CP v2

Tag: Miokardo infarktas

  • Pažiūrėkite į odą prie akių: geltonos plokštelės gali įspėti apie infarktą

    Daugelis širdies ir kraujagyslių įvykių neatsiranda staiga: jiems neretai metus ar net dešimtmečius „ruošia dirvą“ nepastebimai progresuojanti aterosklerozė. Didžiausia problema ta, kad žmogus dažnai nejaučia jokių simptomų, kol arterijų spindis nesusiaurėja kritiškai.

    Naujesni klinikiniai duomenys primena apie iš pirmo žvilgsnio kosmetinį požymį, kurį galima pastebėti veide. Tai ksanteliazma – gelsvos, švelniai iškilios plokštelės arba „apnašos“ vokų srityje, dažniausiai prie vidinių akių kampų.

    Ksanteliazma siejama su riebalų, pirmiausia cholesterolio, kaupimusi odoje esančiose ląstelėse. Nors ji gali pasireikšti ir esant normaliems kraujo rodikliams, dažnai būna susijusi su padidėjusiu mažo tankio cholesteroliu, trigliceridais, metaboliniu sindromu ar kitais lipidų apykaitos sutrikimais.

    Didelės apimties pacientų duomenų analizė parodė, kad žmonėms, kuriems diagnozuota ksanteliazma, per pirmuosius stebėjimo metus miokardo infarktas nustatytas dažniau nei panašiai grupei be šio požymio. Taip pat dažniau fiksuoti ir insultai bei trumpalaikiai smegenų kraujotakos sutrikimai, vadinami tranzitorinėmis išeminėmis atakomis.

    Svarbu pabrėžti, kad pats odos pakitimas nereiškia, jog infarktas ar insultas būtinai įvyks. Tačiau tai gali būti praktiškas signalas neatidėlioti profilaktikos: pasitikrinti lipidogramą, arterinį kraujospūdį, gliukozės rodiklius, įvertinti kūno masės indeksą ir kitus rizikos veiksnius.

    Gydytojai taip pat atkreipia dėmesį, kad širdies ir kraujagyslių riziką lemia ne vien cholesterolis. Prie jos prisideda rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, miego trūkumas, lėtinis stresas, cukrinis diabetas, inkstų ligos ir paveldimumas, todėl sprendimai dažniausiai apima ir gyvenimo būdo korekcijas, ir, jei reikia, vaistus.

    Pastebėjus gelsvas plokšteles vokų srityje, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją ar dermatologą, o prireikus – į kardiologą. Dažniausiai pirmasis žingsnis būna kraujo tyrimai ir bendras širdies bei kraujagyslių rizikos įvertinimas, nes ankstyvas rizikos veiksnių suvaldymas reikšmingai mažina sunkių įvykių tikimybę.

  • Geltonos dėmės prie akių? Gydytojai įspėja: tai gali rodyti didesnę infarkto ir insulto riziką

    Geltonos dėmės prie akių? Gydytojai įspėja: tai gali rodyti didesnę infarkto ir insulto riziką

    Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip kosmetinė smulkmena: ant vokų ar šalia vidinių akių kampučių atsiranda gelsvos, šiek tiek iškilusios plokštelės. Dažniausiai jos neskauda, niežulio nesukelia ir regėjimo nepablogina, todėl dalis žmonių jas laiko tik estetiniu trūkumu.

    Vis dėlto gydytojai pabrėžia, kad vadinamosios ksantelazmos, arba geltonosios plokštelės, gali būti susijusios su lipidų apykaitos sutrikimais. Tai reiškia, kad tokie odos pakitimai kartais sutampa su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika, įskaitant infarktą ar insultą.

    Nauja analizė: ryšys išlieka ilgai

    Stanfordo universiteto mokslininkų atlikta didelės apimties medicininių duomenų analizė, paremta TriNetX duomenų baze, parodė reikšmingas sąsajas. Tyrėjai įvertino 17 925 suaugusiųjų, kuriems buvo diagnozuotos ksantelazmos, ir palygino juos su tokio pat dydžio kontroline grupe be šių pakitimų.

    Kad palyginimas būtų tikslesnis, kontrolinei grupei parinkti asmenys, kurie taip pat lankėsi pas akių gydytojus dėl su amžiumi susijusio regėjimo iš arti silpnėjimo. Iš analizės pašalinti žmonės, kurie iki ksantelazmų diagnozės jau buvo patyrę infarktą, insultą ar praeinantį smegenų išemijos priepuolį.

    Per pirmuosius metus infarktas fiksuotas 1 proc. asmenų su ksantelazmomis, o kontrolinėje grupėje – 0,35 proc. Insultas atitinkamai nustatytas 0,95 proc. ir 0,30 proc., o praeinantis smegenų išemijos priepuolis – 0,60 proc. ir 0,19 proc.

