CP v2

Tag: Mira Murati

  • „Google“, „Meta“ ir „OpenAI“ kovoja dėl DI žvaigždžių: algos iki 129 mln. eurų?

    „Google“, „Meta“ ir „OpenAI“ kovoja dėl DI žvaigždžių: algos iki 129 mln. eurų?

    Didžiųjų technologijų bendrovių varžybos dėl pažangiausių DI sistemų kūrėjų pasiekė naują lygį: rinkoje kalbama apie itin retą kelių šimtų specialistų grupę, galinčią kurti vadinamuosius „frontier“ modelius dideliu mastu. Dėl to pastaraisiais metais suaktyvėjo „Google DeepMind“, „Meta“, „OpenAI“, „Anthropic“, „xAI“ ir naujų laboratorijų medžioklė, kai talentų paiešką vis dažniau asmeniškai kuruoja vadovai.

    Šią situaciją kursto ne tik ambicijos artėti prie dirbtinio bendrojo intelekto, bet ir praktiniai barjerai: pažangiems modeliams reikia milžiniškų skaičiavimo resursų, duomenų infrastruktūros ir patyrusių komandų, gebančių valdyti rizikas. Todėl atlygio paketai, akcijų dalys ir pritraukimo premijos tampa strateginiu ginklu, o vieno žmogaus perėjimas kartais prilyginamas dideliam įsigijimui.

    Retas talentas, milžiniški skaičiai

    Pastaruoju metu viešoje erdvėje sklando skirtingo patikimumo skaičiai apie devynženkles išmokas ir išskirtines akcijų dalis, tačiau aiški tendencija viena: paklausa gerokai pranoksta pasiūlą. Bendrovės konkuruoja ne vien dėl mokslininkų, bet ir dėl vadovų, gebančių sukurti procesus, suburti komandą bei sparčiai perkelti mokslinius pasiekimus į produktus.

    Ryškiausias pavyzdys – „Scale AI“ įkūrėjas Alexandr Wang, kurio karjera rodo, kaip vertinami žmonės, išmanantys ne tik modelius, bet ir visą jų kūrimo grandinę: nuo duomenų parengimo iki vertinimo sistemų. Pranešimuose apie jo atlygį minimas maždaug 860 000 eurų bazinis atlyginimas ir akcijų paketas, kurio vertė per penkerius metus gali siekti 86–129 mln. eurų, nors dalis detalių viešai nepatvirtintos.

    „OpenAI“ veteranai kuria naujas laboratorijas

    Vienas labiausiai stebimų vardų – Ilya Sutskever, vienas iš „OpenAI“ bendraįkūrėjų ir buvęs vyriausiasis mokslininkas, prisidėjęs prie GPT modelių proveržio. Po „OpenAI“ valdymo krizės 2023 metais jis pasitraukė ir 2024 metais kartu su partneriais įkūrė „Safe Superintelligence“, kurią rinka 2025 metais, remiantis privačiais vertinimais, siejo su maždaug 27,5 mlrd. eurų verte, nors įmonė tuo metu dar neturėjo plačiai komercializuoto produkto.

    Vėliau teismuose ir viešuose liudijimuose taip pat nuskambėjo informacija apie Sutskever turėtą reikšmingą dalį „OpenAI“ akcijų, o tai dar labiau išryškino, kiek kapitalo sukasi aplink kelias uždaras DI laboratorijas. Investuotojai ir rinka tokius žmones vertina kaip itin retą derinį: mokslinis autoritetas, praktinė patirtis su pažangiausiais modeliais ir gebėjimas vadovauti didelio masto tyrimų organizacijai.

    Dar viena ryški figūra – buvusi „OpenAI“ technologijų vadovė Mira Murati, kuri 2024 metais paliko bendrovę ir pradėjo „Thinking Machines Lab“. Pranešimuose teigiama, kad ši laboratorija greitai sulaukė didelio investuotojų dėmesio ir buvo vertinama daugiau nei 4,3 mlrd. eurų, nors produktas taip pat dar tik kuriamas.

    Murati komandos kryptis siejama su žmogaus ir DI bendradarbiavimu bei naujo tipo sąsajomis, kurios leistų DI veikti arčiau vartotojo darbo aplinkos. Rinkoje tai vertinama kaip bandymas išspręsti vieną svarbiausių artimiausių metų uždavinių: kaip DI paversti kasdieniu įrankiu, o ne vien demonstraciniu pokalbių langu.

