos scenarijus. Derliui svarbus pavasarinis žydėjimas, vasaros temperatūra, drėgmės kiekis, dirvožemio būklė ir tai, ar žiedų nepažeidė vėlyvos šalnos. Reikšmės turi ir tai, kiek energijos medis gali skirti vaisiams subrandinti.
Ąžuolams būdingi vadinamieji derėjimo ciklai, kai po itin derlingų metų neretai seka gerokai skurdesni sezonai. Be to, net ir netoliese augantys ąžuolai gali derėti labai skirtingai, nes skiriasi jų amžius, apšvietimas ir drėgmės režimas. Dėl to vien iš gilių gausos patikimai nuspėti, kokia bus žiema, nepavyksta.
Ką gilių gausa reiškia gyvūnams?
Giles minta daugybė laukinių gyvūnų, pavyzdžiui, voverės, kėkštai, taip pat ir kai kurie kanopiniai. Kai gilių derlius gausus, miškuose ir parkuose padaugėja maisto, o gyvūnai aktyviau kaupia atsargas šaltesniam sezonui. Dėl to žmonėms kartais susidaro įspūdis, kad gamta „ruošiasi“ sunkiai žiemai, nors tai dažniau tėra natūrali mitybos grandinės reakcija į gausesnį maisto šaltinį.
Surinktas giles dalis gyventojų naudoja kūrybinėms veikloms ar daiginimui, tačiau gamtininkai paprastai ragina didžiąją dalį jų palikti vietoje. Miesto žaliosiose erdvėse giles yra svarbi ekosistemos dalis, o jų masinis šalinimas gali sumažinti gyvūnams prieinamo maisto kiekį. Jei giles renkatės, darykite tai saikingai ir nepažeisdami aplinkos.
Kada giles geriau surinkti?
Nors gilių gausa nėra patikimas žiemos pranašas, ji gali kelti labai praktiškų rūpesčių. Po lietaus ant šaligatvių, laiptų ar įvažiavimų giles tampa slidžios, todėl didėja paslydimo rizika. Tokiose vietose jas verta reguliariai nušluoti ir pasirūpinti, kad takai būtų saugūs.
Surinktas giles dažniausiai galima išmesti su žaliosiomis atliekomis, jei taip numato vietos atliekų tvarkymo taisyklės. Tačiau planuojant pasiruošimą žiemai verčiau remtis meteorologų prognozėmis ir sezoninėmis apžvalgomis, o ne vienu gamtos ženklu. Gilių kilimas po ąžuolu greičiau pasakoja apie šio sezono sąlygas, o ne apie tai, kiek šalčių dar laukia.