Tag: Mirties bausmė

  • Trumpas svarsto egzekucijos transliaciją: paaiškėjo detalė apie Hasano vežimėlį

    Trumpas svarsto egzekucijos transliaciją: paaiškėjo detalė apie Hasano vežimėlį

    JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijoje silpsta parama idėjai viešai transliuoti planuojamą Nidalo Hasano egzekuciją. Pasak JAV žiniasklaidos, pastarosiomis dienomis vis daugiau pareigūnų linksta prie sprendimo atsisakyti tiesioginės transliacijos, nors galutinis sprendimas dar nepriimtas.

    N. Hasanas nuteistas už 2009 metais įvykdytą šaudynes Fort Hudo karinėje bazėje Teksase, per kurias žuvo 13 žmonių, o dar kelios dešimtys buvo sužeisti. Egzekuciją planuojama įvykdyti gruodžio 3 dieną sušaudant, ir tai būtų pirmas toks JAV kariškio mirties bausmės įvykdymas nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

    Viešos transliacijos idėją viešai pristatė gynybos sekretorius Pete Hegseth, teigęs, kad visuomenei esą svarbu pamatyti tokių nusikaltimų pasekmes. Jo argumentas remiasi atgrasymo logika, kuri periodiškai grįžta į politines diskusijas JAV, tačiau dažnai susiduria su etikos ir saugumo iššūkiais.

    Dalies politikų ir administracijos atstovų prieštaravimai susiję su rizika, kad vaizdo įrašas galėtų būti panaudotas ekstremistų propagandai. Pareigūnai baiminasi, kad tokia medžiaga būtų iškarpoma, platinama ir išnaudojama radikalizacijai bei verbavimui, o pats nuteistasis galėtų būti vaizduojamas kaip kankinys.

    Respublikonų atstovas Mike Johnsonas viešai įspėjo, kad transliacija galėtų tapti įrankiu būsimiems teroristams pritraukti, ir pabrėžė, jog pats jos nežiūrėtų. Panašiai nuo idėjos atsiribojo ir viceprezidentas JD Vance, pareiškęs, kad tiesioginės egzekucijos transliacijos neketintų stebėti.

    Žiniasklaida taip pat skelbia, kad D. Trumpas privačiai yra pripažinęs iš pradžių nežinojęs, jog N. Hasanas yra paralyžiuotas nuo juosmens žemyn ir juda neįgaliojo vežimėliu. Paklaustas apie galutinį sprendimą dėl transliacijos, prezidentas kol kas tik nurodė, kad klausimas yra svarstomas.

    Diskusijos vyksta platesniame JAV kontekste, kuriame mirties bausmės taikymas ir viešinimas yra nuolat ginčijami. Kritikai pabrėžia žmogaus orumo, galimo smurto normalizavimo ir aukų artimųjų retraumatizavimo rizikas, o šalininkai dažniausiai akcentuoja atpildo ir atgrasymo argumentus.

  • JAV svarsto egzekuciją su tiesiogine transliacija: įvardijo datą ir nuteistąjį

    JAV svarsto egzekuciją su tiesiogine transliacija: įvardijo datą ir nuteistąjį

    Pentagonas svarsto galimybę įvykdyti mirties bausmę viešai ir jos vykdymą transliuoti internetu. Apie tokį planą viešai prabilo JAV gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas, o vėliau Pentagono atstovas patvirtino, kad kalbama būtent apie tiesioginę internetinę transliaciją.

    Pasak pranešimų, mirties bausmė būtų įvykdyta buvusiam kariuomenės psichiatrui Nidalui Hasanui, kuris buvo nuteistas už 2009 metais įvykdytą šaudymą Fort Hudo karinėje bazėje Teksase. Tuomet medicinos pastate žuvo 13 žmonių, dar 32 buvo sužeisti.

