Tag: MiG-29

  • Rusija nebesusitvarko su dronais? Į kovą metami net eksperimentiniai naikintuvai MiG-35

    Rusija nebesusitvarko su dronais? Į kovą metami net eksperimentiniai naikintuvai MiG-35

    Pranešimai, kad Rusija prieš Ukrainos bepiločius orlaivius pradėjo naudoti net ir riboto skaičiaus naikintuvus MiG-35, rodo didėjantį spaudimą oro gynybai toli nuo fronto. Apie tokių orlaivių įtraukimą į perėmimo užduotis viešai skelbė su Ukrainos aviacija siejamos stebėsenos bendruomenės, tačiau nepriklausomo patvirtinimo, kiek dažnai tai vyksta, kol kas nėra.

    Skelbiama, kad perėmimo misijose dalyvauja ir MiG-29, o MiG-35 minimas kaip papildomas resursas, naudojamas atremti masines atakas prieš objektus dideliu atstumu nuo kontaktinės linijos. Viešojoje erdvėje pasirodė ir nuotraukų, kuriose matomas pilotas MiG-35 kabinoje, tačiau jų kontekstas ir misijų detalės nėra patikrinamos iš atvirų duomenų.

    Kas yra MiG-35?

    MiG-35 yra daugiafunkcis Rusijos naikintuvas, pristatytas 2017 metais kaip MiG-29 evoliucija. 2018 metais Rusijos gynybos ministerija paskelbė pasirašiusi sutartį dėl tiekimo, o gamintojas akcentavo didesnį nuotolį, modernesnę avioniką ir platesnes kovines galimybes.

    Pagal gamintojo deklaracijas, MiG-35 nuotolis, palyginti su MiG-29, gali būti maždaug 50 proc. didesnis, o ginkluotės apkrova siekia iki 6 500 kilogramų devyniuose išorinės pakabos taškuose. Orlaivyje įdiegti modernizuoti RD-33MK varikliai, kurie turėtų gerinti patikimumą ir eksploatacines savybes.

    Kodėl naikintuvas gali būti naudojamas prieš dronus?

    Vienas svarbiausių MiG-35 elementų yra aktyvios elektroninės fazuotos gardelės AESA radaras, kurio galimybės teoriškai tinka oro erdvės paieškai ir taikinių sekimui. Gamintojo teigimu, radaras gali vienu metu sekti iki 30 oro taikinių maždaug iki 160 kilometrų atstumu ir leisti atakuoti šešis prioritetinius.

    Vis dėlto reali dronų aptikimo ir perėmimo sėkmė priklauso nuo daugelio aplinkybių: taikinio dydžio, skrydžio aukščio, greičio, maršruto, meteorologinių sąlygų ir radioelektroninės kovos fono. Mažų, lėtai skrendančių ir žemai skrendančių bepiločių aptikimas dažnai yra sudėtingesnis nei didesnių orlaivių, todėl vien deklaruojamų radaro parametrų nepakanka įvertinti efektyvumui.

    Ribota gamyba ir neaiškus panaudojimo mastas

    Nors projektas buvo pristatomas ambicingai, MiG-35 taip ir netapo masiškai gaminamu orlaiviu. Remiantis gynybos temomis rašančių leidinių vertinimais, viešai identifikuojamų egzempliorių skaičius yra labai nedidelis, o dalis jų siejama su bandomąja ar eksperimentine serija.

    Jei MiG-35 iš tiesų naudojami dronų perėmimui, tai gali reikšti, kad Rusija ieško papildomų būdų užlopyti oro gynybos spragas, kai atakos vykdomos dideliu mastu ir skirtingais maršrutais. Tačiau be patikimų duomenų apie skrydžių skaičių, dislokacijos vietas ir numuštų taikinių statistiką, tokias išvadas reikia vertinti atsargiai.

    MiG-35 gali nešti įvairią ginkluotę oro taikiniams ir antžeminiams objektams, įskaitant artimojo nuotolio R-73, vidutinio nuotolio R-27 ir radariniu būdu valdomas R-77 raketas, taip pat „oras–žemė“ šeimos šaudmenis. Toks universalumas teoriškai leidžia orlaivį naudoti skirtingoms užduotims, tačiau dronų medžioklė naikintuvais paprastai laikoma brangiu sprendimu, lyginant su specializuotomis oro gynybos priemonėmis.

  • Lenkija pasirengusi perduoti Ukrainai dar daugiau MiG-29: Sikorskis atskleidė, kas stabdė sprendimą

    Lenkija pasirengusi perduoti Ukrainai dar daugiau MiG-29: Sikorskis atskleidė, kas stabdė sprendimą

    Lenkija yra pasirengusi perduoti Ukrainai papildomų naikintuvų MiG-29, o techninės galimybės tai padaryti jau yra, teigė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis. Pasak jo, klausimas svarstomas ne pirmą kartą, tačiau procesas anksčiau buvo sustojęs.

