CP v2

Tag: Mikrobiomas

  • Mokslininkai rado naują pėdsaką kovoje su nutukimu: žarnyno bakterijos gali lemti svorį

    Mokslininkai rado naują pėdsaką kovoje su nutukimu: žarnyno bakterijos gali lemti svorį

    Nutukimas tampa pasauline epidemija

    Nutukimas jau seniai nebėra vien gyvenimo būdo problema – Pasaulio sveikatos organizacija jį apibūdina kaip lėtinę, dažnai atsinaujinančią ligą, kurią lemia genetika, neurobiologija, aplinka ir maisto prieinamumas. 2022 metais nutukimu pasaulyje gyveno maždaug kas aštuntas žmogus, o antsvorį turėjo milijardai suaugusiųjų.

    Svorio augimas paprastai siejamas su teigiamu energijos balansu, kai suvartojama daugiau kalorijų nei jų sudeginama. Tačiau apetitas, sotumo jausmas, energijos sąnaudos ir reakcija į gydymą priklauso nuo daugybės mechanizmų, todėl mokslas vis dažniau ieško papildomų paaiškinimų.

    Kaip žarnynas susijęs su svoriu

    Vienas aktyviausiai tiriamų veiksnių yra žarnyno mikrobiota – trilijonai mikroorganizmų, padedančių skaidyti maisto medžiagas ir gaminančių įvairius metabolitus. Tarp jų yra trumposios grandinės riebalų rūgštys, kurios gali veikti žarnyno barjerą, imuninį atsaką ir hormonų, susijusių su alkiu bei sotumu, išsiskyrimą.

    Mokslininkai taip pat tiria žarnyno ir smegenų ašį – komunikacijos kelią, kuriuo žarnyne vykstantys procesai gali daryti įtaką elgsenai, alkio signalams ir net streso reakcijoms. Be to, mikrobiota dalyvauja tulžies rūgščių apykaitoje, o tai siejama su riebalų virškinimu ir medžiagų apykaita.

    Ką rodo naujausi tyrimai

    Tyrimai rodo, kad nutukimą turintiems žmonėms dažniau nustatoma mažesnė mikroorganizmų įvairovė ir kitoks jų genų aktyvumas. 2024 metais paskelbta didelės apimties meta analizė, apėmusi 3 329 mėginius iš 17 šalių, rado pasikartojančius mikrobiotos skirtumus ir su nutukimu susijusius metabolinius kelius.

    Kartu paneigiamas anksčiau plačiai kartotas supaprastinimas, kad nutukimą esą patikimai išduoda vien bakterijų Firmicutes ir Bacteroidetes santykis. Tyrėjai pabrėžia, kad toks rodiklis nėra universalus ir negali būti laikomas patikimu diagnostiniu matu.

    Svarbiausia problema – priežasties ir pasekmės klausimas. Mityba, vaistai, fizinis aktyvumas, amžius, žarnyno turinio slinkimo greitis ir pati liga gali keisti mikrobiotą, todėl ryšys nebūtinai reiškia, kad būtent mikrobiota sukelia nutukimą.

    Kodėl bandymai žmonėms dar neperlaužė situacijos

    Stiprių argumentų pateikė eksperimentai su gyvūnais: perkėlus mikrobiotą iš skirtingo kūno sudėjimo donorų, gyvūnams kito riebalinio audinio kaupimas, tačiau rezultatai priklausė ir nuo mitybos. Tai rodo biologinę galimybę, bet tokie duomenys negali būti tiesiogiai perkelti žmonėms.

    Žmonių tyrimuose daug žadančių signalų irgi yra: dalyje darbų nustatyta, kad tam tikros pradinės mikrobiomo funkcijos gali būti susijusios su sėkme keičiant gyvenimo būdą ir mažinant svorį. Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad kol kas tai labiau kryptys tolimesniems tyrimams, o ne paruoštas klinikinis įrankis.

    Entuziazmą vėsina bandymai tiesiogiai keisti mikrobiotą. Randomizuotuose tyrimuose išmatų mikrobiotos transplantacija iš liekno donoro ne visada suteikė papildomos naudos mažinant svorį, o probiotikai negali būti laikomi universaliu lieknėjimo sprendimu, nes poveikis priklauso nuo konkretaus štamo, dozės ir situacijos.

