Tag: Mišios

  • Ar lapkričio 11-ąją privaloma eiti į mišias? Bažnyčios taisyklės sako aiškiai

    Lapkričio 11-oji Lenkijoje daugeliui siejasi ne tik su valstybine švente, bet ir su klausimu, ar tą dieną katalikams privaloma dalyvauti šv. Mišiose. Ši dilema kasmet sugrįžta, nes religinės tradicijos dažnai persipina su patriotiniais minėjimais.

    Kaip pabrėžiama Bažnyčios nuostatose, liturginiu požiūriu tą dieną minimas šv. Martynas Turietis. Su šiuo minėjimu Lenkijoje siejamos ir ryškios tradicijos, įskaitant vaišes žąsiena ar šv. Martyno ragelius.

    Vis dėlto svarbiausias klausimas tikintiesiems paprastas: ar lapkričio 11-oji prilygsta sekmadieniui ar tokioms didžiosioms šventėms kaip Kalėdos, kai dalyvavimas Mišiose yra įpareigojantis. Norint išvengti nereikalingų sąžinės priekaištų, verta žinoti, ką sako oficiali tvarka.

    Atsakymas aiškus: lapkričio 11-oji Lenkijoje nėra priskiriama prie įsakytinų švenčių, todėl dalyvavimas Mišiose tą dieną nėra privalomas. Tai reiškia, kad pasirinkę šventinę dieną praleisti namuose ar renginiuose tikintieji nepažeidžia bažnytinės pareigos.

    Ar lapkričio 11-oji yra įsakytina šventė?

    Katalikų Bažnyčia turi tiksliai apibrėžtą įsakytinų švenčių sąrašą. Tokiomis dienomis tikintieji įpareigojami dalyvauti liturgijoje ir, kiek įmanoma, susilaikyti nuo nebūtinų darbų.

    Į šį sąrašą patenka visi sekmadieniai ir kai kurios iškilmės, pavyzdžiui, Kalėdos, Kristaus Apsireiškimas (Trys Karaliai), Devintinės, Švč. Mergelės Marijos Ėmimas į dangų bei Visų Šventųjų diena. Tačiau lapkričio 11-oji šiame sąraše nenurodoma.

    Praktiškai tai reiškia, kad bažnytinės teisės nuostatos neįpareigoja tądien būti Mišiose. Apsilankymas bažnyčioje išlieka laisvas pasirinkimas – jis gali priklausyti nuo asmeninio pamaldumo ar noro malda paminėti valstybei svarbią datą.

    Liturginiame kalendoriuje šv. Martyno minėjimas turi žemesnį rangą nei didžiosios iškilmės. Todėl jis nesukuria tokios pareigos, kuri galioja per įsakytinas šventes.

    Kodėl bažnyčios vis tiek būna pilnos?

    Nors pareigos nėra, lapkričio 11-ąją daug kur Lenkijoje rengiamos iškilmingos Mišios už Tėvynę. Bėgant metams susiformavo tradicija, jungianti religinę maldą su patriotiniu minėjimu.

    Daugelyje parapijų kunigai kviečia tikinčiuosius dėkoti už atgautą laisvę ir melstis už šalies ateitį. Tokia tradicija yra siūlymas, o ne reikalavimas, bet ji išlieka populiari.

    Be to, dalyje bažnyčių, ypač turinčių šv. Martyno titulą, ši diena sutampa ir su atlaidais. Tai dar viena priežastis, kodėl tikinčiųjų susibūrimai lapkričio 11-ąją gali būti gausūs.

    Ar lapkričio 11-ąją galioja pasninkas (2026 metais)?

    Tekste atkreipiamas dėmesys ir į kalendoriaus sutapimus: 2026 metais Lenkijos Nepriklausomybės diena bus švenčiama trečiadienį. Todėl katalikams nekils klausimas dėl penktadienio pasninko ir galimų išimčių.

    Kai lapkričio 11-oji sutampa su penktadieniu, viešojoje erdvėje dažnai padaugėja klausimų apie dispensas ir mėsos valgymo taisykles. Tačiau 2026 metais tokios dilemos nekils, nes šventė bus savaitės viduryje.

    Taigi tą dieną tikintieji gali laisvai rinktis, kaip minėti šventę: dalyvauti Mišiose už Tėvynę ar laiką skirti šeimai ir tradicinėms vaišėms. Nei pareiga eiti į Mišias, nei su mityba susiję apribojimai tąkart nebus aktualūs.

  • Krokuva gedi po šaudynių: kard. Grzegorzas Ryś aukojo mišias už žuvusiuosius

    Krokuvoje po šaudynių surengtos gedulingos pamaldos: Krokuvos metropolitas kardinolas Grzegorzas Ryś aukojo mišias už žuvusiuosius ir nukentėjusiuosius.

    Kaip skelbia lenkų žiniasklaida, pamaldos pradėtos 16 valandą ir vyko Šv. Onos universiteto kolegijinėje bažnyčioje.

    Dvasininkas pabrėžė bendrystės svarbą tragedijos akivaizdoje, sakydamas, kad tokiais momentais žmonės nori, jiems reikia ir jie turi būti kartu.

    Mišios buvo skirtos tiek žuvusiųjų atminimui, tiek nukentėjusiųjų palaikymui po sukrėtusio įvykio, palietusio miestą.

    Malda už žuvusiuosius ir sužeistuosius

    Pamaldų metu buvo meldžiamasi už tuos, kurie per šaudynes neteko gyvybės, taip pat už sužeistuosius ir visus, kuriuos palietė ši tragedija.