    Ministras aiškino, kad dar ankstesniais metais buvo derintas net konkretus orlaivių perdavimo kalendorius. Vėliau derybos sulėtėjo, o viena iš galimų priežasčių, jo vertinimu, galėjo būti Ukrainos susidomėjimas švediškais naikintuvais „Gripen“.

    „Lenkijos pusėje lėktuvai yra paruošti perdavimui, tačiau sprendimai priklauso nuo suderinimo su Ukraina ir platesnio partnerių konteksto“, – sakė Radosławas Sikorskis.

    Pasirengimą galimam perdavimui rodo ir tai, kad Lenkijoje jau buvo apsilankiusios dvi Ukrainos techninės delegacijos. Tokie vizitai paprastai susiję su suderinamumo klausimais, atsarginių dalių baze, ginkluotės integracija, aptarnavimo procedūromis ir pilotų bei technikų rengimu.

    Kartu Sikorskis pabrėžė, kad karinė parama ir tiesioginis karių siuntimas į karą yra skirtingi dalykai. Jo teigimu, Lenkijoje vyrauja politinis sutarimas nesiųsti kariuomenės į Ukrainą karo metu, o atsargumą didina ir jautrūs istorinių bei simbolinių klausimų ginčai.

    Parama oru ir žemei – skirtingi sprendimai

    Ministro teigimu, nei Varšuva, nei kitos Europos Sąjungos ar NATO šalys šiuo metu nesvarsto karių siuntimo į Ukrainą vykstant aktyviems kovos veiksmams. Lenkija siekia remti Kyjivą logistika, mokymais ir bendromis pratybomis, kurios padėtų greičiau perimti vakarietiškas procedūras.

    Jis taip pat užsiminė, kad rudenį planuojami vadinamosios norinčiųjų koalicijos mokymai, kuriuose numatomas Prancūzijos, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės pajėgų dalyvavimas. Tokios pratybos paprastai orientuojasi į sąveiką, planavimą ir paramos teikimo scenarijus, o ne į kovines misijas Ukrainoje.

    Kodėl MiG-29 vis dar svarbūs?

    MiG-29 išlieka Ukrainai reikšmingi dėl to, kad tai platforma, kurią šalis eksploatavo dar iki plataus masto karo ir kurios infrastruktūra, specialistai bei dalis ginkluotės yra geriau pažįstami. Tai leidžia greičiau didinti operacinius pajėgumus, kai lėktuvų reikia čia ir dabar.

    Sikorskis argumentavo, kad pateisinamas ne tik naikintuvų perdavimas, bet ir glaudesnis bendradarbiavimas dronų srityje bei jų neutralizavimo sprendimuose. Pastaruoju metu būtent dronai tapo vienu svarbiausių abiejų pusių pranašumo paieškos įrankių, darant įtaką tiek fronto žvalgybai, tiek smūgiams į logistiką.

    F-16 pajėgumai ir aptarnavimo iššūkiai

    Ministro pateiktais skaičiais, Ukraina jau turi 14 MiG lėktuvų, perduotų iš Lenkijos, taip pat 39 naikintuvus F-16, gautus iš Nyderlandų ir Danijos. Belgija yra įsipareigojusi iki 2028 metų perduoti dar 30 F-16, tačiau kol kas jų neperdavė.

    Pasak Sikorskio, dalis Ukrainai svarbių lėktuvų aptarnavimo procesuose Europoje gali užtrukti ilgai, o tai tiesiogiai mažina realiai prieinamų orlaivių skaičių. Jis nurodė, kad po 300 skrydžio valandų reikalingos patikros kai kur gali trukti iki 40 savaičių, kai Jungtinėse Valstijose tokie darbai neretai atliekami per 2–6 savaites.

    Tuo pat metu NATO valstybės Europoje svarsto galimybę dar prieš žiemą sukaupti didesnes ginklų atsargas Ukrainai. Tai siejama su vertinimais, kad šaltuoju sezonu Rusija gali didinti spaudimą įvairiose fronto kryptyse ir intensyvinti smūgius Ukrainos infrastruktūrai.

  • War Thunder naujiena: pristatytas MiG-35 ir nauji režimai – ką tai keičia žaidėjams

    War Thunder naujiena: pristatytas MiG-35 ir nauji režimai – ką tai keičia žaidėjams

    Nauji režimai tampa nuolatiniai

    Karinių kovų žaidimas „War Thunder“ išplėtė turinį: po bandymų ir tobulinimų keli laikini renginiai perkelti į nuolatinių režimų sąrašą. Kūrėjai skelbia, kad tai turėtų stabilizuoti žaidėjų srautus ir suteikti daugiau pastovumo tiems, kurie laukdavo riboto laiko veiklų.

    Į nuolatinius režimus perkelti jūrinės kovos ir specialūs mūšių scenarijai, anksčiau vykdavę kaip laikini renginiai. Tokie pokyčiai paprastai reiškia dažnesnius balansavimo atnaujinimus, aiškesnes progresijos taisykles ir pastovesnį apdovanojimų modelį.

