CP v2

Tag: Mikrojudumo priemonės

  • Kauno centre įvyko masinės riedynės: Karaliaus Mindaugo prospektas vakarui tapo be automobilių

    Šeštadienio vakarą Kauno centre miesto ritmą trumpam perėmė dviračiai, riedučiai ir paspirtukai. Darnaus judumo savaitės masinės riedynės suteikė galimybę vienoje pagrindinių miesto arterijų pajusti, kaip atrodytų gatvė, kurioje pirmenybė teikiama ne automobiliams.

    Riedynių dalyviai startavo Nepriklausomybės aikštėje prie Soboro, kur į bendrą koloną jungėsi šeimos su vaikais, dviratininkai ir mikrojudumo priemonių mėgėjai. Organizatoriai akcentavo, kad renginys skirtas ne sportiniams rekordams, o saugiam ir bendruomeniškam judėjimui mieste.

    Prospektas atiduotas riedėtojams

    Didžiausias vakaro akcentas laukė pasiekus Karaliaus Mindaugo prospektą, kuriame kasdien vyrauja intensyvus eismas. Vienam vakarui ši atkarpa tapo erdve riedėti be nuolatinio automobilių srauto, o kolona pajudėjo Nemuno krantinės link.

    Pasak renginio dalyvių, toks sprendimas aiškiai parodo, kiek daug viešosios erdvės įprastai skiriama automobiliams ir kaip greitai ji gali virsti patogia trasa dviratininkams bei paspirtukininkams. Riedynės taip pat priminė, kad eismo saugumas priklauso ne tik nuo taisyklių, bet ir nuo infrastruktūros bei tarpusavio pagarbos.

    Finišas Senamiestyje ir renginio nuotaika

    Kelionė baigėsi Senamiesčio prieplaukoje, kur dalyvių laukė pramogos ir bendruomeniška atmosfera. Saulėtas vakaras pritraukė ir stebėtojus, o vaikams buvo siūlomos užsiėmimų erdvės.

    Renginio programą papildė komikų pasirodymas, kuris tapo neformaliu vakaro tęsiniu. Tokia forma, kai eismo tema derinama su pramogomis, vis dažniau pasirenkama siekiant įtraukti platesnę auditoriją ir paskatinti išbandyti alternatyvas automobiliui.

    Savaitę užbaigs Diena be automobilio

    Masinės riedynės buvo vienas ryškiausių Darnaus judumo savaitės Kaune akcentų, vykusios rugsėjo 16–22 dienomis. Ši iniciatyva kasmet Europoje skatina miestus ir gyventojus daugiau dėmesio skirti ėjimui pėsčiomis, važiavimui dviračiu ir viešajam transportui.

    Darnaus judumo savaitė tradiciškai užbaigiama rugsėjo 22 dieną minima Diena be automobilio. Kaunas pranešė, kad tądien miesto autobusais ir troleibusais keleiviai galės važiuoti nemokamai, o toks sprendimas dažnai vertinamas kaip proga išbandyti viešąjį transportą kasdienėms kelionėms.

    Pastaraisiais metais miestai vis daugiau investuoja į dviračių takus, saugesnes sankryžas ir aiškesnę mikrojudumo priemonių integraciją į eismą. Kauno renginys parodė, kad pokyčiams svarbi ne tik infrastruktūra, bet ir gyventojų įpročiai bei miesto kultūra, kurią formuoja tokie bendruomeniniai susibūrimai.

  • Elektrinių paspirtukų kontrolė sugrįžta: kokias taisykles privalu žinoti prieš išriedant į gatvę

    Policija artimiausiomis savaitėmis žada daugiau dėmesio skirti elektrinių paspirtukų, kitų mikrojudumo priemonių, dviračių ir motorinių dviračių vairuotojams. Sustiprintos kontrolės metu pareigūnai tikrins, ar laikomasi Kelių eismo taisyklių ir ar eisme dalyvaujama atsakingai.

    Numatyta, kad sustiprinta kontrolė vyks 2026 metais gegužės 29–31 dienomis, birželio 1–7 dienomis ir birželio 11–13 dienomis. Birželio 1–7 dienomis organizuojama priemonė „2 Wheelers“ vykdoma Europos kelių policijos tinklo ROADPOL iniciatyva.

