CP v2

Tag: Miestų plėtra

  • CITI4UD projektas: kaip alytiškių dalyvaujamojo biudžeto idėja tapo pavyzdžiu Europos miestams

    CITI4UD projektas „Tavo miestas – tavo pasirinkimas“ gimė iš Alytuje išbandyto dalyvaujamojo biudžeto modelio, kai gyventojai patys teikia idėjas, jas vertina ir balsuoja, ką mieste įgyvendinti. Alytaus miesto savivaldybės koordinuojama iniciatyva šį principą išplėtė į aiškų metodą, kurį galima perkelti ir kitoms savivaldybėms.

    Projektas įgyvendinamas pagal URBACT IV programą, kuri yra Europos Sąjungos tarpregioninio bendradarbiavimo krypties dalis. URBACT tikslas – padėti miestams keistis patirtimi ir pritaikyti pasiteisinusias praktikas, ypač susijusias su tvaria miesto plėtra, valdymu ir gyventojų įtrauktimi.

    Kas yra CITI4UD?

    CITI4UD esmė paprasta: žmonės, kurie kasdien gyvena mieste, geriausiai mato, ko jam reikia, todėl turi turėti realų kelią daryti įtaką sprendimams. Praktikoje tai reiškia ne tik balsavimą, bet ir skaidrią idėjų atranką, aiškias taisykles, viešą komunikaciją bei grįžtamąjį ryšį, kodėl vieni siūlymai įgyvendinami, o kiti atidedami.

    Dalyvaujamojo biudžeto modeliai Europoje pastaraisiais metais tampa vis dažnesni, nes savivaldybės ieško būdų stiprinti pasitikėjimą institucijomis ir įtraukti bendruomenes į konkrečius, matomus pokyčius. CITI4UD šią patirtį siekia paversti nuosekliu, kitoms savivaldybėms lengvai pritaikomu veikimo standartu.

    Tarptautinis tinklas ir terminai

    CITI4UD tinkle dalyvauja septyni miestai: Alytus, Algeras, Ampelokipė-Menemenė, Rivasas-Vasiamadridas, Dublinas, Čimišlija ir Podilskas. Skirtingi miestai reiškia skirtingas patirtis ir iššūkius, todėl tinklas leidžia palyginti, kaip gyventojų įtraukimas veikia skirtinguose kontekstuose ir kokios priemonės duoda geriausią rezultatą.

    Projektas planuojamas etapais: pirmiausia siekiama suprasti, kaip Alytaus praktika veikia ir kas joje svarbiausia, tuomet ją pritaikyti vietos sąlygoms, o galiausiai įgyvendinti konkrečiais sprendimais. Numatoma, kad šis procesas vyks nuo 2025 metų lapkričio iki 2028 metų balandžio.

    Kodėl tai svarbu miestams?

    Dalyvaujamasis biudžetas dažniausiai vertinamas kaip būdas paskirstyti dalį lėšų bendruomenės projektams, tačiau CITI4UD akcentuoja platesnį poveikį. Įtraukiant gyventojus į sprendimų priėmimą, savivaldybės gali greičiau identifikuoti realius poreikius, mažinti konfliktus dėl prioritetų ir užtikrinti, kad pokyčiai būtų suprantami bei palaikomi.

    Kartu tai kelia ir kokybės kartelę: norint, kad gyventojų įtraukimas nebūtų formalus, būtini aiškūs kriterijai, viešumas ir nuoseklus dialogas su bendruomene. Būtent tokią, praktika paremtą schemą CITI4UD siekia perduoti partneriams, kad sėkmingos alytiškių iniciatyvos taptų pritaikomos ir kituose Europos miestuose.

    Komunikacijos skyriaus informacija

  • Alytaus bendruomenių idėjos sudomino Europą: URBACT projekte CITI4UD miestai perims patirtį

    Prieš devynerius metus Alytuje startavusi gyventojų iniciatyvų programa šiandien peržengė miesto ribas ir tapo pavyzdžiu Europos partneriams. Alytus pradeda URBACT programos projektą CITI4UD, kuriame jo patirtis taps pagrindu kitų miestų sprendimams.

    Projektas orientuotas į tai, kaip savivaldybės gali efektyviau įtraukti gyventojus į sprendimų priėmimą: nuo idėjų pateikimo iki balsavimo ir realaus įgyvendinimo mieste. Alytaus modelis vertinamas dėl praktinio rezultato, kai bendruomenių siūlymai virsta matomais pokyčiais viešosiose erdvėse.

    Miesto savivaldybėje lankėsi CITI4UD projekto ekspertė Laura Sobral iš Portugalijos. Ji susitiko su Alytaus miesto savivaldybės meru Nerijumi Cesiuliu ir vicemere Lina Gaidžiūnaite, aptartos iniciatyvų naudos, įgyvendinimo iššūkiai ir gyventojų aktyvumo didinimo kryptys.

    Vėliau ekspertė dirbo su URBACT vietine darbo grupe, kuriai pristatyti projekto tikslai, eiga ir planuojamos veiklos. Diskusijose daug dėmesio skirta tam, kaip aiškiau pristatyti iniciatyvas gyventojams ir kokiais kanalais pasiekti platesnę auditoriją, įskaitant gyvus renginius ir miesto šventes.

