Tag: Milanas

  • Koliziejus po sutemų: Italija rugpjūtį ilgina lankymo laiką Romoje ir Milane populiariausiuose objektuose

    Koliziejus po sutemų: Italija rugpjūtį ilgina lankymo laiką Romoje ir Milane populiariausiuose objektuose

    Ilgesnis darbo laikas per patį piką

    Italija rugpjūtį pradeda bandomąją programą, pagal kurią dalis žymiausių kultūros objektų lankytojus priims ilgiau, įskaitant vakarinius apsilankymus. Sprendimas siejamas su vasaros turizmo piko metu augančiais srautais ir karščiu, kai dienos viduryje lankytis ne tik mažiau patogu, bet ir sudėtingiau valdyti minias.

    Programą įgyvendina Kultūros ministerija, Turizmo ministerija ir Milano savivaldybė. Tikslas – paskirstyti lankytojų srautus tolygiau per parą, pagerinti apsilankymo patirtį ir įvertinti, ar toks modelis galėtų tapti ilgalaike priemone populiariausiose vietose.

    Kur ir kada bus galima apsilankyti

    Pirmajame etape numatyti trys objektai: Koliziejus ir Panteonas Romoje bei Sforcų pilis Milane. Bandomasis laikotarpis truks vieną mėnesį, apimdamas vieną intensyviausių atostogų laikotarpių visoje šalyje.

    Koliziejus penktadieniais ir šeštadieniais bus atviras vakarais nuo 19.45 iki 23.30 valandos. Panteonas dirbs iki 23.00 valandos visomis dienomis, išskyrus ketvirtadienį, o Milane esanti Sforcų pilis kasdien darbo laiką pratęs iki 19.30 valandos, maždaug dviem valandomis ilgiau nei įprasta.

    Ką tai keičia turistams ir miestams

    Institucijos tikisi, kad vakariniai apsilankymai taps alternatyva tiems, kurie nori išvengti didžiausio karščio ir dienos spūsčių. Toks sprendimas taip pat leidžia miestams geriau suvaldyti srautus aplink pagrindinius traukos taškus, kurie piko metu neretai daro spaudimą viešajam transportui, saugumui ir infrastruktūrai.

    Kultūros ministras Alessandro Giuli pabrėžė, kad vakarinės valandos suteikia kitokį šių objektų patyrimą ir didina jų prieinamumą lankytojams.

    „Vakarinis apsilankymas leidžia šiuos paminklus pamatyti kitu kampu ir padaro juos patogiau pasiekiamus“, – sakė Alessandro Giuli.

    Turizmo ministras Gianmarco Mazzi savo ruožtu akcentavo kultūrinio turizmo svarbą šalies ekonomikai. Pasak jo, per pastarąjį dešimtmetį kultūra tapo viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių keliaujama į Italiją, o sektorius jau dabar generuoja reikšmingas lankytojų išlaidas.

    „ISNART duomenimis, nuo 2026 metų kultūra tapo pagrindine kelionių į Italiją priežastimi, o sektorius sukuria apie 58 milijardus eurų lankytojų išlaidų“, – sakė Gianmarco Mazzi.

    Milane sprendimas pratęsti darbo laiką siejamas su augančiu muziejų lankomumu. Skelbiama, kad per pastaruosius metus Sforcų pilį aplankė apie 500 000 žmonių, o visų miesto savivaldybės muziejų metinis lankomumas išaugo nuo 1 300 000 2019 metais iki 1 700 000.

    Rugpjūtį Milane taip pat numatyti kai kurių ekspozicijų ir muziejinių erdvių bilietų kainų mažinimai, siekiant paskatinti lankymąsi ne tik piko valandomis. Jei bandomasis laikotarpis pasiteisins, modelis galėtų būti pritaikytas ir kituose Italijos paveldo objektuose.

  • Kas sukūrė FIFA pasaulio taurės trofėjų: Milano skulptoriaus Silvio Gazzaniga istorija

    Kas sukūrė FIFA pasaulio taurės trofėjų: Milano skulptoriaus Silvio Gazzaniga istorija

    FIFA pasaulio taurės trofėjus – vienas atpažįstamiausių sporto simbolių, tačiau jo autorystė neretai lieka šešėlyje. Dabartinį trofėjaus dizainą sukūrė italų skulptorius Silvio Gazzaniga, o idėja gimė Milane, Breros rajone esančioje jo studijoje.

