CP v2

Tag: Miestų žalinimas

  • Mokslininkai suskaičiavo: kondicionierius per karščius gali sumažinti mirčių skaičių 57 proc.

    Mokslininkai suskaičiavo: kondicionierius per karščius gali sumažinti mirčių skaičių 57 proc.

    Ką parodė Jeilio tyrimas

    Karščio bangos vis dažniau tampa ne tik nepatogumu, bet ir realia grėsme sveikatai bei gyvybei. Jeilio universiteto mokslininkai nustatė, kad namų ūkiuose naudojamas oro kondicionierius su karščiu susijusių mirčių riziką gali sumažinti 57 proc.

    Tyrimas išsiskiria tuo, kad vertino ne vien kondicionieriaus turėjimą, o faktinį jo naudojimą. Analizuoti 3 108 JAV grafysčių 2010–2020 metų duomenys, kurie sieti su temperatūrų pokyčiais ir mirtingumo statistika.

    Kodėl ne visada daugiau reiškia geriau

    Mokslininkai atkreipė dėmesį, kad didėjant kondicionavimo intensyvumui nauda neauga be ribų. Pasiekus tam tikrą naudojimo lygį, apsauginis efektas ima silpnėti, o dalis vėsinimo gali būti „iššvaistoma“ dienomis, kai karštis dar nėra ekstremalus.

    „Mūsų duomenų rinkinys leido susieti kondicionierių naudojimą su mirtingumu ir temperatūra reikšmingu geografiniu mastu“, – sakė vienas tyrimo bendraautorių, energetikos sistemų profesorius Narasimha Rao.

    Rizika niekur nedingsta, ypač per ekstremalius karščius

    Tyrimas pabrėžia, kad net ir plačiai naudojamas kondicionavimas visiškai neeliminuoja pavojaus. Esant pačioms aukščiausioms temperatūroms, mirtingumo rizika vėl ima augti, todėl vien techninio vėsinimo gali nepakakti.

    Vis dėlto bendras efektas išlieka labai ryškus: skaičiuojama, kad kondicionierių naudojimas galėjo padėti išvengti daugiau nei 5 000 mirčių per metus. Tai rodo, kad vėsinimas karščio bangų metu yra svarbi visuomenės sveikatos priemonė, o ne vien komforto klausimas.

    Energijos kaina ir socialinė nelygybė

    Dar viena svarbi įžvalga susijusi su išlaidomis energijai. Daugiau nei ketvirtadalis analizuotų namų ūkių nurodė sunkiai apmokantys elektros sąskaitas, todėl dalis žmonių riboja kondicionavimą būtent tada, kai jis labiausiai reikalingas.

    „Kai kurie įjungia kondicionierių, o kiti turi rinktis ir ištverti karštį, kad sutaupytų pinigų maistui“, – teigė prof. N. Rao.

    Mokslininkai pažymi, kad sprendimai turėtų būti platesni nei vien kondicionierių prieinamumas. Tarp prioritetų įvardijamas ir miestų žalinimas, nes medžiai, pavėsis ir mažesnis įkaitimas gali sumažinti karščio poveikį dar prieš prireikiant intensyvaus vėsinimo.

  • Lenkija kuria visuomeninius miškus prie didmiesčių: pirmasis atidarytas netoli Vroclavo

    Lenkijoje startavo aplinkosauginė iniciatyva, kuria siekiama aplink didžiuosius miestus sukurti vadinamuosius visuomeninius miškus. Pirmoji tokia teritorija jau įteisinta netoli Vroclavo, o per artimiausius metus panašus statusas numatomas dar kelioms didelėms žaliųjų zonų grupėms.

    Projektą pristatanti Lenkijos klimato ir aplinkos ministerija pabrėžia, kad tikslas yra dvigubas: sudaryti gyventojams lengviau pasiekiamas poilsio erdves ir kartu stiprinti ekosistemų atsparumą. Miškai šalia miestų gali mažinti karščio salų efektą, gerinti oro kokybę ir padėti kaupti anglį dirvožemyje bei biomasėje.

    Pirmasis visuomeninis miškas prie Vroclavo apima apie 13 hektarų, o visoje miesto apylinkių programoje numatytos gerokai platesnės teritorijos. Skelbiama, kad miško erdvės bus skirstomos pagal paskirtį: dalyje prioritetas teikiamas natūraliems procesams, kitur leidžiama tik minimali priežiūra, o rekreacinėse zonose planuojami pėsčiųjų takai, dviračių maršrutai ir edukaciniai pažintiniai keliai.

    Vienas svarbiausių pokyčių yra griežtesni kirtimų apribojimai. Šiose teritorijose miškas pirmiausia traktuojamas kaip viešoji infrastruktūra ir ekosisteminė paslauga, todėl medienos ruošos tikslai nustumiami į antrą planą, o pagrindinis dėmesys nukreipiamas į biologinės įvairovės ir rekreacijos interesus.

    Po Vroclavo analogiškos iniciatyvos planuojamos prie Varšuvos, Krokuvos, Poznanės ir Lodzės, taip pat minimi ir kiti miestai, kuriuose parinktos kandidatės teritorijos. Bendra kryptis dera su platesnėmis Europos miestų žalinimo tendencijomis, kai savivaldybės ir valstybės institucijos plečia parkų tinklą, atkuria žaliuosius koridorius ir investuoja į gamta paremtus sprendimus, padedančius prisitaikyti prie vis dažnesnių karščio bangų bei ekstremalių kritulių.

    Lenkijos sprendimai siejami ir su pastarųjų metų miškų politikos korekcijomis, kai jautriausiose teritorijose imta taikyti daugiau ribojimų. Tai ypač aktualu vietovėms, kurios anksčiau sulaukė kritikos dėl intensyvesnių kirtimų ir konfliktų tarp gamtosaugos bei ūkinių interesų.

    Specialistai pabrėžia, kad visuomeninių miškų sėkmė priklausys nuo aiškių taisyklių, nuolatinės priežiūros ir realaus prieinamumo miesto gyventojams. Jei infrastruktūra bus įrengta atsakingai, tokios zonos gali tapti kasdienio poilsio alternatyva, o kartu sumažinti spaudimą saugomoms gamtos teritorijoms, kurias dažnai išbalansuoja dideli lankytojų srautai.