CP v2

Tag: Mindaugas Sinkevičius

  • Sinkevičius ir Benkunskas prie stadiono statybų: sutarta dėl esminių pakeitimų be pabrangimo

    Sinkevičius ir Benkunskas prie stadiono statybų: sutarta dėl esminių pakeitimų be pabrangimo

    Ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius kartu su Vilniaus meru Valdu Benkunsku apžiūrėjo du didžiausius sostinės ir valstybės bendrus infrastruktūros projektus: Nacionalinę koncertų salę-Tautos namus ant Tauro kalno ir Nacionalinį stadioną Šeškinėje.

    Politikai teigia sutarę dėl bendros krypties, kaip sparčiau ir sklandžiau tęsti darbus. Akcentuojama, kad sprendimai neturėtų didinti nei valstybės, nei savivaldybės finansinių įsipareigojimų.

    „Šie objektai kyla sostinėje, bet yra reikšmingi visai šaliai, todėl turime užtikrinti, kad sprendimai būtų nuoseklūs ir užbaigimas nevėluotų“, – sakė Mindaugas Sinkevičius.

    „Žmonės laukė dešimtmečius, todėl svarbiausia yra ne pažadai, o realūs darbai statybvietėse“, – sakė Valdas Benkunskas.

    Nacionalinis stadionas artėja prie stogo

    Skelbiama, kad Nacionalinio stadiono statybų grafiko šiuo metu laikomasi. Rangovė UAB „Naresta“ kartu su partneriais anksčiau nei planuota baigė surenkamųjų gelžbetoninių konstrukcijų montavimą.

    Per 9 mėnesius sumontuota daugiau nei 5 000 gelžbetoninių elementų, iš jų 1 766 skirti tribūnoms. Artimiausias etapas yra stogo dengimo darbai, kurie turėtų prasidėti dar šį mėnesį.

    Lygiagrečiai vyksta vidaus patalpų įrengimas, inžinerinių tinklų montavimas ir aplinkinės infrastruktūros paruošimas. Iki metų pabaigos planuojama užbaigti treniruočių aikščių pagrindus, o esant palankioms oro sąlygoms įrengti dalį kelių ir pėsčiųjų takų dangų pagrindų.

    Daugiafunkcio komplekso koncesijos sutartį įgyvendina UAB „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“, o projekto architektūrinius sprendinius rengė „Cloud architektai“. Nurodoma, kad pirmosios futbolo rungtynės stadione galėtų įvykti 2027 metų rudenį, o visas kompleksas būtų baigtas 2028 metų pradžioje.

    Stadiono sutarties korekcijos

    Vyriausybė ir Vilniaus miesto savivaldybė pastaruoju metu derino klausimus, susijusius su koncesijos sutartimi. Teigiama, kad planuojama patikslinti technines charakteristikas taip, kad objektų nauda visuomenei didėtų, tačiau papildomų biudžeto lėšų tam neprireiktų.

    Tokie pakeitimai paprastai reiškia tikslesnius sprendinius dėl funkcionalumo, inžinerinių sistemų ar pritaikymo įvairiems renginiams. Vis dėlto galutiniams sprendimams dar reikės oficialių pritarimų tiek savivaldybės, tiek Vyriausybės lygmeniu.

    Tautos namai: šiemet laukiamas vainikas

    Nacionalinės koncertų salės-Tautos namų statybos ant Tauro kalno pradėtos 2024 metų lapkričio mėnesį. Šiuo metu vienas svarbiausių etapų yra maždaug 24 000 kvadratinių metrų pastato konstrukcijų montavimas.

    Skelbiama, kad trys iš keturių salių korpusų jau pasiekė projektinį aukštį. Mažosios salės konstruktyvas baigtas, sumontuotos stogo metalinės konstrukcijos ir uždengtas fasadas.

    Didžiosios ir repeticijų salėse konstruktyvo darbai pasiekė apie 90 proc., o Tautos namų salėje apie 50 proc. Monolitinių konstrukcijų etapą numatoma užbaigti gruodį ir tai pažymėti simboliniu pabaigtuvių vainiko iškėlimu.

    Fasadų montavimo darbai pradėti birželio mėnesį, o visą fasadą planuojama užbaigti 2027 metų pavasarį. Tuo pat metu projektuojami scenos inžineriniai sprendimai, kurie apima garso sistemas, apšvietimą ir kitą įrangą, reikalingą aukščiausio lygio koncertinei veiklai.

    Projektą valdo Vilniaus vystymo kompanija, generalinė rangovė yra UAB „Gilesta“, dirbanti su UAB „Kaminta“. Projektavo „Arquivio Architects“ ir UAB „Cloud architektai“, o akustikos sprendinius kuruoja „Nagata Acoustics“. Numatoma, kad statybos bus baigtos 2028 metų ketvirtąjį ketvirtį.

