Tag: Mirtingumas

  • Mokslininkai nustebo: ADHD vaistai gali mažinti ankstyvos mirties riziką net penktadaliu

    ADHD gydymui skirti vaistai gali būti siejami su mažesne ankstyvos mirties rizika, rodo didelės apimties Švedijoje atlikta analizė. Mokslininkai įvertino beveik 150 tūkst. žmonių duomenis ir stebėjo, kaip kinta mirtingumo rizika pradėjus medikamentinį gydymą.

    Tyrime dalyvavo 148 578 6–64 metų asmenys, kuriems ADHD diagnozuotas 2007–2018 metais. Tyrėjai lygino tuos, kurie gydymą pradėjo per tris mėnesius nuo diagnozės nustatymo, su tais, kurie per tą laiką medikamentų nevartojo.

    Ką parodė dvejų metų stebėsena

    Per dvejus metus gydymo pradžia buvo susijusi su 21 proc. mažesne santykine mirties nuo visų priežasčių rizika. Didžiausias skirtumas fiksuotas vertinant mirtis nuo neprigimtinių priežasčių, pavyzdžiui, nelaimingų atsitikimų ar atsitiktinių apsinuodijimų.

    Šių neprigimtinių mirčių rizika buvo siejama su 25 proc. mažesniu rodikliu tarp pradėjusių vartoti vaistus. Autoriai pabrėžė, kad tai statistinis ryšys, o ne įrodymas, jog vaistai tiesiogiai sumažina mirtingumą.

    Galimi paaiškinimai ir ribotumai

    Mokslininkai svarsto, kad simptomų kontrolė gali mažinti impulsyvumą ir rizikingą elgesį, o tai ilgainiui sumažina pavojingų situacijų tikimybę. ADHD dažnai siejamas su didesne traumų, priklausomybių ir eismo įvykių rizika, todėl net nedidelis elgesio pokytis populiacijos mastu gali turėti reikšmę.

    Vis dėlto tokio tipo tyrimai neeliminuoja visų galimų paaiškinimų, kodėl grupės skyrėsi. Pavyzdžiui, gydymą pradėję žmonės gali dažniau turėti prieigą prie sveikatos priežiūros, daugiau stebėsenos ir papildomos pagalbos, kas taip pat gali prisidėti prie geresnių baigčių.

    Ką tai reiškia pacientams ir šeimoms

    Rezultatai sustiprina žinutę, kad laiku nustatyta diagnozė ir individualiai parinktas gydymo planas gali būti svarbūs ne tik mokymuisi ar darbui, bet ir saugumui kasdienybėje. Ekspertai pabrėžia, kad vaistai nėra vienintelis sprendimas, dažnai derinami su psichologine pagalba, elgesio strategijomis ir mokymu šeimai.

    „Šie duomenys rodo reikšmingą statistinį ryšį, tačiau jie neįrodo, kad vaistai patys savaime sumažina mirtingumą kiekvienam žmogui“, – teigė tyrimo autoriai.

    Gydytojai primena, kad sprendimas dėl medikamentų visada turi būti priimamas kartu su specialistu, įvertinus naudą ir galimą riziką. Tolesni tyrimai padėtų tiksliau atsakyti, kurioms grupėms poveikis didžiausias ir kokie mechanizmai tai paaiškina.

  • Pamirškite 10 tūkst. žingsnių: mokslininkai įvardijo paprastą tikslą, mažinantį mirties riziką

    Noras daugiau judėti dažnai prasideda nuo garsaus tikslo nueiti 10 tūkst. žingsnių per dieną. Tačiau naujesni moksliniai vertinimai rodo, kad sveikatai reikšminga nauda gali pasirodyti ir anksčiau, o realistiškesnis orientyras daugeliui žmonių yra apie 7 000 žingsnių.