    Dažniausi pažeidimai ir rizikos

    Pareigūnų duomenimis, per pirmuosius šių metų mėnesius nustatyta 1 411 elektrinių mikrojudumo priemonių ir motorinių dviračių vairuotojų pažeidimų. Tarp jų užfiksuoti 196 atvejai, kai šias priemones vairavo neblaivūs asmenys.

    Didžiausią nerimą kelia šalmo nenaudojimas: fiksuota 1 089 atvejai, kai jo nebuvo dėvima. Nuo 2026 metų sausio 1 dienos šalmas elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams yra privalomas, o jo nesegėjimas smarkiai didina sunkių galvos traumų riziką net ir trumpose kelionėse.

    Ką būtina prisiminti prieš kelionę?

    Elektrinis paspirtukas ar kita mikrojudumo priemonė skirta vienam žmogui, todėl keleivių vežti negalima. Toks važiavimas apsunkina manevravimą ir stabdymą, o avarijos atveju sužeidimų tikimybė išauga abiem.

    Per pėsčiųjų perėją važiuoti draudžiama ne tik paspirtuku, bet ir dviračiu ar motoriniu dviračiu. Prie perėjos reikia nulipti ir transporto priemonę persivesti, kad būtų užtikrintas pėsčiųjų saugumas ir aiškus eismo dalyvių elgesys.

    Važiuojant šaligatviu, pėsčiųjų ir dviračių taku ar prasilenkiant su pėsčiaisiais, greitis turi būti artimas pėsčiojo ėjimo greičiui ir negali viršyti 7 km/val. Pėsčiasis tokiose vietose turi pirmenybę, todėl svarbiausia ne greitis, o atidumas ir pagarba.

    Taip pat galioja amžiaus reikalavimai: mikrojudumo priemone leidžiama važiuoti nuo 16 metų, o nuo 14 metų tai galima daryti tik išklausius mokymo kursą ir turint mokyklos išduotą pažymėjimą. Šie ribojimai skirti tam, kad į eismą patektų pasirengę ir taisykles suprantantys vairuotojai.

    Tamsiuoju paros metu ar esant prastam matomumui būtina pasirūpinti žibintais ir matomumu. Pareigūnai primena, kad ryškiaspalvė liemenė su šviesą atspindinčiais elementais gali tapti esminiu veiksniu, leidžiančiu kitiems eismo dalyviams laiku pastebėti važiuojantį žmogų.

    Kada paspirtukas jau nebe paspirtukas?

    Policija atkreipia dėmesį į galingesnes priemones, kurios savo išvaizda primena paspirtukus ar motorinius dviračius, tačiau pagal parametrus nebeatitinka šių kategorijų. Jei didžiausioji naudingoji galia viršija 1 kW arba projektinis greitis didesnis nei 25 km/val., tokiai priemonei gali būti taikomi motorinėms transporto priemonėms keliami reikalavimai.

    Tokiais atvejais, norint teisėtai dalyvauti viešajame eisme, gali reikėti atlikti atitikties įvertinimą, registraciją, privalomąją techninę apžiūrą ir turėti galiojantį civilinės atsakomybės draudimą. Be to, vairuotojui taikomi griežtesni reikalavimai, numatyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme ir Kelių eismo taisyklėse.

    Pareigūnai pabrėžia, kad mikrojudumo priemonės suteikia patogumo ir laisvės, tačiau eisme tai vis tiek yra transporto priemonė, kuriai galioja aiškios taisyklės. Saugumas prasideda nuo paprastų sprendimų: šalmo, blaivumo, tinkamo greičio ir atsakingo elgesio šalia pėsčiųjų.

  • Panevėžio centre gyvenamosios zonos: kodėl pėstieji čia svarbiausi ir ką privalo žinoti vairuotojai

    Panevėžio miesto savivaldybė primena, kad dalis miesto centro pažymėta kaip gyvenamoji zona, kur eismas organizuojamas kitaip nei įprastose gatvėse. Šiose atkarpose pirmenybė teikiama pėstiesiems, o judėjimas grindžiamas lėtesnio ir atidesnio eismo principu.

