CP v2

Tag: Migrantai

  • Europos Komisija remia migrantų nepilnamečių grąžinimą iš Seutos į Maroką: kas keičiasi?

    Europos Komisija remia migrantų nepilnamečių grąžinimą iš Seutos į Maroką: kas keičiasi?

    Kas patvirtinta Briuselyje

    Europos Komisija patvirtino, kad žmonės, neteisėtai esantys Ispanijai priklausančiame Seutos mieste Šiaurės Afrikoje, gali būti grąžinami, o tokios procedūros apima ir nelydimus nepilnamečius migrantus. Komisijos pozicija paskelbta po didelio migracijos antplūdžio, fiksuoto liepos pabaigoje.

    Komisijos atstovas spaudai Markusas Lammertas pabrėžė, kad grąžinimai yra reglamentuojami Europos Sąjungos teise. Pasak jo, šiuo metu taikomos grąžinimo taisyklės numatytos grąžinimo direktyvoje, o ateityje jas turėtų sustiprinti ir atnaujinti ES grąžinimo reglamentas.

    „Dabar svarbiausia, kad Ispanijos ir Maroko institucijos išlaikytų situacijos kontrolę ir užtikrintų greitą visų neteisėtai Seutoje esančių žmonių grąžinimą“, – sakė Markusas Lammertas.

    Kiek žmonių liko Seutoje

    Ispanijos vidaus reikalų ministras Fernandas Grande-Marlaska praėjusią savaitę skelbė, kad Seutoje dar gali būti apie 5 000 neteisėtai atvykusių migrantų. Iš jų 1 898, Ispanijos vertinimu, yra nepilnamečiai.

    Ispanijos institucijos yra pareiškusios ketinančios grąžinti visus neteisėtai Seutoje esančius asmenis į kilmės šalį ir pabrėžė, kad jie nebus perkeliami į žemyninę Ispaniją. Tokia kryptis rodo siekį mažinti paskatas rinktis Seutą kaip kelią į Europos Sąjungą.

    Ką žada ES ir kokių priemonių imasi

    Maroko institucijos anksčiau informavo esančios pasirengusios bendradarbiauti su Ispanija ir kitais ES partneriais, kad būtų sudarytos sąlygos grąžinti nelydimus migrantus. Šis aspektas ypač jautrus dėl nepilnamečių teisių apsaugos, globos užtikrinimo ir būtinybės kiekvienu atveju vertinti individualias aplinkybes.

    Komisija taip pat akcentavo prevenciją ir atgrasymą kaip tolesnius prioritetus. Tarp priemonių minimas darbas su platformomis ir faktų tikrintojais, siekiant riboti nusikalstamų tinklų skleidžiamą dezinformaciją, bei pastangos stiprinti kovą su migrantų kontrabanda.

    Pasak Komisijos atstovo, jau yra uždaryta dalis paskyrų, siejamų su kontrabandos veikla. Tuo pat metu už migraciją atsakingas eurokomisaras Magnusas Brunneris viešai pabrėžė, kad Ispanija atlieka svarbų darbą saugant bendras ES išorės sienas, o ES yra pasirengusi prireikus įsitraukti su Frontex ir Europol pajėgumais.

    Ispanijos vertinimu, liepos 30 dieną į Seutą pateko apie 72 000 žmonių, o didžioji jų dalis vėliau buvo grąžinta į Maroką. Tokie skaičiai dar kartą išryškino, kad Seuta išlieka vienu jautriausių taškų ES išorės sienų žemėlapyje, kur sprendimai dėl grąžinimų ir nepilnamečių apsaugos susiduria su ypač aukštais teisiniais ir humanitariniais standartais.