    Bylos duomenimis, šaulys ugnį atidengė vietoje, kur kariai laukė medicininių patikrų ir skiepų prieš išvykimą į misiją. Karo teisme N. Hasanas pripažino šaudęs, o motyvus siejo su noru „ginti musulmonus ir Talibaną Afganistane“ nuo JAV karių.

    Kas būtų neįprasta?

    Jei egzekucija būtų įvykdyta, ji taptų pirmąja JAV kariuomenėje nuo 1961 metų, kai mirties bausmė buvo įvykdyta pagal karinę jurisdikciją. Sušaudymas būtų dar retesnis precedentas: JAV kariuomenėje tai nebūtų taikoma nuo 1945 metų, kai buvo sušaudytas už dezertyravimą nuteistas karys Eddie Slovikas.

    Dar didesnių diskusijų kelia siūlymas egzekuciją transliuoti tiesiogiai. JAV mirties bausmės praktikoje pastaraisiais dešimtmečiais egzekucijos paprastai vykdomos uždarai, nors kai kuriose valstijose numatytas liudytojų dalyvavimas, įskaitant žurnalistus.

    Teisinės rizikos ir procedūros

    Karo teisės ir mirties bausmės ekspertai atkreipia dėmesį, kad toks sprendimas gali atsidurti teisinėje pilkojoje zonoje, ypač jei nebus išnaudotos visos apeliacijos ir papildomos peržiūros procedūros. Pagal JAV karinės justicijos tvarką mirties bausmės vykdymui reikalingas prezidento patvirtinimas, taip pat privalomi procesiniai patikrinimai.

    „Tokio pobūdžio sprendimas yra beprecedentis ir teisiškai labai slidus“, – sakė mirties bausmės bylose dirbantis advokatas Johnas Millsas, vertindamas galimas kliūtis ir tikimybę, kad nuosprendžio vykdymas galėtų būti sustabdytas federaliniu lygmeniu.

    Ekspertai pabrėžia, kad nuteistasis dar gali kreiptis į federalinį teismą dėl nuosprendžio ir bausmės teisėtumo įvertinimo. Tokie veiksmai dažnai reiškia laikiną egzekucijos atidėjimą, kol baigiami nagrinėti visi teisiniai argumentai.

    Transliacija ir platformų taisyklės

    Be teisinių klausimų, internetinė transliacija susidurtų ir su praktinėmis kliūtimis. Didžiosios socialinių tinklų platformos paprastai riboja turinį, kuriame vaizduojama mirtis ar itin žiaurūs vaizdai, todėl neaišku, kur ir kaip tokia transliacija galėtų būti platinama.

    Teisės ekspertai taip pat kelia klausimus dėl nuteistojo orumo apsaugos, nepilnamečių prieigos ribojimo ir galimo turinio platinimo antrinėse platformose. Tokios diskusijos ypač aštrėja po viešai aptariamų atvejų, kai egzekucijos procedūros būna komplikuotos ar nesėkmingos.

    Ši istorija išryškina platesnę tendenciją: JAV viešojoje erdvėje vėl intensyvėja debatų dėl mirties bausmės grąžinimo ir jos taikymo apimties banga. Po Donaldo Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus buvo imtasi žingsnių, siejamų su federalinių egzekucijų atnaujinimu ir griežtesne baudžiamosios politikos retorika.

  • Alžyro prezidentas po mirtinų gaisrų siekia grąžinti mirties bausmę padegėjams: kas keistųsi

    Alžyro prezidentas po mirtinų gaisrų siekia grąžinti mirties bausmę padegėjams: kas keistųsi

    Alžyro prezidentas Abdelmadjidas Tebboune po mirtinų miškų gaisrų šalies šiaurės rytuose pareiškė sieksiantis grąžinti mirties bausmę už tyčinį padegimą. Jo iniciatyva skelbiama tuo metu, kai valdžia praneša apie žuvusiuosius, dešimtis sužeistųjų ir vis dar aktyvius gaisrų židinius.

    Prezidentas taip pat paskelbė trijų dienų nacionalinį gedulą. Valdžios institucijų duomenimis, per gaisrus žuvo mažiausiai 12 žmonių, o dar kelios dešimtys nukentėjo.