    Didelės apimties sisteminėje apžvalgoje ir metaanalizėje buvo apibendrinti 57 tyrimų duomenys iš 35 kohortų, apėmusių dalyvius iš daugiau nei dešimties šalių. Lyginant su maždaug 2 000 žingsnių per dieną, apie 7 000 žingsnių siejosi su 47 proc. mažesne mirties nuo bet kurios priežasties rizika ir 25 proc. mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

    Tyrimų apžvalga taip pat siejo didesnį kasdienį žingsnių skaičių su mažesne kai kurių būklių tikimybe. Tarp jų minimi demencijos rizikos mažėjimas, retesni depresijos simptomai, mažesnė 2 tipo diabeto tikimybė, retesni griuvimai, taip pat mažesnė mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei vėžio rizika.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia svarbią detalę: dauguma tokių duomenų yra stebėjimo pobūdžio. Tai reiškia, kad tyrimai parodo ryšį tarp žingsnių skaičiaus ir sveikatos rodiklių, tačiau neįrodo, kad būtent papildomi žingsniai tiesiogiai sukėlė kiekvieną pagerėjimą.

    Kodėl 10 tūkst. nėra riba?

    Gydytojai primena, kad 10 tūkst. žingsnių nėra stebuklingas slenkstis, skiriantis sėkmę nuo nesėkmės. Svarbiausia yra nuoseklumas ir palaipsnis krūvio didinimas, ypač jei iki šiol žmogus per dieną nueina tik 2 000–3 000 žingsnių.

    „10 tūkst. žingsnių tapo tarsi aktyvios dienos standartu, bet tai nėra riba, kuri automatiškai nulemia rezultatą“, – sakė vidaus ligų gydytoja Asiya Maula.

    Praktiškas kelias dažnai paprastesnis: pradėti nuo papildomų 500–1 000 žingsnių per dieną. Tam gali pakakti trumpos 10 minučių pertraukos pasivaikščiojimui po pietų, išlipimo viena stotele anksčiau ar vaikščiojimo telefonu kalbant koridoriuje ar lauke.

    Trumpi pasivaikščiojimai veikia

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad aktyvumą verta skaidyti į trumpus epizodus. Tris kartus po 10 minučių pasivaikščioti daugeliui lengviau nei iškart planuoti vieną ilgą išėjimą, o toks modelis kartu padeda dažniau pertraukti ilgą sėdėjimą.

    Dar viena svarbi detalė yra ta, kad vien žingsnių skaičius neapima visų judėjimo formų. Plaukimas, važiavimas dviračiu ar dalis jėgos pratimų gali gerinti fizinę būklę, nors žingsniamatyje tai ir neatsispindi.

    Ekspertai taip pat primena bendrąsias rekomendacijas suaugusiesiems: siekti reguliaraus vidutinio ar didelio intensyvumo fizinio aktyvumo per savaitę ir įtraukti raumenų stiprinimo pratimus. Tokia kombinacija dažnai yra efektyvesnė nei vien tik susitelkimas į žingsnių skaičių.

    „Vertingiausias tikslas nėra įspūdingiausias skaičius ekrane. Vertingiausias yra tas, kuris padeda judėti reguliariai, be skausmo, išsekimo ar kaltės jausmo“, – pridūrė A. Maula.

  • Elektrėnų civilinės metrikacijos gegužės suvestinė: 3 gimimai, 6 santuokos ir 20 mirčių

    Elektrėnų savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius paskelbė 2026 metų gegužės mėnesio demografinių įvykių suvestinę. Joje apžvelgiami per mėnesį įregistruoti gimimai, mirtys, santuokos ir santuokos nutraukimai.

    Per gegužę skyriuje įregistruoti 3 gimimai: 1 berniukas ir 2 mergaitės. Nurodoma, kad berniukui suteiktas vardas Adas, o mergaitėms – Milana ir Patricija.

    Per tą patį laikotarpį užfiksuota 20 mirčių: mirė 7 moterys ir 13 vyrų. Tai reiškia, kad vien gegužę mirčių buvo 17 daugiau nei gimimų, todėl natūrali gyventojų kaita šiame laikotarpyje buvo neigiama.

    Santuokų statistikoje fiksuotos 6 įregistruotos santuokos. Iš jų 1 santuoka buvo sudaryta užsienio valstybėje ir vėliau įtraukta į apskaitą, taip pat į apskaitą įtraukta 1 bažnytinė santuoka.

    Be to, gegužės mėnesį užregistruotas 1 santuokos nutraukimas. Civilinės metrikacijos skyriaus suvestinės dažnai naudojamos kaip operatyvus vietos bendruomenės demografinių pokyčių indikatorius, leidžiantis palyginti gimstamumo, mirtingumo ir šeimos kūrimo tendencijas skirtingais laikotarpiais.