    Tarptautiniai ekspertai pabrėžia, kad šiuo metu įrodymų nepakanka, jog komerciniai mikrobiomo tyrimai būtų rutiniškai naudojami klinikinėje praktikoje. Mikroorganizmų analizė ateityje gali prisidėti prie labiau individualizuotos terapijos, tačiau šiandien ji nepakeičia patikrintų metodų: mitybos korekcijos, fizinio aktyvumo, psichologinės pagalbos, o kai reikia – vaistų ar bariatrinės chirurgijos.

  • Mokslininkai aptiko gyvybės ženklų Öcio kūne: kas iš tiesų vyksta 5 300 metų mumijoje?

    Mokslininkai aptiko gyvybės ženklų Öcio kūne: kas iš tiesų vyksta 5 300 metų mumijoje?

    Öcis, dar vadinamas Ledynų žmogumi, mirė prieš maždaug 5 300 metų, tačiau naujas mikrobiologų tyrimas rodo, kad jo kūnas gali būti ne visiškai „negyvas“. Analizuodami nuo mumijos paviršiaus paimtus mėginius, mokslininkai aptiko mikroorganizmų, kurių dalis, panašu, gali būti išlikę aktyvūs iki šių dienų.

    Öcis buvo rastas 1991 metais aukštai Alpėse, ledyno tirpsmo zonoje, netoli dabartinės Italijos ir Austrijos sienos. Iš pradžių manyta, kad tai neseniai žuvęs alpinistas, tačiau laboratoriniai tyrimai atskleidė, kad tai vario amžiaus laikų žmogaus palaikai, išsilaikę išskirtinai gerai dėl šalčio ir ledo.

    Kas tiksliai buvo tiriama?

    Naujausio darbo autoriai tyrė nuo įvairių Öcio kūno vietų paimtus tamponinius mėginius ir viduje aptiktą tirpsmo vandenį. Jie taip pat rėmėsi ankstesnių tyrimų duomenimis apie žarnyno ir skrandžio audinius bei palygino rezultatus su dirvožemio mėginiu iš radimvietės.

    Siekiant atskirti, kurie mikroorganizmai galėjo būti „senieji“, o kurie pateko vėliau, pasitelktas DNR ir RNR sekoskaitos metodų derinys. RNR signalai ypač svarbūs, nes gali rodyti ne vien „pėdsakus“, bet ir galimą dabartinį biologinį aktyvumą.

    Senoviniai mikrobai ir „šalčio mėgėjai“

    Tyrėjai aprašė dvi pagrindines mikroorganizmų grupes: dalis jų, tikėtina, priklausė Öcio gyvajai mikrobiotai, o kiti buvo su šalčiu susiję mikroorganizmai, prisitaikę prie ledyno aplinkos. Kai kurios aptiktos mielių rūšys genetiškai panašios į mikrobus, randamus itin šaltuose regionuose.

    Įdomu tai, kad kai kuriuose mėginiuose mikrobinė medžiaga atrodė stipriai suirusi, kaip būtų tikėtina senoviniuose pėdsakuose, tačiau kiti mėginiai rodė santykinai „šviežesnius“ požymius. Tai sustiprino hipotezę, kad bent dalis mikrobų galėjo išlikti gyvybingi ar net lėtai daugintis šaltyje.

    Ar tai gali būti susiję su konservavimu?

    Po radinio Öcio kūnas buvo konservuojamas, kad neirtų, o tokiose procedūrose istoriškai naudotos ir medžiagos, slopinančios grybų augimą. Tyrime pažymima, kad dalis identifikuotų mielių galėjo turėti gebėjimų skaidyti tam tikrus konservavimo chemikalus, todėl jų išlikimas muziejinėmis sąlygomis teoriškai galėjo būti palengvintas.

    Mokslininkai pabrėžia, kad neįmanoma tiksliai nustatyti, ar mikroorganizmai nepertraukiamai išliko aktyvūs visus tūkstantmečius, ar dalis jų ilgai buvo neaktyvūs ir „atgijo“ vėliau, kai sąlygos pasikeitė. Vis dėlto kelių laikotarpių mėginių palyginimas leido pastebėti, kad viena šalčiui prisitaikiusi rūšis per maždaug dešimtmetį aptikta gausiau, o tai gali reikšti tęstinį išlikimą.