  • Ceutos krizė: Ispanija skelbia, kad iš 72 000 migrantų į Maroką jau grįžo 70 000

    Ceutos krizė: Ispanija skelbia, kad iš 72 000 migrantų į Maroką jau grįžo 70 000

    Ispanija praneša, kad į Ceutą per kelias dienas pateko apie 72 000 migrantų, o 70 000 jų jau sugrįžo į Maroką. Tai per vaizdo konferenciją surengto neeilinio Europos Sąjungos vidaus reikalų ministrų susitikimo akcentas, kurį inicijavo Madridas.

    Ispanijos vidaus reikalų ministras Fernando Grande-Marlaska teigė, kad Ispanijos institucijos sureagavo greitai, o Europos partneriai esą pripažino priemonių veiksmingumą. Pasak jo, migracijos srautas tapo ir humanitarine tragedija, nes bandydami kirsti sieną žuvo daugiau nei 80 žmonių.

    ES: solidarumas ir ankstyvas perspėjimas

    Nuotoliniame susitikime, Ispanijos teigimu, dalyvauti ir jį paremti sutiko 22 valstybės narės. Po jo šalys išreiškė tvirtą solidarumą su Ispanija ir sutarė stiprinti europinius ankstyvo perspėjimo bei reagavimo mechanizmus, kad panašios krizės būtų suvaldomos greičiau.

    Madridas taip pat priminė, kad Ceuta turi išskirtinį statusą Šengeno erdvėje, todėl iš šios autonominės teritorijos išvykti negalima be veiksmingo dokumentų patikrinimo. Tai, pasak Ispanijos pareigūnų, turėtų riboti nelegalių judėjimų plitimą giliau į Europą.

    Ar buvo perspėjimų dėl krizės?

    F. Grande-Marlaska paneigė, kad Nacionalinis žvalgybos centras CNI būtų įspėjęs apie tokio masto migracijos bangą. Ministro teigimu, jei būtų buvęs signalas apie scenarijų, panašų į 2021 metų epizodą, informacija būtų pasiekusi aukščiausią valstybės lygį.

    Ši pozicija skelbiama viešojoje erdvėje pasirodžius pranešimams, kad galimų įspėjimų būta, o Marokas esą iš anksto informavo apie galimas pasekmes po Ispanijos Aukščiausiojo Teismo sprendimo liepos pradžioje. Ispanijos Vyriausybė kartoja, kad oficialios ataskaitos, prognozavusios būtent tokį mastą, ji negavo, nors vasarai buvo numatomas didesnis nereguliarių atvykimų skaičius.

    Papildomi pinigai ir vietos nepilnamečiams

    Ispanijos Vyriausybė skelbia Ceutai skirianti papildomus 25 000 000 eurų, kad sustiprintų pagalbą be suaugusiųjų atvykusiems nepilnamečiams migrantams. Ši suma pridedama prie anksčiau patvirtintų 5 500 000 eurų, skirtų vaikų ir paauglių priežiūros priemonėms.

    Įtraukties, socialinės apsaugos ir migracijos ministrė bei Vyriausybės atstovė Elma Saiz pabrėžė, kad pirmiausia siekiama apsaugoti pažeidžiamiausius ir užtikrinti deramą priėmimą. Ji taip pat paragino autonominius regionus aktyviau prisidėti priimant ir globojant nepilnamečius, kad našta nebūtų sutelkta vien pasienio teritorijose.

    Jaunimo ir vaikų ministerijos duomenimis, koordinuojant veiksmus su Švietimo ministerija, Ceutoje parengti du švietimo centrai, kuriuose būtų galima apgyvendinti be tėvų atvykusius nepilnamečius, ypatingą dėmesį skiriant mergaitėms. Ministrė Sira Rego artimiausiomis dienomis ketina vykti į Ceutą įvertinti situacijos ir aktyvuoti papildomus išteklius.

    Planuojama remtis ir atnaujintu Imigracijos įstatymo reguliavimu, numatančiu nepilnamečių perkėlimo mechanizmą iš teritorijų, patiriančių didžiausią migracinį spaudimą, į kitus autonominius regionus. Ispanija tuo pat metu pabrėžia, kad Maroko bendradarbiavimas yra būtinas norint užkirsti kelią naujiems pavojingiems bandymams kirsti sieną ir mažinti žūčių riziką.