    CITI4UD projekte dalyvauja šeši Europos miestai: Algeras (Italija), Ampelokipė-Menemenė (Graikija), Rivasas-Vasiamadridas (Ispanija), Dublinas (Airija), Čimišlija (Moldova) ir Podilskas (Ukraina). Projekto metu jie analizuos Alytaus praktiką, o vėliau rengs savo miestams pritaikytus patirties perėmimo planus.

    Gegužės 21–22 dienomis Alytuje planuojamas partnerių susitikimas, per kurį delegacijos lankysis miesto erdvėse, kur jau įgyvendintos gyventojų pasiūlytos iniciatyvos. Numatyta aptarti projekto valdymą, susitarti dėl bendrų metodų ir įsivertinti, kokie sprendimai geriausiai veikia skirtinguose miestuose.

    Įgyvendinant projektą Alytuje bus rengiamas esamo iniciatyvų teikimo proceso tobulinimo planas ir ieškoma patogesnė platforma idėjoms teikti bei balsuoti. Taip pat bus testuojami būdai, kaip didinti gyventojų įsitraukimą, kad dalyvavimas nebūtų epizodinis, o taptų nuoseklia miesto valdymo praktika.

    URBACT programa Europos mastu skirta miestų bendradarbiavimui ir gerųjų praktikų perdavimui, todėl Alytaus vaidmuo kaip pagrindinio partnerio laikomas reikšmingu žingsniu. Savivaldybė tikisi, kad tarptautinis darbas sustiprins vietinius sprendimus ir padės dar tiksliau atliepti gyventojų poreikius.

    Komunikacijos skyriaus informacija

  • Kiek kainuoja sodų sklypai šį sezoną? Kainų bumas slūgsta, bet rekordai vis dar stebina

    Kiek kainuoja sodų sklypai šį sezoną? Kainų bumas slūgsta, bet rekordai vis dar stebina

    Dar prieš dešimtmetį sodų sklypai daugeliui asocijavosi su ramesniu senjorų laisvalaikiu, tačiau pastaraisiais metais jie tapo paklausia preke ir jaunesnėms šeimoms. Pandemijos laikotarpiu išaugęs noras turėti savo žalią kampą mieste ar netoli jo pakėlė kainas į neregėtas aukštumas, o rinkoje atsirado ir itin brangių pasiūlymų.

    Svarbu suprasti, kad vadinamieji sodų sklypai dažnai priklauso sodininkų bendrijoms arba yra susiję su kolektyviniais sodais, o pats sklypas ne visada įgyjamas kaip privati nuosavybė su visomis galimybėmis. Praktikoje neretai perkama ne žemė, o naudojimosi teisės, statiniai ir želdiniai, todėl prieš sandorį būtina tiksliai pasitikrinti teisinį statusą ir leidžiamą paskirtį.

    Kas išpūtė kainas?

    Kainų šuolį labiausiai kaitino ribota pasiūla didmiesčiuose ir jų prieigose, nuotolinio darbo išpopuliarėjimas bei noras turėti vietą poilsiui be kelionių. Prie paklausos prisidėjo ir brangęs būstas, dėl kurio dalis pirkėjų ieškojo pigesnės alternatyvos savaitgaliams ar sezoniniam poilsiui.

    Vis dėlto rinka po truputį vėsta. Augančios palūkanų normos ir griežtesnis bankų skolinimas sumažino impulsyvių pirkimų skaičių, o dalis žmonių, įsigijusių sklypus piko metu, susidūrė su realiomis priežiūros ir infrastruktūros išlaidomis.

    Kokios kainos vyrauja dabar?

    Šį pavasarį skelbimuose vis dar matyti didelė kainų amplitudė: nuo palyginti nebrangių mažų sklypų iki pasiūlymų, kurie prilygsta būsto įnašui. Remiantis viešai skelbiamomis rinkos apžvalgomis ir skelbimų portalų duomenų analizėmis, didmiesčiuose kainas labiausiai kelia lokacija, susisiekimas ir sklype esanti infrastruktūra.

    Vertinant pavyzdžius iš Lenkijos rinkos, šį sezoną skelbimuose fiksuoti pasiūlymai, kai teisė naudotis sklypu sostinėje kainuoja maždaug 7 000–70 000 eurų, o išskirtiniais atvejais suma kyla ir gerokai aukščiau. Kai kuriuose miestuose matomi dar ambicingesni rekordai, kurie, perskaičiavus į eurus, priartėja prie 90 000 eurų.

    Į ką atkreipti dėmesį perkant?

    Ekspertai pabrėžia, kad sklypo kaina dažnai neatspindi jo realios vertės be konteksto. Lemiamą reikšmę turi sklypo statusas, paskirtis, galimybės prisijungti elektrą ir vandenį, privažiavimo keliai bei tai, ar statiniai įteisinti.

    Taip pat verta prisiminti, kad sodų sklypai nėra laisvo gyvenamojo būsto pakaitalas. Daugelyje teritorijų galioja aiškūs apribojimai dėl nuolatinio gyvenimo, statybų apimties ir veiklos, todėl pirkėjams rekomenduojama dar prieš derybas kreiptis į savivaldybę ar bendriją ir paprašyti visų su sklypu susijusių dokumentų.

    Nors didžiausias kainų bumas, panašu, jau praeityje, pirkėjų konkurencija gerose vietose išlieka. Rinka juda į labiau subalansuotą fazę, kurioje kainą vis dažniau lemia ne emocija, o teisinis aiškumas, infrastruktūra ir realios išlaidos sklypo išlaikymui.