Popiežius Leonas XIV liepos 4 dieną apsilankė Lampedūzoje – Italijos saloje, tapusioje vienu ryškiausių migracijos per Viduržemio jūrą simbolių. Tai pirmasis tokio masto pontifiko vizitas saloje nuo 2013 metų, kai ją kaip pirmąją apaštališką kelionę pasirinko popiežius Pranciškus.
Pontifikas vizitą pradėjo Cala Pisana vietovėje esančiose vadinamosiose Bevardžių kapinėse, kur palaidoti jūroje žuvę migrantai. Ant dalies kapų stovi kryžiai, pagaminti iš sudužusių laivų medienos – tai tapo tyliu priminimu apie tragedijas jūros kelyje.
Vėliau Leonas XIV nuvyko prie „Porta d’Europa“ monumento ir susitiko su migrantų šeima. Ten jam buvo perduotas vaiko laiškas, kuriame pasakojama apie atvykimą į Lampedūzą ir išgyvenimus, o kaip simbolinė dovana įteiktas futbolo kamuolys, turintis, pasak berniuko, pasiekti ir pradžiuginti kitą vaiką.
Gestai, kurie kalba garsiau
Vizito metu popiežius užsuko į Molo Favarolo prieplauką, kur dažnai išlaipinami išgelbėti žmonės, o jų laivai nutempiami į krantą. Čia jis atidengė ir palaimino atminimo lentą popiežiui Pranciškui, po kurios prieplauka vietos sprendimu pavadinta Molo Francesco.
Pontifikas pasisveikino su į salą atgabentais migrantais ir aptarė situaciją priėmimo centre, kur, kaip skelbta, tuo metu buvo apgyvendinti 138 žmonės, tarp jų 51 nelydimas nepilnametis. Nurodyta, kad pastaruoju metu gelbėjimo operacijose iš jūros buvo ištraukti ir vaikai bei moterys.
„Esu čia, kad pasakyčiau: Bažnyčia ir toliau eina kartu su jumis, palaiko ir drąsina“, – rašė popiežius Leonas XIV laiške Lampedūzos merui, pabrėždamas ryšį, kurį su sala buvo užmezgęs jo pirmtakas.
Europa ir atsakomybė už migrantus
Prieš šv. Mišias, kuriose, valdžios teigimu, dalyvavo apie 4 000 žmonių, popiežius pervažiavo Lampedūzos gatvėmis, sveikino susirinkusiuosius ir laimino vaikus. Savo kalboje jis pabrėžė, kad migracija nėra vien pakrančių regionų problema – tai visos Europos politinis ir moralinis išbandymas.
Pasak pontifiko, mirtys jūroje yra ne tik atsitiktinių nelaimių pasekmė, bet ir sprendimų bei nesprendimų rezultatas. Jis kritikavo abejingumą, pabrėžė žmogaus orumo apsaugą ir ragino pereiti nuo vien krizių valdymo prie nuoseklių, ilgalaikių sprendimų, apimančių priėmimą, apsaugą ir integraciją.
Popiežius taip pat atkreipė dėmesį į Lampedūzos paradoksą: sala priima ir poilsiautojus, ir žmones, bėgančius nuo karo, persekiojimo ar skurdo. Jo teigimu, Europa turi potencialą veikti nuosekliai, tačiau tam reikalinga politinė valia, tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir pilietinės visuomenės įsitraukimas.
Kalbėdamas apie migracijos priežastis, Leonas XIV minėjo veiksnius, kurie skatina žmones palikti gimtąsias šalis: skurdą, nestabilumą, smurtą, korupciją ir nusikalstamus tinklus, pasipelnius iš žmonių kančios. Jis ragino nepasiduoti baimei ir išankstinėms nuostatoms, o sprendimuose remtis solidarumu ir žmogaus teisių principais.