    MiG-35: daugiau elektronikos ir ginkluotės

    Didžiausia naujiena aviacijos gerbėjams yra MiG-35, kurį žaidimas pozicionuoja kaip pažangesnę MiG-29 šeimos evoliuciją. Akcentuojamas didelis greitis ir manevringumas, papildytas modernesne avionika, skirta sudėtingesnėms kovos situacijoms.

    MiG-35 aprašyme išskiriamas AESA tipo radaras, perspėjimo apie artėjančias raketas ir lazerio apšvietimą sistemos bei taikymo konteineris lazeriu valdomai ginkluotei. Oro taikiniams numatoma galimybė nešti iki aštuonių R-77-1, o antžeminiams ir jūriniams taikiniams siūloma įvairesnė valdomų raketų ir sparnuotų bombų pasiūla.

    Delta Dagger ir nauji šarvuočiai

    Kitoje reaktyvinių lėktuvų eros pusėje pristatytas F-102A „Delta Dagger“, išsiskiriantis delta formos sparnu ir netipiniu ginklavimu. Šis naikintuvas-perėmėjas žaidime neturi patrankų, todėl kova remiasi raketomis ir taktika, paremta greitu smūgiu bei atsitraukimu.

    Sausumos mūšiuose dėmesio sulaukė europinis eksperimentinis pagrindinis kovos tankas EMBT, jungiantis „Leopard 2A7“ važiuoklę ir „Leclerc S2“ bokštą. Taip pat pristatytas indonezietiškas lengvasis tankas Harimau, akcentuojantis mobilumą, žvalgybą ir paramą, tačiau turintis silpnesnį šarvavimą artimoms dvikovoms.

    Atnaujinimas su naujais režimais ir technika jau prieinamas „War Thunder“. Žaidėjams tai reiškia daugiau pasirinkimo skirtinguose mūšių lygiuose, o kartu ir didesnį spaudimą balansui, nes modernios avionikos ir ginkluotės deriniai dažnai keičia įprastas taktikas.

  • Ukraina vis dar kelia MiG-29 į kovą: žvilgsnis krypsta į Lenkijos likusias 14 mašinų

    Ukraina vis dar kelia MiG-29 į kovą: žvilgsnis krypsta į Lenkijos likusias 14 mašinų

    Ukrainos karinės oro pajėgos ir toliau remiasi sovietinės kilmės naikintuvais MiG-29, kurie, nepaisant amžiaus, išlieka vienu svarbiausių fronto aviacijos įrankių. Naujausiuose vaizduose matyti, kaip MiG-29 atakuoja taikinius Rusijos okupuotoje teritorijoje netoli fronto linijos, panaudodamas keturias valdomas bombas GBU-39/B.

    GBU-39/B, dar vadinama Small Diameter Bomb, yra nedidelė, apie 130 kilogramų masės JAV gamybos valdoma bomba. Dėl sparnelių ir GPS valdymo ji po numetimo gali nuskrieti iki maždaug 100 kilometrų, todėl lėktuvas gali smogti neįskrisdamas giliai į priešo oro gynybos zoną.

    Pirmosios užuominos apie šių bombų naudojimą Ukrainoje viešojoje erdvėje pasirodė 2023 metais, o dabar vis dažniau matyti įrodymai, kad jos integruotos ir į sovietinės konstrukcijos platformas. Toks sprendimas rodo platesnę tendenciją: Ukraina stengiasi kuo greičiau pritaikyti turimus orlaivius vakarietiškai ginkluotei, kad išplėstų smūgio galimybes.

    Tačiau intensyvus karas ir didelės apkrovos neišvengiamai dėvi senstančius MiG-29. Karo lakūnai ir analitikai vis dažniau kelia klausimą, kiek ilgai šie lėktuvai galės patikimai tarnauti, ypač kai atsarginių dalių rinka siaurėja, o kapitaliniai remontai tampa vis sudėtingesni.

    Šiame kontekste Ukrainos dėmesys krypsta į Lenkiją, kur, įvairiais vertinimais, dar gali būti apie 14 MiG-29. Jie siejami su 22-ąja taktine aviacijos baze Malborke, o dalis lėktuvų artėja prie resursų pabaigos ir, kaip skelbiama, galėtų išlikti aktyvioje tarnyboje iki 2027 metų pabaigos.

    Senstanti technika didina incidentų riziką: viešai minėtas atvejis, kai 2024 metų rugpjūčio 12–13 dienomis per treniruotę vienam Lenkijos MiG-29 užsiblokavo stabdžiai ir nusileidžiant buvo sugadintos dvi padangos. Tokie epizodai parodo, kad eksploatacija artėjant resursų ribai tampa vis jautresnė.

    Diskusijos dėl galimo Lenkijos MiG-29 perdavimo Ukrainai tęsiasi jau ne vienerius metus, o viešojoje erdvėje ne kartą skambėjo svarstymai apie mainų modelius ar kompensacijas technologijomis. Varšuva anksčiau yra nurodžiusi, kad sprendimai priklauso nuo praktinių ir politinių sąlygų, o ukrainietiškoje žiniasklaidoje taip pat buvo kelti klausimai dėl šių lėktuvų techninės būklės ir būtinos modernizacijos.