    Vyriausybė ir savivaldybė taip pat derina, kaip projektą įtraukti į trimetį valstybės biudžeto planą. Pabrėžiama, kad siekiama išlaikyti stabilų finansavimą ir išvengti vėlavimų, kurie dažniausiai atsiranda dėl viešųjų finansų planavimo ir pirkimų procedūrų.

  • Trumpas apie nuolatinę JAV bazę Lietuvoje: svarstys pasiūlymą, Vyriausybė prašo įvertinti sąlygas

    Trumpas apie nuolatinę JAV bazę Lietuvoje: svarstys pasiūlymą, Vyriausybė prašo įvertinti sąlygas

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė svarstysiąs galimybę Lietuvoje įkurti nuolatinę JAV karių bazę. Jo komentaras nuskambėjo po to, kai Lietuvos Vyriausybė viešai signalizavo esanti pasirengusi priimti ilgalaikį amerikiečių karių dislokavimą NATO rytiniame flange.

    Apie tai Trumpas kalbėjo atsakydamas į Lietuvos nacionalinio transliuotojo LRT žurnalisto klausimą. Prezidentas pabrėžė, kad Lietuvos pasiūlymą vertins ir neatmetė sprendimo dėl nuolatinio JAV karinio buvimo.

    „Jie yra mano draugai, puikūs žmonės. Todėl mes tikrai į tai pažiūrėsime“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Šie pasisakymai sutapo su Lietuvos premjero Mindaugo Sinkevičiaus žinute, kad Vilnius siekia nuolatinio JAV karių buvimo, atsižvelgiant į besitęsiantį Rusijos karą Ukrainoje ir augantį hibridinių grėsmių foną regione. Lietuvos vadovai pastaraisiais metais ne kartą akcentavo, kad atgrasymas Baltijos šalyse turi būti ne epizodinis, o nuoseklus ir prognozuojamas.

    Premjeras nurodė Krašto apsaugos ministerijai įvertinti praktines galimybes ir pateikti konkrečias sąlygas, kurios būtų reikalingos nuolatinei JAV karių dislokacijai. Tokiose diskusijose paprastai vertinama infrastruktūra, priimančiosios šalies parama, mokymų poligonai, logistika, karių ir jų šeimų socialinės garantijos bei ilgalaikis finansavimas.

    JAV karių buvimas Lietuvoje šiuo metu daugiausia grindžiamas rotaciniu principu. Skelbiama, kad spalio pabaigoje į Lietuvą turėtų atvykti apie 1 000 JAV karių devynių mėnesių rotacijai, o panašios rotacijos vyksta ir kitose regiono valstybėse, įskaitant Estiją bei Lenkiją.

    Nuolatinė bazė reikštų kitą politinį ir karinį lygmenį: pastovesnę vadovavimo struktūrą, iš anksto planuojamas investicijas ir aiškesnį signalą atgrasymui. NATO po 2022 metais prasidėjusios plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą sustiprino rytinio flango laikyseną, tačiau atskirų valstybių sprendimai dėl nuolatinio sąjungininkų buvimo dažnai priklauso ir nuo dvišalių susitarimų.

    Lenkijos precedentas regione

    Lietuvos siekis derinamas ir platesniame regioniniame kontekste, nes panašias ambicijas jau anksčiau buvo kėlusi Lenkija. Pastarosiomis savaitėmis Varšuvoje viešai teigta, kad Baltųjų rūmų signalai dėl nuolatinės JAV bazės Lenkijoje yra palankūs, o tai kuria precedentą ir kitoms NATO rytinio flango valstybėms.

    Jei Lenkijoje būtų įtvirtintas nuolatinis JAV bazės modelis, tai galėtų tapti praktiniu pavyzdžiu, kaip greičiau spręsti infrastruktūros, finansavimo ir priimančiosios šalies paramos klausimus. Kartu tai didintų JAV karinės architektūros tankį regione ir stiprintų sąveiką su NATO gynybos planais.

    Vokietijos brigados faktorius

    Lygiagrečiai Lietuva ruošiasi priimti ir Vokietijos brigadą, kurios dydis siektų apie 5 000 karių, o pilnas kovinis pajėgumas turėtų būti pasiektas iki 2027 metų pabaigos. Lietuvos institucijos pabrėžia, kad šis projektas reikalauja spartaus karinės infrastruktūros plėtros, įskaitant bazes, poligonus ir logistikos sprendimus.

    Vokietijai viešai pripažįstant personalo komplektavimo iššūkius, Lietuvos valdžia tvirtina laikysis įsipareigojimų pagal sutartus terminus. Tokie projektai gali tapti papildomu argumentu JAV, nes infrastruktūra, kuriama sąjungininkams, paprastai didina ir bendrą Lietuvos priimančiosios šalies pajėgumą.