    Per penkerius metus infarktas ištiko 2,26 proc. žmonių su ksantelazmomis, palyginti su 1,13 proc. kontrolinėje grupėje. Insulto atvejų buvo 2,25 proc. prieš 1,03 proc., o praeinančio smegenų išemijos priepuolio – 1,60 proc. prieš 0,74 proc.

    Tyrėjai pabrėžė, kad padidėjusi rizika išliko ir ilgesnėje stebėsenoje iki 10 metų. Tai nereiškia, kad kiekviena gelsva dėmelė ant voko pranašauja artėjantį infarktą, tačiau gali būti matomas ženklas, kad verta atidžiau įvertinti bendrą širdies ir kraujagyslių riziką.

    Kodėl pakitimai atsiranda?

    Ksantelazmos spalva siejama su lipidų, pirmiausia cholesterolio, kaupimusi odoje. Šiame procese dalyvauja imuninės sistemos ląstelės, kurios „surenka“ riebalų perteklių, o tai gali suformuoti gelsvą, plokščią ar šiek tiek iškilusią plokštelę.

    Vis dėlto ksantelazmos nėra tas pats, kas aterosklerozinė plokštelė kraujagyslėse. Jų buvimas savaime neįrodo, kad arterijose tikrai vystosi aterosklerozė, tačiau gali signalizuoti apie rizikos veiksnius, kurie skatina širdies ir kraujagyslių ligas.

    Svarbu ir tai, kad ksantelazmos ne visada reiškia padidėjusį cholesterolį standartiniuose tyrimuose. Kai kuriems žmonėms bendras lipidų profilis gali atrodyti „normalus“, tačiau riziką vis tiek lemia kiti veiksniai, tokie kaip cukrinis diabetas, kraujospūdis, rūkymas, antsvoris ar paveldimumas.

    Ką verta pasitikrinti?

    Gydytojai pataria ksantelazmas vertinti kaip progą profilaktikai, ypač jei jos atsirado anksti arba žmogus turi kitų rizikos veiksnių. Dažniausiai pradedama nuo išsamesnio lipidų profilio, kraujospūdžio įvertinimo ir gliukozės apykaitos tyrimų.

    Širdies ir kraujagyslių rizika paprastai vertinama kompleksiškai, atsižvelgiant į amžių, šeiminę anamnezę, kūno masę, fizinį aktyvumą ir mitybą. Prireikus gydytojas gali pasiūlyti papildomus tyrimus ir gyvenimo būdo korekcijas, kurios mažina ilgalaikių komplikacijų tikimybę.

    Dermatologiniai ar oftalmologiniai sprendimai, skirti pačioms plokštelėms pašalinti, dažniausiai yra estetinio pobūdžio, o pakitimai gali atsinaujinti. Todėl pagrindinis tikslas – ne tik kosmetika, bet ir rizikos veiksnių kontrolė, jei jie nustatomi.

  • Nauja infarkto apibrėžtis: gydytojai kitaip skirstys pacientus ir tai keis diagnozes

    Nauja infarkto apibrėžtis: gydytojai kitaip skirstys pacientus ir tai keis diagnozes

    Europos kardiologų bendruomenė pristatė atnaujintą, penktąją universalią miokardo infarkto apibrėžtį. Dokumentą parengė Europos kardiologų draugija kartu su American College of Cardiology, American Heart Association ir World Heart Federation. Tikslas – aiškiau atskirti infarktą nuo kitų širdies raumens pažeidimų, kai pakyla troponinas.

    Pati infarkto esmė nesikeičia: tai širdies raumens ląstelių pažeidimas ir žūtis dėl ūmaus kraujotakos sutrikimo, kai audiniai negauna pakankamai deguonies. Tačiau klinikinėje praktikoje vis dažniau susiduriama su situacijomis, kai vien pagal žymenis kraujyje ar bendrą simptomų vaizdą nepakanka tiksliai pasakyti, kas įvyko ir kodėl.

    Trys pagrindinės infarkto grupės

    Ankstesnė schema daugiausia rėmėsi numeruotomis infarkto rūšimis, kurios ne visada buvo patogios kasdieniam sprendimų priėmimui. Atnaujinta apibrėžtis siūlo paprastesnį skirstymą į tris pagrindines kategorijas: pirminį, antrinį ir su medicinine procedūra susijusį infarktą.

    Pirminis infarktas siejamas su ūmiu įvykiu vainikinėje arterijoje, dažniausiai – aterosklerozinės plokštelės pažeidimu ir susiformavusiu trombu. Vis dėlto pabrėžiama, kad „klasikinio“ užsikimšimo scenarijus nėra vienintelis: infarktą gali sukelti ir vainikinių arterijų spazmas, embolija ar spontaniškas arterijos sienelės įplyšimas ir atsisluoksniavimas.