    Ukrainos ambasadorius Lenkijoje Vasylis Bodnaras yra sakęs, kad teoriškai galėtų būti perduoti keturi MiG-29, tačiau tam reikėtų aiškaus susitarimo dėl jų parengimo ir modernizavimo. Pasak jo, iš Lenkijos pusės esą matoma politinė valia, tačiau galutinį atsakymą lems karinių institucijų vertinimai ir praktinės galimybės šiuos lėktuvus realiai išlaikyti kovinėje parengtyje.

    Ukrainai tai būtų ne vien simbolinė parama: net ir keli papildomi orlaiviai reikštų daugiau įgulų rotacijos, atsarginę platformą mokymams ir didesnį pajėgumą integruoti vakarietišką ginkluotę. Kartu tai atspindi platesnę karo aviacijos kryptį, kai senesni lėktuvai, pritaikyti moderniems valdomiems ginklams, gali išlikti efektyvūs, jei užtikrinamas remontas, atsarginės dalys ir nuolatinė modernizacija.

  • Lenkijos MiG-29 nepasieks Ukrainos? Bulgarija ieško dalių ir gali perimti lėktuvus

    Lenkijos MiG-29 nepasieks Ukrainos? Bulgarija ieško dalių ir gali perimti lėktuvus

    Bulgarijos žiniasklaida praneša, kad šalies Gynybos ministerija kreipėsi į kelias valstybes, tarp jų ir Lenkiją, dėl naikintuvų MiG-29 atsarginių dalių. Šis klausimas, kaip teigiama, buvo aptariamas ir Bulgarijos gynybos ministro Dimitaro Stojanovo susitikimuose NATO formato renginiuose.

    Bulgarijos karinės oro pajėgos oficialiai turi 15 MiG-29, iš jų du yra dviviečiai. Tačiau realiai skraidyti gali tik dalis – viešai minima, kad šiuo metu tinkami naudoti yra maždaug šeši, o likę lėktuvai laikomi ant žemės ir naudojami kaip dalių šaltinis.

    Tokį sprendimą lėmė ilgėjantis atsarginių dalių deficitas: po Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą daugeliui Europos šalių tapo politiškai ir praktiškai sudėtinga užtikrinti rusiškos kilmės komponentų tiekimą. Dėl to MiG-29 eksploatacija sensta vis greičiau, o techninės priežiūros kaštai kyla.

    Bulgarija taip pat planuoja skelbti konkursą MiG-29 variklių remontui, kurio vertė, kaip nurodoma, viršija 26 mln. eurų. Anksčiau Bulgarijos MiG-29 variklių remontas buvo atliekamas Lenkijoje, Bydgoščiuje veikiančioje bendrovėje „Wojskowe Zakłady Lotnicze Nr 2“, todėl Sofia tikisi, kad ryšys su Lenkijos pramone ir logistika gali padėti atgaivinti turimus pajėgumus.

    Ilgalaikėje perspektyvoje Bulgarija pereina prie vakarietiškos technikos: šalis yra užsakiusi 16 naikintuvų F-16 Block 70. Vis dėlto viešai aptariama, kad tiekimo grafikas vėluoja, o pilnas kovinis parengimas priklauso ne tik nuo lėktuvų atvykimo, bet ir nuo pilotų bei technikų rengimo tempo.

    „Bulgarija tęs MiG-29 eksploatavimą iki 2030 metų, nes iki tol F-16 rengiami pilotai nebus pasirengę pilnai perimti kovinio budėjimo“, – sakė Dimitaras Stojanovas Bulgarijos nacionaliniam radijui.

    Šioje situacijoje Bulgarijos dėmesys krypsta į Lenkiją, kuri po ankstesnių perdavimų Ukrainai dar turi MiG-29 platformos resursų. Tuo pat metu Ukrainos ir Lenkijos pokalbiai dėl papildomų MiG-29 perdavimo, kaip teigiama įvairiuose šaltiniuose, stringa, o dalis komentatorių kelia versiją, kad lėktuvai ar jų dalys galėtų būti nukreiptos kitur Europoje.

    Lenkijos gynybos viceministras Stanislawas Wziątekas anksčiau yra užsiminęs apie didelį susidomėjimą Lenkijos MiG-29 Europoje ir akcentavęs, kad šios platformos „ras vietą Europos saugumo sistemoje“. Bulgarijos žiniasklaida tai interpretuoja kaip signalą, jog Sofia gali turėti realių šansų gauti bent dalių, o gal ir pačius orlaivius, jei bus rastas teisiškai ir politiškai priimtinas sprendimas.

    Galutinį scenarijų lems keli veiksniai: kiek Lenkija dar turi eksploatuotinų MiG-29, ar įmanomas greitas remonto ir dalių tiekimo kanalas, ir kaip greitai Bulgarija gebės perimti oro policijos užduotis su F-16. Kol kas aišku viena – MiG-29 tema Europoje išlieka aktuali ne dėl modernizacijos, o dėl pereinamojo laikotarpio spragų, kurias tenka užkamšyti turimais resursais.