    „Vyriausybė buvo ir liks Ceutos pusėje, ypač kalbant apie pažeidžiamiausius“, – sakė Elma Saiz.

  • Ceutoje apsisuko 60 000 migrantų banga: žuvo 67, Ispanija skubiai stato barjerą jūroje

    Ceutoje apsisuko 60 000 migrantų banga: žuvo 67, Ispanija skubiai stato barjerą jūroje

    Ispanijos pareigūnai pranešė, kad beveik visi iš maždaug 60 000 žmonių, pastarosiomis dienomis patekę į Ispanijai priklausantį Ceutos anklavą, jau grįžo į Maroką. Anot Madrido, padėtis per trumpą laiką iš esmės stabilizuota, tačiau krizė pareikalavo dešimčių gyvybių.

    Vidaus reikalų ministras Fernando Grande-Marlaska teigė, kad bandant kirsti sieną žuvo mažiausiai 67 žmonės. Dalis jų nuskendo, kiti, pasak ministro, žuvo per spūstį ties bangolaužiu ir pasienio barjerais.

    „Situacija buvo beveik visiškai atkurta“, – sakė Fernando Grande-Marlaska.

    Šeštadienio rytą paskutiniai išsekę žmonės, pasiekę Ceutos Tarajal paplūdimį, buvo pasitikti kariškių ir policijos, o vėliau palydėti atgal į sieną. Dalis migrantų į anklavą pateko apiplaukdami nedidelę užtvarą, įsikišančią į Viduržemio jūrą.

    Barjeras jūroje ir saugumo klausimai

    Ispanija paskelbė įrengsianti maždaug 500 metrų ilgio sulaikymo barjerą jūros ruože tarp Ceutos ir Maroko. Tokia priemonė pasirinkta reaguojant į tai, kad dalis žmonių sieną kirto ne per oficialius punktus, o plaukdami palei pakrantę.

    Ceuta yra 18,5 kvadratinio kilometro teritorija Šiaurės Afrikoje, kartu su Melilija sudaranti vieninteles Europos Sąjungos sausumos sienas su Afrika. Nuo Ispanijos žemyninės dalies ją skiria maždaug 25 kilometrai jūros, todėl šis pasienis nuolat atsiduria tiek migracijos, tiek dvišalių santykių su Maroku darbotvarkėje.

    Kodėl kilo antplūdis?

    Tikslios antplūdžio priežastys oficialiai neįvardytos, tačiau tyrėjai atkreipė dėmesį į socialiniuose tinkluose plitusius raginimus vykti į Ceutą dar prieš prasidedant masinei migracijai. Skelbimuose, kaip nurodoma, dalintasi praktiniais patarimais, kaip pasiekti anklavą ir ką sakyti siekiant padidinti galimybes likti Ispanijoje.

    Pasak migracijos politikos tyrėjų, dalis žmonių mėgina kirsti šį pasienį ne pirmą kartą, o bandymus kartoja metų metus, tikėdamiesi darbo, didesnių pajamų ar galimybės susijungti su artimaisiais. Vienas iš Maroko atvykęs 42 metų vyras aiškino, kad pagrindinis motyvas jam buvo noras aplankyti Madride gyvenančią sergančią mamą, net jei tam tektų rizikuoti gyvybe.

    Ispanijos ir Maroko santykiai

    Ispanijos vidaus reikalų ministras akcentavo, kad krizės suvaldymui itin svarbus bendradarbiavimas su Maroku, kuris, pasak jo, padėjo per 24 valandas grąžinti padėtį į labiau kontroliuojamas vėžes. Tuo pačiu jis pripažino, kad įvykiai reikalauja bendro Ispanijos ir Maroko vertinimo, ypač kalbant apie žmonių saugumą pasienyje.