    „Google DeepMind“ ir „Meta“ spaudžia greitintuvą

    „Google DeepMind“ vadovas Demis Hassabis išsiskiria tuo, kad sujungia įkūrėjo patirtį, mokslinius pasiekimus ir ilgalaikį organizacijos auginimą. „DeepMind“ kadaise įsigijo „Google“, o vėliau konsolidavo DI pajėgumus į „Google DeepMind“, kai konkurencija su „OpenAI“ ir kitomis laboratorijomis tapo ypač intensyvi.

    Tuo pat metu „Meta“ stengiasi paspartinti savo DI ambicijas, stiprindama komandą ir pritraukdama vadovus bei infrastruktūros ekspertus. Tokiose lenktynėse atlygis tampa ne vien personalo klausimu, bet ir rinkos signalu: kiek įmonė pasiruošusi investuoti į talentą, kad sutrumpintų atsilikimą ar išlaikytų poziciją.

    Šalia didžiųjų laboratorijų ryškėja ir naujos iniciatyvos, pavyzdžiui, Andrej Karpathy pradėta „Eureka Labs“. Jo įtaka developer’ių bendruomenei ir gebėjimas aiškiai komunikuoti sudėtingus DI principus rodo dar vieną vertinimo kriterijų: šiandien svarbu ne tik sukurti modelį, bet ir suformuoti aplink jį ekosistemą, mokymo kultūrą bei pritraukti naują specialistų kartą.

    Bendra tendencija rodo, kad DI talentų koncentracija keliuose centruose tik didės, o atlygio paketai ir įsigijimai vis dažniau bus matuojami ne tradicinėmis pareigomis, bet konkretaus žmogaus gebėjimu pastūmėti organizaciją link pažangiausių rezultatų. Tuo pačiu rinkoje daugėja diskusijų, ar šis burbulas yra tvarus, nes didėjant skaičiavimo sąnaudoms ir reguliavimui, daliai projektų gali tekti įrodyti komercinę vertę greičiau nei iki šiol.

  • DI talentų aukso karštinė: „OpenAI“, „Meta“ ir „Google“ vilioja milijonais – kas tie žmonės?

    DI talentų aukso karštinė: „OpenAI“, „Meta“ ir „Google“ vilioja milijonais – kas tie žmonės?

    Didžiųjų technologijų bendrovės ir naujos kartos DI startuoliai įsitraukė į kovą dėl itin reto ištekliaus – žmonių, gebančių kurti vadinamuosius „frontier“ lygio modelius. Rinkoje kalbama, kad tokių specialistų pasaulyje tėra keli šimtai, todėl jų samdymas primena sporto žvaigždžių perėjimų karštinę.

    Šią tendenciją dar labiau sustiprino lenktynės dėl dirbtinio bendrojo intelekto, kai vis daugiau organizacijų siekia ne tik geresnių pokalbių modelių, bet ir universalesnių sistemų. Dėl to smarkiai išaugo atlygio paketai, o derybose vis dažniau dalyvauja patys vadovai.

    Kas kelia atlygius į viršų

    Didžiausius pasiūlymus dažniausiai lemia ne bazinis atlyginimas, o akcijų paketai, pasirašymo premijos ir ilgalaikiai skatinimo planai. Rinkos dinamika paprasta: kuo daugiau lėšų skiriama skaičiavimo pajėgumams, duomenims ir infrastruktūrai, tuo brangesni tampa žmonės, galintys šiuos resursus paversti veikiančiais produktais.

    Be to, kai kurie vadovai šiandien vertinami ne vien kaip mokslininkai, bet ir kaip „talento magnetai“ – gebantys atsivesti komandą. Toks efektas ypač svarbus, kai laboratorijos konkuruoja ne tik dėl rezultatų, bet ir dėl reputacijos, leidžiančios pritraukti kitus aukščiausio lygio tyrėjus.

    Ilya Sutskever ir SSI fenomenas

    Vienu ryškiausių vardų laikomas Ilya Sutskever – vienas iš „OpenAI“ bendraįkūrėjų ir buvęs vyriausiasis mokslininkas, siejamas su proveržiais, lėmusiais generatyvinio DI šuolį. Po vidinių valdymo sukrėtimų „OpenAI“ jis pasitraukė ir 2024 metais prisidėjo kuriant Safe Superintelligence.

