Miškininko diena šiemet Lietuvoje virto viso mėnesio trukmės renginių ciklu, kuris pritraukė daugiau nei 4 500 žmonių. Valstybinių miškų urėdija pakvietė į per 30 nemokamų veiklų nuo pažintinių žygių iki edukacijų šeimoms įvairiuose šalies regionuose.
Šių metų šūkis „Nepraeik pro šalį“ ragino mišką pamatyti plačiau nei pasivaikščiojimo vietą. Renginiuose daug dėmesio skirta miškų atkūrimui, buveinių apsaugai, infrastruktūros priežiūrai ir priešgaisrinei apsaugai, kuri pastaraisiais metais išlieka itin aktuali dėl dažnesnių sausrų.
Nuo elnių baubimo iki istorijos
Viena ryškiausių rudens patirčių tapo elnių baubimo klausymosi vakarai, vykę Anykščių, Biržų, Jurbarko, Mažeikių, Ukmergės, Raseinių, Šilutės ir Panevėžio apylinkėse. Panevėžio krašte šis vakaras sutraukė apie 150 dalyvių, o Kuršėnų pusėje lankytojai stebėjo ir į šiltuosius kraštus besiruošiančias gerves.
Miškininkų vedami pėsčiųjų žygiai driekėsi nuo pajūrio pušynų iki Punios šilo bei kitų pažintinių takų, kur dalyviai sužinojo apie kraštovaizdžio formavimą ir miško priežiūros darbus. Švenčionėlių apylinkėse žygis papildytas istoriniu kontekstu, pristatant Adutiškio miške išlikusius Pirmojo pasaulinio karo fortifikacijos objektus.
Dalis veiklų priminė, kad miškas Lietuvoje dažnai yra ir atminties erdvė. Žygiuose aptartos laisvės kovų vietos, partizaninio pasipriešinimo istorija, o kai kur dalyviai įveikė net didesnius atstumus, nei planuota, pavyzdžiui, pajūryje nuo numatytų 8 iki 10 kilometrų.
Dėmesys biologinei įvairovei
Renginiuose akcentuota biologinė įvairovė ir miškų atsparumas, kuris tampa vis svarbesnis klimato kaitos kontekste. Telšių krašte pristatytas „Žvėrinčius“ su atnaujintu pažintiniu taku ir stovyklaviete, o Rokiškyje vyko kūrybinės dirbtuvės „Gamtos kūrėjai“, kur dalyviai iš miške rastų medžiagų kūrė simbolinius talismanus.
Varėnos apylinkėse daug dėmesio skirta Dzūkijos žemyninių kopų buveinėms ir jų išsaugojimui, pabrėžiant, kad atviros smėlio buveinės kai kurioms rūšims yra kritiškai svarbios. Tauragės krašte lankytojai su specialistais aptarė sengirių vertę ir praktinius sprendimus, kaip derinti miškų naudojimą su gamtos apsauga.
Vienu gausiausių renginių tapo Pašilių stumbryne surengtos stumbriukų vardynos, į kurias susirinko daugiau nei 220 žmonių. Šiemet birželį gimusiems stumbriukams vaikai išrinko vardus Gimė ir Gizmo, o lankytojai turėjo progą iš arti pamatyti bandą ir sužinoti daugiau apie šios rūšies apsaugą.
Kur žmonės sužinojo daugiausia
Edukacinėse programose lankytojai ne tik klausė pasakojimų, bet ir praktiškai susipažino su miškininkų darbu. Druskininkuose miško muziejuje „Girios aidas“ vyko užsiėmimai vaikams ir suaugusiesiems, o Kazlų Rūdos miško muziejuje edukacijos derintos su pasivaikščiojimu miško taku.
Nemenčinėje pristatyta miško gaisrų stebėsena, gesinimo darbai ir naudojama technika, o Dubravos bei Panevėžio medelynuose lankytojai sužinojo, kaip auginami sodmenys, ruošiamos sėklos ir kokį kelią turi nueiti sėkla iki naujo miško. Šalčininkų krašte surengtas orientavimosi žygis Petešos miške, kuriame žinios tikrintos užduotimis.
Didžiausia šventė įvyko Neringoje, festivalio „Sveika, Neringa!“ metu. Juodkrantėje dalyviai leidosi į žygius, išbandė miško terapijos užsiėmimus, apžiūrėjo parodą „Gamtos vertybės miškininko akimis“, o „Miško akademijoje“ mokėsi atpažinti sėklas, pėdsakus ir plunksnas bei sužinojo, kaip nustatomas medžių amžius.
Organizatoriai skaičiuoja, kad vien Neringoje apsilankė apie 3 500 žmonių, o visoje šalyje Miškininko dienos veiklos dar kartą priminė, jog miškas yra ir ekosistema, ir poilsio erdvė, ir visuomenei svarbus saugumo bei atsparumo išteklius. Pasak miškininkų, tokie susitikimai padeda geriau suprasti, kodėl miškų priežiūra apima ne tik medžių auginimą, bet ir rūšių apsaugą, prevenciją bei atsakingą lankymąsi.