    Gaisrų mastas ir aukos

    Vidaus reikalų ministras Saïdas Sayoudas patvirtino, kad daugiausia aukų užfiksuota Jijel, Béjaïa ir Tizi Ouzou provincijose. Iš viso 54 žmonės gydomi ligoninėse dėl nudegimų, šešių būklė įvardyta kaip kritinė.

    Alžyro civilinės saugos tarnyba skelbė, kad per parą buvo registruoti 193 gaisrai, o ryte aktyvūs išliko 46. Dėl liepsnų keliuose ruožuose buvo uždarytos svarbios magistralės, jungiančios rytinius regionus.

    Ką reiškia mirties bausmės grąžinimo planas?

    Alžyre mirties bausmė įstatymuose nėra panaikinta, tačiau nuo 1993 metų galioja jos taikymo moratoriumas, o nuosprendžiai praktiškai nevykdomi. Prezidentas nurodė iki rugsėjo 15 dienos parengti Baudžiamojo kodekso pakeitimus, kurie leistų griežtinti atsakomybę padegėjams.

    Teisinėje praktikoje tai reikštų ne tik griežtesnes bausmes, bet ir politinį signalą, kad tyčiniai miškų gaisrų sukėlimai būtų prilyginami sunkiausiems nusikaltimams. Vis dėlto tokie pakeitimai paprastai sulaukia aštrių diskusijų dėl žmogaus teisių standartų, įrodymų vertinimo ir piktnaudžiavimo rizikų.

    Kodėl gaisrų sezonai darosi pavojingesni

    Miškų gaisrai šiaurinėje Alžyro dalyje vasaromis kartojasi, tačiau jų intensyvumą vis dažniau didina užsitęsusios sausros ir ekstremalūs karščiai. Šie veiksniai spartina augmenijos išdžiūvimą, o stiprus vėjas ir sudėtingas reljefas apsunkina gaisrų lokalizavimą.

    2023 metais liepos mėnesį gaisrai Béjaïa apylinkėse nusiaubė didelius miškų ir žemės ūkio plotus, sunaikino šimtus namų, o žuvusiųjų skaičius tuomet viršijo 30. Šių metų liepos mėnesį valdžia skelbė beveik 2 000 gaisrų visoje šalyje, o tai rodo augantį sezono intensyvumą.

    „Netektis yra didžiulė tragedija“, – sakė Abdelmadjidas Tebboune.

    Artimiausiomis savaitėmis dėmesys kryps į tai, ar siūlomi Baudžiamojo kodekso pakeitimai bus pateikti ir kaip jie bus suderinti su moratoriumo praktika. Tuo pat metu civilinės tarnybos tęsia kovą su liepsnomis, o gyventojai raginami laikytis evakuacijos ir saugumo nurodymų regionuose, kuriuose gaisrai dar nevaldomi.

  • Irane įvykdyta mirties bausmė 2022 metų protestų dalyviui: teisių gynėjai kalba apie kankinimus

    Irane įvykdyta mirties bausmė 2022 metų protestų dalyviui: teisių gynėjai kalba apie kankinimus

    Irano teismų sistema 2026 metų gegužės 3 dieną pranešė įvykdžiusi mirties bausmę 29 metų Mehrabui Abdollahzadeh, kuris buvo sulaikytas per 2022 metais kilusius protestus po Mahsos Amini mirties moralės policijos sulaikyme. Protestų banga, tarptautiniu mastu praminta Moteris, gyvenimas, laisvė, tapo vienu didžiausių iššūkių Irano valdžiai per pastarąjį dešimtmetį.

    Vyras buvo kilęs iš Urmijos miesto Irano šiaurės vakaruose. Pasak teisėsaugos, mirties nuosprendis jam paskirtas dėl kaltinimų vadinamąja korupcija žemėje, siejant bylą su „Basij“ savanoriškos paramilitarinės struktūros nario Abbasso Fatemiyeh nužudymu.