    Skulptorius siekė viename objekte sutalpinti tris emocijas: sportininko pastangą, sirgalių džiaugsmą ir pergalės akimirką. Ši koncepcija virto dinamiška spirale, kur dvi figūros kyla į viršų, laikydamos rutulį, simbolizuojantį Žemę.

    Trofėjus gimė po 1970 metų

    Iki dabartinio trofėjaus pasaulio čempionams buvo teikiama Jules Rimet taurė, kurios taisyklės numatė: trečią kartą laimėjusi šalis originalą pasilieka visam laikui. 1970 metais Brazilija pasiekė trečią titulą, todėl FIFA paskelbė atvirą konkursą naujam trofėjui sukurti.

    Konkurse varžėsi daugiau nei 50 darbų iš maždaug 25 šalių, o Gazzaniga idėja išsiskyrė ne tik eskizais. Pasak jo šeimos, jis pateikė ir viso dydžio gipso modelį, kad komisija galėtų įvertinti trofėjų kaip realų, erdvinį objektą.

    Nuo eskizų iki ikoninio silueto

    Silvio Gazzaniga buvo baigęs Breros dailės akademiją ir dirbo su trofėjų gamintoju G.D.E. Bertoni, todėl gerai išmanė medalistiką ir metalo plastikos specifiką. Vėliau jis kūrė ir kitus žinomus futbolo apdovanojimus, tarp jų UEFA taurę bei UEFA supertaurę.

    „Jis piešė daugybę eskizų ir galiausiai išgrynino idėją apie pasaulį bei dvi spirales, kylančias aukštyn“, – sakė skulptoriaus sūnus Giorgio Gazzaniga.

    Ši forma neretai lyginama su judesiu ir kova dėl viršūnės: trofėjuje sąmoningai paliktas grubumas, tarsi primenantis, kad pergalė ateina per pastangas, įtampą ir fizinį darbą aikštėje.

    Kodėl čempionai trofėjaus nepasilieka?

    Dabartinis FIFA pasaulio taurės trofėjus yra 36 centimetrų aukščio, pagamintas iš 18 karatų aukso, o jo pagrinde – žalio malachito žiedai, siejami su futbolo aikštės spalva. Nors finalo akimirką jis iškeliamas virš galvos kaip absoliutaus triumfo ženklas, originalas po čempionato grįžta FIFA.

    FIFA originalą paprastai saugo savo būstinėje Šveicarijoje, o nugalėtojams įteikiama auksu dengta replika. Po ankstesnio trofėjaus istorijos, kai Jules Rimet taurė buvo pavogta du kartus, tokia praktika laikoma ir saugumo priemone.

    Jules Rimet taurės šešėlis

    Pirmasis pasaulio taurės trofėjus, pristatytas 1930 metais, vaizdavo pergalės deivę Nikę ir buvo žinomas kaip Jules Rimet taurė, pavadinta FIFA prezidento, inicijavusio turnyrą, vardu. Ją sukūrė prancūzų skulptorius Abel Lafleur, o trofėjus buvo pagamintas iš paauksuoto sidabro ir stovėjo ant lazurito pagrindo.

    1966 metais trofėjus buvo pavogtas Anglijoje per viešą eksponavimą, bet vėliau rastas. Antrą kartą jis dingo 1983 metais iš Brazilijos futbolo konfederacijos būstinės ir iki šiol nebuvo atgautas; plačiai manoma, kad jis galėjo būti išlydytas.

    Palikimas, kurį mato visas pasaulis

    Silvio Gazzaniga mirė 2016 metais, sulaukęs 95 metų, tačiau jo kūrinys kas ketverius metus vėl atsiduria dėmesio centre. Milanas yra įvertinęs skulptorių miesto apdovanojimu Ambrogino d’Oro, o jo darbų reikšmę medalistikos ir trofėjų dizaino srityje pripažino ir tarptautinės asociacijos.

