Tag: Migracijos politika

  • Rusijos emigracijos banga keičiasi: vis daugiau moterų gimdo užsienyje dėl vaiko paso

    Rusijos emigracijos banga keičiasi: vis daugiau moterų gimdo užsienyje dėl vaiko paso

    Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą, emigracijos sprendimai daugeliui šeimų tapo praktiški ir ilgalaikiai. Viena ryškiausių tendencijų – vadinamasis gimdymo turizmas, kai nėščios rusės vyksta gimdyti į užsienį, siekdamos vaikui suteikti papildomų teisių ir ateities galimybių.

    Tokios kelionės dažniausiai motyvuojamos ne vien medicinos paslaugų kokybe. Esminis tikslas – gauti naujagimiui kitos valstybės pilietybę pagal gimimo vietą, o kartu susikurti teisėtą pagrindą šeimai vėliau lengviau įsitvirtinti svetur, mokytis, dirbti ir keliauti.

    Populiariausios kryptys – šalys, taikančios principą, kai pilietybė suteikiama vaikui vien dėl to, kad jis gimė tos valstybės teritorijoje. Tačiau didėjant tokių atvykimų skaičiui, dalis valstybių pradėjo griežtinti taisykles, siekdamos mažinti sistemos piktnaudžiavimą.

    Argentina: nuo populiarumo iki sugriežtinimų

    Po 2022 metų Argentina tapo viena pagrindinių krypčių rusėms, planuojančioms gimdymą užsienyje. Tam padėjo palankios atvykimo sąlygos, palyginti prieinamos paslaugos, automatinė pilietybė vaikui ir galimybė tėvams vėliau siekti teisėto statuso.

    Argentinoje gimęs vaikas automatiškai įgyja pilietybę, o tai ilgą laiką buvo siejama ir su realiais praktiniais privalumais šeimai. Agentūros šį kelią pristatydavo kaip beveik paruoštą emigracijos scenarijų, siūlydamos dokumentų tvarkymą, pagalbą dėl leidimų gyventi ir konsultacijas dėl pilietybės.

    Argentinos institucijos skelbė, kad vien 2022 metais į šalį atvyko apie 10 500 nėščių Rusijos piliečių, o didelė dalis jų išvykdavo netrukus po dokumentų sutvarkymo. Vėliau valdžia ėmė garsiau kalbėti apie piktnaudžiavimo rizikas ir pradėjo tikrinti tarpininkus, pardavinėjusius kompleksines paslaugas.

    Pasikeitus politinei krypčiai, taisyklės buvo sugriežtintos: vaiko gimimas šalyje nebevertinamas kaip trumpiausias kelias tėvams greitai gauti pilietybę. Natūralizacijai taikomas reikalavimas būti legaliai gyvenus šalyje bent dvejus metus, o kai kurios nemokamų paslaugų sąlygos užsieniečiams taip pat tapo ribotesnės.

    Pokytį atspindi ir statistika: jei 2023 metais Rusijos piliečiai pateikė daugiau nei 7 000 prašymų dėl leidimų gyventi, tai iki 2025 metų vidurio šis skaičius, skelbiama, sumažėjo iki mažiau nei 2 000.

    Brazilija – naujas traukos centras

    Argentinai griežtinant režimą, dalis šeimų ėmė dairytis alternatyvų, o Brazilija vis dažniau minima kaip nauja kryptis. Šalis suteikia pilietybę vaikui, gimusiam jos teritorijoje, o šeimos nariai gali pretenduoti į leidimą gyventi ir vėlesnę natūralizaciją, jei atitinka nustatytas sąlygas.

    Brazilija traukia ne vien teisiniu modeliu, bet ir tuo, kad pilietybės bei dokumentų gavimo procesai kai kurioms šeimoms atrodo labiau prognozuojami. Skelbiama, kad Brazilijos pilietybę įgijusių Rusijos piliečių skaičius augo: 2024 metais jų buvo 477, o 2025 metais – 613, daugiau nei pusė naujų piliečių buvo moterys.

    Šeimos dažnai planuoja ne tik gimdymą, bet ir ilgesnį buvimą, kad galėtų sutvarkyti teisėtą statusą bei įvertinti persikėlimo perspektyvas. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad didėjant srautams, ir Brazilijoje ilgainiui gali stiprėti politinis spaudimas griežtinti tvarką.