    Šylant orams ir didėjant srautams mieste, gyvenamojoje zonoje ypač svarbu pasirinkti saugų greitį ir elgesį, kuris nekeltų pavojaus kitiems. Tai aktualu vairuotojams, pėstiesiems ir mikrojudumo priemonių naudotojams, kurie miesto centre dažnai dalijasi ta pačia erdve.

    Kas pasikeičia gyvenamojoje zonoje

    Gyvenamojoje zonoje pėstieji gali judėti ne tik šaligatviais, bet ir važiuojamąja dalimi, todėl vairuotojai privalo juos praleisti bet kurioje vietoje. Praktikoje tai reiškia, kad automobilio vairuotojas turi būti pasirengęs netikėtam pėsčiųjų manevrui ir važiuoti taip, kad spėtų saugiai sustoti.

    Šiose teritorijose leistinas maksimalus greitis yra 20 kilometrų per valandą, taip pat draudžiama lenkti ir mokyti vairuoti. Išvažiuojant iš gyvenamosios zonos būtina duoti kelią kitiems eismo dalyviams, nes tokia išvaža traktuojama kaip išvažiavimas iš kiemo ar teritorijos, kurioje prioritetas buvo pėstiesiems.

    Kodėl savivaldybės renkasi tokį sprendimą

    Savivaldybės teigimu, gyvenamosios zonos įrengimas miesto centre yra paremtas eismo saugumo vertinimu, gyventojų poreikiais ir galiojančiais teisės aktais. Tikslas yra suderinti miesto centro gyvybingumą, verslo interesus, gyventojų ramybę ir saugų judėjimą.

    Lėtesnis eismas mažina pavojingų situacijų tikimybę, nes vairuotojui paprasčiau laiku pastebėti į kelią išėjusį pėsčiąjį, vaiką ar sustojusį dviratininką. Kartu tai prisideda prie ramesnės aplinkos, kurioje triukšmo ir staigių manevrų mažiau, o viešosios erdvės tampa patogesnės kasdieniam judėjimui.

    Kur Panevėžyje galioja gyvenamoji zona

    Panevėžio centre gyvenamosios zonos ženklai galioja Elektros, Kranto, Anykščių, Š. Mero, Perkūno, Birutės, T. Moigio gatvėse, taip pat Vasario 16-osios gatvės atkarpoje nuo Kranto gatvės iki Vasario 16-osios gatvės 10. Taip pat žymimos Respublikos gatvės atkarpa nuo Klaipėdos gatvės iki J. Urbšio gatvės, P. Puzino gatvės atkarpa nuo Respublikos gatvės iki Kranto gatvės ir Kauno gatvės atkarpa nuo Respublikos gatvės iki Kranto gatvės.

    Gyvenamoji zona taikoma ir Ukmergės gatvės atkarpose nuo J. Basanavičiaus gatvės link Laisvės aikštės bei nuo J. Basanavičiaus gatvės iki Staniūnų gatvės. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad tai nėra baigtinis sąrašas, nes pastaraisiais metais gyvenamųjų zonų tinklas mieste buvo plečiamas ir kitose teritorijose.

    Skelbiama, kad 2023–2025 metais Panevėžyje gyvenamųjų zonų tinklas išaugo maždaug 5 kilometrais, įtraukiant naujas gatves ar jų atkarpas įvairiose miesto dalyse. Tarp minimų vietų yra Ukmergės ir Biliūno gatvės ties Skaistakalnio parku, taip pat Sporto, Sūkurio, J. Šiaučiūno, Ainių, Ąžuolų, Upės, Aido, K. Binkio, Švyturio, D. Poškos ir kitos gatvės, o ženklai įrengti ir Rožyno, Aukštaičių bei kituose gyvenamuosiuose rajonuose.

    Savivaldybė ragina visus eismo dalyvius būti atidiems ir laikytis gyvenamosios zonos taisyklių, nes jos skirtos saugumui ir patogiam judėjimui. Kuo tiksliau laikomasi nustatytų reikalavimų, tuo mažesnė konfliktų tarp vairuotojų ir pėsčiųjų rizika bei didesnė gyvenimo kokybė centrinėse miesto erdvėse.