    Nors sprendimas dėl nuolatinės JAV bazės būtų politiniu požiūriu reikšmingas, jis paprastai nėra vieno pareiškimo klausimas. Tolimesni žingsniai priklausys nuo Lietuvos pateiktų sąlygų, dvišalių JAV ir Lietuvos susitarimų, Pentagonui aktualių pajėgumų poreikio ir platesnių NATO planavimo prioritetų.

  • Premjeras Kauno rajone pažėrė pažadų: A1–A6 jungtis ir LEZ plėtra keis regiono veidą

    Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius lankėsi Kauno rajone, kur su savivaldos ir verslo atstovais aptarė susisiekimo, investicijų ir žemės ūkio plėtros klausimus. Vizito metu apžiūrėta planuojama A1–A6 kelių jungtis, diskutuota apie Kauno laisvosios ekonominės zonos plėtrą ir regiono konkurencingumą.

    Susitikimuose akcentuota, kad sparčiai augantis Kauno rajonas tampa svarbia traukos vieta tiek gyventojams, tiek investuotojams. Tam įtakos turi patogi geografinė padėtis, šalia esantis oro uostas, magistraliniai keliai ir stiprėjanti pramonės bei logistikos bazė.

    „Kauno rajonas yra puikus pavyzdys, kaip aktyvi savivalda, investicijos, verslas ir žemės ūkis kartu kuria augančią ir stiprėjančią Lietuvą“, – sakė premjeras.

    Vienu pagrindinių vizito akcentų tapo A1–A6 kelių jungties projektas, kuris, kaip pabrėžiama, turėtų pagerinti Kauno LEZ ir oro uosto pasiekiamumą. Taip pat tikimasi efektyviau perskirstyti sunkiojo transporto srautus ir sumažinti tranzitinį eismą per Ramučių bei Karmėlavos gyvenamąsias teritorijas.

    Pažymėta, kad Kauno rajono savivaldybė jau yra atlikusi reikšmingą parengiamąjį darbą: parengta galimybių studija, patvirtintas specialusis planas, įgyvendintos žemės paėmimo procedūros. Tokie žingsniai paprastai laikomi kritiniais, nes leidžia projektui greičiau pereiti į techninio projektavimo ir finansavimo sprendimų etapą.

    A1–A6 jungtis: poveikis gyventojams ir verslui

    Transporto infrastruktūros projektai Kauno regione turi tiesioginę įtaką ne tik kelionės laikui, bet ir verslo kaštams, ypač logistikos bei gamybos sektoriuose. Geresnis privažiavimas prie LEZ ir oro uosto didina teritorijos patrauklumą investuotojams, o tai gali reikšti naujas darbo vietas ir didesnes savivaldybių biudžetų pajamas.

    Kartu tai svarbu ir kasdieniam gyvenimui, nes intensyvaus sunkiojo transporto srautų nukreipimas nuo gyvenviečių paprastai siejamas su mažesniu triukšmu, oro tarša ir didesniu eismo saugumu. Tokiuose projektuose ypatingas dėmesys skiriamas sprendiniams, kurie mažina spūstis ir rizikingas sankryžas.

    Kauno LEZ: investicijų trauka

    Vizito metu aptarta ir Kauno LEZ plėtra. Nurodyta, kad zonoje, kuri šiuo metu užima 534 hektarų teritoriją, 2025 metų pradžioje pritrauktų investicijų vertė viršijo 1,56 mlrd. eurų.

    Tarp svarbiausių LEZ plėtros prielaidų įvardijamas infrastruktūros pajėgumas ir aiškios investavimo sąlygos. Praktikoje tai reiškia ne tik sklypų pasiūlą ar inžinerinių tinklų parengtį, bet ir patikimą susisiekimą, kuris tampa vienu iš esminių kriterijų tarptautinėms gamybos bei logistikos įmonėms.

    Kooperatyvas „Pienas LT“ ir pridėtinė vertė

    Premjeras taip pat lankėsi žemės ūkio kooperatyve „Pienas LT“, kur susipažino su veikla ir kooperacijos vaidmeniu kuriant pridėtinę vertę. Pabrėžta, kad regiono ekonominis atsparumas priklauso nuo kelių sektorių stiprybės vienu metu, todėl pramonės, logistikos ir žemės ūkio sinergija tampa svarbiu veiksniu.

    „Kauno rajono pažanga rodo, kad regionų stiprėjimas yra neatsiejamas visos Lietuvos augimo dalis“, – pabrėžė Ministras Pirmininkas.