    Žmogaus teisių organizacijos šį atvejį vertina kaip dar vieną signalą apie griežtėjančias represijas prieš protestų dalyvius ir politinius kalinius. Teisių gynėjai teigia, kad Abdollahzadeh kalėjime galėjo būti taikyta fizinė ir psichologinė prievarta, siekiant išgauti prisipažinimus, o pats nuteistasis neigė savo dalyvavimą nužudyme.

    Teisių gynėjų teigimu, abejonių kelia ir bylos įrodymai, nes, kaip nurodoma, įrašuose iš įvykio vietos esą nematyti, kad jis būtų buvęs nusikaltimo vietoje. Tokios aplinkybės sustiprina nuogąstavimus dėl teisingo proceso užtikrinimo, ypač kai kalbama apie bylas, kuriose gresia mirties bausmė.

    Egzekucijų banga ir karo retorika

    Ši egzekucija įvyko po kelių pastarosiomis dienomis viešintų mirties bausmių, kurias Irano institucijos aiškino nacionalinio saugumo argumentais. Teismų sistema skelbė ir apie žmonių nuteisimą bei įvykdytas bausmes bylose, susijusiose su tariamu bendradarbiavimu su Izraeliu.

    Kritikai teigia, kad pastaruoju metu Irane dažniau remiamasi karo sąlygų ir grėsmių valstybei retorika, kuri leidžia greitinti tyrimus, teismus ir nuosprendžių vykdymą. Tai kelia papildomų klausimų dėl nepriklausomos gynybos galimybių, įrodymų patikrinimo ir skaidrumo.

    Jungtinių Tautų įspėjimai

    Jungtinių Tautų žmogaus teisių pareigūnai pastarosiomis savaitėmis viešai perspėjo apie mirties bausmės taikymo suintensyvėjimą Irane. JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Volkeris Turkas yra išreiškęs susirūpinimą, kad šalyje žmogaus teisės varžomos vis griežčiau, o egzekucijų skaičius didina įtampą visuomenėje ir tarptautinėje bendruomenėje.

    JT žmogaus teisių biuras Ženevoje anksčiau skelbė, kad nuo karo eskalacijos 2026 metų vasario 28 dieną Irane buvo įvykdyta mažiausiai 21 egzekucija, o sulaikytųjų skaičius, siejamas su nacionalinio saugumo kaltinimais, galėjo viršyti 4 000. Tarp nurodytų atvejų minėtos bylos, susijusios tiek su protestais, tiek su naryste opozicinėse grupėse ar šnipinėjimo kaltinimais.

    Irano teismų sistemos vadovas Gholamhosseinas Mohseni Ejeai, reaguodamas į kritiką, pabrėžė, kad valdžia esą nesitrauks nuo baudžiamojo persekiojimo ir bausmių tiems, kuriuos laiko atsakingais už smurtą ir žmonių žūtis.

    Žmogaus teisių gynėjai savo ruožtu akcentuoja, kad tokiose bylose ypač svarbu užtikrinti viešą ir patikrinamą teismo procesą, teisę į advokatą, draudimą kankinti ir realią galimybę apskųsti sprendimus. Abdollahzadeh egzekucija, jų vertinimu, rodo, jog po 2022 metų protestų Irano valdžia ir toliau renkasi griežtą atsaką, o mirties bausmė išlieka vienu pagrindinių spaudimo instrumentų.

  • Iranas įvykdė mirties bausmę dviem dėl šnipinėjimo Izraeliui: teismai žada neatsitraukti

    Iranas įvykdė mirties bausmę dviem dėl šnipinėjimo Izraeliui: teismai žada neatsitraukti

    Iranas pranešė įvykdęs mirties bausmę dviem vyrams, nuteistiems dėl šnipinėjimo Izraeliui. Tai naujausias atvejis, kai šalies valdžia, tarptautinei bendruomenei raginant stabdyti egzekucijas, demonstruoja griežtą liniją saugumo bylose.

