Ukrainos privačių klinikų tinklas „Dobrobut“ pranešė įsigijęs robotinės chirurgijos sistemą „da Vinci“ – vieną plačiausiai pasaulyje naudojamų platformų minimaliai invazinėms operacijoms. Tokios sistemos chirurgijoje taikomos jau daugiau kaip du dešimtmečius, o pastaraisiais metais jų naudojimas sparčiai auga.
„Da Vinci“ nėra savarankiškai operuojantis robotas: visus sprendimus priima chirurgas, o sistema veikia kaip itin tikslus instrumentų valdymo įrankis. Medicinos įstaigos teigimu, tikslas – padidinti pacientų galimybes gauti šiuolaikinį gydymą vietoje, nesikreipiant į užsienio centrus.
Kokiose srityse ji taikoma?
Robotinė chirurgija dažniausiai pasitelkiama sudėtingose operacijose siaurose anatominėse srityse, kai įprastos laparoskopijos galimybės gali būti ribotos. „Da Vinci“ taikoma urologijoje, ginekologijoje, storosios žarnos ir tiesiosios žarnos chirurgijoje, taip pat kai kuriose onkologinėse ir širdies chirurgijos procedūrose.
Praktikoje tai gali apimti, pavyzdžiui, prostatos, skrandžio ar tiesiosios žarnos vėžio operacijas, taip pat sudėtingus rekonstrukcinius ar dubens srities veiksmus. Vis dėlto, ar pacientui tinka robotinė technika, priklauso nuo diagnozės, ligos stadijos, bendros sveikatos būklės ir konkrečios ligoninės komandos patirties.
Ką tai reiškia pacientams?
Minimaliai invazinės operacijos paprastai siejamos su mažesniais pjūviais ir mažesniu audinių pažeidimu, todėl pooperacinis skausmas gali būti mažesnis, o atsistatymas – greitesnis. Dažnai trumpėja ir stacionarinio gydymo trukmė, nors ji labai priklauso nuo operacijos pobūdžio bei komplikacijų rizikos.
„Da Vinci“ sistema leidžia tiksliau valdyti instrumentus, kompensuoti natūralų rankų drebėjimą, o vaizdas operuojamoje srityje pateikiamas didelės raiškos. Tai ypač svarbu, kai reikia dirbti arti nervų, kraujagyslių ar kitų kritinių struktūrų.
„Robotas neoperuoja savarankiškai – jis sustiprina chirurgo galimybes, o visa atsakomybė ir taktika lieka gydytojui“, – sakė „Dobrobut“ chirurgijos tarnybos ekspertizės ir kokybės plėtros vadovas Jurijus Lovickis.
Medicinos tinklas taip pat pabrėžia, kad ilgose operacijose nuovargis yra neišvengiamas veiksnys, o robotinė sistema gali padėti išlaikyti stabilų judesių tikslumą viso proceso metu. Tai vertinama kaip papildomas saugumo elementas, tačiau galutinį rezultatą lemia komandos pasirengimas ir klinikiniai protokolai.
Kodėl robotinė chirurgija sparčiai populiarėja?
Robotinės chirurgijos plėtra siejama su bendra kryptimi pereiti nuo tradicinės atviros chirurgijos prie minimaliai invazinių metodų, o vėliau – prie robotizuotų platformų, kai jos suteikia aiškią naudą konkrečioms procedūroms. Gamintojo „Intuitive Surgical“ duomenimis, vien JAV per metus atliekama apie 2 000 000 intervencijų naudojant „da Vinci“ sistemas.
„Dobrobut“ teigia, kad investicija yra ilgalaikės inovacijų strategijos dalis, orientuota į pasaulinėje praktikoje pasiteisinusias technologijas. Tinklo medicinos vadovė Oleksandra Maškevič akcentavo, kad tikslas – pagerinti prieigą prie tarptautinių gydymo standartų pacientams Ukrainoje.
„Siekiame, kad pacientai turėtų geresnę prieigą prie šiuolaikinių gydymo standartų neišvykdami iš šalies“, – sakė „Dobrobut“ vyriausioji medicinos direktorė Oleksandra Maškevič.
Ekspertai pabrėžia, kad technologija pati savaime negarantuoja geresnio rezultato: svarbiausia yra chirurgų mokymai, procedūrų apimtys, komandos patirtis ir tinkamai parinkti pacientai. Būtent todėl įdiegus „da Vinci“ sistemą paprastai daug dėmesio skiriama kvalifikacijai, standartizuotoms programoms ir kokybės rodiklių stebėsenai.