    Vizito apibendrinime akcentuota, kad tikslas yra kurti plėtros galimybes ne vien didžiuosiuose miestuose, o ir sparčiai augančiuose regionuose. Tokia kryptis siejama su investicijų pritraukimu, darbo vietų kūrimu ir geresne gyvenimo kokybe gyventojams.

  • Verslas spaudžia Vyriausybę: energijos kainos, biurokratija ir 30 mln. eurų inovacijoms

    Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos atstovai susitikime su Ministru Pirmininku Mindaugu Sinkevičiumi aptarė, kas šiuo metu labiausiai riboja įmonių konkurencingumą. Daugiausia dėmesio skirta energijos kainoms, reguliacinei naštai, inovacijų skatinimui, eksportui ir regionų ekonomikos plėtrai.

    Vyriausybė pabrėžė, kad su verslu siekiama nuolatinio dialogo, nes skirtinguose regionuose veikiančios įmonės iššūkius pajunta pirmosios. Susitikime akcentuota, kad pramonės ir prekybos augimas tiesiogiai siejasi su investicijomis, darbo vietomis ir didesniu eksportu.

    „Turime ne tik girdėti verslo keliamus klausimus, bet ir ieškoti konkrečių sprendimų“, – sakė Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.

    Asociacija akcentavo energijos kainų poveikį, ypač energijai imlioms įmonėms ir regionuose veikiantiems mažiems bei vidutiniams verslams. Pasiūlyta parengti aiškų artimiausio laikotarpio veiksmų planą, kad sprendimai būtų nuspėjami ir leistų planuoti investicijas.

    Vyriausybė informavo, kad toliau ketinama skatinti elektros gamybą, didinti tinklų atsparumą ir remti energijos vartojimo efektyvumą. Pabrėžta, jog įmonėms jau prieinamos energijos efektyvumo priemonės, kurių vertė gali siekti iki 1 500 000 eurų.

    Ne mažiau aštriai aptarta reguliacinė našta: verslas prašo stabilesnių taisyklių, realaus naujų reikalavimų poveikio vertinimo ir pakankamo pasirengimo laikotarpio. Asociacijos teigimu, įmonės turėtų būti įtraukiamos dar sprendimų rengimo stadijoje, o priežiūros institucijos pirmiausia turėtų orientuotis į konsultavimą.

    Vyriausybė nurodė, kad nuspėjama verslo priežiūra ir aiškesnės taisyklės išlieka Ekonomikos ir inovacijų ministerijos darbotvarkėje. Taip pat keliamas klausimas dėl Perteklinių reikalavimų verslui šalinimo komisijos veiklos atnaujinimo, kad pertekliniai reikalavimai būtų peržiūrimi sistemiškai.

    Atskirai kalbėta apie inovacijų, našumo didinimo ir eksporto priemones, kad jos būtų pasiekiamos ne tik didmiesčių, bet ir regionų įmonėms, įskaitant tradicinę gamybą. Susitikime priminta, kad mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų veikloms papildomai skirta 30 mln. eurų.

    Diskusijoje paliestos ir gynybos pramonės plėtros galimybės, ypač dėl aiškesnio kelio nuo prototipo iki bandymų, bandomojo užsakymo ir eksporto. Taip pat aptarta Šiaulių oro uosto bei orlaivių techninės priežiūros ir remonto sektoriaus perspektyva, kartu paliečiant kibernetinio saugumo ir būsimos Europos Sąjungos finansinės perspektyvos klausimus.

    Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija vienija Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmus. Per šį tinklą asociacija atstovauja daugiau kaip 2 000 įmonių ir organizacijų interesams visoje Lietuvoje.

  • Merai iškėlė finansų klausimą Vyriausybei: ką Visaginui gali pakeisti susitikimas su premjeru

    Merai iškėlė finansų klausimą Vyriausybei: ką Visaginui gali pakeisti susitikimas su premjeru

    Vilniuje Lietuvos savivaldybių merai susitiko su Ministru Pirmininku Mindaugu Sinkevičiumi. Susitikime dalyvavo ir Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz, o darbotvarkėje dominavo regionų stiprinimo ir investicijų pritraukimo klausimai.

    Pagrindinis akcentas buvo savivaldybių finansinis savarankiškumas ir galimybės sparčiau įgyvendinti infrastruktūros projektus. Merai kėlė klausimą, kad dalis sprendimų dėl vietos paslaugų ir investicijų turėtų būti priimama arčiau gyventojų, savivaldybėms suteikiant daugiau lankstumo.

    Kodėl savivaldybėms svarbios paskolos

    Susitikime merai aptarė ILTE paskolų savivaldybėms limitų didinimą, nes skolinimosi galimybės dažnai lemia, kaip greitai galima atnaujinti kelius, viešuosius pastatus ar inžinerinius tinklus. Praktikoje tai reikštų didesnę erdvę suplanuotiems projektams įgyvendinti ne vien tik iš metinių biudžetų.

