Tag: Mikroflora

  • Gastroenterologai įspėja: ši valgymo tvarka gali padėti žarnynui ir cukraus šuoliams

    Gastroenterologai įspėja: ši valgymo tvarka gali padėti žarnynui ir cukraus šuoliams

    Nuo ko verta pradėti?

    Žarnyno sveikatą lemia ne vien tai, ką valgome, bet ir kaip susidėliojame lėkštę. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama valgymo eiliškumui, nes jis gali keisti virškinimo greitį ir po valgio kylantį gliukozės kiekį.

    Gastroenterologai dažniausiai pataria pradėti valgį nuo skaidulų gausių produktų. Tam tinka daržovės, salotos, ankštiniai ar kiti augaliniai priedai, kurie suteikia sotumo ir padeda žarnynui dirbti tolygiau.

    Skaidulos ypač svarbios žarnyno mikrobiotai, nes dalis jų tampa maistu naudingoms bakterijoms. Fermentacijos metu susidaro trumpos grandinės riebalų rūgštys, siejamos su žarnyno barjero palaikymu ir uždegiminių procesų reguliavimu.

    Ką valgyti po daržovių?

    Po skaidulų turinčių produktų dažnai rekomenduojama rinktis baltymų ir sveikųjų riebalų šaltinius. Tai gali būti kiaušiniai, žuvis, liesesnė mėsa, pieno produktai, tofu ar kiti ankštiniai patiekalai, o riebalams tinka alyvuogių aliejus, riešutai ir sėklos.

    Tokį principą paaiškina paprasta logika: daržovės, baltymai ir riebalai gali sulėtinti angliavandenių pasisavinimą. Dėl to kai kuriems žmonėms po valgio gali būti mažesni staigūs gliukozės šuoliai, ypač jei patiekale yra lengvai įsisavinamų angliavandenių.

    Tyrimuose, kuriuose analizuota valgymo seka, aprašyta, kad daržovių ir baltymų suvalgymas prieš angliavandenius gali palankiau veikti gliukozės kreivę po valgio, ypač sergantiesiems 2 tipo cukriniu diabetu. Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad ilgalaikiam poveikiui ir universalioms rekomendacijoms dar reikia daugiau stiprių duomenų.

    Kada palikti angliavandenius ir desertą?

    Lengviau pasisavinamus angliavandenius, pavyzdžiui, baltą duoną, baltus ryžius ar makaronus iš rafinuotų miltų, specialistai dažniau siūlo valgyti po daržovių ir baltymų. Vieni jie dažniau sukelia spartesnį gliukozės kilimą, o skaidulos ir baltymai gali tą greitį sumažinti.

    Tai nereiškia, kad makaronų ar duonos reikia atsisakyti. Svarbiausia yra porcijos dydis, bendra mitybos kokybė ir tai, su kuo angliavandeniai valgomi, nes mišrus patiekalas dažnai organizme apdorojamas lėčiau.

    Desertą, jei jo norisi, logiška palikti pabaigai, tačiau jis neturėtų išstumti maistingų produktų iš kasdienio raciono. Specialistai primena, kad dažnas itin perdirbto maisto vartojimas paprastai blogina dietos kokybę, o vien valgymo eilės pakeitimas tokio maisto sveiku nepadaro.

    Galiausiai valgymo tvarka gali būti naudinga kaip paprastas įprotis, bet ji nepakeičia subalansuotos mitybos pagrindų. Žmonėms, turintiems virškinamojo trakto sutrikimų, didesni skaidulų kiekiai gali tikti ne visada, todėl patarimus verta taikyti individualiai.

  • Mažai žinoma daržovė lenkia brokolius: okra turi daug magnio ir tinka sriuboms bei troškiniams

    Mažai žinoma daržovė lenkia brokolius: okra turi daug magnio ir tinka sriuboms bei troškiniams

    Valgomasis pižmianis, dažniau vadinamas okra, – tropikų augalas, kurio jaunos ankštys plačiai naudojamos Indijos, Afrikos, Artimųjų Rytų ir Karibų virtuvėse. Pietinėse JAV jis tapo vienu iš tradicinio patiekalo gumbo ingredientų, nes natūraliai sutirština sriubas ir troškinius.