    Gazzanigos šeima yra išsaugojusi dalį archyvo, įskaitant originalius piešinius ir ankstyvuosius modelius. O kiekviena nauja pasaulio taurės finalo naktis tik dar kartą patvirtina, kaip vienas Milano skulptoriaus sumanymas tapo globalia sporto ikona.

  • Milano atnaujina garsųjį buliaus mozaikos simbolį: dešimtmečių tradicija „nuvalgė“ sėkmės vietą

    Milano atnaujina garsųjį buliaus mozaikos simbolį: dešimtmečių tradicija „nuvalgė“ sėkmės vietą

    Milane pradėtas vieno labiausiai atpažįstamų miesto simbolių – buliaus mozaikos Galleria Vittorio Emanuele II pasaže – restauravimas. Ši vieta turistams ir patiems milaniečiams žinoma dėl ilgametės tradicijos: apsisukti ant kulno ant buliaus atvaizdo, tikint, kad tai atneša sėkmę ir garantuoja sugrįžimą į miestą.

    Per daugiau nei šimtmetį kartojamas ritualas paliko labai apčiuopiamą pėdsaką: kulnais trinamas mozaikos fragmentas tiesiog nusidėvėjo, o dalis plytelių buvo pažeistos. Šią savaitę darbuotojai aptvėrė mozaiką apsaugine tvorele ir pradėjo darbus, kurie – kaip skelbiama – yra pirmasis rimtesnis atnaujinimas nuo 2017 metų.

    Kas tiksliai bus daroma

    Restauravimas nebus kapitalinis, tačiau apims svarbiausius žingsnius, kad mozaika vėl atlaikytų lankytojų srautą. Numatyta pašalinti labiausiai pažeistas vietas, sutvirtinti pagrindą, įdėti naujas plyteles ir atnaujintą plotą užglaistyti bei išlyginti.

    Miesto atstovai pabrėžia, kad nusidėvėjimą lėmė didžiulis lankytojų skaičius ir kasdien kartojamas apsisukimas ant kulno. Teigiama, jog tūkstančiai žmonių kasdien atlieka šį veiksmą, todėl vadinamoji sėkmės vieta su laiku tiesiog išsitrynė.

    Garsusis pasažo aštuonkampis

    Mozaika yra centrinėje Galleria Vittorio Emanuele II erdvėje, vadinamojoje aštuonkampėje sankryžoje. Šis XIX amžiaus pasažas jungia Piazza del Duomo ir Piazza della Scala, o pats statinys, pradėtas statyti 1865 metais ir baigtas 1877 metais, laikomas vienu svarbiausių Milano architektūros ir miesto gyvenimo traukos taškų.

    Bulio atvaizdas – tik viena iš keturių grindų mozaikų, vaizduojančių miestų, susijusių su Italijos karalyste, herbus. Bulis simbolizuoja Turiną, o kiti mozaikų motyvai siejami su Roma, Florencija ir pačiu Milanu, todėl ši vieta turi ir istorinį, ir reprezentacinį svorį.

    Kodėl tai nuolat kartojasi

    Nors tiksli tradicijos pradžia nėra aiški, žinoma, kad ji buvo paplitusi dar prieš XX amžiaus pradžią. Dėl to restauratoriams tenka spręsti nuolatinę dilemą: kaip išsaugoti autentišką meno kūrinį, kai jis tuo pat metu yra ir gyva, lankytojų aktyviai naudojama miesto tradicija.

    Skelbiama, kad darbai turėtų būti baigti iki savaitgalio. Vis dėlto Milano patirtis rodo, kad tai gali būti laikinas sprendimas, nes po atnaujinimo sėkmės ritualas greičiausiai vėl sugrįš, o kartu su juo – ir naujas nusidėvėjimo ciklas.

  • „Algorithmiq“ perkelia pasaulinę būstinę į Milaną ir pritraukia 18 mln. eurų kvantinės programinės įrangos plėtrai

    „Algorithmiq“ perkelia pasaulinę būstinę į Milaną ir pritraukia 18 mln. eurų kvantinės programinės įrangos plėtrai

    Kvantinės programinės įrangos bendrovė „Algorithmiq“ paskelbė, kad jos pasaulinė būstinė nuo šiol bus Milane. Kartu įmonė pranešė pritraukusi 18 mln. eurų investiciją, kuri įvardijama kaip didžiausias Italijoje rizikos kapitalo sandoris kvantinių technologijų startuoliui.