    Kartu buvo aptarta, kaip savivaldybės galėtų daugiau spręsti pačios, kur nukreipti lėšas ir kokius projektus laikyti prioritetiniais. Regionuose tai dažniausiai siejama su darbo vietų kūrimu, gyvenamosios aplinkos gerinimu ir paslaugų prieinamumu.

    Valstybinės žemės valdymas nuo 2027 metų

    Viena esminių temų buvo pasirengimas nuo 2027 metų savivaldybėms perduoti valstybinės žemės valdymo funkcijas. Merai ir Vyriausybės atstovai aptarė, kokių teisinių ir administracinių sprendimų prireiks, kad perdavimas vyktų sklandžiai ir nekurtų papildomos biurokratinės naštos.

    Tokie pokyčiai savivaldybėms svarbūs dėl plėtros planavimo, investicinių teritorijų formavimo ir greitesnių procedūrų. Tikimasi, kad aiškesnės taisyklės padėtų sparčiau spręsti klausimus, susijusius su sklypų panaudojimu infrastruktūrai ar verslo projektams.

    Gynybos infrastruktūra ir susitarimas

    Dar vienas aptartas blokas buvo visuotinei gynybai reikalingos infrastruktūros plėtra ir savivaldybių vaidmuo šiuose procesuose. Savivaldai svarbu aiškiai žinoti, kokie projektai bus įgyvendinami, kaip jie finansuojami ir kokios atsakomybės tenka vietos institucijoms.

    Susitikimo metu Mindaugas Sinkevičius ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis pasirašė Vyriausybės ir Lietuvos savivaldybių asociacijos susitarimą dėl tolesnio dvišalio bendradarbiavimo. Dokumentu siekiama užtikrinti nuoseklų dialogą dėl savivaldai aktualių teisėkūros ir finansavimo sprendimų.

  • Premjeras žada proveržį Klaipėdai: uostas, keliai ir darbuotojai taps Vyriausybės prioritetu

    Po Vyriausybės susitikimo su Vakarų Lietuvos verslo lyderiais Klaipėdoje sutarta imtis konkrečių veiksmų, kurie turėtų stiprinti regiono ekonomiką ir gerinti sąlygas investicijoms. Pagrindiniai akcentai – susisiekimo infrastruktūra, kvalifikuotų darbuotojų pritraukimas ir geresnis vietos potencialo išnaudojimas.

    Premjeras pabrėžė, kad Klaipėdos regionas Lietuvai svarbus ne tik kaip uostamiestis, bet ir kaip logistikos, pramonės, energetikos bei eksporto mazgas. Jo teigimu, Klaipėdos konkurencingumas tiesiogiai susijęs su visos šalies ekonomikos augimu ir atsparumu išorės sukrėtimams.

    „Klaipėdos sėkmė yra visos Lietuvos ekonomikos augimo ir atsparumo klausimas. Klaipėda turi būti saugi, patogi ir konkurencinga vieta verslui, investicijoms bei ekonominei vertei kurti“, – sakė Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.

    Verslo atstovai susitikime akcentavo atotrūkį tarp didžiųjų miestų ir nuo jų nutolusių savivaldybių, todėl ragino kryptingai didinti regionų patrauklumą. Vyriausybė nurodė planuojanti stiprinti investicijų skatinimo priemones, įskaitant laisvųjų ekonominių zonų plėtrą, kad įmonėms būtų lengviau plėsti gamybą ir kurti gerai apmokamas darbo vietas.

    Atskira diskusijų kryptis – energetinis saugumas ir pasirengimas veiklos tęstinumui galimų sutrikimų atvejais, kas ypač aktualu energijai imliai pramonei. Susitikime pabrėžta, kad stabilus energijos tiekimas ir aiškios ilgalaikės taisyklės yra vienas esminių veiksnių, lemiančių investuotojų sprendimus.

    Taip pat aptartas demografinis iššūkis: Vakarų Lietuvos įmonės siekia išlaikyti regione jaunas šeimas ir pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistus. Premjeras nurodė, kad šeimoms skirtų priemonių tikslas – didinti paramą vaikų auginimui ir skatinti kurtis regionuose, įskaitant didesnę pagalbą įsigyjant būstą.

    Dar vienas verslui svarbus klausimas – patogus oro susisiekimas, nes Klaipėdoje ir Vakarų Lietuvoje veikia daug tarptautinių įmonių. Pažymėta, kad Palangos oro uosto kryptys ir plėtra vertinamos kaip reikšminga regiono konkurencingumo dalis, o galimybės pritraukti papildomą finansavimą infrastruktūrai laikomos svarbiu postūmiu.

