Tag: Mikromokėjimai

  • Naujas Assassin’s Creed Black Flag Resynced įsiutino žaidėjus: „Ubisoft“ nusileisti neketina

    Naujas Assassin’s Creed Black Flag Resynced įsiutino žaidėjus: „Ubisoft“ nusileisti neketina

    Vos pasirodęs Assassin’s Creed IV: Black Flag atnaujinimas pavadinimu Assassin’s Creed Black Flag Resynced sulaukė aštrios kritikos „Steam“ platformoje. Žaidimo įvertinimai greitai nuslydo į „mišrius“, o dalis pirkėjų teigia nusivylę ne tiek turiniu, kiek leidėjo elgesiu.

    Žaidėjai dažniau mini ne dideles technines klaidas, o smulkius trūkumus, pavyzdžiui, kai kuriuose epizoduose išliekantį 30 kadrų per sekundę ribojimą. Vis dėlto tikrasis pasipiktinimo šaltinis siejamas su komerciniais sprendimais ir tuo, kaip jie pateikiami žaidimo viduje.

    Didžiausią nepasitenkinimą kelia agresyviai išplėsta monetizacija: siūlomi papildomi paketai ir kosmetiniai daiktai, kuriuos galima įsigyti atskirai. Bendra visų siūlomų priedų vertė siekia apie 80 eurų, o tai kai kurių žaidėjų akimis atrodo neproporcinga atnaujinto leidimo idėjai.

    Situaciją dar labiau kaitina žinutės žaidimo metu, kurios reklamuoja ne tik aprangos ar daiktų paketus, bet ir kitus serijos produktus, įskaitant Assassin’s Creed Shadows. Dalis bendruomenės tai vadina reklamos pertekliumi ir teigia, kad jis gadina įspūdį net tada, kai papildomų pirkinių neplanuojama.

    Į kritiką sureagavo „Ubisoft“, tačiau aiškiai leido suprasti, kad dabartinio modelio keisti neketina. Leidėjas pabrėžia, jog papildomi paketai yra pasirenkami, o pagrindinis žaidimas išlieka pilnas.

    „Dėkojame, kad jums taip rūpi Assassin’s Creed Black Flag Resynced. Norime aiškiai pabrėžti vieną dalyką: standartinis leidimas yra pilnas, užbaigtas žaidimas“, – sakė „Ubisoft“.

    „Kiekviena misija, kiekviena sala, visa istorija ir visas pasaulis yra vietoje, niekas nebuvo iškirpta. Papildomi paketai yra pasirenkami priedai norintiems, o ne reikalavimas, kad būtų galima mėgautis žaidimu ar jį pabaigti. Ir toliau klausysimės jūsų atsiliepimų“, – sakė „Ubisoft“.

    Tokie paaiškinimai dalies pirkėjų neįtikino. Žaidėjai pabrėžia, kad net jei mokėjimai neprivalomi, ilgas mokamo turinio sąrašas ir nuolatiniai raginimai pirkti kuria spaudimo jausmą, o klasikinis žaidimas ima priminti šiuolaikinių paslaugų modeliu paremtus projektus.

    Palyginimui, ankstesnėse serijos dalyse išskirtinis ekipiruotės turinys dažniausiai būdavo uždirbamas žaidžiant: per tyrinėjimą, šalutines užduotis ar paslėptus iššūkius. Dabar dalis žaidėjų baiminasi, kad kosmetinių pirkinių gausa tampa ryškesnė už natūralias žaidimo progresijos paskatas.

    Originalus Assassin’s Creed IV: Black Flag pasirodė 2013 metais ir buvo plačiai giriamas dėl jūrų mūšių bei piratavimo tematikos. Pagrindinis herojus Edwardas Kenway’us šiame pasakojime siejamas ir su kitais serijos veikėjais, o pati dalis iki šiol laikoma viena ryškiausių franšizėje.

