CP v2

Tag: MiG-29

  • Lenkija sustabdė MiG-29 perdavimą Ukrainai: išaiškėjo „lėktuvai už dronus“ detalės

    Lenkija sustabdė MiG-29 perdavimą Ukrainai: išaiškėjo „lėktuvai už dronus“ detalės

    Lenkija galutinai nusprendė neperduoti Ukrainai likusių savo naikintuvų MiG-29. Apie tai viešai kalbėdamas pareiškė Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas, aiškindamas, kad derybos dėl papildomos partijos nutrūko.

    Pasak ministro, Varšuva siūlė mainų principu paremtą susitarimą, kurį neformaliai įvardijo kaip „MiG-29 mainais už dronus“. Lenkijos planas esą buvo perduoti iki 9 senesnių MiG-29, o Ukraina turėjo suteikti technologines žinias ir patirtį bepiločių srityje.

    „Ukraina iš pradžių sutiko, bet susitarimų neįgyvendino, todėl MiG-ų Ukrainai nebus“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Lenkija anksčiau jau perdavė Ukrainai 14 MiG-29, kurie buvo reikšminga parama oro gynybai, ypač intensyvių raketų ir dronų atakų fone. Ukrainos komentatoriai pažymi, kad papildomi orlaiviai būtų padėję kompensuoti netektis ir didinti parengtį, tačiau šiuo metu prioritetu tampa turimų lėktuvų išlaikymas ore.

    Ukrainos viešojoje erdvėje sprendimas sukėlė nevienareikšmių reakcijų: dalis analitikų jį vertina kaip politinį signalą apie atvėsusius santykius, kiti akcentuoja pragmatinę pusę. Pastaroji siejama su tuo, kad Lenkijos gynybos pramonė siūlo alternatyvią paramą, kuri gali būti ne mažiau svarbi už naujus orlaivius.

    Lenkijos gynybos pramonės grupė PGZ yra pareiškusi, kad būtų pasirengusi prisidėti prie Ukrainos orlaivių techninės priežiūros, remonto ir eksploatacijos užtikrinimo. Tai ypač aktualu Ukrainai pereinant prie mišrios aviacijos struktūros, kai greta sovietinės kilmės MiG-29 vis didesnį vaidmenį turėtų atlikti ir Vakarų naikintuvai F-16.

    „Šiandien taip pat aptariame Ukrainos F-16 ir MiG-29, kuriuos Ukrainai pristatė mūsų partneriai, paramą, remontą ir priežiūrą“, – sakė PGZ vadovas Adamas Leszkiewiczius.

    Toks techninės priežiūros modelis gali tapti kritiškai svarbus, nes karo sąlygomis aviacijos pajėgumą lemia ne tik turimų lėktuvų skaičius, bet ir atsarginių dalių tiekimas, remonto grandinės, variklių resursai bei galimybė greitai grąžinti orlaivius į rikiuotę. Praktikoje tai neretai reiškia, kad patikimas servisas gali turėti panašų efektą kaip ir keli papildomi lėktuvai.

    Oficialios Kyjivo reakcijos į Lenkijos ministro pareiškimus viešai kol kas nebuvo. Vis dėlto situacija rodo, kad net ir esant politinių nesutarimų rizikai, karinė-techninė partnerystė gali būti tęsiama kitomis formomis, ypač ten, kur abiejų pusių interesas yra apčiuopiamas ir tiesiogiai susijęs su gynybiniais pajėgumais.

  • Lenkija: žlugus MiG-29 už dronus susitarimui su Ukraina, Varšuva grasina blokuoti stojimą į ES

    Lenkija: žlugus MiG-29 už dronus susitarimui su Ukraina, Varšuva grasina blokuoti stojimą į ES

    Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas pareiškė, kad tarp Varšuvos ir Kyjivo planuotas susitarimas dėl MiG-29 perdavimo mainais į Ukrainos dronų technologijas žlugo. Pasak ministro, Ukraina esą iš pradžių pritarė „MiG-29 už dronus“ principui, tačiau vėliau iš jo pasitraukė.

    Lenkijos pusė tvirtina, kad dėl to „MiG-29 Ukrainai nebus“, nes nebuvo įgyvendinta technologijų ir pajėgumų perdavimo dalis. Ukraina viešai šių teiginių kol kas nekomentavo, todėl faktinės žlugimo priežastys išlieka neaiškios.