  • Rugsėjo 1-oji Vilniaus rajone: 11,6 tūkst. mokinių, nauji darželiai ir Prezidento vizitas

    Rugsėjo 1-oji Vilniaus rajone: 11,6 tūkst. mokinių, nauji darželiai ir Prezidento vizitas

    Rugsėjo 1 dieną Vilniaus rajono ugdymo įstaigos pradėjo 2026–2027 mokslo metus: savivaldybės duomenimis, ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programose mokysis apie 11,6 tūkst. vaikų ir jaunuolių. Tarp jų daugiau kaip 660 pirmokų ir apie 550 dvyliktokų, todėl daliai mokyklų ir darželių aktualiausias išlieka vietų bei patalpų trūkumas.

    Mokslo ir žinių dienos renginiuose dalyvavo Vilniaus rajono savivaldybės vadovai ir svečiai iš nacionalinės valdžios. Šventėse akcentuota, kad spartėjant priemiesčių plėtrai didžiausias iššūkis tampa infrastruktūros plėtra, o sprendimų ieškoma tiek statant naujus pastatus, tiek diegiant laikinus modulinius sprendimus.

    Naujas skyrius Bukiškyje

    Bukiškyje rugsėjo 1 dieną atidarytas Didžiosios Riešės vaikų lopšelio-darželio ikimokyklinio ugdymo skyrius. Įkurtos 5 grupės, iš jų 4 ikimokyklinio ir 1 priešmokyklinio ugdymo, o bendrai sukurta 90 naujų vietų vaikams.

    Atidaryme dalyvavęs Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič pabrėžė, kad augančiame rajone šeimoms reikia ne tik būsto, bet ir pasiekiamų, saugių ugdymo įstaigų. Pasak savivaldybės, tokie sprendimai padeda mažinti eiles ir sudaryti sąlygas vaikams ugdymą pradėti arčiau namų.

    Pokyčiai mokyklose ir vadovybėje

    Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijoje pristatyta laikinai direktorės pareigas einanti Renata Krasovska. Iki šiol šias pareigas ėjo Nemenčinės Gedimino gimnazijos direktorė Daiva Losinskienė, tad bendruomenė mokslo metus pasitiko su administraciniais pokyčiais.

    „Mokykla yra daug daugiau nei pastatas – tai žmonės, kurie padeda mums atrasti save ir patikėti savo jėgomis“, – sakė Robert Duchnevič.

    Prezidento ir premjero vizitai

    Rugsėjo 1 dieną Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Algirdo gimnazijoje lankėsi Prezidentas Gitanas Nausėda. Jis ragino moksleivius ne tik ieškoti atsakymų, bet ir mokytis abejoti, tikrinti faktus bei mąstyti savarankiškai, ypač informacijos gausos ir DI plėtros laikotarpiu.

    Po iškilmingos dalies Prezidentas su gimnazistais dalyvavo pilietiškumo pamokoje, kur aptarta, kaip šiandien girdimas jaunimo balsas valstybėje. Tą pačią dieną Maišiagalos kunigo Juzefo Obrembskio gimnazijoje apsilankė Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius, kalbėjęs apie pasitikėjimu grįstą ugdymą ir mokyklos bendruomenės svarbą.

    „Mūsų visų tikslas – užauginti ne tik akademiškai stiprų mokinį, bet ir gerą žmogų, gebantį užjausti, suprasti ir išklausyti“, – sakė administracijos direktorius Vytautas Vansavičius.

    Moduliniai sprendimai ir naujos vietos

    Savivaldybė skelbia, kad švietimo infrastruktūra plečiama modulinių pastatų sprendimais, kurie leidžia greičiau reaguoti į augantį vaikų skaičių. Šį rudenį Galgiuose atidarytas modulinis darželis su 3 naujomis grupėmis, o šalia Egliškių šv. Jono Bosko gimnazijos duris atvėrė modulinis pastatas dar 3 grupėms.

    Dar 3 grupės pradėjo veiklą moduliniame darželyje prie Skaidiškių mokyklos-darželio, o prie Riešės šv. Faustinos Kovalskos pagrindinės mokyklos pastatyti moduliniai pastatai 5 klasėms, sporto salei ir mokytojų kambariui. Savivaldybė taip pat nurodo, kad prie Juodšilių šv. Uršulės Leduchovskos gimnazijos planuojamas modulinis pastatas 3 ikimokyklinio ugdymo grupėms.

    Per metus, savivaldybės skaičiavimu, papildomai sukurta 160 naujų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo vietų. Vilniaus rajono savivaldybė teigia, kad vietų didinimas bus tęsiamas, nes demografinis augimas ir priemiesčių plėtra išlieka vienu pagrindinių švietimo sistemos planavimo veiksnių.

