Socialiniame tinkle „TikTok“ vasarą išpopuliarėjo keista, siaubo filmą primenanti tendencija: vartotojai ėmė dalintis vaizdo įrašais, kuriuose neva realiose Jungtinės Karalystės ir Airijos gatvėse klaidžioja žmogaus dydžio Katinas su skrybėle.
Įrašuose personažas esą stebi pro langus, pasirodo kiemuose ar prie namų, o kadrai primena prastai apšviestą apsaugos kameros filmuotą medžiagą. Daliai jaunesnių žiūrovų tokie vaizdai pasirodė įtikinami, todėl komentarų skiltyse pradėjo plisti nerimas ir spėlionės, ar tai nevirsta realiomis „persekiojimo“ istorijomis.
Situacijai įsibėgėjus, pareigūnai Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje viešai sureagavo, siekdami numalšinti paniką. Jie pabrėžė, kad plintantys vaizdo įrašai nėra tikri ir yra sukurti naudojant dirbtinį intelektą, kuris personažą „įdeda“ į atpažįstamas vietas bei kasdienius vaizdus.
„Galime patvirtinti, kad tai nėra realus incidentas, o dirbtinio intelekto sukurtas turinys, kuriame personažas perkeltas į pažįstamų vietų vaizdus“, – sakė vienos Airijos policijos atstovas.
Kaip viskas prasidėjo?
Šios tendencijos ištakos siejamos su įrašais, kurie perdirbo scenas iš 2003 metais pasirodžiusios kino adaptacijos, kurioje Katiną su skrybėle suvaidino Mike’as Myersas. Trumpi fragmentai buvo montuojami su nejaukia muzika ir tamsiu humoru, taip formuojant naują, gerokai šiurpesnį personažo „mitą“.
Papildomos ugnies į trendą įpūtė ir kino rekvizito istorija: originalus filmo kostiumas pasirodė aukcione, o nuotraukos, kuriose matyti jo detalės, paskatino dar daugiau interpretacijų. Socialiniuose tinkluose greitai atsirado „paaiškinimų“, kad kostiumą kažkas įsigijo ir dabar su juo esą „vaikšto po miestus“.
Kodėl DI vaizdai taip lengvai apgauna?
Per pastaruosius kelerius metus DI įrankiai, generuojantys vaizdus ir vaizdo įrašus, tapo itin prieinami ir paprasti naudoti. Net ir be didelių techninių žinių galima sukurti scenas, kurios atrodo kaip filmuotos iš telefono ar durų skambučio kameros, o būtent toks „kasdieniškas“ stilius žiūrovams neretai sukelia didesnį pasitikėjimą.
Ekspertai ne kartą atkreipė dėmesį, kad didžiausia problema kyla tada, kai tokios istorijos išeina už siaurų interneto bendruomenių ribų ir pasiekia jaunesnę auditoriją. Tuomet „miesto legenda“ pradeda veikti kaip reali grėsmė, o socialinių tinklų algoritmai, skatinantys įsitraukimą, dar labiau padidina turinio sklaidą.
Interneto legendos grįžta nauju formatu
Kolektyvinės baimės socialiniuose tinkluose nėra naujiena: ankstesniais metais panašiai plito pranešimai apie tariamus klounų pasirodymus gatvėse, kurie virto ir pokštais, ir masine įtampa. Skirtumas tas, kad šiandien DI leidžia „įrodymus“ sukurti greičiau nei atsiranda galimybė juos patikrinti.
Policija ragina žmones kritiškai vertinti internete matomą medžiagą, ypač jei ji pateikiama kaip „tikras“ įvykis be aiškaus šaltinio. Tuo pat metu ši istorija primena, kad skaitmeninis raštingumas ir gebėjimas atpažinti DI sukurtą turinį tampa nebe papildomu įgūdžiu, o kasdieniu saugumo klausimu.