  • Lenkija atskleidė, ką perdavė Ukrainai: tankai, „MiG-29“ ir parama už beveik 3,8 mlrd. eurų

    Lenkija atskleidė, ką perdavė Ukrainai: tankai, „MiG-29“ ir parama už beveik 3,8 mlrd. eurų

    Kokio masto parama įvardyta

    Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas pristatė detalizuotą ginkluotės ir karinės įrangos, perduotos Ukrainai nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios, sąrašą. Ministerijos skaičiavimu, bendra tokios paramos vertė siekia apie 3,8 mlrd. eurų.

    Didžiausias perdavimų pikas fiksuotas 2022–2023 metais, kai Ukrainai perduotos siuntos sudarė pagrindinę visos sumos dalį. 2024–2026 metų laikotarpiui nurodyta maždaug 360 mln. eurų vertė, arba apie 9,4 proc. visos įvardytos paramos.

    Tankai, šarvuočiai ir artilerija

    Pasak pateiktų duomenų, perduota technika apytikriai prilygtų viso armijos korpuso aprūpinimui pagal sovietinius standartus. Tarp svarbiausių perdavimų minimi apie 350–354 tankai, įskaitant T-72, PT-91 Twardy ir „Leopard 2A4“.

    Taip pat nurodyta, kad Ukrainą pasiekė apie 500–550 šarvuotų transporterių ir pėstininkų kovos mašinų, įskaitant „Rosomak“, BWP-1 ir BRDM. Toks kiekis, vertinant pagal tipinę struktūrą, galėtų užpildyti kelių mechanizuotų brigadų poreikius.

    Vienu iš vertingiausių indėlių įvardytos 155 mm savaeigės haubicos AHS „Krab“, kurių šaudymo nuotolis, priklausomai nuo šaudmenų, gali viršyti 40 kilometrų. Pabrėžiama, kad mobilumas ir ugnies valdymo sprendimai leido Ukrainai efektyviau vykdyti kontrbaterinę kovą ir teikti paramą manevruojantiems daliniams.

    Pranešime taip pat minimos 2S1 Goździk haubicos, BM-21 „Grad“ reaktyvinės salvės sistemos ir minosvaidžiai. Greta sunkiosios ginkluotės įvardytos ir nešiojamos sistemos, tokios kaip „Javelin“ ir „Piorun“.

    Aviacija, dronai ir oro gynyba

    Oro pajėgoms, kaip teigiama, perduota 14 naikintuvų „MiG-29“ ir 14 atakos sraigtasparnių „Mi-24“. Tokio tipo technika Ukrainai svarbi tiek atremiant oro grėsmes, tiek vykdant tiesioginę paramą sausumos pajėgoms.

    Lenkija nurodė perdavusi ir šalyje gaminamas bepiločių sistemas, tarp jų klajojančią amuniciją „Warmate“ bei žvalgybinius dronus „FlyEye“, kuriuos sieja viena esminių šiuolaikinio karo tendencijų: greitas taikinių aptikimas ir tikslus smūgis trumpu sprendimo ciklu.

    Didelę dalį paramos sudarė ir oro gynybos priemonės, įskaitant S-200, S-125, „OSA“, „Szylka“ bei raketas „KUB“ sistemoms. Ministerijos vertinimu, tokie perdavimai prisidėjo prie daugiasluoksnės oro gynybos kūrimo, ypač intensyvių raketinių ir aviacinių atakų laikotarpiais.

    Atskirai viešojoje erdvėje nuskambėjo tema dėl ypač brangių „Patriot“ sistemos raketų PAC-3 MSE perdavimo, kurį ministras oficialiai patvirtino. Tokios raketos laikomos kritiškai svarbiomis saugant didelės vertės taikinius, tarp jų ir Ukrainos sostinės infrastruktūrą.

    Karinės paramos struktūra rodo, kad Lenkijos indėlis apėmė ne vien pavienes siuntas, o kompleksinį Ukrainos pajėgumų stiprinimą nuo šarvuotos technikos ir artilerijos iki žvalgybos, oro gynybos ir individualios karių įrangos. Toks derinys laikomas vienu iš veiksnių, leidusių Ukrainai 2022 metų antroje pusėje vykdyti sėkmingas kontrpuolimo operacijas.

  • Lenkija sustabdė MiG-29 perdavimą Ukrainai: išaiškėjo „lėktuvai už dronus“ detalės

    Lenkija sustabdė MiG-29 perdavimą Ukrainai: išaiškėjo „lėktuvai už dronus“ detalės

    Lenkija galutinai nusprendė neperduoti Ukrainai likusių savo naikintuvų MiG-29. Apie tai viešai kalbėdamas pareiškė Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas, aiškindamas, kad derybos dėl papildomos partijos nutrūko.

    Pasak ministro, Varšuva siūlė mainų principu paremtą susitarimą, kurį neformaliai įvardijo kaip „MiG-29 mainais už dronus“. Lenkijos planas esą buvo perduoti iki 9 senesnių MiG-29, o Ukraina turėjo suteikti technologines žinias ir patirtį bepiločių srityje.