    Ceuta jau anksčiau buvo tapusi staigių migracijos bangų epicentru, ypač kai tarp Madrido ir Rabato kilo politinė įtampa. Ankstesni panašūs antplūdžiai parodė, kad pasienio kontrolė čia priklauso ne tik nuo fizinių užtvarų, bet ir nuo platesnių regiono politinių bei socialinių veiksnių.

    Humanitarinės organizacijos primena, kad tokiose situacijose didžiausia rizika tenka pažeidžiamiausiems, įskaitant nepilnamečius, o bandymai kirsti jūrą dažnai baigiasi nelaimėmis. Todėl sprendimai, kuriuos priima Ispanija ir Marokas, turės įtakos ne tik sienos kontrolei, bet ir tam, kiek saugiai bus valdoma migracija šiame itin jautriame Europos Sąjungos pasienyje.

  • JK ir Prancūzija pratęsė principą vienas įeina, vienas išeina: iki spalio grąžinta vos 3,5 proc.

    JK ir Prancūzija pratęsė principą vienas įeina, vienas išeina: iki spalio grąžinta vos 3,5 proc.

    Jungtinė Karalystė ir Prancūzija susitarė iki 2026 metų spalio 1 dienos pratęsti vadinamąjį vienas įeina, vienas išeina migrantų grąžinimo susitarimą. Tai trečiadienį Prancūzijos parlamente pranešė už Europą atsakingas ministras delegatas Benjaminas Haddadas.

    Ši schema, dar vadinama „Operation Hillmore“, įsigaliojo 2025 metų rugsėjį ir yra skirta mažinti nelegalią migraciją per Lamanšo sąsiaurį. Pagal ją Jungtinė Karalystė gali dalį mažomis valtimis atvykusių migrantų, neturinčių teisės pasilikti, grąžinti į Prancūziją.

    Mainais Jungtinė Karalystė priima tokį pat skaičių prieglobsčio prašytojų iš Prancūzijos, kurių apsaugos poreikis vertinamas kaip tikėtinas. Pirmenybė teikiama pažeidžiamiems asmenims ir tiems, kurie turi šeimos ar kitų ryšių Jungtinėje Karalystėje.

    Skaičiai rodo ribotą poveikį

    Benjaminas Haddadas nurodė, kad iki 2026 metų gegužės 1 dienos pagal schemą į Prancūziją buvo grąžinti 606 žmonės, o 588 asmenys teisėtai perkelti į Jungtinę Karalystę. Tai leidžia įvertinti realų mechanizmo mastą praėjus keliems mėnesiams nuo jo starto.

    Jungtinės Karalystės Vidaus reikalų ministerijos duomenys rodo, kad nuo 2025 metų rugsėjo 1 dienos iki 2026 metų kovo 31 dienos mažomis valtimis atvyko 16 910 žmonių. Iš jų, pagal viešai skelbiamą statistiką, grąžinta apie 3,5 proc. atvykusiųjų.

    Tokie rodikliai kelia klausimų, kiek ši priemonė iš tiesų veikia kaip atgrasymas, nors Londono tikslas buvo smogti žmonių kontrabandos tinklams. Be to, balandžio duomenys dar nebuvo paskelbti, todėl bendra dinamika gali kisti, tačiau iki šiol tendencija išlieka panaši.

    Politinis spaudimas nemažėja

    Prancūzijos šiaurės pakrantė jau daugelį metų yra vienas pagrindinių išvykimo taškų tiems, kurie siekia pasiekti Jungtinę Karalystę. Migrantai neretai sumoka tūkstančius eurų už vietą perpildytose pripučiamose valtyse, o kelionė per vieną intensyviausių laivybos kelių pasaulyje laikoma itin pavojinga.