    Antrinis infarktas apibūdina atvejį, kai širdies raumeniui pritrūksta deguonies dėl disbalanso tarp poreikio ir jo tiekimo, o priežastis slypi kitame organizmo sutrikime. Tai gali būti labai greitas širdies ritmas, dideli kraujospūdžio svyravimai, sunki mažakraujystė ar kitos būklės, kurios staigiai padidina širdies apkrovą arba sumažina deguonies pristatymą.

    Ką reiškia troponino padidėjimas

    Vienas svarbiausių akcentų – troponinas, itin jautrus širdies raumens pažeidimo žymuo, nėra automatinis infarkto įrodymas. Jo padidėjimas gali pasireikšti ir esant kitoms būklėms, todėl diagnozei būtinas klinikinis kontekstas, simptomų įvertinimas, elektrokardiograma, vaizdiniai tyrimai ir kiti ūmaus išemijos požymiai.

    Atnaujintas požiūris skirtas sumažinti riziką, kad infarktu bus pavadintas bet koks troponino šuolis, neįrodžius ūmaus išemijos mechanizmo. Praktikoje tai gali lemti tikslesnį diagnozės suformulavimą, aiškesnį priežasties įvardijimą ir labiau individualizuotą tolesnį gydymo planą.

    Procedūrų vaidmuo ir 30 dienų riba

    Trečioji kategorija apima infarktą, susijusį su medicininėmis procedūromis, ypač intervencijomis į vainikines arterijas ar širdies operacijomis. Dokumente aiškiau apibrėžiama, kada įvykis laikomas su procedūra susijusiu, o kada jau vertinamas kaip naujas, atskiras vainikinių arterijų sutrikimas.

    Klinikinėje praktikoje reikšmingas tampa laiko ryšys su atlikta intervencija, įskaitant ir laikotarpį iki 30 dienų po procedūros. Tai padeda vienodinti vertinimą, kada komplikacija priskiriama pačiai procedūrai, o kada kalbama apie naujai atsiradusį įvykį.

    Ekspertai pabrėžia, kad ši apibrėžtis yra diagnostinis sutarimas, skirtas suvienodinti terminiją ir geriau atspindėti mechanizmą, sukėlusį širdies pažeidimą. Ji nepakeičia gydymo gairių, tačiau gali turėti įtakos tam, kaip gydytojai aprašo diagnozę, kokius tyrimus parenka ir kaip tiksliai pacientui paaiškina, kas nutiko.

    Didesnis dėmesys įvairiems mechanizmams gali būti ypač svarbus moterų diagnostikoje, nes tokios būklės kaip spontaniškas vainikinės arterijos atsisluoksniavimas ar vainikinių arterijų spazmas kai kuriose populiacijose nustatomos dažniau ir ne visada atitinka stereotipinį infarkto vaizdą. Atnaujintas skirstymas ragina pirmiausia ieškoti priežasties, o tik tada priskirti pacientą kategorijai.

  • Šio aukšto kraujospūdžio signalo daug kas nepaiso: medikai įspėja, kada delsti pavojinga

    Tvinkčiojantis galvos skausmas neretai „nurašomas“ stresui, miego trūkumui ar įtemptai dienai, tačiau kai kuriais atvejais jis gali sutapti su padidėjusiu kraujospūdžiu. Specialistai pabrėžia, kad vien pagal šį simptomą hipertenzijos nustatyti neįmanoma, bet kartojantis ar neįprastas skausmas yra priežastis pasimatuoti kraujospūdį.

    Aukštas kraujospūdis dažnai vadinamas tyliąja būkle, nes ilgą laiką gali nesukelti aiškių požymių. Vis dėlto nuolat padidėjęs spaudimas didina širdies ir kraujagyslių apkrovą, o tai ilgainiui siejama su didesne insulto, miokardo infarkto, širdies nepakankamumo ir inkstų pažeidimo rizika.

    Kodėl simptomas apgaulingas?

    Galvos skausmas yra vienas dažniausių nusiskundimų, bet jo priežastys labai įvairios: skysčių stoka, per mažai miego, emocinė įtampa, nereguliarus maitinimasis, alkoholis ar ilgas laikas prie ekranų. Dėl to žmonės neretai nesusieja pasikartojančių epizodų su kraujospūdžiu ir neatlieka paprasto patikrinimo.

    Medikai atkreipia dėmesį, kad daugeliui žmonių hipertenzija nustatoma atsitiktinai, profilaktinio patikrinimo metu arba jau atsiradus komplikacijoms. Todėl pravartu kraujospūdį matuoti reguliariai, ypač jei šeimoje yra buvę širdies ir kraujagyslių ligų, žmogus rūko, turi antsvorio, serga cukriniu diabetu ar patiria nuolatinį stresą.