    Kas buvo sutarta dėl MiG-29

    MiG-29 yra sovietinės konstrukcijos naikintuvai, kuriuos Lenkija palaipsniui keičia Vakarų gamybos orlaiviais, tarp jų JAV sukurtais F-16 ir F-35. Lenkija jau anksčiau buvo perdavusi Ukrainai 14 MiG-29, tapdama viena pirmųjų valstybių, kurios po 2022 metais prasidėjusios plataus masto Rusijos invazijos Ukrainai suteikė naikintuvų.

    Pranešama, kad 2026 metų pradžioje Lenkija buvo pritarusi dar devynių MiG-29 perdavimui Ukrainai, o dalis šių lėktuvų buvo planuojami nurašyti dėl modernizacijos programų. Ar būtent šie orlaiviai turėjo tapti „MiG-29 už dronus“ susitarimo dalimi, oficialiai nepatikslinta.

    Ukrainos dronų eksporto kryptis

    Šį pavasarį Ukraina paskelbė apie siekį atverti dalį gynybos pramonės eksporto, akcentuodama vadinamuosius „dronų sandorius“ su šalimis partnerėmis. Šių susitarimų idėja grindžiama bendra gamyba, tiekimu, programinės įrangos sprendimais ir technologijų mainais, paremtų Ukrainos sukaupta karo patirtimi.

    Lenkijos ministras pripažino, kad Ukraina turi pažangius karinius dronų sprendimus ir didelę operacinę patirtį, kuri gali būti vertinga partneriams. Vis dėlto jis tvirtino, kad šiuo atveju Varšuva negavo nei dronų, nei sutartų pajėgumų, todėl mainų principas prarado prasmę.

    Dvišaliai ginčai ir ES veto grėsmė

    Lenkijos ir Ukrainos santykiai pastaruoju metu patiria įtampą dėl istorijos atminties klausimų. Lenkijos politinėje darbotvarkėje ypač jautriai vertinamos temos, susijusios su Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu ir Voluinės tragedija, o Ukrainoje dalis to meto struktūrų vertinamos per pasipriešinimo sovietų valdžiai prizmę.

    Šiame kontekste Kosiniakas-Kamyszas dar kartą kritikavo Ukrainos sprendimus, kurie, pasak jo, veda į konfliktą su Lenkijos visuomenės lūkesčiais. Ministras taip pat pagrasino, kad Varšuva gali blokuoti Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą procesą, jei, Lenkijos vertinimu, Ukrainoje bus toliau „garbinamos“ su skaudžiais įvykiais Lenkijai siejamos istorinės organizacijos.

    „Su Bandera Ukraina į Europos Sąjungą neįstos“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Kol kas neaišku, ar šis diplomatinis ginčas tiesiogiai lėmė „MiG-29 už dronus“ susitarimo sustojimą, ar tai buvo atskiras, techninis ir pramoninis nesutarimas dėl technologijų perdavimo sąlygų. Aišku tik tai, kad gynybos pramonės mainai ir karinė parama vis dažniau persipina su politinėmis sąlygomis ir derybomis dėl Ukrainos integracijos į Europos struktūras.

  • Suvalkų aviacijos šou: savaitgalį – MiG-29, „Mustang“ ir naktinis pasirodymas su pirotechnika

    Savaitgalis Suvalkuose: kas laukia žiūrovų

    Suvalkuose savaitgalį rengiamas aviacijos šou žada visos dienos programą su kariniais reaktyviniais lėktuvais, istorine aviacija ir akrobatinėmis grupėmis. Organizatoriai numatę ir vakarinę bei naktinę dalį, kurią užbaigs muzika, lazeriai ir pirotechnikos efektai.

    Pirmoji renginio diena suplanuota kaip pagrindinis skrydžių pasirodymų blokas, o antrąją dieną aerodromas virs mokslo ir technologijų erdve šeimoms. Tokia struktūra tampa vis dažnesnė Europoje, kai aviacijos šventės derina pramogą su edukacija ir skatina jaunimo domėjimąsi inžinerija.

    Šeštadienio programa ir pagrindiniai skrydžiai

    Šeštadienį vartai žiūrovams atveriami 14.00 valandą, o skrydžių programa numatyta nuo 16.00 iki 23.00 valandos. Po pasirodymų planuojamas muzikinis vakaras, o renginys turėtų baigtis apie 1.00 valandą.

    Didžiausi programos akcentai – du naikintuvai MiG-29 iš 22-osios taktinės aviacijos bazės Malborke, taip pat legendiniai Antrojo pasaulinio karo laikų P-51 „Mustang“ lėktuvai. Šalia jų numatyti ir istoriniai reaktyviniai orlaiviai LIM-2, SBLIM-2 bei LIM-5, tarp kurių minimas ir vienintelis Europoje skraidantis LIM-5 egzempliorius.