  • BioWare veteranas meta iššūkį mikromokėjimams: siūlo produktų lokavimą žaidimuose

    BioWare veteranas meta iššūkį mikromokėjimams: siūlo produktų lokavimą žaidimuose

    Buvęs „BioWare“ vykdomasis prodiuseris Markas Darrah teigia, kad vaizdo žaidimų industrija galėtų dažniau remtis produktų lokavimu ir taip mažinti agresyvių mikromokėjimų įtaką. Jo vertinimu, ši praktika, seniai įprasta kine, leistų studijoms užsitikrinti papildomą finansavimą nekeičiant žaidimo mechanikų į pinigų spaudimo įrankį.

    Pasak Darraho, šiuolaikinių didelio biudžeto žaidimų kūrimo kaštai auga, todėl leidėjai ieško pajamų šaltinių ir po išleidimo dienos. Dėl to vis dažniau pasirenkami modeliai, paremti nuolatinėmis išlaidomis: kosmetikos pirkimais, mokamais patogumais ar įvairiais abonementais, kurie skatina žaidėjus sugrįžti kasdien.

    Kas, jo manymu, blogai su žaidimais paslaugomis

    Darrahas kritikuoja vadinamąjį žaidimų paslaugų modelį, kai dėmesys nukrypsta nuo viso žaidimo turinio ir kokybės į tai, kas efektyviausiai generuoja pajamas. Tokiu atveju dizaino sprendimai neretai kuriami ne tam, kad patirtis būtų įdomesnė, o tam, kad žaidėjas dažniau atsivertų parduotuvę ir išleistų dar šiek tiek pinigų.

    Jo teigimu, tokia kryptis gali siaurinti ir kūrybinę įvairovę, nes pelningiausiais laikomi konkurenciniai daugelio žaidėjų projektai arba ilgas daiktų rinkimas. Tuo metu kiti formatai, pavyzdžiui, trumpesnės istorijos ar vieno žaidėjo nuotykiai, rizikuoja tapti mažiau patrauklūs leidėjams vien todėl, kad sunkiau pritaikomi nuolatiniam monetizavimui.

    Produktų lokavimas kaip alternatyva

    Kaip galimą išeitį Darrahas įvardija produktų lokavimą, kai realūs prekės ženklai organiškai integruojami į žaidimo pasaulį ir padeda finansuoti kūrimą. Tokiu modeliu, pasak jo, studija galėtų daugiau investuoti į kokybišką istoriją, turinį ir paleidimo dienos parengtį, o ne į psichologiniais triukais paremtas sistemas, skatinančias kasdienį prisijungimą.

    „Aktorski filmai gali būti finansuojami vien produktų lokavimu, todėl kūrėjai turėtų rimčiau svarstyti tokį kelią ir žaidimuose“, – sakė Markas Darrah.

    Jis taip pat skeptiškai vertina kai kurių prenumeratos paslaugų poveikį rinkai, kai kūrėjai gali būti skatinami dirbtinai ilginti žaidimų trukmę ir kurti kasdienes užduotis. Darraho nuomone, tokios paskatos ne visada sutampa su žaidėjų lūkesčiais, kurie dažnai pirmiausia nori įtraukiančios istorijos ir sklandaus žaidimo, o ne nuolatinio grįžimo dėl atlygių.

    Industrijos kontekstas ir pamokos iš praeities

    Darrahas gerai pažįsta žaidimų paslaugų realybę, nes „BioWare“ dirbo prie „Anthem“, kurio startą lydėjo techninės problemos, o vėlesni atnaujinimo planai buvo sustabdyti. Šis pavyzdys dažnai minimas kaip perspėjimas, kad ne kiekvienas projektas gali sėkmingai veikti kaip ilgametė paslauga, ypač jei pradinis turinys ir techninis stabilumas neįtikina auditorijos.

    Tuo pat metu žaidėjų bendruomenė vis garsiau kalba ir apie vartotojų teises, kai internetiniai žaidimai ar jų funkcijos uždaromi ir tampa nebeprieinami. Dėl to stiprėja iniciatyvos, siekiančios aiškesnių taisyklių, kad įsigyti produktai nepradingtų kartu su išjungtais serveriais, o leidėjai turėtų daugiau pareigų dėl ilgalaikio prieinamumo.