    Ką daryti, jei skauda galvą?

    Jei galvos skausmas lengvas ir siejamas su akivaizdžiais veiksniais, gali padėti poilsis, pakankamas skysčių vartojimas ir įtampos mažinimas. Prireikus kartais vartojami nereceptiniai vaistai nuo skausmo, tačiau juos būtina vartoti pagal instrukciją ir įvertinus galimas kontraindikacijas.

    Jei skausmas kartojasi, yra neįprastas ar trukdo kasdienybei, patikimiausias žingsnis yra pasimatuoti kraujospūdį ir pasitarti su gydytoju. Diagnostikai dažnai svarbūs keli matavimai skirtingomis dienomis arba 24 valandų kraujospūdžio stebėsena, nes vienkartinis rodmuo gali neatspindėti realios situacijos.

    Kada delsti pavojinga?

    Yra požymių, kai būtina skubi medicinos pagalba: staiga užėjęs ypač stiprus, neįprastas galvos skausmas, ypač jei kartu pasireiškia vienos kūno pusės silpnumas, kalbos sutrikimai, sąmonės aptemimas, regėjimo pokyčiai ar staigus koordinacijos pablogėjimas. Tokie simptomai gali rodyti gyvybei pavojingas būkles, todėl laukti ar gydytis savarankiškai nereikėtų.

    Gydytojai pabrėžia, kad svarbiausia yra ne spėlioti diagnozę iš vieno simptomo, o įvertinti bendrą situaciją: kraujospūdžio rodmenis, rizikos veiksnius ir kitus požymius. Reguliari profilaktika, gyvenimo būdo korekcijos ir, jei reikia, gydymas padeda reikšmingai sumažinti sunkių komplikacijų tikimybę.

  • 5 aukšto kraujospūdžio simptomai, kuriuos dažnai praleidžiame: medikai įspėja, kada jau pavojinga

    Arterinė hipertenzija dažnai vadinama tyliuoju žudiku, nes ilgą laiką gali nesukelti aiškių požymių. Vis dėlto gydytojai pabrėžia, kad yra simptomų, kurių ignoruoti nereikėtų, ypač jei jie kartojasi arba pasireiškia kartu.

    Padidėjęs kraujospūdis reikšmingai didina miokardo infarkto, insulto, širdies nepakankamumo, inkstų ligų ir kraujagyslinės demencijos riziką. Dalis žmonių apie problemą nesužino, nes jaučiasi pakankamai gerai, todėl svarbu reguliariai matuotis kraujospūdį.

    Požymiai, kuriuos žmonės nuvertina

    Vienas dažniausiai minimų signalų yra rytais pasikartojantys galvos skausmai. Ne kiekvienas galvos skausmas reiškia hipertenziją, tačiau reguliarus rytinis diskomfortas turėtų paskatinti pasitikrinti.

    Dar vienas svarbus požymis yra regėjimo pokyčiai, pavyzdžiui, vaizdo susiliejimas, dėmės ar trumpi epizodai, kai regėjimas tampa neįprastas. Aukštas kraujospūdis gali pažeisti smulkias akies kraujagysles, todėl tokie simptomai yra rimta priežastis nedelsti.

    Įspėjamuoju ženklu laikomas ir dusulys bei ryškus nuovargis net esant nedideliam krūviui, pavyzdžiui, lipant laiptais. Tai gali rodyti, kad širdžiai tenka dirbti intensyviau, o ilgainiui didėja komplikacijų tikimybė.

    Gydytojai taip pat atkreipia dėmesį į dažnas ar stipresnes nei įprasta kraujavimas iš nosies, ypač jei jis kartojasi. Nors nosies kraujavimą gali sukelti ir kitos priežastys, kartu su kitais požymiais jis turėtų paskatinti įvertinti kraujospūdį.

    Dar vienas dažnai nuvertinamas simptomas yra vidinis nerimas, įtampa ar sunkiai paaiškinamas nesaugumo jausmas. Nors tai nebūtinai tiesiogiai reiškia hipertenziją, dalis žmonių tokią būseną sieja su prastėjančia savijauta, o kraujospūdžio patikra gali padėti atmesti arba patvirtinti riziką.

    Kada būtina tikrintis

    Specialistai pabrėžia, kad svarbiausia yra ne vienas izoliuotas simptomas, o jų pasikartojimas ir derinys. Jei minėti požymiai kartojasi kelias dienas ar savaites, ypač jei žmogus turi antsvorio, mažai juda, rūko ar patiria daug streso, delsti nereikėtų.