    Jungtinėje Karalystėje ši tema išlieka vienu jautriausių politinių klausimų ministro pirmininko Keiro Starmerio Vyriausybei. Nuo 2024 metų liepos pareigas einanti valdžia susiduria su augančiu spaudimu mažinti atvykimų skaičių, o griežtesnę migracijos darbotvarkę siūlančios politinės jėgos išlaiko aukštą dėmesį apklausose.

    Naujos priemonės ir jų rizikos

    Londonas pastaraisiais mėnesiais pristatė ir platesnį paketą per Imigracijos ir prieglobsčio įstatymo projektą, kuriuo siekiama trumpinti laikotarpį, per kurį prieglobsčio prašytojai gali likti šalyje, ir greitinti asmenų grąžinimą į saugiomis laikomas kilmės valstybes. Valdžios argumentas paprastas: kuo trumpesnė ir aiškesnė procedūra, tuo mažiau paskatų rinktis neteisėtus kelius.

    Tačiau praktikoje tokios priemonės paprastai priklauso nuo kelių veiksnių: realių grąžinimų pajėgumų, tarptautinių susitarimų, teisinio proceso trukmės ir galimybių bendradarbiauti su kilmės šalimis. Dėl to net ir griežtinant tvarką, greito lūžio pasiekti sudėtinga, ypač jei kontrabandininkų tinklai prisitaiko prie naujų taisyklių.

    Pratęstas susitarimas su Prancūzija rodo, kad abi šalys renkasi tęstinumo kelią ir išlaiko mainų principą kaip vieną pagrindinių instrumentų. Vis dėlto iki šiol skelbiami skaičiai leidžia manyti, kad schemos poveikis bendram atvykimų srautui tebėra ribotas ir priklausys nuo to, kaip aktyviai ji bus taikoma artėjant rudeniui.

  • Lampedūzoje tragedija: iš Tuniso atplaukę migrantai neteko kūdikio, pradėtas tyrimas

    Lampedūzoje tragedija: iš Tuniso atplaukę migrantai neteko kūdikio, pradėtas tyrimas

    Kūdikis mirė netrukus po išlaipinimo

    Italijai priklausančioje Lampedūzos saloje naktį įvyko tragedija: vos kelių savaičių amžiaus mergaitė migrantė mirė netrukus po to, kai buvo išlaipinta krante. Pirminiais duomenimis, kūdikio mirties priežastimi galėjo tapti hipotermija, o dėl įvykio pradėtas oficialus tyrimas.

    Vaikas į salą atvyko po kelionės per Viduržemio jūrą iš Tuniso kartu su motina ir mažamete seserimi. Kūdikio būklė iš karto buvo kritinė, todėl jis skubiai gabentas į Lampedūzos medicinos įstaigą, tačiau medikams išgelbėti gyvybės nepavyko.

    Ką aiškinsis prokuratūra?

    Agrigento prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą ir nurodė atlikti kūdikio palaikų ekspertizę. Ši procedūra būtina siekiant patvirtinti tikslią mirties priežastį ir įvertinti, ar prie tragedijos galėjo prisidėti kelionės sąlygos, uždelsta pagalba ar kiti veiksniai.

    Pranešama, kad artimiausiu metu tyrėjai planuoja apklausti motiną, kad būtų atkurta kelionės chronologija ir nustatyta, kada vaikas pradėjo prastai jaustis. Motina su likusiu vaiku buvo perkelta į salos priėmimo centrą, jai teikiama psichologinė pagalba.

    Kelionė iš Tuniso ir Lampedūzos spaudimas

    Italijos pareigūnai nurodė, kad į salą atgabenti 55 žmonės, tarp jų buvo moterų ir nepilnamečių. Migrantai buvo paimti iš jūros ir atplukdyti į Favarolo prieplauką, o dalis jų vėliau nukreipta į registracijos ir priėmimo infrastruktūrą.