    Valgymui dažniausiai pasirenkamos jaunos, dar nesukietėjusios ankštys. Jas pjaustant ir kaitinant išsiskiria augalinės gleivės, dėl kurių okra įgauna lengvai lipnią konsistenciją. Būtent ši savybė virtuvėje laikoma privalumu, kai norisi tirštesnio padažo be papildomų miltų.

    Maistine verte okra gali maloniai nustebinti: 100 gramų žalių ankščių turi apie 33 kilokalorijas ir maždaug 3,2 gramo skaidulų. Toje pačioje porcijoje yra apie 57 miligramai magnio, taip pat vitamino C, vitamino K ir folatų, nors tikslūs skaičiai gali skirtis pagal veislę ir paruošimą.

    Magnis svarbus normaliai raumenų ir nervų sistemos veiklai bei energijos apykaitai. Vitaminas C prisideda prie imuniteto ir kolageno sintezės, o vitaminas K reikalingas kraujo krešėjimui ir kaulų sveikatai. Folatai ypač svarbūs ląstelių dalijimuisi ir kraujodarai.

    Okroje aptinkami polifenoliai ir kiti antioksidacinėmis savybėmis pasižymintys junginiai, tačiau vienas produktas ligų neapsaugo. Didžiausią naudą duoda įvairi, augaliniais produktais paremta mityba, kurioje nuolat keičiasi daržovės, ankštiniai, vaisiai ir viso grūdo produktai.

    Skaidulos ir okrai būdingos gleivės gali padėti palaikyti reguliarų tuštinimąsi, o dalis tirpių skaidulų tampa maistu žarnyno mikrobiotai. Vis dėlto žmonėms, kurie iki šiol skaidulų vartojo mažai, kiekį vertėtų didinti palaipsniui, kad išvengtų pilvo pūtimo ar diskomforto.

    Mokslinėje literatūroje aptariami ir galimi okros preparatų ryšiai su gliukozės apykaitos rodikliais, tačiau įrodymai tebėra riboti. Okra negali pakeisti gydytojo paskirto gydymo, o sergantiesiems priešdiabetu ar 2 tipo cukriniu diabetu svarbiausia išlieka bendras mitybos planas ir medicininė priežiūra.

    Virtuvėje okra yra universali: ją galima virti, troškinti, kepti keptuvėje, orkaitėje ar ant grilio. Ji tinka prie kario patiekalų, ryžių, pomidorų padažų, daržovių troškinių, taip pat gali būti marinuojama. Nuplautas jaunas ankštis kai kurie naudoja ir salotoms.

    Norint sumažinti lipnumą, ankštis patariama gerai nusausinti ir kepti ar grilinti aukštoje temperatūroje trumpą laiką, paliekant didesnius gabalus. Taip pat gali padėti rūgštis, pavyzdžiui, citrinų sultys, actas ar pomidorai. Jei tikslas – sutirštinti sriubą, okrą galima smulkinti ir virti ilgiau.

    Jautresnį virškinamąjį traktą turintiems žmonėms didesnė okros porcija gali sukelti virškinimo nusiskundimų, todėl verta pradėti nuo mažesnio kiekio. Atsargumo reikėtų ir vartojantiems varfariną ar kitus vitamino K antagonistus: svarbiausia išlaikyti stabilų vitamino K suvartojimą ir didesnius mitybos pokyčius aptarti su gydytoju.

  • Šio produkto vis dar valgome per mažai: medikai įspėja, kur ieškoti skaidulų kasdien

    Šio produkto vis dar valgome per mažai: medikai įspėja, kur ieškoti skaidulų kasdien

    Subalansuotoje mityboje dažniausiai pirmiausia galvojame apie baltymus, vitaminus, mineralus ar kalorijas, tačiau skaidulos neretai lieka paraštėse. Vis dėlto jos tiesiogiai veikia žarnyno veiklą, sotumo jausmą po valgio ir tai, kaip organizmas susitvarko su cukraus kiekio svyravimais.