    Irano žiniasklaida skelbia, kad nuteistieji buvo Yaqubas Karimpouras ir Nasseras Bakarzadehas, o jų nuosprendžius buvo patvirtinęs Irano Aukščiausiasis Teismas. Teigiama, kad byla susijusi su bendradarbiavimu su Izraelio žvalgyba, įvardijama kaip Mossad.

    Irano teisėsauga tvirtina, jog vienas iš nuteistųjų per 2025 metų birželį vykusį 12 dienų karą perdavinėjo jautrią informaciją, kuri esą galėjo pakenkti nacionaliniam saugumui. Kito nuteistojo atžvilgiu skelbta, kad jis rinko duomenis apie aukštus politinius ir religinius veikėjus bei strategiškai svarbias vietas.

    Žmogaus teisių gynėjų perspėjimai

    Žmogaus teisių organizacijos šiuos procesus vertina kaip itin problemiškus dėl procedūrinių garantijų. Human Rights Activists News Agency (HRANA) anksčiau buvo įspėjusi apie galimą artėjančią egzekuciją ir pateikė informaciją, kad vienas nuteistasis priklausė yarsanų religinei mažumai.

    HRANA taip pat nurodė, kad sulaikymo metu galėjo būti ribojamas priėjimas prie advokato ir bendravimas su artimaisiais, o tardymo metu buvo daromas spaudimas prisipažinti. Tokie kaltinimai Iranui tarptautiniu mastu kartojami ir kitose bylose, ypač susijusiose su nacionalinio saugumo straipsniais.

    Teismų vadovo žinutė užsieniui

    Irano teismų sistemos vadovas Gholamhosseinas Mohseni Ejei viešai atmetė tarptautinį spaudimą stabdyti egzekucijas ir pareiškė, kad dėl nuosprendžių vykdymo nebus daroma išimčių. Jo teigimu, institucijos esą neketina rodyti „aplaidumo ar nuolaidumo“ tais atvejais, kai, valdžios vertinimu, nusikaltimai susiję su smurtu ar valstybei padaryta žala.

    „Mes nerodysime aplaidumo ar nuolaidumo persekiodami ir teisiškai bausdami nusikaltėlius, ir nekreipiame dėmesio į išpuikusių galių triukšmą“, – sakė Gholamhosseinas Mohseni Ejei.

    Pastaraisiais mėnesiais žmogaus teisių stebėtojai fiksuoja egzekucijų skaičiaus augimą, ypač bylose, kuriose minimi kaltinimai šnipinėjimu ar ryšiais su užsienio žvalgybomis. Jungtinių Tautų žmogaus teisių institucijos ir tarptautinės organizacijos ne kartą yra įspėjusios, kad mirties bausmės taikymas gali būti naudojamas kaip bauginimo priemonė, o procesų skaidrumas kelia rimtų abejonių.

  • Iranas įvykdė mirties bausmę 21 metų karatė čempionui: JT fiksuoja egzekucijų šuolį

    Iranas įvykdė mirties bausmę 21 metų karatė čempionui: JT fiksuoja egzekucijų šuolį

    Irano teismų sistema patvirtino, kad įvykdyta mirties bausmė 21 metų karatė sportininkui Sassanui Azadvarui Joonqani. Vyras buvo sulaikytas per sausio pradžioje vykusius protestus, o tarptautinės organizacijos tuo pat metu įspėja apie sparčiai augantį egzekucijų skaičių šalyje.

    Remiantis Irano žiniasklaidoje skelbta informacija, bausmė įvykdyta Dastgerdo kalėjime Isfahane gegužės 1 dieną anksti ryte. Irano teisminė valdžia teigia, kad nuosprendis susijęs su kaltinimais dėl veiksmų protestų metu.