    Vakarinei daliai planuojamas „Flying Dragons Team“ naktinis motoparaplanų pasirodymas su LED apšvietimu ir pirotechnika. Taip pat turėtų pasirodyti Latvijos akrobatinė grupė „Baltic Bees Jet Team“, skraidanti L-39 „Albatros“ lėktuvais.

    Sekmadienį – nemokama edukacinė diena

    Sekmadienį renginys persijungs į edukacinį formatą, vadinamą Odlotowa Akademia, o pradžia numatyta 12.00 valandą. Organizatoriai skelbia, kad ši diena orientuota į šeimas, vaikus ir jaunimą.

    Numatomos virtualios realybės veiklos, interaktyvūs eksperimentai, dirbtuvės ir technologijų pristatymai, taip pat susitikimai su mokslo bei aviacijos bendruomenės atstovais. Skelbiama, kad į sekmadienio akademijos veiklas įėjimas bus nemokamas.

    Bilietai, nuolaidos ir atvykimas

    Šeštadienio aviacijos šou yra mokamas, o išankstinėje prekyboje standartinis bilietas kainuoja apie 7 eurus. Renginio dieną bilietai turėtų kainuoti brangiau, todėl planuojantiems vykti rekomenduojama pasitikrinti naujausias kainas prieš kelionę.

    Vaikai, gimę po 2019 metų gruodžio 31 dienos, įleidžiami nemokamai, tačiau jiems reikia atsiimti apyrankę kasoje. Suvalkų gyventojams, turintiems Suvalkų gyventojo kortelę, taikoma 25 proc. nuolaida perkant bilietus internetu.

    Atvykstantiems organizatoriai siūlo naudotis nemokama specialia miesto autobuso linija L, kuri turėtų kursuoti ir šeštadienį, ir sekmadienį, parenkant maršrutą taip, kad būtų išvengta didžiausių spūsčių. Atvykstantys automobiliu galės naudotis mokamu parkavimu, į kurį nurodomi privažiavimai nuo Leśna ir Raczkowska gatvių pusės, taip pat nuo miesto aplinkkelio.

    Ką verta žinoti dėl karščio ir taisyklių

    Dėl prognozuojamos aukštos oro temperatūros renginio organizatoriai ragina pasirūpinti galvos apdangalu ir vandeniu. Tokiose masinėse šventėse didžiausia rizika dažniausiai kyla ne dėl skrydžių programos, o dėl perkaitimo ir dehidratacijos, todėl pasiruošimas gali tapti svarbia komforto dalimi.

    Į renginio teritoriją leidžiama įsinešti gėrimus plastikinėse pakuotėse be tūrio ribojimo, tačiau stiklinės taros įsinešti negalima. Aktualią informaciją apie įvažiavimus, parkavimą ir transporto tvarkaraščius verta pasitikrinti prieš išvykstant, nes eismo sprendimai dažnai koreguojami pagal srautus.

  • Ukrainiečiai viešai dėkoja Lenkijai: parama 2022 metais prilygo ištisam kariuomenės korpusui

    Ukrainiečiai viešai dėkoja Lenkijai: parama 2022 metais prilygo ištisam kariuomenės korpusui

    Ukrainos interneto erdvėje vėl įsiplieskė diskusija apie tai, kokią reikšmę 2022 metais turėjo ankstyva Lenkijos karinė parama. Socialiniuose tinkluose ukrainiečiai pabrėžia, kad būtent greitis ir mastas tuomet padėjo išlaikyti frontą, kai Rusija mėgino palaužti šalį pirmaisiais plataus masto invazijos mėnesiais.

    Didelio dėmesio sulaukusiame įraše platformoje X vienas ukrainietis teigė, kad iš perduotos lenkiškos ginkluotės ir technikos būtų buvę galima suformuoti pajėgumą, prilygstantį kariuomenės korpusui. Pasak jo, svarbiausia buvo tai, kad dalis siuntų Ukrainą pasiekė kritiniu momentu, kai laikas reiškė ne tik teritorijas, bet ir valstybės išlikimą.

    Viešai skelbiami Lenkijos valdžios duomenys rodo, kad 2022 metais Ukraina iš Lenkijos gavo šimtus vienetų sunkiosios technikos ir reikšmingus artilerijos bei šaudmenų kiekius. Tarp dažniausiai minimų skaičių – 240 tankų, daugiausia T-72 modifikacijų, ir 82 artilerijos sistemos, taip pat pėstininkų kovos mašinos bei kita šarvuota technika.