    Kitos kryptys ir auganti kontrolė

    Be Argentinos ir Brazilijos, svarstomos ir kitos šalys, kur pilietybė suteikiama pagal gimimo vietą arba kur tėvams sudaromos palankesnės sąlygos legalizuoti buvimą. Pasirinkimą lemia medicinos paslaugų kokybė, kaina, dokumentų tvarkymo greitis ir reali tikimybė šeimai vėliau gauti ilgalaikį statusą.

    Jungtinėse Valstijose pilietybė vaikui suteikiama pagal konstitucinį principą, tačiau valdžia pastaraisiais metais aktyviau tikrina atvejus, kai turistinės vizos naudojamos vien gimdymo tikslui. Nuo 2020 metų konsuliniai pareigūnai gali atsisakyti išduoti vizą, jei mato, kad kelionės tikslas pirmiausia yra gimdymas dėl vaiko pilietybės.

    Kai kurios šalys pasirinko dar radikalesnį kelią ir peržiūrėjo automatinės pilietybės suteikimą, nustatydamos papildomas sąlygas, pavyzdžiui, kad bent vienas iš tėvų turėtų nuolatinio gyventojo statusą. Tokie pokyčiai rodo bendrą kryptį: valstybės siekia išlaikyti pusiausvyrą tarp teisių užtikrinimo ir migracijos sistemų apsaugos nuo piktnaudžiavimo.

    Gimdymo turizmas rusų šeimoms tapo naujos emigracijos strategijos dalimi, atsiradusia karo ir tarptautinės izoliacijos fone. Tačiau kartu tai tampa ir testu šalims, kurios iki šiol turėjo liberalesnes taisykles – didėjant srautams, griežtinimų tikimybė auga.

  • Japonija keičia ekonomikos kursą: 14 metų investicijų planas ir DI, puslaidininkiai, biotechnologijos

    Japonijos Vyriausybė bando išjudinti ekonomiką iš ilgametės stagnacijos, keisdama akcentus nuo nuolatinio paklausos skatinimo prie pasiūlos didinimo ir ilgalaikių investicijų. Nauja kryptis siejama su premjerės Sanae Takaichi komanda, kuri žada daugiau dėmesio produktyvumui, technologijoms ir šalies atsparumui geopolitiniams sukrėtimams.

    Ilgalaikio lėto augimo problema Japonijoje aptarinėjama dešimtmečius, ypač po 1990-ųjų turto burbulo sprogimo ir vėlesnių vadinamųjų prarastų dešimtmečių. Ankstesni bandymai, tokie kaip Shinzo Abe reformų paketas ar vėliau pristatytos technologijų skatinimo programos, leido stabilizuoti kai kurias sritis, bet negrąžino tvaraus spartesnio augimo.

    Nuo paklausos prie pasiūlos

    Pastaraisiais metais situacija pasikeitė: defliaciją pakeitė aukštesnė infliacija, o gyventojų perkamoji galia spaudžiama brangstančio maisto ir energijos. Kartu aštrėja struktūrinės bėdos: senstanti visuomenė, mažėjanti darbo jėga, silpnesnė valiuta ir didelis viešasis įsiskolinimas.

    Finansų politikos patarėjų parengtame pranešime Vyriausybei siūloma rečiau remtis papildomais biudžetais, griežčiau peržiūrėti lengvatas ir subsidijas bei daugiau dėmesio skirti priemonėms, kurios didina prekių ir paslaugų pasiūlą. Tikslas yra mažinti ekonomikos barjerus, kurie riboja gamybą, inovacijas ir darbo našumą, taip stabilizuojant kainas ir kuriant sąlygas augimui.

    370 trilijonų jenų planas iki 2040 metų

    Vyriausybė taip pat pristatė iki 2040 metų planuojamų investicijų paketą, kurio bendra apimtis siekia apie 1 350 000 000 000 eurų. Numatyta investuoti į 17 prioritetinių sektorių, o didelė dalis lėšų turėtų ateiti per viešojo ir privataus sektorių partnerystes, tikintis, kad valstybės įnašas paskatins ir privačius investuotojus.

    Didžiausia dalis orientuojama į DI taikymus, robotiką ir puslaidininkių ekosistemą, taip pat į biotechnologijas ir farmacijos pramonę. Atskirai akcentuojami duomenų centrai, baterijų gamyba ir autonominio transporto sprendimai, nes tai siejama tiek su konkurencingumu, tiek su nacionaliniu saugumu ir tiekimo grandinių patikimumu.

    „Strategijos tikslas yra dar kartą pažadinti Japonijos verslumo energiją“, – sakė už ekonomikos ir fiskalinės politikos koordinavimą atsakingas ministras Minoru Kiuchi.

