CP v2

Tag: Migrantai

  • JK ir Prancūzija pratęsė principą vienas įeina, vienas išeina: iki spalio grąžinta vos 3,5 proc.

    JK ir Prancūzija pratęsė principą vienas įeina, vienas išeina: iki spalio grąžinta vos 3,5 proc.

    Jungtinė Karalystė ir Prancūzija susitarė iki 2026 metų spalio 1 dienos pratęsti vadinamąjį vienas įeina, vienas išeina migrantų grąžinimo susitarimą. Tai trečiadienį Prancūzijos parlamente pranešė už Europą atsakingas ministras delegatas Benjaminas Haddadas.

    Ši schema, dar vadinama „Operation Hillmore“, įsigaliojo 2025 metų rugsėjį ir yra skirta mažinti nelegalią migraciją per Lamanšo sąsiaurį. Pagal ją Jungtinė Karalystė gali dalį mažomis valtimis atvykusių migrantų, neturinčių teisės pasilikti, grąžinti į Prancūziją.

    Mainais Jungtinė Karalystė priima tokį pat skaičių prieglobsčio prašytojų iš Prancūzijos, kurių apsaugos poreikis vertinamas kaip tikėtinas. Pirmenybė teikiama pažeidžiamiems asmenims ir tiems, kurie turi šeimos ar kitų ryšių Jungtinėje Karalystėje.

    Skaičiai rodo ribotą poveikį

    Benjaminas Haddadas nurodė, kad iki 2026 metų gegužės 1 dienos pagal schemą į Prancūziją buvo grąžinti 606 žmonės, o 588 asmenys teisėtai perkelti į Jungtinę Karalystę. Tai leidžia įvertinti realų mechanizmo mastą praėjus keliems mėnesiams nuo jo starto.

    Jungtinės Karalystės Vidaus reikalų ministerijos duomenys rodo, kad nuo 2025 metų rugsėjo 1 dienos iki 2026 metų kovo 31 dienos mažomis valtimis atvyko 16 910 žmonių. Iš jų, pagal viešai skelbiamą statistiką, grąžinta apie 3,5 proc. atvykusiųjų.

    Tokie rodikliai kelia klausimų, kiek ši priemonė iš tiesų veikia kaip atgrasymas, nors Londono tikslas buvo smogti žmonių kontrabandos tinklams. Be to, balandžio duomenys dar nebuvo paskelbti, todėl bendra dinamika gali kisti, tačiau iki šiol tendencija išlieka panaši.

    Politinis spaudimas nemažėja

    Prancūzijos šiaurės pakrantė jau daugelį metų yra vienas pagrindinių išvykimo taškų tiems, kurie siekia pasiekti Jungtinę Karalystę. Migrantai neretai sumoka tūkstančius eurų už vietą perpildytose pripučiamose valtyse, o kelionė per vieną intensyviausių laivybos kelių pasaulyje laikoma itin pavojinga.

    Jungtinėje Karalystėje ši tema išlieka vienu jautriausių politinių klausimų ministro pirmininko Keiro Starmerio Vyriausybei. Nuo 2024 metų liepos pareigas einanti valdžia susiduria su augančiu spaudimu mažinti atvykimų skaičių, o griežtesnę migracijos darbotvarkę siūlančios politinės jėgos išlaiko aukštą dėmesį apklausose.

    Naujos priemonės ir jų rizikos

    Londonas pastaraisiais mėnesiais pristatė ir platesnį paketą per Imigracijos ir prieglobsčio įstatymo projektą, kuriuo siekiama trumpinti laikotarpį, per kurį prieglobsčio prašytojai gali likti šalyje, ir greitinti asmenų grąžinimą į saugiomis laikomas kilmės valstybes. Valdžios argumentas paprastas: kuo trumpesnė ir aiškesnė procedūra, tuo mažiau paskatų rinktis neteisėtus kelius.

    Tačiau praktikoje tokios priemonės paprastai priklauso nuo kelių veiksnių: realių grąžinimų pajėgumų, tarptautinių susitarimų, teisinio proceso trukmės ir galimybių bendradarbiauti su kilmės šalimis. Dėl to net ir griežtinant tvarką, greito lūžio pasiekti sudėtinga, ypač jei kontrabandininkų tinklai prisitaiko prie naujų taisyklių.

    Pratęstas susitarimas su Prancūzija rodo, kad abi šalys renkasi tęstinumo kelią ir išlaiko mainų principą kaip vieną pagrindinių instrumentų. Vis dėlto iki šiol skelbiami skaičiai leidžia manyti, kad schemos poveikis bendram atvykimų srautui tebėra ribotas ir priklausys nuo to, kaip aktyviai ji bus taikoma artėjant rudeniui.