    Remiantis liudijimais, grupė išvyko iš Tuniso pakrantės rajonų mažoje metalinėje valtyje. Tokios kelionės dažnai vyksta perpildytomis, prastai nuo vandens ir vėjo apsaugančiomis priemonėmis, todėl hipotermijos rizika išauga net ir šiltesniu sezonu, ypač vaikams.

    NVO ir UNHCR reakcija

    Į įvykį sureagavo nevyriausybinės organizacijos, dirbančios jūroje ir migracijos maršrutuose. Vokietijos organizacija Sea-Watch viešai pabrėžė, kad gelbėjimo operacijų ribojimas, ilgesnis laukimas jūroje ir teisinės priemonės prieš gelbėtojus, jų teigimu, prisideda prie tragiškų pasekmių.

    „Kol valstybė atakuoja tuos, kurie gelbsti gyvybes jūroje, į Lampedūzą atgabentas kūdikis mirė motinos glėbyje“, – teigė Sea-Watch atstovai.

    Už pabėgėlių apsaugą atsakinga JT agentūra UNHCR pareiškė užuojautą ir pabrėžė, kad Viduržemio jūros maršrutuose žūtys tęsiasi. Agentūra informavo esanti vietoje ir teikianti paramą motinai bei kitiems atvykusiems žmonėms.

    „Gilus liūdesys ir nerimas dėl vaikų ir suaugusiųjų, kurie neturėtų mirti Viduržemio jūroje“, – nurodė UNHCR.

    Pastaraisiais metais centrinis Viduržemio jūros maršrutas išlieka vienas pavojingiausių, o Lampedūza reguliariai tampa pirmuoju Europos tašku žmonėms, bandantiems pasiekti Italiją. Institucijos ir humanitarinės organizacijos nuolat akcentuoja, kad mažiems vaikams tokios kelionės kelia išskirtinę riziką dėl šalčio, dehidratacijos ir vėluojančios medicinos pagalbos.

  • Mokymai Akmenėje: kaip stiprinamas su migrantais dirbančių specialistų psichikos sveikatos raštingumas

    Mokymai Akmenėje: kaip stiprinamas su migrantais dirbančių specialistų psichikos sveikatos raštingumas

    2026 metais gegužės 6 dieną Akmenės rajone surengti mokymai, skirti asmenims, kurie kasdien dirba su migrantais ir trečiųjų šalių piliečiais. Jų tikslas buvo sustiprinti specialistų psichikos sveikatos raštingumą, emocines kompetencijas ir pasirengimą teikti kultūriškai jautrią pagalbą.

    Mokymus vedė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus lektorius Paulius Pakutinskas. Juose dalyvavo Akmenės rajono savivaldybės administracijos, paramos šeimai centro, švietimo pagalbos tarnybos, ukrainiečių namų bei savivaldybės visuomenės sveikatos biuro atstovai.

    Kas akcentuota mokymuose

    Užsiėmimų metu daug dėmesio skirta tam, kaip atpažinti emocinius sunkumus ir psichikos sveikatos rizikas žmonėms, patiriantiems migracijos stresą, netikrumą dėl ateities ar prisitaikymo iššūkius. Taip pat aptarta, kaip kalbėtis jautriomis temomis ir nukreipti pagalbos, kai jos prireikia.

    Mokymuose akcentuota kultūrinio jautrumo svarba: skirtinga patirtis, kalbos barjeras ir nevienodi lūkesčiai gali apsunkinti pagalbos procesą, todėl specialistams svarbu turėti aiškius bendravimo principus. Dėmesys skirtas ir praktiniams sprendimams, kurie padeda kurti pasitikėjimą bei mažinti įtampą.

    Perdegimo prevencija ir atsparumas

    Atskira dalis skirta emocinio atsparumo stiprinimui ir perdegimo prevencijai. Dirbant su žmonėmis, patiriančiais krizes, specialistai dažnai susiduria su antriniu stresu, todėl svarbu laiku pastebėti nuovargio ženklus ir turėti veikiančius savipriežiūros įrankius.