    „Ukraina iš pradžių sutiko, bet susitarimų neįgyvendino, todėl MiG-ų Ukrainai nebus“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Lenkija anksčiau jau perdavė Ukrainai 14 MiG-29, kurie buvo reikšminga parama oro gynybai, ypač intensyvių raketų ir dronų atakų fone. Ukrainos komentatoriai pažymi, kad papildomi orlaiviai būtų padėję kompensuoti netektis ir didinti parengtį, tačiau šiuo metu prioritetu tampa turimų lėktuvų išlaikymas ore.

    Ukrainos viešojoje erdvėje sprendimas sukėlė nevienareikšmių reakcijų: dalis analitikų jį vertina kaip politinį signalą apie atvėsusius santykius, kiti akcentuoja pragmatinę pusę. Pastaroji siejama su tuo, kad Lenkijos gynybos pramonė siūlo alternatyvią paramą, kuri gali būti ne mažiau svarbi už naujus orlaivius.

    Lenkijos gynybos pramonės grupė PGZ yra pareiškusi, kad būtų pasirengusi prisidėti prie Ukrainos orlaivių techninės priežiūros, remonto ir eksploatacijos užtikrinimo. Tai ypač aktualu Ukrainai pereinant prie mišrios aviacijos struktūros, kai greta sovietinės kilmės MiG-29 vis didesnį vaidmenį turėtų atlikti ir Vakarų naikintuvai F-16.

    „Šiandien taip pat aptariame Ukrainos F-16 ir MiG-29, kuriuos Ukrainai pristatė mūsų partneriai, paramą, remontą ir priežiūrą“, – sakė PGZ vadovas Adamas Leszkiewiczius.

    Toks techninės priežiūros modelis gali tapti kritiškai svarbus, nes karo sąlygomis aviacijos pajėgumą lemia ne tik turimų lėktuvų skaičius, bet ir atsarginių dalių tiekimas, remonto grandinės, variklių resursai bei galimybė greitai grąžinti orlaivius į rikiuotę. Praktikoje tai neretai reiškia, kad patikimas servisas gali turėti panašų efektą kaip ir keli papildomi lėktuvai.

    Oficialios Kyjivo reakcijos į Lenkijos ministro pareiškimus viešai kol kas nebuvo. Vis dėlto situacija rodo, kad net ir esant politinių nesutarimų rizikai, karinė-techninė partnerystė gali būti tęsiama kitomis formomis, ypač ten, kur abiejų pusių interesas yra apčiuopiamas ir tiesiogiai susijęs su gynybiniais pajėgumais.

  • Lenkija: žlugus MiG-29 už dronus susitarimui su Ukraina, Varšuva grasina blokuoti stojimą į ES

    Lenkija: žlugus MiG-29 už dronus susitarimui su Ukraina, Varšuva grasina blokuoti stojimą į ES

    Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas pareiškė, kad tarp Varšuvos ir Kyjivo planuotas susitarimas dėl MiG-29 perdavimo mainais į Ukrainos dronų technologijas žlugo. Pasak ministro, Ukraina esą iš pradžių pritarė „MiG-29 už dronus“ principui, tačiau vėliau iš jo pasitraukė.

    Lenkijos pusė tvirtina, kad dėl to „MiG-29 Ukrainai nebus“, nes nebuvo įgyvendinta technologijų ir pajėgumų perdavimo dalis. Ukraina viešai šių teiginių kol kas nekomentavo, todėl faktinės žlugimo priežastys išlieka neaiškios.

    Kas buvo sutarta dėl MiG-29

    MiG-29 yra sovietinės konstrukcijos naikintuvai, kuriuos Lenkija palaipsniui keičia Vakarų gamybos orlaiviais, tarp jų JAV sukurtais F-16 ir F-35. Lenkija jau anksčiau buvo perdavusi Ukrainai 14 MiG-29, tapdama viena pirmųjų valstybių, kurios po 2022 metais prasidėjusios plataus masto Rusijos invazijos Ukrainai suteikė naikintuvų.

    Pranešama, kad 2026 metų pradžioje Lenkija buvo pritarusi dar devynių MiG-29 perdavimui Ukrainai, o dalis šių lėktuvų buvo planuojami nurašyti dėl modernizacijos programų. Ar būtent šie orlaiviai turėjo tapti „MiG-29 už dronus“ susitarimo dalimi, oficialiai nepatikslinta.

    Ukrainos dronų eksporto kryptis

    Šį pavasarį Ukraina paskelbė apie siekį atverti dalį gynybos pramonės eksporto, akcentuodama vadinamuosius „dronų sandorius“ su šalimis partnerėmis. Šių susitarimų idėja grindžiama bendra gamyba, tiekimu, programinės įrangos sprendimais ir technologijų mainais, paremtų Ukrainos sukaupta karo patirtimi.