    Kraujospūdį rekomenduojama matuotis reguliariai, o prireikus rezultatų aptarimui kreiptis į šeimos gydytoją. Svarbu matuoti taisyklingai: ramybės būsenoje, po kelių minučių poilsio, o esant įtarimams matavimus kartoti kelias dienas iš eilės panašiu metu.

    Kas mažina riziką

    Gyvensenos korekcijos gali reikšmingai sumažinti padidėjusį kraujospūdį ir komplikacijų tikimybę. Dažniausiai akcentuojamas reguliaraus judėjimo poreikis, subalansuota mityba, kūno svorio kontrolė, pakankamas miegas ir druskos bei alkoholio ribojimas.

    Jei gydytojas diagnozuoja hipertenziją, vien gyvenimo būdo pokyčių ne visada pakanka. Tokiu atveju svarbu laikytis paskirto gydymo plano ir neatidėlioti kontrolės, nes kraujospūdžio suvaldymas tiesiogiai siejamas su mažesne infarkto ir insulto rizika.

    „Dalis žmonių ilgai nejaučia jokių aiškių simptomų, todėl kraujospūdžio matavimas išlieka paprasčiausias būdas laiku aptikti problemą“, – pabrėžia medikai.

  • Gydytojai įspėja: šis populiarus produktas didina vėžio ir infarkto riziką – kiek yra per daug?

    Надмірне споживання червоного м’яса лікарі пов’язують з підвищеним ризиком розвитку серцево-судинних хвороб, діабету та різних видів раку. Наукові дослідження показують, що регулярне вживання великих порцій як необробленого, так і особливо обробленого м’яса може скорочувати тривалість життя та погіршувати якість здоров’я.

    Проблеми із серцем. Ілюстративне фото

    Серцево-судинні хвороби — високий вміст насичених жирів і холестерину сприяє розвитку атеросклерозу, гіпертонії та інфаркту.

    Діабет 2 типу — метааналіз майже двох мільйонів людей показав, що кожні додаткові 100 г необробленого червоного м’яса на день підвищують ризик діабету приблизно на 10%.

    Онкологічні ризики — регулярне споживання 50 г обробленого м’яса щодня збільшує ймовірність розвитку колоректального раку на 18%, а також пов’язане з раком підшлункової залози та простати.

    Інсульт та серцева недостатність — дослідження показують зростання ризику інсульту на 11% при щоденному споживанні великих порцій необробленого м’яса.

    Гемове залізо — надлишок цього елементу може сприяти утворенню вільних радикалів, що пошкоджують клітини.

    Нітрити та нітрати — використовуються в обробленому м’ясі, утворюють канцерогенні сполуки.

    ТМАО — метаболіт, що формується у кишківнику після споживання м’яса, може сприяти розвитку атеросклерозу.

    Скорочення тривалості життя — дослідження Гарвардської школи громадського здоров’я показало, що збільшення споживання червоного м’яса протягом восьми років підвищує ризик передчасної смерті на 9-13%.

    Екологічний вплив — виробництво м’яса створює значне навантаження на довкілля, включаючи викиди парникових газів та використання ресурсів.

    Альтернативи — заміна м’яса на бобові, горіхи чи цільнозернові продукти знижує ризик серцево-судинних хвороб і діабету на 10-30%.

    Нагадаємо: портал “Коментарі” писав, чому небезпечно пити багато кави. 

  • Mokslininkai įspėja: ne žingsnių kiekis svarbiausia – širdį gelbsti 15 min. ėjimas

    Mokslininkai įspėja: ne žingsnių kiekis svarbiausia – širdį gelbsti 15 min. ėjimas

    Ne tik kiek žingsnių, bet ir kaip

    Tyrėjai iš Sidnėjaus universiteto ir Ispanijos Universidad Europea analizavo daugiau nei 33 500 40–79 metų suaugusiųjų duomenis. Tyrimo pradžioje dalyviai neturėjo nustatytų širdies ir kraujagyslių ligų ar onkologinių susirgimų, o jų fizinis aktyvumas buvo nedidelis.

    Savaitę žmonės nešiojo aktyvumą fiksuojančias apyrankes, todėl mokslininkai galėjo įvertinti ne tik žingsnių skaičių, bet ir tai, kaip judėjimas pasiskirsto per dieną. Vėliau dalyvių sveikata buvo stebima maždaug aštuonerius metus.

    15 minučių be sustojimų davė ryškų efektą

    Rezultatai parodė, kad dalyviai, kurie savo ėjimą „sukoncentruodavo“ į vieną ar dvi ilgesnes 10–15 minučių trukmės sesijas, turėjo geresnius sveikatos rodiklius nei tie, kurie panašų žingsnių skaičių surinkdavo trumpais, iki 5 minučių fragmentais.