    Skaidulos yra augalinių produktų dalis, kurios žmogaus virškinimo fermentai nesuskaido taip, kaip baltymų, riebalų ar krakmolo. Tai nereiškia, kad jos organizmui nereikšmingos: skaidulos veikia kaip mechaninis ir biocheminis pagalbininkas virškinimo sistemoje.

    Kiek skaidulų reikia per dieną?

    Dažniausiai suaugusiesiems rekomenduojama per dieną gauti ne mažiau kaip 25 gramus skaidulų, o kai kuriose gairėse minimas ir 30 gramų tikslas. Praktikoje daug žmonių šio kiekio nepasiekia, nes racioną sudaro daug rafinuotų produktų.

    Problemą didina baltos duonos, įprastų makaronų, saldintų dribsnių ir stipriai perdirbtų pusgaminių gausa. Net jei meniu atsiranda vaisius ar salotos, bendras skaidulų kiekis vis tiek gali būti per mažas.

    Kur ieškoti skaidulų maiste?

    Skaidulos siejamos su daržovėmis, tačiau labai geri šaltiniai yra ir viso grūdo produktai, ankštiniai, riešutai, sėklos bei kruopos. Vien tik agurkai, pomidorai ar lapinės salotos dažnai nesukuria tokio efekto, kokį duoda avižos, grikiai ar lęšiai.

    Kasdienybėje daugiausia duoda įvairovė: pusryčiams gali tikti avižinė košė su uogomis, linų sėmenimis ir riešutais, o pietums verta rinktis grikius ar rudus ryžius ir papildyti patiekalą pupelėmis, avinžirniais ar lęšiais. Paprastas įprotis į jogurtą ar salotas įberti moliūgų ar saulėgrąžų sėklų taip pat padeda priartėti prie rekomendacijų.

    Kodėl skaidulos svarbios sveikatai?

    Mokslinių tyrimų apžvalgos rodo, kad didesnis skaidulų ir viso grūdo produktų vartojimas siejamas su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų, 2 tipo diabeto ir storosios žarnos vėžio rizika. Klinikiniai tyrimai taip pat fiksavo, kad didesnis skaidulų kiekis gali prisidėti prie mažesnės kūno masės, mažesnio sistolinio kraujospūdžio ir geresnių cholesterolio rodiklių.

    Ne mažiau svarbu ir tai, kad skaidulos maitina žarnyno mikrobiotą. Fermentacijos metu susidarančios trumpųjų grandinių riebalų rūgštys siejamos su žarnyno barjero stiprinimu ir platesniais ryšiais tarp žarnyno būklės bei imuninės sistemos veiklos.

    Didinti skaidulų kiekį geriausia palaipsniui, ypač jei iki šiol jų buvo mažai. Staigus perėjimas prie didelio ankštinių, sėlenų ar žalių daržovių kiekio daliai žmonių gali sukelti pilvo pūtimą, todėl saugiau pradėti nuo mažų pakeitimų.

    Dažniausiai užtenka kelių keitimų: baltą duoną pakeisti viso grūdo, įprastus makaronus rinktis pilno grūdo, saldžius pusryčių dribsnius keisti avižomis, o dalį mėsos patiekaluose periodiškai pakeisti lęšiais ar pupelėmis. Kartu svarbu nepamiršti vandens, nes skaiduloms reikia skysčių, kad jos tinkamai atliktų savo funkciją virškinamajame trakte.

    Jei yra lėtinių žarnyno ligų, po virškinamojo trakto operacijų ar paūmėjimų, skaidulų kiekį ir jų rūšį verta aptarti individualiai su gydytoju ar dietologu. Tačiau daugeliui žmonių skaidulos nėra priedas, kurį būtina berti į kiekvieną patiekalą, jos natūraliai gaunamos iš įprasto maisto.