    Lenkijos ministras pripažino, kad Ukraina turi pažangius karinius dronų sprendimus ir didelę operacinę patirtį, kuri gali būti vertinga partneriams. Vis dėlto jis tvirtino, kad šiuo atveju Varšuva negavo nei dronų, nei sutartų pajėgumų, todėl mainų principas prarado prasmę.

    Dvišaliai ginčai ir ES veto grėsmė

    Lenkijos ir Ukrainos santykiai pastaruoju metu patiria įtampą dėl istorijos atminties klausimų. Lenkijos politinėje darbotvarkėje ypač jautriai vertinamos temos, susijusios su Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu ir Voluinės tragedija, o Ukrainoje dalis to meto struktūrų vertinamos per pasipriešinimo sovietų valdžiai prizmę.

    Šiame kontekste Kosiniakas-Kamyszas dar kartą kritikavo Ukrainos sprendimus, kurie, pasak jo, veda į konfliktą su Lenkijos visuomenės lūkesčiais. Ministras taip pat pagrasino, kad Varšuva gali blokuoti Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą procesą, jei, Lenkijos vertinimu, Ukrainoje bus toliau „garbinamos“ su skaudžiais įvykiais Lenkijai siejamos istorinės organizacijos.

    „Su Bandera Ukraina į Europos Sąjungą neįstos“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Kol kas neaišku, ar šis diplomatinis ginčas tiesiogiai lėmė „MiG-29 už dronus“ susitarimo sustojimą, ar tai buvo atskiras, techninis ir pramoninis nesutarimas dėl technologijų perdavimo sąlygų. Aišku tik tai, kad gynybos pramonės mainai ir karinė parama vis dažniau persipina su politinėmis sąlygomis ir derybomis dėl Ukrainos integracijos į Europos struktūras.

  • Suvalkų aviacijos šou: savaitgalį – MiG-29, „Mustang“ ir naktinis pasirodymas su pirotechnika

    Savaitgalis Suvalkuose: kas laukia žiūrovų

    Suvalkuose savaitgalį rengiamas aviacijos šou žada visos dienos programą su kariniais reaktyviniais lėktuvais, istorine aviacija ir akrobatinėmis grupėmis. Organizatoriai numatę ir vakarinę bei naktinę dalį, kurią užbaigs muzika, lazeriai ir pirotechnikos efektai.

    Pirmoji renginio diena suplanuota kaip pagrindinis skrydžių pasirodymų blokas, o antrąją dieną aerodromas virs mokslo ir technologijų erdve šeimoms. Tokia struktūra tampa vis dažnesnė Europoje, kai aviacijos šventės derina pramogą su edukacija ir skatina jaunimo domėjimąsi inžinerija.

    Šeštadienio programa ir pagrindiniai skrydžiai

    Šeštadienį vartai žiūrovams atveriami 14.00 valandą, o skrydžių programa numatyta nuo 16.00 iki 23.00 valandos. Po pasirodymų planuojamas muzikinis vakaras, o renginys turėtų baigtis apie 1.00 valandą.

    Didžiausi programos akcentai – du naikintuvai MiG-29 iš 22-osios taktinės aviacijos bazės Malborke, taip pat legendiniai Antrojo pasaulinio karo laikų P-51 „Mustang“ lėktuvai. Šalia jų numatyti ir istoriniai reaktyviniai orlaiviai LIM-2, SBLIM-2 bei LIM-5, tarp kurių minimas ir vienintelis Europoje skraidantis LIM-5 egzempliorius.

    Vakarinei daliai planuojamas „Flying Dragons Team“ naktinis motoparaplanų pasirodymas su LED apšvietimu ir pirotechnika. Taip pat turėtų pasirodyti Latvijos akrobatinė grupė „Baltic Bees Jet Team“, skraidanti L-39 „Albatros“ lėktuvais.

    Sekmadienį – nemokama edukacinė diena

    Sekmadienį renginys persijungs į edukacinį formatą, vadinamą Odlotowa Akademia, o pradžia numatyta 12.00 valandą. Organizatoriai skelbia, kad ši diena orientuota į šeimas, vaikus ir jaunimą.

    Numatomos virtualios realybės veiklos, interaktyvūs eksperimentai, dirbtuvės ir technologijų pristatymai, taip pat susitikimai su mokslo bei aviacijos bendruomenės atstovais. Skelbiama, kad į sekmadienio akademijos veiklas įėjimas bus nemokamas.

    Bilietai, nuolaidos ir atvykimas

    Šeštadienio aviacijos šou yra mokamas, o išankstinėje prekyboje standartinis bilietas kainuoja apie 7 eurus. Renginio dieną bilietai turėtų kainuoti brangiau, todėl planuojantiems vykti rekomenduojama pasitikrinti naujausias kainas prieš kelionę.

    Vaikai, gimę po 2019 metų gruodžio 31 dienos, įleidžiami nemokamai, tačiau jiems reikia atsiimti apyrankę kasoje. Suvalkų gyventojams, turintiems Suvalkų gyventojo kortelę, taikoma 25 proc. nuolaida perkant bilietus internetu.

