Rugpjūtį miškuose pasirodančios jaunų pūpėdžių bangos grybautojams tampa trumpu, bet labai laukiamu sezono epizodu. Šie grybai vertinami dėl švelnaus skonio ir tvirtos, minkštos tekstūros, todėl dažnai kepami keptuvėje ar ruošiami su traškia paniruote.
Vis dėlto pūpėdės nėra klasikiniai kepurėti grybai, todėl dalis žmonių jas praeina nepastebėję arba, dar blogiau, renka neįsitikinę, ką rado. Specialistai primena paprastą taisyklę: valgyti tinka tik jauni vaisiakūniai, kurių vidus perpjovus yra visiškai baltas, vientisas ir tvirtas.
Kaip atpažinti tinkamas?
Prieš dėdami į krepšį pūpėdę perpjaukite išilgai. Jei viduje matote gelsvą, alyvuogių, rudą atspalvį, purią ar dulkėjančią masę, toks grybas jau peraugęs ir maistui netinka.
Ypatingas dėmesys svarbus todėl, kad pradedantieji kartais supainioja baltus, apvalius vaisiakūnius su pavojingais grybais ankstyvoje stadijoje. Jei perpjovus matosi užuomazgos, primenančios kepurėlę ar lakštelius, tokio radinio nevalgykite ir nerinkite.
Su kuo dar painiojamos pūpėdės
Dažniausiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse valgoma laikoma paprastoji pūpėdė, auganti miškuose, pamiškėse, aikštelėse ir pakelėse. Į virtuvę patenka ir kitos giminingos rūšys, tačiau visoms galioja ta pati vidinės spalvos taisyklė.
Pūpėdės gali būti supainiojamos ir su nuodingais grybais, pavyzdžiui, kietesnę odelę turinčiais žemės grybais, kurių vidus greitai tamsėja ir tampa marmurinis. Jei kyla bent menkiausia abejonė dėl rūšies, saugiausia radinį palikti miške arba pasitarti su grybų specialistu.
Kaip skaniausiai paruošti
Pūpėdes verta kepti trumpai, gerai įkaitintuose riebaluose, kad išorė apskrustų, o vidus liktų sultingas. Dažnas pasirinkimas yra paprasta paniruotė, kuri suteikia traškumo ir paverčia grybus greita sezonine vakariene.
Prie jų tinka jaunos bulvės, lengvos salotos ar riekė šviežios duonos. Jei nenorite paniruotės, galima apsiriboti miltais ir trumpai apkepti svieste, tačiau svarbiausia sąlyga išlieka ta pati: naudokite tik jaunus, visiškai baltu vidumi grybus.