    Nors Safe Superintelligence dar nėra pristatęs plataus komercinio produkto, rinkoje ši bendrovė vertinta maždaug 27,5 mlrd. eurų. Taip pat viešoje teisinėje aplinkoje buvo atskleista, kad Sutskever turėjo apie 6 mlrd. eurų vertės dalį „OpenAI“, o tai dar kartą parodė, kokią finansinę vertę sukūrė ankstyvieji DI laboratorijų lyderiai.

    Mira Murati ir nauja kryptis

    Kita dažnai minima figūra – buvusi „OpenAI“ technologijų vadovė Mira Murati, kuri 2024 metais paliko bendrovę ir įkūrė Thinking Machines Lab. Ji buvo viena iš matomiausių veidų pristatant „ChatGPT“ ir kitus „OpenAI“ produktus, o anksčiau dirbo ir „Tesla“.

    Thinking Machines Lab, kaip teigiama viešose rinkos apžvalgose, netrukus po starto buvo vertinama daugiau nei 4,3 mlrd. eurų. Bendrovė komunikuoja, kad sieks ne vien autonominių sistemų, bet ir žmogaus bei DI bendradarbiavimo, o tai atspindi platesnę kryptį: įrankiai, kurie integruojasi į kasdienį darbą, tampa tokie pat svarbūs kaip ir dideli modeliai.

    Meta statymas: Scale AI ir Wang

    Dar vienas pavyzdys – Alexandr Wang, 2016 metais įkūręs „Scale AI“, kuri ilgainiui tapo svarbia grandimi mokant modelius: nuo duomenų parengimo iki vertinimo bei kokybės užtikrinimo. Tokia infrastruktūra tapo ypač vertinga generatyvinio DI eroje, kai didelę dalį sėkmės lemia duomenų valdymas ir testavimo disciplina.

    2025 metais „Meta“, remiantis plačiai cituotais rinkos pranešimais, įsigijo 49 proc. nebalsuojančią „Scale AI“ dalį už maždaug 12,3 mlrd. eurų, o bendra įmonės vertė siekė apie 25 mlrd. eurų. Wang perėjo į vadovaujančią rolę „Meta“ superintelekto krypties komandoje, o jo kompensacija, pagal nutekėjimu vadinamus dokumentus, galėjo siekti itin aukštą lygį, įskaitant 860 000 eurų bazę ir reikšmingą akcijų paketą.

    „Google DeepMind“ ir Hassabis vaidmuo

    „Google DeepMind“ vadovas Demis Hassabis išsiskiria tuo, kad sujungia steigėjo patirtį, mokslinį autoritetą ir gebėjimą valdyti didelio masto tyrimų organizaciją. „DeepMind“ išgarsėjo tokiais projektais kaip „AlphaGo“ ir „AlphaFold“, o pastarasis įrankis iš esmės pakeitė baltymų struktūrų prognozavimo lauką.

    Po „ChatGPT“ proveržio „Google“ konsolidavo daugiau DI iniciatyvų „Google DeepMind“ kryptimi, nes konkurencija su „OpenAI“, „Anthropic“ ir „Meta“ tapo ne tik technologinė, bet ir reputacinė. Tokiose sąlygose talentų išlaikymas dažnai vertinamas kaip strateginis saugumo klausimas.

    Karpathy: įtaka bendruomenei

    Andrej Karpathy – vienas iš „OpenAI“ bendraįkūrėjų, vėliau vadovavęs DI krypčiai „Tesla“ autonominio vairavimo komandose. 2024 metais jis pradėjo „Eureka Labs“, orientuotą į švietimo ir naujų produktų eksperimentus, o jo vertė rinkoje dažnai siejama su gebėjimu formuoti kūrėjų kultūrą ir pritraukti talentą.

    Šiandien DI sektoriuje vis aiškiau matyti, kad vien technologinių sprendimų neužtenka: laimi tie, kurie sugeba suburti komandą, užtikrinti infrastruktūrą ir greitai komercializuoti idėjas. Todėl „talentų karai“ greičiausiai tęsis, o atlygio paketai, ypač akcijų forma, išliks vienu pagrindinių ginklų.