    Šv. Onos universiteto kolegijinė bažnyčia Krokuvoje tokioms progoms pasirenkama ir dėl savo reikšmės miesto bendruomenei.

  • Po šaudynių Krokuvos centre kard. Grzegorzas Ryś kviečia į specialias Mišias Šv. Marijos bažnyčioje

    Po šeštadienį, lapkričio 7 dieną, Krokuvos pagrindinėje aikštėje įvykusios tragedijos į tikinčiuosius kreipėsi Krokuvos metropolitas kardinolas Grzegorzas Ryś. Dvasininkas pranešime pabrėžė, kad mieste įvyko „baisus dalykas“, o smurtas ir neapykanta dar kartą peržengė visas ribas.

    Kardinolas ragino į tai nereaguoti abejingai ir būti kartu, nes, anot jo, kiekvienas galėjo tuo metu atsidurti aikštėje, kur kulkos pasiekė atsitiktinius žmones. Pranešime akcentuota bendrystė su nukentėjusiaisiais ir aiški pozicija prieš smurtą.

    Kreipimosi metu policija skelbė apie penkis žuvusiuosius ir keliolika sužeistųjų, tačiau vėliau tekste nurodoma, kad žuvo šeši žmonės – keturios moterys ir du vyrai. Dvasininkas kvietė melstis už žuvusiuosius, jų artimuosius, taip pat už sužeistuosius, kad šie pasveiktų.

    Pasak kardinolo, tokiais momentais svarbu ne tik gedėti, bet ir aiškiai, bendru veiksmu parodyti solidarumą, kartu išreiškiant krikščionišką nepritarimą neapykantai bei agresijai.

    Specialios Mišios sekmadienį Krokuvoje

    Reaguodamas į įvykius Krokuvos centre, kardinolas Grzegorzas Ryś pakvietė žmones į specialias šv. Mišias. Jos numatytos sekmadienį, lapkričio 8 dieną, Šv. Marijos bažnyčioje, esančioje pagrindinėje aikštėje.

    Skelbta, kad Mišios prasidės 16.00 valandą. Į jas kviečiami visi norintys bendrai parodyti artumą nukentėjusiesiems ir kartu melstis.

    Dvasininkas pabrėžė, kad bendras susibūrimas yra būdas būti su tais, kuriuos tragedija palietė tiesiogiai, ir tuo pačiu aiškiai pasakyti „ne“ smurtui viešoje erdvėje.

  • Popiežius Leonas XIV Paryžiuje sutraukė minias: į mišias laukiama net 600 000 žmonių

    Popiežius Leonas XIV Paryžiuje sutraukė minias: į mišias laukiama net 600 000 žmonių

    Minia Paryžiuje ir rekordiniai skaičiai

    Popiežiaus Leono XIV vizitas Prancūzijoje jau pirmąją dieną sutraukė įspūdingas minias. Vatikanas skelbė, kad penktadienį apie 300 000 žmonių sveikino pontifiką, kai jis popiežiamobiliu važiavo Paryžiaus gatvėmis.

    Vėliau tą pačią dieną dar apie 80 000 jaunų žmonių dalyvavo vigilijoje „Stade de France“ stadione Sen Deni mieste. Tokie skaičiai rodo išaugusį viešų religinių renginių mastą ir jų svarbą Prancūzijos katalikų bendruomenei.

    Mišios Santarvės aikštėje

    Šeštadienį pagrindiniu vizito akcentu taps didžiulės lauko mišios Paryžiaus Santarvės aikštėje. Organizatoriai tikisi, kad į pamaldas susirinks beveik 600 000 tikinčiųjų, o mišios turėtų prasidėti 15 valandą vietos laiku.

    Tokių masinių renginių logistika paprastai apima sustiprintas saugumo priemones, medicinos punktus ir srautų valdymą, kad būtų išvengta spūsčių. Paryžiuje dėl didelio žmonių skaičiaus įprastai ribojamas eismas ir koreguojamas viešojo transporto darbas, kad tikintieji galėtų saugiai pasiekti renginio vietą.

    „Labai džiaugiuosi būdama čia ir galėdama dalintis šia bendra energija. Mums, maronitams, dabartinės situacijos fone tai ypač svarbu, intensyviai melsimės už Artimuosius Rytus“, – sakė paryžietė Karine.

    Susitikimai su migrantais ir kelionė į Lurdą

    Šeštadienio rytą popiežius Leonas XIV apsilankė vyskupijos asociacijoje „Maison Bakhita“, kuri priima migrantus. Pranešta, kad su pontifiku susitiko įvairių tikėjimų žmonės, įskaitant krikščionis ir musulmonus.

    Vėliau jis lankėsi Paryžiaus katalikiškajame institute, kur aptarė Prancūzijoje pastebimą augantį krikšto sakramentą priimančių žmonių skaičių. Pastaraisiais metais Prancūzijos vyskupijos yra skelbusios apie didėjantį suaugusiųjų krikštų skaičių, ypač per Velykas, o tai siejama ir su jaunimo religinio tapatumo paieškomis.

    Dienos pabaigoje pontifikas turėtų vykti į Lurdą, kur vizitą pradės malda kartu su tikinčiaisiais. Lurdas laikomas viena svarbiausių katalikų piligrimystės vietų Europoje, todėl popiežiaus apsilankymas čia tradiciškai sutraukia dideles piligrimų grupes iš įvairių šalių.