CP v2

Tag: Mikalojus Konstantinas Čiurlionis

  • Čiurlionio gimtadienis Varėnoje: mokiniai parodė netikėtą genijaus portretą ir muziką

    Čiurlionio gimtadienis Varėnoje: mokiniai parodė netikėtą genijaus portretą ir muziką

    Rugsėjo 25 dieną Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokykloje paminėtos Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 151-osios gimimo metinės. Renginys subūrė mokinius, pedagogus ir svečius, o pagrindinis akcentas buvo jaunųjų kūrėjų darbai ir gyvas muzikavimas.

    Susirinkusiuosius pasveikino Varėnos rajono savivaldybės vicemeras Alvydas Verbickas. Jis pabrėžė, kad krašte, siejamame su M. K. Čiurlionio biografija, talentų ugdymas yra ne tik tradicija, bet ir atsakomybė prieš ateities kartas.

    Paroda apie Čiurlionį rudens spalvomis

    Minėjimo proga mokykloje atidaryta dailės pradinio ugdymo programos antros klasės mokinių tapybos darbų paroda „M. K. Čiurlionio portretas rudens spalvose“. Joje jaunieji dailininkai interpretuoja kūrėją per nuotaiką, spalvą ir simbolius, o ne vien per pažodinį panašumą.

    Toks požiūris atspindi šiandieninę meninio ugdymo kryptį, kai vaikams siūloma ne kopijuoti, o kurti ryšį su kultūros paveldu per savo patirtį. Čiurlionio atveju tai ypač natūralu, nes jo kūryboje vaizdas ir muzika nuolat kalbasi tarpusavyje.

    Muzika ir interaktyvus pažinimas

    Šventę papildė menų mokyklos mokinių koncertas, kuriame skambėjo M. K. Čiurlionio ir kitų lietuvių kompozitorių kūriniai. Organizatorių teigimu, programa buvo sudaryta taip, kad atskleistų tiek klasikinės tradicijos tęstinumą, tiek mokinių interpretacijų brandą.

    Varėnos viešoji biblioteka pristatė mobiliąją programėlę „Čiurlionis kitaip“, kviečiančią interaktyviai pažinti kūrėjo pasaulį. Tokie sprendimai tampa vis svarbesni kultūros įstaigoms, siekiančioms pasiekti jauną auditoriją ir praplėsti pažinimą už renginių salės ribų.

    Bendruomenės dėmesys kūrėjo palikimui

    Renginio pabaigoje padėkota Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos bendruomenei už nuoseklų darbą puoselėjant M. K. Čiurlionio atminimą. Pasak organizatorių, tokie minėjimai svarbūs ne tik dėl datos kalendoriuje, bet ir dėl gyvo ryšio, kurį vaikai užmezga su nacionaline kultūra.

    M. K. Čiurlionis laikomas viena ryškiausių Lietuvos kultūros asmenybių, o jo kūryba ir šiandien aktuali dėl savo universalios kalbos, jungiamos muzikos ir dailės. Varėnoje surengtas minėjimas parodė, kad šis palikimas gali būti perduodamas šiuolaikiškai ir įtraukiai.

  • Varėnoje įteiks „Sidabrinės bitės“ apdovanojimus: pagerbs du dešimtmečius kraštą garsinusius kūrėjus

    Senosios Varėnos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje rugsėjo 20 dieną bus minimos Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 151-osios gimimo metinės. Tradiciškai šios dienos proga bus pagerbti ir Varėnos rajono savivaldybės kultūros apdovanojimo „Sidabrinė bitė“ laureatai.

    Šiemet „Sidabrinė bitė“ skiriama dviem Varėnos kraštui reikšmingoms asmenybėms – menotyrininkei ir dailės pedagogėi Daliai Šemeškienei-Kleponytei bei dailininkui ir ilgamečiam dailės pedagogui Valdemarui Šemeškai. Savivaldybė pabrėžia, kad jų indėlis apima ne tik kūrybą, bet ir nuoseklų jaunųjų talentų ugdymą bei Varėnos vardo sklaidą Lietuvoje ir užsienyje.

    Apdovanojimas už kultūros sklaidą

    D. Šemeškienė-Kleponytė su Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokykla siejama nuo 1996 metų, o nuo 2006 metų eina direktoriaus pavaduotojos pareigas. Jos veikloje susipina meninis ugdymas, kultūros projektų organizavimas, parodų kuravimas ir bendradarbiavimas su Lietuvos parodų institucijomis.

    Didelę jos darbo dalį sudaro pastangos, kad profesionalusis menas būtų pasiekiamas ir regionuose, o ne tik didžiuosiuose miestuose. Tokia kryptis atliepia pastarųjų metų kultūros politikos siekį mažinti kultūrinę atskirtį, kai daugiau renginių ir edukacijų keliami arčiau vietos bendruomenių.