    Finansavimo etapui vadovavo fondas United Ventures ir institucinis investuotojas CDP Venture Capital, taip pat dalyvavo Inventure VC. Po šio etapo „Algorithmiq“ bendra pritraukta suma pasiekė 36 mln. eurų, o tai stiprina bendrovės pozicijas Europos kvantinių technologijų rinkoje.

    Fokusas – ne aparatinė įranga

    Skirtingai nei dauguma kvantinės kompiuterijos rinkos žaidėjų, konkuruojančių dėl aparatinės įrangos, „Algorithmiq“ dėmesį sutelkia į algoritmų ir programinės įrangos sluoksnį. Įmonė kuria sprendimus, kurie padeda kvantiniams kompiuteriams tapti praktiškai pritaikomais chemijos, medžiagotyros ir gyvybės mokslų uždaviniuose.

    Tokio tipo programinė įranga dažnai siejama su klaidų mažinimo, modelių tikslinimo ir efektyvesnio skaičiavimo metodais, kurie svarbūs dar iki plataus masto klaidoms atsparių kvantinių kompiuterių atsiradimo. Rinkai bręstant, dėmesys vis dažniau krypsta nuo klausimo, kas pastatys didžiausią kvantinę sistemą, į tai, kas sukurs realią pramoninę vertę.

    Kodėl Milanas?

    Bendrovė teigia, kad Milanas taps baze komercinei plėtrai ir partnerystėms su kvantinės aparatinės įrangos kūrėjais. Tuo pat metu „Algorithmiq“ išlaikys reikšmingą veiklą Suomijoje, o komandos ir projektai bus vystomi keliose šalyse.

    Sprendimas persikelti į Italiją siejamas ir su augančia šalies kvantinių technologijų ekosistema bei politiniu dėmesiu šiai sričiai. 2025 metais Italija pristatė Nacionalinę kvantinių technologijų strategiją, kuria siekiama stiprinti mokslinius pajėgumus, infrastruktūrą ir inovacijų komercializavimą.

    Ką sako įmonė ir investuotojai?

    „Algorithmiq“ vadovė ir bendraįkūrėja Sabrina Maniscalco pabrėžė, kad persikėlimas ir naujas kapitalas suteikia įmonei pagrindą augti ir dirbti su didžiausiais kvantinės kompiuterijos rinkos dalyviais.

    „Šis strateginis žingsnis ir investicija suteikia mums planą, kaip pasiekti mastą ir toliau dirbti su didžiausiais kvantinės kompiuterijos žaidėjais pasaulyje“, – sakė Sabrina Maniscalco.

    United Ventures partneris Jacopo Drudi akcentavo, kad kvantinės technologijos yra galimybė Europai diktuoti tempą, o ne vytis lyderius. Jo teigimu, tarptautinės komandos pritraukimas į Milaną rodo, kad šalyje formuojasi patraukli terpė aukštos pridėtinės vertės technologijoms.

    „Italija turi stiprų matematikos ir fizikos mokslų pagrindą, ir tai gali tapti struktūriniu pranašumu šioje technologinėje revoliucijoje“, – sakė Jacopo Drudi.

    Europos kvantinės darbotvarkės kontekste mokslininkas Tommaso Calarco pabrėžė, kad tokie sprendimai signalizuoja apie gebėjimą sujungti mokslinį meistriškumą, verslumą ir ilgalaikę pramoninę ambiciją.

    „Europai reikia daugiau sprendimų, kurie sujungia mokslinę kompetenciją, verslumą ir ilgalaikę pramoninę ambiciją“, – sakė Tommaso Calarco.

    Pasak bendrovės, 18 mln. eurų bus skirti komandos plėtrai, produktų vystymui ir komercinių projektų spartinimui, orientuojantis į sritis, kur kvantiniai skaičiavimai gali duoti apčiuopiamą rezultatą. Rinkoje tai atspindi platesnę tendenciją: didėjant valstybių ir fondų dėmesiui giliųjų technologijų sektoriui, finansavimas vis dažniau nukreipiamas į sprendimus, kurie padeda kvantinę kompiuteriją paversti praktiška pramonės priemone.