    Širdies ir kraujagyslių įvykių rizika grupėje, kuri kasdien vaikščiojo be pertraukos 10–15 minučių, siekė apie 4 proc. Tuo metu tarp žmonių, kurie judėjo tik trumpais epizodais, rizika buvo didesnė ir sudarė apie 13 proc.

    Didžiausia nauda – mažiausiai aktyviems

    Dar aiškesnė nauda pastebėta tarp sėdžiausių dalyvių, kurie per dieną nueidavo iki 5 000 žingsnių. Jei jie įtraukdavo apie 15 minučių vientiso ėjimo, širdies ir kraujagyslių ligų rizika mažėjo nuo maždaug 15 proc. iki 7 proc.

    Tyrėjai įvertino ir mirtingumo rodiklius. Labiausiai neaktyvioje grupėje mirties rizika siekė apie 5 proc., kai judėjimas būdavo išskaidytas labai trumpais intervalais, tačiau nukrito iki mažiau nei 1 proc., kai kasdien buvo bent viena ilgesnė ėjimo atkarpa.

    „Duomenys rodo, kad svarbus ne vien žingsnių skaičius, bet ir tai, ar pavyksta bent trumpai pajudėti nenutrūkstamai“, – pabrėžė tyrimo autoriai.

    Kodėl ilgesnis ėjimas gali veikti geriau

    Vientisas 10–15 minučių ėjimas palaiko tolygesnį krūvį: širdis dirba intensyviau, gerėja kraujotaka, raumenys efektyviau naudoja deguonį. Toks ritmas gali duoti didesnę medžiagų apykaitos naudą nei nuolatiniai kelių minučių perėjimai tarp darbo stalo, automobilio ar parduotuvės.

    Tuo pačiu mokslininkai pabrėžia, kad tai nereiškia, jog žingsnių skaičius nebesvarbus. Fizinio aktyvumo didinimas išlieka viena svarbiausių širdies ligų prevencijos priemonių, tačiau daliai žmonių labiau pasiekiamas tikslas gali būti ne 10 000 žingsnių, o 15 minučių nenutrūkstamo ėjimo.

    Praktiškai tai gali būti kelio į darbą ar parduotuvę dalis, sąmoningai nueita pėsčiomis, arba vakarinis pasivaikščiojimas po vakarienės. Svarbiausia sąlyga – judėti tolygiai ir be sustojimų bent 10–15 minučių, o tempas gali būti komfortiškas, bet pastovus.

  • Gydytojai įspėja: kritinis amžius širdžiai – kada infarktai ištinka masiškai

    Širdies ir kraujagyslių ligos dažniausiai išryškėja vyresniame amžiuje, tačiau medikai vis dažniau fiksuoja nerimą keliančią tendenciją: rizika auga ir jaunesniems nei 50 metų žmonėms. Didžiausią įtaką tam daro gyvenimo būdas, ilgai nekontroliuojamas kraujospūdis, padidėjęs cholesterolis, nutukimas ir cukrinis diabetas.

    Vertinant pagal populiaciją, pirmasis miokardo infarktas dažniau ištinka apie 60–70 gyvenimo metus. Tyrimuose dažnai nurodoma, kad vyrams jis vidutiniškai įvyksta apie 65 metus, o moterims vėliau, apie 72 metus, kai po menopauzės mažėja natūrali apsauga, susijusi su hormonų pokyčiais.

    Kada rizika šauna į viršų?

    Vyrams rizika pastebimai didėja po 60 metų, kai dažniau susikaupia keli veiksniai vienu metu: aukštas kraujospūdis, aterosklerozė, rūkymo pasekmės ar antsvoris. Šiame amžiuje neretai prisideda ir mažesnis fizinis aktyvumas bei lėtinės ligos.

    Moterims didesnis šuolis dažniausiai fiksuojamas po menopauzės, todėl infarktai statistiškai pasislenka į vyresnį amžių. Vis dėlto gydytojai pabrėžia, kad riziką labiau lemia ne vien gimimo metai, o tai, ar laiku suvaldyti pagrindiniai rodikliai: kraujospūdis, gliukozė ir lipidai.

    Jaunesnių nei 40 metų grupėje infarktai išlieka retesni, tačiau kai kuriose šalyse pastaraisiais metais stebimas augimas. Dažniausiai tai siejama su nutukimo epidemija, ankstyvu antro tipo diabeto išsivystymu, nejudriu gyvenimo būdu, taip pat psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu, kuris gali staigiai išprovokuoti ūmų širdies įvykį.

    Kas vyksta organizme?

    Dažniausia širdies įvykių priežastis yra aterosklerozė, kai kraujagyslių sienelėse kaupiasi riebalinės nuosėdos ir siaurėja spindis. Dėl to širdies raumuo prasčiau aprūpinamas krauju, o užsikimšus arterijai staiga išsivysto infarktas.