    Šie rezultatai keičia požiūrį į mumijas kaip į visiškai statiškus objektus: net ir itin šaltose, kontroliuojamose saugyklose jos gali būti savotiškos mikroekosistemos. Praktiniu požiūriu tai svarbu muziejams ir konservatoriams, nes mikrobiniai procesai gali turėti įtakos ilgalaikei išsaugojimo strategijai.

  • Mokslininkai prikėlė 5 300 metų senumo gyvybę iš Öcio mumijos: ką rado jo kūne

    Mokslininkai prikėlė 5 300 metų senumo gyvybę iš Öcio mumijos: ką rado jo kūne

    Alpėse rastas vadinamasis Ledo žmogus Öcis ir toliau stebina mokslininkus: naujausi tyrimai parodė, kad jo palaikuose išlikę mikroorganizmai gali būti ne tik atpažįstami, bet ir gyvybingi. Dalis jų, kaip skelbia tyrėjai, po maždaug 5 300 metų lede buvo išauginti laboratorijoje.

    Öcio kūnas buvo aptiktas 1991 metais Öcalio Alpėse, pasienyje tarp dabartinės Italijos ir Austrijos. Iš pradžių manyta, kad tai šiuolaikinio žygeivio palaikai, tačiau vėliau paaiškėjo, kad vyras gyveno vario amžiuje, o šaltis natūraliai „užkonservavo“ ne tik kaulus, bet ir minkštuosius audinius.

    Mikrobiomas tapo laiko kapsule

    Naujausiame darbe mokslininkai iš Eurac Research (Bolcano mieste Italijoje) analizavo mumijos mikrobiomą. Iš skirtingų kūno vietų paimti mėginiai parodė, kad Öcio palaikuose susiformavo kelių sluoksnių mikroorganizmų „archyvas“, atspindintis ir jo gyvenimo laikotarpį, ir tai, kas vyko po mirties.

    Tyrėjai išskyrė tris pagrindines mikrobiologines grupes. Vieną sudaro žarnyno bakterijos, kurios, tikėtina, buvo žmogaus organizmo dalis jam dar esant gyvam, kitą – ledyno ir kalnų aplinkos mikroorganizmai, patekę vėliau, o trečią – šiuolaikiniai mikrobai, siejami su atradimo ir konservavimo procesais.

    Prikelti šalčiui atsparūs mikroorganizmai

    Daugiausia dėmesio sulaukė šalčiui atsparios mielės, aptiktos ant odos ir mumifikuotų audinių viduje. Mokslininkams pavyko jas izoliuoti ir auginti laboratorinėmis sąlygomis, o tai leidžia teigti, kad bent dalis mikroorganizmų po tūkstantmečių išliko biologiškai aktyvūs.

    Pasak tyrėjų, dalis šių mielių galėjo patekti į kūną jau po mirties, kai palaikai tūkstantmečius gulėjo sniege ir lede. Stabilios sąlygos, įskaitant maždaug minus 6 laipsnių temperatūrą ir didelę drėgmę, galėjo veikti kaip ilgalaikio „užmigdymo“ režimas, leidęs išlikti gyvybingoms ląstelėms.

    Mokslinis smalsumas tuo nesibaigė: kai kuriuos išaugintus mielių štamus tyrėjai pritaikė praktiniam bandymui ir paruošė raugą, iš kurio iškepė duoną. Nors tokie eksperimentai pirmiausia yra demonstraciniai, jie parodo, kad senovinės kilmės mikroorganizmus kartais įmanoma ne tik aptikti genetiniais metodais, bet ir realiai auginti.

    Ką tai sako apie žmonių sveikatą šiandien?

    Tyrimas taip pat suteikė užuominų apie tai, kaip per tūkstantmečius pakito žmogaus mikrobiomas. Öcio žarnyne rasti mikroorganizmų pėdsakai primena priešindustrinių visuomenių mikrobinį „profilį“, o dalies tokių bakterijų šiuolaikinių išsivysčiusių šalių gyventojų organizmuose aptinkama gerokai rečiau.

    Mokslininkai šiuos pokyčius dažniausiai sieja su mitybos transformacija, antibiotikų vartojimu, higienos normų kaita ir mažesniu kasdieniu kontaktu su natūralia aplinka. Tokie duomenys svarbūs ne todėl, kad senas mikrobiomas būtų savaime „geresnis“, o todėl, kad leidžia tiksliau suprasti, kaip gyvenimo būdas keičia žmogaus organizmo mikroekosistemą.