    Tuo pačiu laikotarpiu Lenkija tapo viena svarbiausių grandžių, per kurias į Ukrainą keliavo sąjungininkų logistika. Dalis vertinimų nurodo, kad didžioji dalis tiekimo srautų į Ukrainą įvairiais etapais buvo susieta su Lenkijos infrastruktūra, o tai leido greičiau perdislokuoti techniką, amuniciją ir humanitarinius krovinius.

    Lenkijos institucijos taip pat akcentuoja karinį rengimą: ukrainiečių šaltiniuose ir Varšuvos skelbiamoje informacijoje dažnai kartojamas skaičius apie maždaug 26 000 apmokytų Ukrainos karių. Tokie mokymai, vykę poligonuose ir mokymo centruose, vėliau įsiliejo į platesnį Europos Sąjungos mokymo misijos formatą.

    Viešoje erdvėje minimi ir vėlesni, 2022–2024 metų, paramos skaičiai, kuriuose figūruoja 318 perduotų tankų, 586 šarvuotosios transporto priemonės, 137 artilerijos sistemos, taip pat naikintuvai MiG-29 ir sraigtasparniai Mi-24. Ekspertai pabrėžia, kad ankstyvas sovietinės kilmės technikos perdavimas buvo ypač svarbus, nes Ukrainos kariuomenei nereikėjo ilgo prisitaikymo prie visiškai naujų sistemų.

    Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ne kartą viešai teigė, kad kritiniu laikotarpiu Lenkija perdavė daugiau tankų nei nemaža dalis partnerių kartu sudėjus. Ukrainos visuomenės padėkos žinutės dabar primena, kad strateginis efektas dažnai priklauso ne vien nuo paramos apimties, bet ir nuo jos laiko, kai frontui reikalinga priemonė tampa lemiama per kelias savaites, o ne per kelis mėnesius.

    Ši diskusija atsinaujina platesniame kontekste, kai NATO šalys vis daugiau dėmesio skiria ne tik pavienėms siuntoms, bet ir ilgalaikiams tiekimo kontraktams, amunicijos gamybos didinimui bei ukrainiečių rengimui. Ankstyvoji Lenkijos parama Ukrainai šiandien dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kaip greitas politinis sprendimas ir logistika gali pakeisti karo eigą.

  • Ukrainos MiG-29 pilotas su siuvinėtais marškiniais smogė rusams: vaizdas apskriejo internetą

    Ukrainos MiG-29 pilotas su siuvinėtais marškiniais smogė rusams: vaizdas apskriejo internetą

    Socialiniuose tinkluose išplito vaizdo įrašas iš Ukrainos naikintuvo MiG-29 kabinos, kuriame pilotas kovinės užduoties metu atlieka smūgį rusų pozicijoms. Dėmesį patraukė ne tik pats atakos momentas, bet ir detalė, tapusi simboline: pilotas vilkėjo tradicinius siuvinėtus ukrainietiškus marškinius.

    Įraše matyti, kaip iš lėktuvo numetamos dvi precizinės valdomos bombos, o fone girdimi radijo pranešimai ir variklio darbas. Nors konkreti vieta ir taikinio rezultatai oficialiai nebuvo detalizuoti, tokie kadrai dažnai naudojami kaip informacinės kovos dalis, rodant Ukrainos aviacijos veiksmų mastą ir tikslumą.

    Teigiama, kad smūgiui naudotos JAV pagamintos GBU-39 mažo skersmens valdomos bombos, skirtos tiksliam taikinių naikinimui. Ši amunicija paprastai turi GPS ir inercinę navigaciją, o dėl išskleidžiamų sparnų po numetimo gali sklęsti dideliu atstumu, taip sumažindama riziką lėktuvui priartėti prie priešo oro gynybos zonų.

    Toks ginkluotės naudojimas rodo, kaip Ukraina pritaiko Vakarų technologijas sovietinės kilmės platformoms, tarp jų ir MiG-29. Pastaraisiais metais Ukrainos oro pajėgos nuosekliai ieško sprendimų, leidžiančių senesniems orlaiviams efektyviau veikti moderniame kare, kuriame lemiamą reikšmę turi nuotolis, taiklumas ir išlikimas ore.

    Ne mažiau reikšminga tapo ir simbolinė žinutė. Siuvinėti marškiniai Ukrainoje laikomi tapatybės ir kultūrinės atsparos ženklu, todėl toks įvaizdis karo kontekste neretai suvokiamas kaip demonstratyvus pareiškimas, kad šalis kovoja ne tik dėl teritorijos, bet ir dėl savo tapatybės.