    Nuo 2007 metų Varėnoje vykstantis tarptautinis projektas-konkursas-festivalis „Skambančios spalvos“ išsiskiria tuo, kad jungia dailę, muziką ir kultūros istoriją. Taip pat plėtoti ir kiti tarptautiniai meniniai projektai, o nuo 2017 metų D. Šemeškienė-Kleponytė vadovauja asociacijai „Toparturismo“.

    Keturi dešimtmečiai tapybos ir pedagogikos

    V. Šemeška daugiau kaip keturis dešimtmečius kuria kaip profesionalus tapytojas ir dalyvauja parodinėje veikloje Lietuvoje bei užsienyje. Kartu jis daug metų ugdė jaunuosius kūrėjus, o jo mokinių pasiekimai fiksuoti respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose.

    Menininko kūryboje dominuoja realistinė tapyba, o darbuose keliami žmogaus, istorijos, atminties ir visuomenės klausimai. Vienas ryškesnių kūrybinių ciklų „Lentynos“ buvo pristatytas Varėnoje, o vėliau eksponuotas ir Seime.

    Tarptautinis bendradarbiavimas išlieka svarbia jo veiklos dalimi: kartu su italų menininku Alessandro Rillo įgyvendintas projektas „Antitesi“, pristatytas Italijoje, Lietuvoje ir Vokietijoje. V. Šemeškos darbai eksponuoti įvairiose Europos šalyse, tačiau Varėna išlieka centrine jo kūrybinio gyvenimo erdve.

    Kodėl tokie įvertinimai svarbūs?

    D. Šemeškienę-Kleponytę ir V. Šemešką sieja ne tik šeimos ryšys, bet ir bendras darbas stiprinant Varėnos kultūrinį gyvenimą. Jų veikla apima parodas, edukacijas, tarptautinius mainus ir jaunųjų menininkų rengimą, kurie dažnai tampa pagrindiniu regionų kultūrinio gyvybingumo matu.

    „Sidabrinė bitė“ šiemet tampa ilgamečio darbo pripažinimu žmonėms, kurių profesinė patirtis ir kūryba daugelį metų augino Varėnos meno bendruomenę ir stiprino krašto kultūros matomumą.

  • Čiurlionis sugrįžta į Dzūkiją: Varėnoje ir Merkinėje laukia dvi įspūdingos VR patirtys

    Virtualios realybės patirtys, įkvėptos M. K. Čiurlionio kūrybos, rudenį sugrįžta į Dzūkiją. Rugsėjo 18 dieną Varėnoje, o rugsėjo 19–20 dienomis Merkinėje bus pristatyti du projektai – „Angelų takais“ ir „Pasaulių sutvėrimas“.

    Renginiai vyks Varėnos kultūros centro kino ir parodų salėje bei Merkinės kultūros centre. Organizatoriai kviečia žiūrovus į kelionę, kurioje klasikinis menas susijungia su šiuolaikinėmis technologijomis ir asmenine patirtimi.

    Dvi skirtingos patirtys vienoje programoje

    Šį kartą akcentuojama dviguba programa: dalyviai galės išbandyti abi VR patirtis ir papildomai pamatyti informacinį filmuką apie M. K. Čiurlionį. Tokia struktūra leidžia ne tik patirti įspūdį, bet ir geriau suprasti kūrėjo kontekstą bei jo idėjų ištakas.

    „Angelų takais“ pasakojimas paremtas simboliniais dailininko vaizdiniais, kuriuose persipina gamtos motyvai, mitologija ir dvasinės temos. Ši VR patirtis Lietuvoje ir užsienyje jau pritraukė daugiau nei 650 000 žiūrovų, o lankytojai dažnai pabrėžia ramybės ir susikaupimo pojūtį.

    „Pasaulių sutvėrimas“ pristatomas kaip technologiškai pažangesnis projektas, kuriame žiūrovas tampa aktyvesniu kelionės dalyviu. Patirtį jau išbandė daugiau nei 180 000 žmonių, ji rodoma plačiai po Lietuvą ir yra sulaukusi tarptautinio dėmesio.

    Kodėl VR vis dažniau pasitelkiama kultūroje?

    Virtuali realybė vis dažniau naudojama kaip edukacinė priemonė, nes leidžia auditorijai ne tik stebėti, bet ir išgyventi meno kūrinius. Kultūros sektoriuje tai laikoma vienu iš būdų pritraukti jaunesnius lankytojus ir pasiūlyti naują įėjimą į klasikinį paveldą.

    Tokio formato renginiai taip pat sprendžia prieinamumo klausimą, nes patirtys atkeliauja į regionus, kur didelių parodų ar specialių ekspozicijų galimybės dažnai būna ribotos. Dėl to VR seansai vis dažniau planuojami kaip keliaujantys projektai, pasiekiantys skirtingas savivaldybes.