  • Įspėja gydytojai: sergantis mikrobiomas siunčia signalus nuo žarnyno iki smegenų

    Įspėja gydytojai: sergantis mikrobiomas siunčia signalus nuo žarnyno iki smegenų

    Žarnyno mikroorganizmų bendrija daro įtaką ne tik virškinimui, bet ir imunitetui, medžiagų apykaitai bei savijautai. Pastaraisiais metais vis daugiau tyrimų nagrinėja vadinamąją žarnyno ir smegenų ašį, kuri aiškina, kodėl pokyčiai žarnyne gali atsispindėti nuotaikoje ar energijos lygyje.

    Svarbu atskirti sąvokas: mikrobiota reiškia pačius mikroorganizmus, gyvenančius žmogaus organizme, o mikrobiomas apima jų genetinę informaciją. Praktikoje abi sąvokos dažnai vartojamos greta, tačiau medicininiuose tekstuose skirtumas gali būti reikšmingas.

    Kai žarnyne sutrinka pusiausvyra tarp naudingų ir potencialiai žalingų mikroorganizmų, kalbama apie disbiozę. Tokius pokyčius gali skatinti antibiotikų vartojimas, ilgalaikis stresas, mažai skaidulų turinti mityba, miego stoka, kai kurios lėtinės ligos ir kiti gyvenimo būdo veiksniai.

    Disbiozės simptomai ne visada būna akivaizdūs ir neapsiriboja pilvo sritimi. Dažniausiai minimi pilvo pūtimas, spazmai, gurguliavimas, viduriavimas ar užkietėjimas, tačiau daliai žmonių pasireiškia ir nuolatinis nuovargis ar prastesnė savijauta.

    Kokius signalus gali siųsti žarnynas?

    Žarnyno barjerui susilpnėjus, organizmas gali lengviau reaguoti uždegiminiais procesais, o tai siejama su platesniu simptomų spektru. Dėl to žarnyno būklė kartais aptariama ir tada, kai vargina dažnesnės infekcijos, odos problemos ar alergijų paūmėjimai.

    Mokslinėje literatūroje disbiozė siejama su dirgliosios žarnos sindromu ir uždegiminėmis žarnyno ligomis, tokiomis kaip Krono liga ar opinis kolitas. Taip pat tiriamos sąsajos su atsparumu insulinui, nutukimu, antro tipo cukriniu diabetu ir nealkoholine suriebėjusių kepenų liga.

    Vis daugiau dėmesio skiriama ir nervų sistemai: žarnyno ir smegenų ašis siejama su nuotaikos svyravimais, nerimo simptomais, o kai kuriuose tyrimuose nagrinėjami ryšiai su neurodegeneracinėmis ligomis. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad tai nėra vienas paprastas priežasties ir pasekmės modelis, o sudėtingas biologinių veiksnių tinklas.

    Kas padeda palaikyti mikrobiotos įvairovę?

    Mikrobiotai palankūs kasdieniai įpročiai dažniausiai sutampa su bendromis sveikos gyvensenos rekomendacijomis. Mityboje svarbiausia įvairovė ir skaidulos, kurių gausu daržovėse, ankštiniuose, viso grūdo produktuose, uogose, riešutuose ir sėklose.

    Dažnai minimi ir fermentuoti produktai, pavyzdžiui, kefyras ar natūralios raugo daržovės, tačiau jų toleravimas individualus. Kartu reikšmingi reguliarus miegas, fizinis aktyvumas ir ilgalaikio streso mažinimas, nes šie veiksniai siejami su žarnyno funkcija ir uždegiminiais procesais.

    Probiotikai: kada verta, o kada ne?

    Probiotikai kai kuriais atvejais gali būti naudingi, ypač po antibiotikų kurso arba esant tam tikriems virškinimo sutrikimams. Tačiau jų poveikis nėra universalus, nes rezultatą lemia konkrečios bakterijų padermės, dozės, vartojimo trukmė ir žmogaus sveikatos būklė.

    Specialistai įspėja, kad probiotikus verta rinktis tikslingai, o ne atsitiktinai, nes ne kiekvienas produktas tinka kiekvienai problemai. Jei simptomai kartojasi, stiprėja arba atsiranda nerimą keliančių požymių, pavyzdžiui, kraujas išmatose, nepaaiškinamas svorio kritimas ar nuolatinis skausmas, rekomenduojama kreiptis į gydytoją.