  • Jonavoje trečiąkart surengta „Jonavos mero taurė“: vėjas nesutrukdė sezono rekordams

    Jonavoje trečiąkart surengta „Jonavos mero taurė“: vėjas nesutrukdė sezono rekordams

    Jonavoje, miesto centriniame stadione, trečius metus iš eilės įvyko lengvosios atletikos varžybos „Jonavos mero taurė“. Į startus stojo pajėgiausi Lietuvos lengvaatlečiai, o renginys pritraukė ir gausų žiūrovų dėmesį.

    Nors varžybų dieną sąlygos buvo sudėtingos, sportininkams teko prisitaikyti prie visų rungčių metu pūtusio stipraus vėjo. Organizatoriai pabrėžia, kad tokios oro aplinkybės ypač keičia sprinto ir šuolių rungčių taktiką bei rezultatų stabilumą.

    „Džiugu, kad geriausi Lietuvos sezono rezultatai šįkart buvo pasiekti būtent Jonavoje. Tokie pasiekimai ir gausus sporto bendruomenės įsitraukimas rodo, kad mūsų miestas yra puiki vieta aukšto lygio sporto renginiams. Ačiū visiems, prisidėjusiems prie šios gražios sporto šventės“, – sakė meras Mindaugas Sinkevičius.

    Didžiausio dėmesio sulaukė olimpietis, pasaulio ir Europos čempionatų prizininkas Andrius Gudžius, laimėjęs vyrų disko metimo rungtį. Geriausiu bandymu jis diską nusviedė 65,01 metro ir užfiksavo geriausią Lietuvos sezono rezultatą.

    Vyrų disko metime antrąją vietą iškovojo Mažvydas Paurys, jo geriausias bandymas siekė 56,57 metro. Trečias liko Armandas Miliauskas, numetęs 55,91 metro.

    Moterų disko metimo varžybas laimėjo Eglė Baranauskienė su 47,92 metro rezultatu. Antrąją vietą užėmė Sonata Rudytė, numetusi 46,30 metro, o trečiąją pelnė paralimpietė Oksana Dobrovolskaja, kurios rezultatas buvo 35,12 metro.

    Greitumo rungtyse taip pat fiksuoti solidūs laikai, nepaisant vėjo. Moterų 100 metrų bėgimą laimėjo Ema Rupšytė, finišavusi per 11,57 sekundės ir pasiekusi geriausią Lietuvos sezono rezultatą, o vyrų 100 metrų sprinto rungtyje greičiausias buvo Adas Dambrauskas.

    Varžybų organizatoriai pažymi, kad „Jonavos mero taurė“ tampa svarbiu sezono tašku, leidžiančiu sportininkams pasitikrinti formą ir užfiksuoti rezultatus prieš artėjančius čempionatus. Prizininkai buvo apdovanoti specialiai įsteigtais apdovanojimais ir piniginiais prizais.

  • Jonava stiprina pasirengimą ekstremalioms situacijoms: vieningas planas įstaigoms ir gyventojams

    Jonava stiprina pasirengimą ekstremalioms situacijoms: vieningas planas įstaigoms ir gyventojams

    Jonavos rajono savivaldybėje surengtame pasitarime su ugdymo įstaigų ir kitų savivaldybei pavaldžių organizacijų atstovais aptartas pasirengimas galimoms ekstremalioms situacijoms bei informacijos valdymas jų metu. Dėmesys sutelktas į tai, kaip veikti vieningai, kad sprendimai būtų priimami greitai, o gyventojus pasiektų aiški ir patikima informacija.

    Susitikimas surengtas po anksčiau dalyje Lietuvos skelbto oro pavojaus, kai visuomenėje kilo daug praktinių klausimų dėl veiksmų algoritmų ir institucijų tarpusavio koordinavimo. Savivaldybė akcentavo, kad tokiose situacijose svarbiausia yra suderintos procedūros ir iš anksto sutarti komunikacijos keliai, kad būtų išvengta informacijos chaoso.

    Vienas komunikacijos kanalas

    Pasitarime nutarta sukurti bendrą savivaldybei pavaldžių įstaigų komunikacijos kanalą, kuris leistų ekstremalių situacijų metu informaciją perduoti operatyviai ir koordinuotai. Tikimasi, kad toks sprendimas sutrumpins sprendimų priėmimo laiką ir padės išvengti skirtingų, tarpusavyje nesuderintų pranešimų.

    Taip pat įstaigoms pavesta įsivertinti savo veiksmų algoritmus oro pavojaus ir kitų grėsmių atvejais. Surinkta informacija bus naudojama derinant procedūras, kad visoje savivaldybėje būtų taikoma kuo labiau vieninga reagavimo tvarka.

    Ką daryti paskelbus oro pavojų?