  • Lampedūzoje tragedija: iš Tuniso atplaukę migrantai neteko kūdikio, pradėtas tyrimas

    Lampedūzoje tragedija: iš Tuniso atplaukę migrantai neteko kūdikio, pradėtas tyrimas

    Kūdikis mirė netrukus po išlaipinimo

    Italijai priklausančioje Lampedūzos saloje naktį įvyko tragedija: vos kelių savaičių amžiaus mergaitė migrantė mirė netrukus po to, kai buvo išlaipinta krante. Pirminiais duomenimis, kūdikio mirties priežastimi galėjo tapti hipotermija, o dėl įvykio pradėtas oficialus tyrimas.

    Vaikas į salą atvyko po kelionės per Viduržemio jūrą iš Tuniso kartu su motina ir mažamete seserimi. Kūdikio būklė iš karto buvo kritinė, todėl jis skubiai gabentas į Lampedūzos medicinos įstaigą, tačiau medikams išgelbėti gyvybės nepavyko.

    Ką aiškinsis prokuratūra?

    Agrigento prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą ir nurodė atlikti kūdikio palaikų ekspertizę. Ši procedūra būtina siekiant patvirtinti tikslią mirties priežastį ir įvertinti, ar prie tragedijos galėjo prisidėti kelionės sąlygos, uždelsta pagalba ar kiti veiksniai.

    Pranešama, kad artimiausiu metu tyrėjai planuoja apklausti motiną, kad būtų atkurta kelionės chronologija ir nustatyta, kada vaikas pradėjo prastai jaustis. Motina su likusiu vaiku buvo perkelta į salos priėmimo centrą, jai teikiama psichologinė pagalba.

    Kelionė iš Tuniso ir Lampedūzos spaudimas

    Italijos pareigūnai nurodė, kad į salą atgabenti 55 žmonės, tarp jų buvo moterų ir nepilnamečių. Migrantai buvo paimti iš jūros ir atplukdyti į Favarolo prieplauką, o dalis jų vėliau nukreipta į registracijos ir priėmimo infrastruktūrą.

    Remiantis liudijimais, grupė išvyko iš Tuniso pakrantės rajonų mažoje metalinėje valtyje. Tokios kelionės dažnai vyksta perpildytomis, prastai nuo vandens ir vėjo apsaugančiomis priemonėmis, todėl hipotermijos rizika išauga net ir šiltesniu sezonu, ypač vaikams.

    NVO ir UNHCR reakcija

    Į įvykį sureagavo nevyriausybinės organizacijos, dirbančios jūroje ir migracijos maršrutuose. Vokietijos organizacija Sea-Watch viešai pabrėžė, kad gelbėjimo operacijų ribojimas, ilgesnis laukimas jūroje ir teisinės priemonės prieš gelbėtojus, jų teigimu, prisideda prie tragiškų pasekmių.

    „Kol valstybė atakuoja tuos, kurie gelbsti gyvybes jūroje, į Lampedūzą atgabentas kūdikis mirė motinos glėbyje“, – teigė Sea-Watch atstovai.

    Už pabėgėlių apsaugą atsakinga JT agentūra UNHCR pareiškė užuojautą ir pabrėžė, kad Viduržemio jūros maršrutuose žūtys tęsiasi. Agentūra informavo esanti vietoje ir teikianti paramą motinai bei kitiems atvykusiems žmonėms.

    „Gilus liūdesys ir nerimas dėl vaikų ir suaugusiųjų, kurie neturėtų mirti Viduržemio jūroje“, – nurodė UNHCR.

    Pastaraisiais metais centrinis Viduržemio jūros maršrutas išlieka vienas pavojingiausių, o Lampedūza reguliariai tampa pirmuoju Europos tašku žmonėms, bandantiems pasiekti Italiją. Institucijos ir humanitarinės organizacijos nuolat akcentuoja, kad mažiems vaikams tokios kelionės kelia išskirtinę riziką dėl šalčio, dehidratacijos ir vėluojančios medicinos pagalbos.

  • Mokymai Akmenėje: kaip stiprinamas su migrantais dirbančių specialistų psichikos sveikatos raštingumas

    Mokymai Akmenėje: kaip stiprinamas su migrantais dirbančių specialistų psichikos sveikatos raštingumas

    2026 metais gegužės 6 dieną Akmenės rajone surengti mokymai, skirti asmenims, kurie kasdien dirba su migrantais ir trečiųjų šalių piliečiais. Jų tikslas buvo sustiprinti specialistų psichikos sveikatos raštingumą, emocines kompetencijas ir pasirengimą teikti kultūriškai jautrią pagalbą.

    Mokymus vedė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus lektorius Paulius Pakutinskas. Juose dalyvavo Akmenės rajono savivaldybės administracijos, paramos šeimai centro, švietimo pagalbos tarnybos, ukrainiečių namų bei savivaldybės visuomenės sveikatos biuro atstovai.