    Migracijos politika gali tapti silpnąja vieta

    Investicijų kryptis numato ir užsienio talentų bei kapitalo pritraukimą, tačiau tai gali komplikuoti sugriežtinta migracijos politika. Sugriežtinti reikalavimai verslo vizoms, didesni finansiniai slenksčiai ir papildomos sąlygos jau mažina paraiškų skaičių, o tai kertasi su siekiu auginti startuolių ir inovacijų ekosistemą.

    Kritikai pabrėžia, kad aukštųjų technologijų plėtra reikalauja ne tik pinigų, bet ir žmonių: inžinierių, tyrėjų, produktų vadovų, taip pat daugėjančiam tarptautiškumui pritaikytos viešosios infrastruktūros. Japonijos administracijos skaitmeninimas, apie kurį kalbama jau ne vienus metus, taip pat išlieka vienu svarbiausių praktinių testų, ar reformos virs apčiuopiamais rezultatais.

    Japonijos pasirinktas kursas rodo siekį pereiti nuo trumpalaikių ekonomikos „užkūrimo“ priemonių prie ilgalaikio konkurencingumo stiprinimo. Ar planas suveiks, priklausys nuo to, ar investicijos bus suderintos su darbo rinkos, migracijos, inovacijų ir fiskalinės drausmės sprendimais.

  • World Press Photo 2025 metų nuotrauka: tėvo sulaikymas JAV migracijos tarnybų akimis

    World Press Photo 2025 metų nuotrauka: tėvo sulaikymas JAV migracijos tarnybų akimis

    World Press Photo fondas paskelbė 2025 metais metų nuotraukos laureatą – apdovanojimas atiteko stiprų emocinį krūvį turinčiam kadrui, atskleidžiančiam JAV migracijos kontrolės poveikį šeimoms. Nugalėtoja pripažinta nuotrauka pavadinimu Separated by ICE.

    Fotografiją Niujorke, Jacob K. Javits federaliniame pastate, užfiksavo nepriklausoma fotožurnalistė Carol Guzy. Kadre matyti dvi mergaitės, įsikibusios į tėvą Luisą, Ekvadoro migrantą, kai šį sulaiko migracijos pareigūnai.

    Šeimos teigimu, Luisas neturėjo teistumo ir buvo pagrindinis šeimos maitintojas. Jo žmona Cocha ir trys vaikai, kurių amžius – 7, 13 ir 15 metų, po sulaikymo liko su staigiai išaugusia finansine našta ir stipria emocine įtampa.

    Nuotrauka daryta 2025 metais rugpjūtį, rengiant reportažą laikraščiui „Miami Herald“. Komisija ją išrinko iš 57 376 darbų, kuriuos pateikė daugiau nei 3 000 fotografų iš viso pasaulio.

    Tarptautinės komisijos pirmininkė Kira Pollack pabrėžė, kad laimėjęs kadras veikia kaip dokumentas, fiksuojantis realybę, kurios neįmanoma ignoruoti.

    „Metų nuotrauka yra įrodymas. Tai liudijimas apie vietą, kur šeima atskiriama, o tėvas sulaikomas ir išvedamas. Tai akimirka prieš nežinomybę“, – sakė Kira Pollack.

    Pasak jos, nuotraukoje juntamas chaosas ir baimė, o į kadrą labiausiai įtraukia vaikų veidai, bandantys sulaikyti tėvą nuo prievartinio atskyrimo. Komisija akcentavo, kad toks vaizdas tampa liudijimu apie politikos sprendimus, kurie viešąsias erdves paverčia asmeninių tragedijų vieta.

    Carol Guzy, ilgą laiką dokumentuojanti migracijos politikos pasekmes, teigė, kad šis vaizdas turi būti nemalonus žiūrėti, nes būtent diskomfortas gali išjudinti visuomenę iš abejingumo. Fotografė pabrėžė, kad apdovanojimas atkreipia tarptautinį dėmesį į istoriją, kuri dažnai lieka už statistikos ribų.

    „Ši nuotrauka turėtų skaudėti. Tikiuosi, kad ji pažadina žmones iš bet kokio susitaikymo su tuo, kas vyksta“, – teigė Carol Guzy.

    Ji taip pat pridūrė, kad daugybės šeimų kančia susipina su jų orumu ir atsparumu, o pasitikėjimas kamera leidžia visuomenei pamatyti tai, kas kitu atveju liktų nematoma. Fotografės teigimu, šis įvertinimas pirmiausia priklauso žmonėms, kurie ryžosi papasakoti savo istoriją.