    Su amžiumi arterijos tampa standesnės, todėl širdžiai tenka dirbti sunkiau, ypač jei kraujospūdis padidėjęs. Taip pat dažnėja širdies vožtuvų pakitimai, kurie gali didinti širdies nepakankamumo riziką ir apsunkinti kraujotaką.

    Rizikos veiksniai, kuriuos galima kontroliuoti

    Didžiausią praktinę reikšmę turi koreguojami veiksniai: rūkymas, padidėjęs arterinis kraujospūdis, didelis mažo tankio cholesterolio kiekis, cukrinis diabetas ir nutukimas. Kuo ilgiau šie veiksniai veikia organizmą, tuo didesnė tikimybė, kad rimtos komplikacijos pasireikš anksčiau.

    Gydytojai primena, kad net ir be simptomų verta reguliariai tikrinti kraujospūdį, cholesterolį ir gliukozę, ypač jei šeimoje buvo ankstyvų infarktų atvejų. Riziką reikšmingai mažina nuoseklus fizinis aktyvumas, mityba su mažiau druskos ir sočiųjų riebalų, rūkymo atsisakymas bei gydytojo paskirtų vaistų vartojimas, jei jie būtini.

    Įspėjamieji ženklai, kurių nereikėtų ignoruoti, yra spaudžiantis skausmas ar diskomfortas krūtinėje, dusulys, šaltas prakaitas, silpnumas, skausmo plitimas į ranką, žandikaulį ar nugarą. Pajutus tokius simptomus svarbiausia nedelsti ir kviesti greitąją medicinos pagalbą, nes laikas dažnai lemia širdies raumens išsaugojimą.

  • Gydytojai įspėja: šie populiarūs nuskausminamieji gali didinti infarkto riziką

    Populiarūs nuskausminamieji, ypač vartojami dažnai ar didesnėmis dozėmis, gali didinti rimtų širdies ir kraujagyslių komplikacijų riziką. Medikai primena, kad net be recepto įsigyjami vaistai nėra visiškai nekalti, o jų vartojimas turėtų būti apgalvotas.

    Dažniausiai įspėjimai siejami su nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo, kuriems priklauso ir ibuprofenas. Šie vaistai plačiai naudojami skausmui, uždegimui ir karščiavimui mažinti, tačiau daliai žmonių gali sukelti nepageidaujamų poveikių, ypač jei vartojama ilgai.

    Dažnesni šalutiniai reiškiniai gali būti pykinimas, skrandžio dirginimas ar galvos skausmas. Tačiau retesniais atvejais gali pasireikšti pavojingesni simptomai, kurie reikalauja skubios pagalbos.

    Įspėjamieji ženklai, dėl kurių rekomenduojama nedelsti, yra krūtinės spaudimas, dusulys ar staiga atsiradęs stiprus silpnumas. Tokie požymiai gali būti susiję su ūmiais širdies sutrikimais, todėl būtina kuo greičiau kreiptis į medikus.

    Didžiausią riziką paprastai turi žmonės, kurie jau serga širdies ir kraujagyslių ligomis arba turi padidėjusį kraujospūdį. Ibuprofenas ir kiti tos pačios grupės vaistai kai kuriems pacientams gali didinti kraujospūdį, skatinti skysčių kaupimąsi ir pabloginti širdies nepakankamumo eigą.

    Dideli apžvalginiai tyrimai rodo, kad kai kurių NVNU vartojimas gali būti siejamas su padidėjusia miokardo infarkto rizika, o rizika gali didėti jau pirmosiomis vartojimo savaitėmis, ypač vartojant didesnes dozes. Klinikinėse rekomendacijose pabrėžiama, kad svarbiausia yra mažiausia veiksminga dozė ir trumpiausias įmanomas vartojimo laikas.

    Savarankiškai didinti dozės ar ilginti vartojimo trukmės nerekomenduojama, ypač jei žmogus vartoja vaistus kraujospūdžiui mažinti, kraują skystinančius preparatus ar turi skrandžio opų riziką. Jei skausmas kartojasi dažnai, saugiau pasitarti su gydytoju ar vaistininku dėl tinkamiausio pasirinkimo ir galimų alternatyvų.

    Specialistai taip pat primena, kad nuskausminamųjų vartojimas neturėtų maskuoti užsitęsusių simptomų. Pasikartojantis krūtinės skausmas, dusulys, naujai atsiradęs nuovargis ar širdies ritmo sutrikimai yra signalai, kad reikalinga išsami sveikatos būklės patikra.