  • Balandį civilinės metrikacijos suvestinė: 4 gimimai, 36 mirtys ir daugiau prašymų MVGDIS

    Balandį civilinės metrikacijos suvestinė: 4 gimimai, 36 mirtys ir daugiau prašymų MVGDIS

    2026 metais balandžio mėnesį Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje užfiksuota pagrindinių civilinės būklės įvykių suvestinė. Per mėnesį registruoti gimimai, mirtys, santuokos ir santuokų nutraukimai, taip pat atlikti įrašų tikslinimai.

    Per balandį įregistruoti 4 gimimai: 1 berniuko ir 3 mergaičių. Dviem vaikams pripažinta tėvystė, kai vaikas gimė tėvams nesusituokus.

    Per tą patį laikotarpį įregistruotos 36 mirtys: 23 moterų ir 13 vyrų. Vyriausias miręs vyras buvo 89 metų, o vyriausia mirusi moteris sulaukė 100 metų.

    Taip pat įregistruotos 2 santuokos ir 4 santuokų nutraukimai. Be to, atlikti 8 civilinės būklės aktų įrašų papildymai, pakeitimai arba ištaisymai, kai duomenis reikia patikslinti pagal pateiktus dokumentus ar nustatytas aplinkybes.

    Iš viso sudaryti 54 civilinės būklės akto įrašai, o Gyventojų registrui perduoti 25 archyviniai civilinės būklės akto įrašai. Šie veiksmai svarbūs tam, kad duomenys valstybės registruose būtų atnaujinti ir suderinti su archyvine informacija.

    Gyventojams prašant išduoti dokumentus, per mėnesį parengti 33 civilinės būklės akto įrašą liudijantys išrašai. Iš jų 1 išrašas išduotas pagal Vienos konvenciją, kai dokumentas reikalingas naudojimui tarptautiniu mastu.

    Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacinėje sistemoje MVGDIS gauti 56 prašymai ir užduotys. Ši statistika rodo, kad dalis paslaugų ir užklausų vis dažniau administruojama per informacines sistemas, o gyventojai aktyviai naudojasi nuotoliniais pateikimo kanalais.

  • 2026 metų balandžio statistika Kėdainiuose: gimimų mažiau nei mirčių, ištuokų dvigubai daugiau nei santuokų

    2026 metų balandžio statistika Kėdainiuose: gimimų mažiau nei mirčių, ištuokų dvigubai daugiau nei santuokų

    Ką rodo balandžio skaičiai?

    2026 metų balandį Kėdainių rajone užfiksuoti 23 gimimai ir 62 mirtys. Tai reiškia, kad natūralus gyventojų pokytis buvo neigiamas: mirčių skaičius gimimus viršijo 39 atvejais.

    Pagal pateiktus duomenis, gimė 12 berniukų ir 11 mergaičių. Toks santykis artimas įprastam, tačiau bendras gimimų skaičius akivaizdžiai nekompensavo mirtingumo.

    Santuokos ir ištuokos: ryškus skirtumas

    Per mėnesį įregistruotos 7 santuokos ir 14 ištuokų. Kitaip tariant, skyrybų buvo dvigubai daugiau nei santuokų, todėl balandis išsiskyrė itin nepalankiu santuokų ir ištuokų santykiu.

    Tokie mėnesio duomenys nebūtinai nusako ilgalaikę kryptį, nes civilinės metrikacijos statistika gali kisti dėl sezoniškumo. Vis dėlto skaičiai aiškiai parodo, kad balandį šeimos pokyčiai buvo labiau susiję su ištuokomis nei su naujomis santuokomis.

    Kaip suprasti šią statistiką?

    Vieno mėnesio statistika dažniausiai atspindi trumpą laikotarpį, todėl ją tiksliausia vertinti kartu su kelių mėnesių ar metų dinamika. Vis dėlto tokie rodikliai yra svarbūs savivaldybėms planuojant paslaugas ir infrastruktūrą, susijusią su švietimu, sveikatos priežiūra ir socialine pagalba.

    Duomenys pateikti pagal Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriaus informaciją.