    Organizatoriai primena apie ribotą vietų skaičių

    Projekto #PoLietuvą komanda pabrėžia, kad sugrįžimas į Dzūkiją grindžiamas siekiu šias patirtis padaryti prieinamas kuo platesnei auditorijai. Anot organizatorių, jos gali būti įdomios ir tiems, kurie su Čiurlionio kūryba susitiks pirmą kartą, ir tiems, kurie nori patirtį pakartoti.

    „Tikiu, kad šias patirtis svarbu pamatyti tiek tiems, kurie dar tik ruošiasi pirmam susitikimui su M. K. Čiurlionio kūryba, tiek tiems, kurie jau yra patyrę ir nori dar kartą sugrįžti“, – sakė projekto #PoLietuvą vadovė Austėja Staniulevičiūtė.

    Bilietai ir dovanų kuponai platinami internetu ir renginio vietoje, tačiau seansuose vietų skaičius yra ribotas. Organizatoriai ragina planuoti apsilankymą iš anksto, ypač jei norima išbandyti abi patirtis.

  • Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė ir prancūzų kultūra: ką atskleis paskaita Čiurlionio namuose

    1930-ųjų pavasarį Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė pirmąjį laišką rašytojui ir Nobelio literatūros premijos laureatui Romainui Rollandui pasirašė „Nepažįstamoji“. Tuo metu ji jam buvo mažai žinoma autorė su įsimintina pavarde, o Rollandas domėjosi Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniu ir jo kūrybos recepcija Europoje.

    Šis, platesnei auditorijai menkiau pažįstamas, Čiurlionienės ryšys su prancūzų kultūra, literatūra ir to meto intelektualų tinklais tampa aktualus minint jos 140-ąsias gimimo metines. Lietuvių kultūros istorijoje ji dažnai prisimenama kaip rašytoja, pedagogė ir visuomenės veikėja, tačiau jos tarptautiniai kontaktai ir prancūziškasis kontekstas iki šiol aptariami rečiau.

    Paskaita Vilniuje ir monografijos įžvalgos

    Gegužės 14 dieną 18 valandą M. K. Čiurlionio namuose Vilniuje (Savičiaus g. 11) vyks vieša paskaita, kurią skaitys monografijos apie Sofiją Čiurlionienę-Kymantaitę autorė dr. Nida Gaidauskienė. Renginyje žadama nuosekliai parodyti, kaip Čiurlionienė susipažino su prancūzų literatūra, kokie autoriai formavo jos skaitymo ir idėjų lauką bei kaip mezgėsi pažintys su Prancūzijos kultūros žmonėmis.

    Paskaitoje numatoma aptarti ir tai, ką Čiurlionienei reiškė Paryžius: ne tik kaip simbolinis Europos kultūros centras, bet ir kaip asmeninių siekių bei profesinių galimybių erdvė. Prancūzų kalbos mokėjimas anuomet dažnai tapdavo raktu į tarptautinius leidinius, korespondenciją, renginius ir platesnę idėjų apytaką, o tai ypač svarbu vertinant aktyvių XX amžiaus pradžios Lietuvos visuomenininkių veiklos mastą.

    Tarptautiniai ryšiai ir pripažinimas

    Organizatoriai primena, kad Čiurlionienės indėlis matomas ne vien literatūroje ar pedagogikoje: ji dalyvavo tarptautiniuose susitikimuose ir atstovavo Lietuvą platesniuose forumuose, tarp jų ir Tautų Sąjungos bei moterų organizacijų veiklose. Tokia veikla buvo svarbi kuriant jaunos valstybės kultūrinį matomumą ir stiprinant ryšius su Vakarų Europa.

    Tarp jos tarptautinio pripažinimo ženklų minimas vardinis „Société des Gens de Lettres“ atminimo medalis. Šis faktas išryškina, kad Čiurlionienės veikla buvo pastebima ir už Lietuvos ribų, o jos kultūriniai ryšiai turėjo konkretų, institucijomis paremtą atgarsį.

    Muzikinė programos dalis

    Renginio programoje numatyta ir muzika: pianistas, tarptautinių konkursų laureatas Joris Sodeika skambins Claude Debussy ir M. K. Čiurlionio kūrinius. Toks derinys organiškai pratęs paskaitos temą, leisdamas sugretinti prancūzų modernizmo ir lietuvių simbolizmo muzikines nuotaikas.

    Paskaita ir koncertinė dalis kviečia į Čiurlionienės pasaulį pažvelgti ne vien per biografijos faktus, bet ir per kultūrinių ryšių audinį, kuriame susitinka literatūra, diplomatija, visuomeninė veikla ir muzika. Tai proga iš arčiau suprasti, kaip asmeninės iniciatyvos ir kalbų mokėjimas galėjo atverti Lietuvai duris į Europos kultūros lauką.