  • Mokslininkai įspėja: 150 minučių sporto per savaitę gali nepakakti – štai kiek reikia širdžiai

    Mokslininkai įspėja: 150 minučių sporto per savaitę gali nepakakti – štai kiek reikia širdžiai

    Nauja didelė analizė rodo, kad širdžiai ir kraujagyslėms didžiausią naudą gali suteikti gerokai didesnis fizinio aktyvumo kiekis, nei dažniausiai rekomenduojamas visuomenės sveikatos gairėse. Nors minimalus tikslas išlieka 150 minučių vidutinio ar didelio intensyvumo aktyvumo per savaitę, papildomos minutės gali reikšmingai mažinti sunkių įvykių riziką.

    Tyrėjai rėmėsi Jungtinės Karalystės biobanko dalyvių duomenimis ir stebėjo 17 088 žmones maždaug aštuonerius metus. Per šį laiką užfiksuoti 1 233 rimti širdies ir kraujagyslių įvykiai, tarp jų miokardo infarktas, insultas, širdies nepakankamumas ir prieširdžių virpėjimas.

    Kuo daugiau judėjimo, tuo mažesnė rizika

    Analizė parodė aiškų ryšį tarp didesnio aktyvumo ir mažesnės širdies bei kraujagyslių ligų rizikos. Žmonės, pasiekę dabartinį minimalų 150 minučių per savaitę slenkstį, turėjo apie 8–9 proc. mažesnę rimto įvykio tikimybę.

    Tačiau ryškesni pokyčiai matyti tiems, kurie judėjo kelis kartus daugiau. Tyrime minima, kad sportuojant maždaug 3–4 kartus daugiau nei minimaliai rekomenduojama, rizika gali mažėti daugiau nei 30 proc., nors toks krūvis daugeliui būtų sunkiai suderinamas su kasdieniu ritmu.

    Skaičiuojant konkrečiau, apie 20 proc. rizikos sumažėjimas sietas su maždaug 340–370 minučių aktyvumo per savaitę. Tai daugiau nei dvigubai viršija įprastą minimalų tikslą, todėl tyrėjai akcentuoja laipsnišką krūvio didinimą, o ne staigų šuolį.

    Kodėl prastesnio pasirengimo žmonėms reikia daugiau

    Vienas svarbiausių niuansų susijęs su fiziniu pasirengimu. Tyrimas leidžia manyti, kad prasčiausio pasirengimo grupėje norint pasiekti tokią pačią rizikos mažėjimo naudą, gali prireikti papildomų 30–50 minučių vidutinio ar didelio intensyvumo aktyvumo per savaitę, palyginti su geriau pasirengusiais žmonėmis.

    Kitaip tariant, universali „viena taisyklė visiems“ veikia tik kaip saugus minimalus pagrindas. Didesnė nauda dažniau pasiekiama didinant bendrą aktyvumo kiekį, ypač jei pradinis judėjimo lygis buvo žemas.

    Ekspertai ragina neperlenkti žinutės

    Vis dėlto dalis nepriklausomų ekspertų pabrėžia, kad visuomenės sveikatos komunikacijai svarbiausia realistiškumas. Jei rekomendacijos pernelyg aukštos, jos gali demotyvuoti tuos, kuriems net minimalus tikslas šiuo metu atrodo sunkiai pasiekiamas.

    „Negalime per daug sureikšminti konkretaus 560–610 minučių skaičiaus per savaitę, nes visuomenės sveikatos žinutė turi būti įgyvendinama daugumai žmonių“, – sakė Oksfordo universiteto biomedicininės informatikos specialistas Aidenas Doherty, nedalyvavęs šiame tyrime.

    Autoriai taip pat pabrėžia, kad dabartinis 150 minučių per savaitę tikslas išlieka prasmingas ir suteikia apčiuopiamą apsaugą, nepriklausomai nuo fizinio pasirengimo. Tuo pačiu jie pripažįsta, kad didesnis krūvis gali duoti papildomos naudos, tačiau tai nereiškia, jog kiekvienam būtina kasdien praleisti valandas sporto salėje.

    Dar vienas svarbus praktinis aspektas yra pasiekiamumas: tyrime nurodoma, kad bent 560 minučių per savaitę pasiekė tik apie 12 proc. dalyvių. Tai rodo, kad tokios apimtys įmanomos, tačiau daugeliui jos yra aukštas elgsenos slenkstis.

    Mokslininkai akcentuoja, jog šie rezultatai atskleidžia ryšius, tačiau dar reikalingi atsitiktinių imčių klinikiniai tyrimai, kad būtų tiksliau įvertintas priežastinis poveikis ir saugiausios didesnio krūvio ribos. Praktinė išvada paprasta: pasiekus minimalias rekomendacijas verta ieškoti būdų judėti daugiau, bet krūvį didinti palaipsniui ir atsižvelgiant į sveikatos būklę.