    Uždarytas procesas ir ribotos galimybės gintis

    Valstybinė naujienų agentūra „Mizan“ nurodė, kad S. Azadvaras buvo pripažintas kaltu dėl moharebeh, tai yra kaltinimo, kuris oficialiai aiškinamas kaip priešiškumas Dievui, taip pat dėl bendradarbiavimo su priešu. Tokie kaltinimai Irane dažnai pritaikomi su saugumu susijusiose bylose, o bausmės už juos gali būti itin griežtos.

    Pasak teismų pateiktos versijos, jis esą mėtė akmenis ir kitus daiktus į transporto priemonę, kuria važiavo saugumo pajėgos, ir apgadino automobilio langus. Pranešimuose nepateikiama informacija, kad incidento metu būtų buvę sužeistų ar žuvusių saugumo pareigūnų.

    Teisminė valdžia taip pat tikino, kad teismo posėdyje buvo užtikrinta teisinė gynyba, tačiau detalių apie įrodymus, proceso viešumą ar argumentų vertinimą nepateikė. Dėl tokių bylų Irane dažnai kyla klausimų, kiek realiai kaltinamiesiems sudaromos galimybės apsiginti ir ar laikomasi tarptautinių teisingo teismo standartų.

    Žmogaus teisių organizacijos kelia abejones

    Teisininkų platforma „Dadban“ teigė, kad kaltinimai, remiantis jų vertinimu, neatitinka teisinio moharebeh apibrėžimo, taikomo Irano teisėje. Žmogaus teisių organizacija „Hengaw“ skelbė, jog byloje esama rimtų teisinių neaiškumų, o gynėjai tvirtino nematantys patikimų įrodymų, kurie pagrįstų mirties bausmę.

    „Hengaw“ taip pat tvirtino, kad sulaikymo metu jis galėjo patirti fizinį ir psichologinį spaudimą, siekiant išgauti prisipažinimą. Tokie pareiškimai nėra patvirtinti nepriklausomo tyrimo, tačiau jie atspindi nuolatinę tarptautinių stebėtojų kritiką dėl tardymo praktikų ir prisipažinimų patikimumo politinėse bylose.

    Organizacijų teigimu, S. Azadvaras buvo sulaikytas sausio 8 dieną, o pradžioje laikytas vienutėje. Mirties nuosprendis, kaip skelbiama, priimtas karo ir saugumo eskalacijos fone ir vėliau paliktas galioti Aukščiausiojo Teismo.

    JT perspėjimas dėl egzekucijų augimo

    Jungtinių Tautų institucijos pastarosiomis savaitėmis viešai perspėjo apie galimą mirties bausmės taikymo intensyvėjimą Irane, ypač saugumo sukrėtimų ir protestų kontekste. JT duomenimis, nuo karo pradžios fiksuota mažiausiai 21 egzekucija ir daugiau kaip 4 000 sulaikymų, o tai didina riziką, kad mirties bausmė taps dar aktyviau naudojamu spaudimo instrumentu.

    „Amnesty International“ pranešė užfiksavusi mažiausiai 19 egzekucijų per kelias pastarąsias savaites ir įspėjo apie priverstinius dingimus bei kankinimų riziką. Organizacija ragina Iraną sustabdyti egzekucijas ir užtikrinti, kad sulaikytųjų bylos būtų nagrinėjamos laikantis tarptautinių standartų.

    Irano teisminės valdžios vadovas Gholamhosseinas Mohseni Ejei pastaruoju metu viešai ragino teismus su sulaikytųjų bylomis dirbti greičiau ir, jo žodžiais, už įprastų procedūrų ribų. Jis taip pat pareiškė, kad Iranas neketina paisyti tarptautinių raginimų sustabdyti mirties bausmes.

    S. Azadvaro egzekucija vyksta tuo metu, kai Teheranas tęsia mirties bausmėmis pasibaigiančias bylas, siejamas su protestais ir saugumo kaltinimais. Tarptautinės organizacijos pabrėžia, kad tokiomis aplinkybėmis ypač svarbu procesų skaidrumas ir nepriklausoma priežiūra, nes klaidų kaina yra negrįžtama.