    Kas akcentuota mokymuose

    Užsiėmimų metu daug dėmesio skirta tam, kaip atpažinti emocinius sunkumus ir psichikos sveikatos rizikas žmonėms, patiriantiems migracijos stresą, netikrumą dėl ateities ar prisitaikymo iššūkius. Taip pat aptarta, kaip kalbėtis jautriomis temomis ir nukreipti pagalbos, kai jos prireikia.

    Mokymuose akcentuota kultūrinio jautrumo svarba: skirtinga patirtis, kalbos barjeras ir nevienodi lūkesčiai gali apsunkinti pagalbos procesą, todėl specialistams svarbu turėti aiškius bendravimo principus. Dėmesys skirtas ir praktiniams sprendimams, kurie padeda kurti pasitikėjimą bei mažinti įtampą.

    Perdegimo prevencija ir atsparumas

    Atskira dalis skirta emocinio atsparumo stiprinimui ir perdegimo prevencijai. Dirbant su žmonėmis, patiriančiais krizes, specialistai dažnai susiduria su antriniu stresu, todėl svarbu laiku pastebėti nuovargio ženklus ir turėti veikiančius savipriežiūros įrankius.

    Praktinių užduočių metu dalyviai nagrinėjo realias situacijas iš profesinės kasdienybės, dalijosi patirtimi ir aptarė, kas padeda užtikrinti saugesnį darbo ritmą. Tokie mokymai prisideda prie geresnio paslaugų tęstinumo ir kokybiškesnės pagalbos žmonėms, kuriems reikia aiškumo, stabilumo ir palaikymo.

    Ko tikimasi po mokymų

    Organizatorių tikslas, kad sustiprintos kompetencijos būtų pritaikomos kasdienėje praktikoje: nuo pirmojo kontakto iki sudėtingesnių atvejų, kai reikia komandinio darbo ir bendradarbiavimo tarp skirtingų įstaigų. Tai ypač aktualu savivaldybėse, kur paslaugas teikia kelios institucijos, o žmogaus situacija gali greitai kisti.

    Mokymai taip pat stiprina tarpinstitucinį ryšį, kuris svarbus sprendžiant tiek socialinius, tiek psichologinius iššūkius. Kai specialistai turi bendrą supratimą ir panašius veikimo principus, pagalba gali būti suteikiama greičiau, nuosekliau ir jautriau.

  • Kroatijos ir Slovėnijos pasienyje rasti 4 žuvę migrantai: policija tiria gabenimą sunkvežimiu

    Kroatijos ir Slovėnijos pasienyje rasti 4 žuvę migrantai: policija tiria gabenimą sunkvežimiu

    Ką praneša Kroatijos policija

    Kroatijos policija pranešė, kad netoli Slovėnijos sienos rasti keturi žuvę migrantai. Dar du žmonės dėl sunkios būklės buvo nugabenti į ligoninę.

    Pasak pareigūnų, žmonės galėjo būti vežti sunkvežimiu nežmoniškomis sąlygomis. Mirties priežastys iš karto nebuvo įvardytos, pradėtas tyrimas.

    Netoli Kroatijos kaimo Donje Prilišće, maždaug 70 kilometrų į pietvakarius nuo Zagrebo, pareigūnai aptiko dar 13 žmonių. Jie buvo nuvežti į sulaikymo centrą.

    Policija teigia, kad grupė galimai buvo išlaipinta pasienyje, o įtariamas žmonių gabentojas pasišalino. Tiriama, kokiu maršrutu ir kaip tiksliai žmonės buvo pervežti.

    Balkanų maršrutas ir rizikos

    Kroatija yra viena pagrindinių tranzito valstybių Europos Sąjungoje, kuria naudojasi nereguliarūs migrantai, siekiantys pasiekti Vakarų Europą vadinamuoju Balkanų maršrutu. Šiuo keliu judantys žmonės dažnai renkasi pavojingus, nelegalius kirtimus, kad išvengtų kontrolės.

    Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros Frontex duomenimis, 2025 metais Balkanų maršrutu pasinaudojo daugiau nei 12 500 žmonių. Tuo pat metu Tarptautinė migracijos organizacija nurodo, kad nuo 2014 metų šiame kelyje žuvusiais ar dingusiais buvo pranešta apie daugiau nei 400 žmonių.

    Ankstesni incidentai pasienyje

    Šis atvejis nėra vienetinis: anksčiau šiais metais pranešta apie žūtį, kai migrantų valtis apvirto kertant upę iš Bosnijos į Kroatiją. Praėjusį mėnesį, pasak pareigūnų, tame pačiame pasienio regione iš pelkės buvo išgelbėta apie 30 žmonių.

    Žmogaus teisių organizacijos ir tarptautinės institucijos ne kartą pabrėžė, kad griežtesnė kontrolė neretai stumia žmones į dar rizikingesnius maršrutus ir didina priklausomybę nuo kontrabandininkų. Kroatijos tyrėjai dabar aiškinasi, kas organizavo šį pervežimą ir kokios aplinkybės galėjo lemti žūtis.