    Įrašas greitai sulaukė didelio susidomėjimo, o komentaruose žmonės aptarinėjo tiek smūgio tikslumą, tiek piloto pasirinkto drabužio prasmę. Tuo pat metu analitikai atkreipia dėmesį, kad precizinė aviacinė ginkluotė ir toliau išlieka vienu svarbiausių veiksnių, leidžiančių Ukrainai spausti rusų logistiką, vadavietes ir pozicijas, ypač kai fronte intensyviai veikia oro gynybos sistemos.

  • Tinkle plinta įspūdingas vaizdas: ukrainiečių MiG-29 numušė „Shahed“ – kodėl tai svarbu?

    Tinkle plinta įspūdingas vaizdas: ukrainiečių MiG-29 numušė „Shahed“ – kodėl tai svarbu?

    Socialiniuose tinkluose sparčiai išplito Ukrainos ginkluotųjų pajėgų paviešintas vaizdo įrašas iš naikintuvo MiG-29 kabinos. Jame matyti, kaip pilotas aptinka ir raketa numuša rusų naudojamą smogiamąjį droną „Shahed-136“, dar vadinamą „Geran-2“.

    Įrašas išsiskiria detaliu taikinio perėmimo procesu: nuo paieškos ir užfiksavimo iki smūgio bei sprogimo ore. Toks epizodas tapo dar vienu priminimu, kad ore vykstanti kova Ukrainoje vis dažniau primena masinių dronų medžioklę, o ne klasikinę naikintuvų dvikovą.

    MiG-29 vaidmuo dronų kare

    MiG-29 yra sovietinės kilmės daugiafunkcis naikintuvas, pradėtas eksploatuoti 1983 metais, o Ukraina jų paveldėjo po Sovietų Sąjungos žlugimo. Nors šios platformos amžius jau perkopė keturis dešimtmečius, karo sąlygomis ji rado naują, praktišką nišą – perimti lėtai skrendančius taikinius, ypač dronus.

    Šio tipo naikintuvas pasižymi dviem varikliais ir dideliu manevringumu, o svarbiausia – gali efektyviai dirbti kartu su šalmo taikiklio sistema, leidžiančia pilotui greitai nukreipti ginklą į taikinį. Tokios savybės ypač vertingos, kai reikia skubiai reaguoti į objektą, skrendantį link miesto ar kritinės infrastruktūros.

    R-73 raketa ir kainos dilema

    Dronas buvo numuštas trumpojo nuotolio raketa R-73, skirta artimai oro kovai. Ši raketa išgarsėjo dideliu manevringumu ir gebėjimu atakuoti taikinius plačiu kampu, todėl realiame perėmime ji tampa patikimu sprendimu, kai reikia greito rezultato.

    Vis dėlto tokie perėmimai nuolat kelia klausimą dėl kainos. Tarptautiniuose vertinimuose dažnai pabrėžiama, kad „Shahed-136“ gamybos savikaina yra palyginti nedidelė, o raketų atsargos ir jų logistika – ribotos, todėl gynėjai siekia kuo daugiau taikinių neutralizuoti pigesniais būdais.

    Kodėl „Shahed“ tapo masinių atakų įrankiu?

    „Shahed-136“ yra vadinamasis klajojantis šaudmuo, pritaikytas ilgesniems skrydžiams ir smūgiams į objektus Ukrainos gilumoje. Tokie dronai dažnai leidžiami bangomis, siekiant perkrauti oro gynybą, priversti naudoti brangius perėmimo sprendimus ir didinti tikimybę, kad dalis taikinių vis dėlto prasprūs.

    Dronų grėsmė ypač išryškėja, kai atakos nukreipiamos į energetikos objektus, pramonės infrastruktūrą ar tankiai apgyvendintas vietoves. Tokiais atvejais sprendimas panaudoti brangesnę raketą dažnai grindžiamas ne ekonomika, o būtinybe kuo patikimiau apsaugoti civilius.

    Ukraina ieško pigesnių perėmimo būdų

    Pastaraisiais mėnesiais Ukraina vis aktyviau akcentuoja daugiasluoksnės oro gynybos modelį, kuriame derinami skirtingi sprendimai. Šalia klasikinių priešlėktuvinių sistemų vis didesnį vaidmenį vaidina elektroninės kovos priemonės, mobilios ugnies grupės ir specializuoti dronų perėmėjai.

    Toks požiūris leidžia racionaliau naudoti raketų atsargas, tačiau visiškai atsisakyti naikintuvų ar raketinių perėmimų neįmanoma. Vaizdo įrašas su MiG-29 perėmimu parodo, kad net senesnė technika, tinkamai pritaikyta naujam karo etapui, gali būti veiksminga, kai laikas ir patikimumas tampa svarbiausiais kriterijais.