    Atvykstantiems organizatoriai siūlo naudotis nemokama specialia miesto autobuso linija L, kuri turėtų kursuoti ir šeštadienį, ir sekmadienį, parenkant maršrutą taip, kad būtų išvengta didžiausių spūsčių. Atvykstantys automobiliu galės naudotis mokamu parkavimu, į kurį nurodomi privažiavimai nuo Leśna ir Raczkowska gatvių pusės, taip pat nuo miesto aplinkkelio.

    Ką verta žinoti dėl karščio ir taisyklių

    Dėl prognozuojamos aukštos oro temperatūros renginio organizatoriai ragina pasirūpinti galvos apdangalu ir vandeniu. Tokiose masinėse šventėse didžiausia rizika dažniausiai kyla ne dėl skrydžių programos, o dėl perkaitimo ir dehidratacijos, todėl pasiruošimas gali tapti svarbia komforto dalimi.

    Į renginio teritoriją leidžiama įsinešti gėrimus plastikinėse pakuotėse be tūrio ribojimo, tačiau stiklinės taros įsinešti negalima. Aktualią informaciją apie įvažiavimus, parkavimą ir transporto tvarkaraščius verta pasitikrinti prieš išvykstant, nes eismo sprendimai dažnai koreguojami pagal srautus.

  • Ukrainiečiai viešai dėkoja Lenkijai: parama 2022 metais prilygo ištisam kariuomenės korpusui

    Ukrainiečiai viešai dėkoja Lenkijai: parama 2022 metais prilygo ištisam kariuomenės korpusui

    Ukrainos interneto erdvėje vėl įsiplieskė diskusija apie tai, kokią reikšmę 2022 metais turėjo ankstyva Lenkijos karinė parama. Socialiniuose tinkluose ukrainiečiai pabrėžia, kad būtent greitis ir mastas tuomet padėjo išlaikyti frontą, kai Rusija mėgino palaužti šalį pirmaisiais plataus masto invazijos mėnesiais.

    Didelio dėmesio sulaukusiame įraše platformoje X vienas ukrainietis teigė, kad iš perduotos lenkiškos ginkluotės ir technikos būtų buvę galima suformuoti pajėgumą, prilygstantį kariuomenės korpusui. Pasak jo, svarbiausia buvo tai, kad dalis siuntų Ukrainą pasiekė kritiniu momentu, kai laikas reiškė ne tik teritorijas, bet ir valstybės išlikimą.

    Viešai skelbiami Lenkijos valdžios duomenys rodo, kad 2022 metais Ukraina iš Lenkijos gavo šimtus vienetų sunkiosios technikos ir reikšmingus artilerijos bei šaudmenų kiekius. Tarp dažniausiai minimų skaičių – 240 tankų, daugiausia T-72 modifikacijų, ir 82 artilerijos sistemos, taip pat pėstininkų kovos mašinos bei kita šarvuota technika.

    Tuo pačiu laikotarpiu Lenkija tapo viena svarbiausių grandžių, per kurias į Ukrainą keliavo sąjungininkų logistika. Dalis vertinimų nurodo, kad didžioji dalis tiekimo srautų į Ukrainą įvairiais etapais buvo susieta su Lenkijos infrastruktūra, o tai leido greičiau perdislokuoti techniką, amuniciją ir humanitarinius krovinius.

    Lenkijos institucijos taip pat akcentuoja karinį rengimą: ukrainiečių šaltiniuose ir Varšuvos skelbiamoje informacijoje dažnai kartojamas skaičius apie maždaug 26 000 apmokytų Ukrainos karių. Tokie mokymai, vykę poligonuose ir mokymo centruose, vėliau įsiliejo į platesnį Europos Sąjungos mokymo misijos formatą.

    Viešoje erdvėje minimi ir vėlesni, 2022–2024 metų, paramos skaičiai, kuriuose figūruoja 318 perduotų tankų, 586 šarvuotosios transporto priemonės, 137 artilerijos sistemos, taip pat naikintuvai MiG-29 ir sraigtasparniai Mi-24. Ekspertai pabrėžia, kad ankstyvas sovietinės kilmės technikos perdavimas buvo ypač svarbus, nes Ukrainos kariuomenei nereikėjo ilgo prisitaikymo prie visiškai naujų sistemų.

    Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ne kartą viešai teigė, kad kritiniu laikotarpiu Lenkija perdavė daugiau tankų nei nemaža dalis partnerių kartu sudėjus. Ukrainos visuomenės padėkos žinutės dabar primena, kad strateginis efektas dažnai priklauso ne vien nuo paramos apimties, bet ir nuo jos laiko, kai frontui reikalinga priemonė tampa lemiama per kelias savaites, o ne per kelis mėnesius.

    Ši diskusija atsinaujina platesniame kontekste, kai NATO šalys vis daugiau dėmesio skiria ne tik pavienėms siuntoms, bet ir ilgalaikiams tiekimo kontraktams, amunicijos gamybos didinimui bei ukrainiečių rengimui. Ankstyvoji Lenkijos parama Ukrainai šiandien dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kaip greitas politinis sprendimas ir logistika gali pakeisti karo eigą.