    Praktinių užduočių metu dalyviai nagrinėjo realias situacijas iš profesinės kasdienybės, dalijosi patirtimi ir aptarė, kas padeda užtikrinti saugesnį darbo ritmą. Tokie mokymai prisideda prie geresnio paslaugų tęstinumo ir kokybiškesnės pagalbos žmonėms, kuriems reikia aiškumo, stabilumo ir palaikymo.

    Ko tikimasi po mokymų

    Organizatorių tikslas, kad sustiprintos kompetencijos būtų pritaikomos kasdienėje praktikoje: nuo pirmojo kontakto iki sudėtingesnių atvejų, kai reikia komandinio darbo ir bendradarbiavimo tarp skirtingų įstaigų. Tai ypač aktualu savivaldybėse, kur paslaugas teikia kelios institucijos, o žmogaus situacija gali greitai kisti.

    Mokymai taip pat stiprina tarpinstitucinį ryšį, kuris svarbus sprendžiant tiek socialinius, tiek psichologinius iššūkius. Kai specialistai turi bendrą supratimą ir panašius veikimo principus, pagalba gali būti suteikiama greičiau, nuosekliau ir jautriau.

  • Kroatijos ir Slovėnijos pasienyje rasti 4 žuvę migrantai: policija tiria gabenimą sunkvežimiu

    Kroatijos ir Slovėnijos pasienyje rasti 4 žuvę migrantai: policija tiria gabenimą sunkvežimiu

    Ką praneša Kroatijos policija

    Kroatijos policija pranešė, kad netoli Slovėnijos sienos rasti keturi žuvę migrantai. Dar du žmonės dėl sunkios būklės buvo nugabenti į ligoninę.

    Pasak pareigūnų, žmonės galėjo būti vežti sunkvežimiu nežmoniškomis sąlygomis. Mirties priežastys iš karto nebuvo įvardytos, pradėtas tyrimas.

    Netoli Kroatijos kaimo Donje Prilišće, maždaug 70 kilometrų į pietvakarius nuo Zagrebo, pareigūnai aptiko dar 13 žmonių. Jie buvo nuvežti į sulaikymo centrą.

    Policija teigia, kad grupė galimai buvo išlaipinta pasienyje, o įtariamas žmonių gabentojas pasišalino. Tiriama, kokiu maršrutu ir kaip tiksliai žmonės buvo pervežti.

    Balkanų maršrutas ir rizikos

    Kroatija yra viena pagrindinių tranzito valstybių Europos Sąjungoje, kuria naudojasi nereguliarūs migrantai, siekiantys pasiekti Vakarų Europą vadinamuoju Balkanų maršrutu. Šiuo keliu judantys žmonės dažnai renkasi pavojingus, nelegalius kirtimus, kad išvengtų kontrolės.

    Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros Frontex duomenimis, 2025 metais Balkanų maršrutu pasinaudojo daugiau nei 12 500 žmonių. Tuo pat metu Tarptautinė migracijos organizacija nurodo, kad nuo 2014 metų šiame kelyje žuvusiais ar dingusiais buvo pranešta apie daugiau nei 400 žmonių.

    Ankstesni incidentai pasienyje

    Šis atvejis nėra vienetinis: anksčiau šiais metais pranešta apie žūtį, kai migrantų valtis apvirto kertant upę iš Bosnijos į Kroatiją. Praėjusį mėnesį, pasak pareigūnų, tame pačiame pasienio regione iš pelkės buvo išgelbėta apie 30 žmonių.

    Žmogaus teisių organizacijos ir tarptautinės institucijos ne kartą pabrėžė, kad griežtesnė kontrolė neretai stumia žmones į dar rizikingesnius maršrutus ir didina priklausomybę nuo kontrabandininkų. Kroatijos tyrėjai dabar aiškinasi, kas organizavo šį pervežimą ir kokios aplinkybės galėjo lemti žūtis.