    Gyventojų informavimas įvardytas kaip viena svarbiausių pasirengimo dalių, nes realių grėsmių metu žmonėms dažnai kyla klausimų, kur eiti ir ką daryti per pirmąsias minutes. Savivaldybė primena, kad paskelbus oro pavojų ne visada būtina skubėti į lauką ieškoti priedangos, ypač jei artimiausios vietos neįmanoma pasiekti greitai.

    Rekomenduojama įvertinti, ar artimiausią priedangą galima pasiekti per kelias minutes. Jei tai neįmanoma, saugesnės vietos patariama ieškoti tame pačiame pastate: rūsyje, cokoliniame aukšte, patalpoje be langų arba tokioje vietoje, kurią nuo lauko skiria kelios sienos.

    „Susitikimo metu įstaigų vadovai pasidalijo praktine patirtimi: papasakojo, kaip klostėsi situacija, kaip reagavo tėvai ir vaikai. Aptarėme įvairius scenarijus, kad galėtume geriau pasirengti ateičiai ir aiškiai žinotume veiksmų planą: kas, kada ir už ką yra atsakingas“, – sakė Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius.

    Priedangos ir informacija gyventojams

    Savivaldybė primena, kad išsami informacija apie elgesį ekstremalių situacijų metu skelbiama svetainėje lt72.lt. Čia pateikiami pagrindiniai principai, kaip pasirengti iš anksto ir kaip elgtis skirtingų grėsmių metu.

    Taip pat nurodoma, kad programėlėje „Jonava“ gyventojams pateikiamas priedangų sąrašas. Esant techniniams trikdžiams ar padidėjus nacionalinių informacinių sistemų apkrovai, savivaldybė ragina turėti alternatyvų informacijos šaltinį ir priedangų vietas pasitikrinti iš anksto.

    Pasak savivaldybės, tokie susitikimai bus tęsiami, siekiant nuosekliai stiprinti įstaigų pasirengimą, derinti veiksmus ir užtikrinti, kad gyventojams kritiniu metu būtų pateikiamos vieningos, aiškios instrukcijos. Tikimasi, kad sistemingas pasirengimas padės sumažinti sumaištį ir pagerins reagavimą realių incidentų atvejais.

  • Jonavos ligoninėje pasveikintas 200-asis šių metų naujagimis: kuo ši vieta traukia gimdyves

    Jonavos ligoninėje pasveikintas 200-asis šių metų naujagimis: kuo ši vieta traukia gimdyves

    Jonavos ligoninėje šią savaitę pasveikintas 200-asis šiais metais čia gimęs kūdikis. Jubiliejiniu naujagimiu tapo Domas – antrasis Gretos ir Ramūno šeimos vaikas.

    Šeimą pasveikino Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius, pabrėžęs bendruomenės palaikymą jaunai šeimai ir palinkėjęs sveikatos bei ramių naktų. Tokios progos ligoninėms tampa ne tik simboliniu pasiekimu, bet ir priminimu apie gimdymo paslaugų prieinamumo svarbą regione.

    Kas išskiria Jonavos gimdymo skyrių?

    Ligoninė akcentuoja, kad gimdyves čia pritraukia patyrusi medikų komanda ir atnaujinta, jauki aplinka. Šeimyninėse palatose sudarytos sąlygos patogiau apsistoti kartu su artimaisiais, o infrastruktūra pritaikyta poilsiui ir kasdieniams poreikiams.

    Įstaiga taip pat siūlo gimdymą spalvų terapijai pritaikytoje aplinkoje, kai gimdyvė kūdikį pasitinka skirtingomis spalvomis apšviestoje erdvėje. Tokie sprendimai dažnai pristatomi kaip būdas mažinti įtampą ir kurti ramesnę atmosferą, nors svarbiausia gimdymo patirtį vis tiek lemia medicininė priežiūra ir individualūs poreikiai.

    Vienkartinė išmoka gimus Jonavoje

    Jonavos rajono savivaldybė, skatindama rinktis gimdymą Jonavoje, gimdyvėms skiria vienkartinę piniginę išmoką. Nurodoma, kad ši parama mokama visiems Jonavos ligoninėje gimusių kūdikių tėvams, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios ar deklaruotos vietos.

    Tokios priemonės savivaldybėse dažniausiai siejamos su demografiniais iššūkiais ir noru stiprinti regionines sveikatos paslaugas. Praktikoje jos gali padėti šeimoms padengti pirmąsias kūdikio priežiūros išlaidas ir kartu prisidėti prie vietos gydymo įstaigos gimdymo skyriaus tvarumo.

    „Nuoširdžiai sveikinu tėvelius, sulaukusius didelės gyvenimo dovanos. Linkiu sveikatos, ramių naktų ir gražių akimirkų kartu. Tegul Domas auga laimingas, o Jonava jam visada būna saugūs bei mylimi namai“, – sakė Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius.