CP v2

Tag: Miško gaisrai

  • Kelyje pamate apverstą kūgį? Nejudinkite – jis gali būti gyvybiškai svarbus gelbėtojams

    Kelyje pamate apverstą kūgį? Nejudinkite – jis gali būti gyvybiškai svarbus gelbėtojams

    Kelyje ar sankryžoje pastebėtas ant šono gulintis kelio kūgis ne visada reiškia, kad jis tiesiog paliktas po darbų ar kažkieno numestas. Kai kuriais atvejais tai gali būti tyčinis ženklas, skirtas padėti operatyvinėms tarnyboms greičiau rasti teisingą kryptį.

    Toks sprendimas ypač praverčia vietovėse, kur prastesnis kelių ženklinimas, daug miško keliukų ar mažai orientyrų. Gelbėtojai tuomet gali palikti apverstą kūgį kaip aiškią, visiems suprantamą nuorodą kitiems ekipažams.

    Kaip tai veikia?

    Praktika paprasta: pirmoji į įvykio vietą vykstanti ar jau atvykusi komanda gali pažymėti posūkį ar išsišakojimą taip, kad kitos atvykstančios pajėgos nepasuktų ne ten. Dažniausiai kūgis paguldomas taip, kad jo smailesnė dalis rodytų reikiamą kryptį.

    Toks ženklinimas gali būti ypač svarbus, kai į vietą turi atvykti keli automobiliai, pavyzdžiui, gesinant miško gaisrą ar vykstant į sunkiai pasiekiamą sodybą. Kiekviena minutė tokiose situacijose gali lemti, ar gaisras išplis, ar nukentėjusiam žmogui bus suteikta pagalba laiku.

    Kodėl nepakanka navigacijos?

    Nors šiandien daug kas pasikliauja navigacija, atokesnėse vietovėse ji ne visada patikima. Žemėlapiuose gali būti netikslumų, ryšys gali dingti, o kai kurie miško ar lauko keliai apskritai gali būti neteisingai sužymėti arba sezoniniai.

    Be to, technika gali sugesti, išsikrauti, o stresinėse situacijose paprasčiausia vizuali nuoroda kartais veikia greičiau nei paieška ekrane. Dėl to analoginiai sprendimai iki šiol išlieka svarbūs ir praktikoje naudojami.

    Ką turėtų daryti vairuotojai?

    Jei matote apverstą kūgį, jo nekelkite, neperstatykite ir juo labiau neišsivežkite. Net jei atrodo, kad jis paliktas be priežasties, jis gali būti susijęs su vykstančiais ar netrukus prasidėsiančiais gelbėjimo darbais.

    Tokiose situacijose saugiausia kūgį palikti vietoje ir vairuoti atidžiau, nes netoliese gali dirbti tarnybos arba būti kliūčių kelyje. Jei kūgis kelia tiesioginį pavojų eismui, apie tai verta pranešti bendruoju pagalbos numeriu 112, nurodant tikslią vietą.

    Apverstų kūgių neliečiamumo svarbą periodiškai primena ir kitų šalių tarnybos, įspėdamos, kad smalsumas ar noras „sutvarkyti“ kelią gali netyčia sutrukdyti gelbėtojams. Paprastas daiktas gali būti reikšmingas signalas, nuo kurio priklauso greitesnis atvykimas į nelaimės vietą.

  • Černobylio rezervate per gaisrą išgelbėtas į tinklą įsipainiojęs briedžiukas: mama buvo šalia

    Černobylio radiaciniame-ekologiniame biosferos rezervate gelbėtojai išlaisvino jauną briedžiuką, įsipainiojusį į vadinamąjį antidroninį tinklą. Incidentas įvyko tuo metu, kai atskirties zonoje kelias dienas buvo gesinamas didelis miško gaisras, o gyvūnas pats ištrūkti nebegalėjo.

    Rezervato vadovas Denisas Nesterovas teigė, kad briedžiukas buvo išsigandęs ir nusilpęs, tačiau šalia visą laiką laikėsi jo mama. Pasak jo, patelė nepasitraukė ir laukė, kol atvyks pagalba.

    „Mažylis buvo įsipainiojęs į antidroninį tinklą ir pats ištrūkti nebegalėjo. Šalia visą laiką stovėjo mama ir jo nepaliko“, – sakė Denisas Nesterovas.

    Gelbėtojai, dirbę gaisro gesinimo teritorijoje, atsargiai perkirpo ir nuėmė tinklą, kad nepadarytų papildomų sužalojimų. Išvaduotas briedžiukas, pasak liudininkų, iškart nubėgo prie mamos.

    Rezervatas taip pat pranešė apie dar vieną iš gaisro zonos išgabentą jauniklį, kurį aptiko organizacijos „Clean Futures Fund“ atstovai ir perdavė specialistams. Gyvūnui fiksuoti sužalojimai, išsekimo požymiai ir erkių pažeidimai, todėl nuspręsta jį perkelti į safari parką Medvino stebėjimui ir reabilitacijai.

    Didelis miško gaisras netoli Černobylio kilo gegužės pradžioje, o jo gesinimą apsunkino sausos oro sąlygos ir vėjas. Tokiose situacijose laukinei faunai pavojų kelia ne tik ugnis ir dūmai, bet ir žmogaus palikti ar karo sąlygomis įrengti barjerai, kurie gyvūnams tampa spąstais.

  • Černobylio zonoje per miško gaisrą išgelbėtas į Raudonąją knygą įrašytas briedžiukas

    Černobylio atskirties zonoje, gesinant didelį miško gaisrą, ugniagesiai aptiko ir išgelbėjo jauną briedį, įtrauktą į Ukrainos Raudonąją knygą. Gyvūnas buvo rastas išdegusioje teritorijoje, nusilpęs ir išsigandęs, tikėtina, gaisro metu praradęs motiną.

    Gelbėtojai briedžiuką pagirdė vandeniu, laikinai pasirūpino jo saugumu ir, pasitarę su miškininkais, zoologais bei veterinarais, rengiasi perduoti jį specialistams. Tarnybos teigimu, gyvūno būklė bus stebima, o sprendimai dėl reabilitacijos ir grąžinimo į gamtą bus priimami pagal veterinarų rekomendacijas.

    Miško gaisrai atskirties zonoje kasmet kelia išskirtinių iššūkių, nes teritorijoje yra radioaktyviomis medžiagomis užterštų dirvožemio plotų. Ekspertai pabrėžia, kad intensyvus degimas gali pakelti į orą dūmus ir pelenus su radioaktyviomis dalelėmis, todėl itin svarbus nuolatinis radiacinio fono stebėjimas.

    Ukrainos tarnybos informuoja, kad radiacinė situacija šiaurinėje Kyjivo srities dalyje išlieka stabili, tačiau gaisrų metu ji vertinama nuolat. Tokiais atvejais papildomai stebimi oro užterštumo rodikliai, vėjo kryptis ir dūmų sklaida, kad būtų galima laiku įspėti gyventojus, jei kiltų rizika.

    Gelbėtojai regione dirba sustiprintu režimu, lokalizuoja likusius židinius ir stengiasi užkirsti kelią ugnies plitimui. Gesinimo darbus sudėtingina sausa ir vėjuota oro situacija, dėl kurios ugnis gali greitai persimesti į naujus plotus.

    Papildoma problema atskirties zonoje išlieka minų ir nesprogusių sprogmenų grėsmė atskirose teritorijose. Dėl to dalyje plotų technikos judėjimas ir tiesioginis priėjimas prie ugnies židinių gali būti ribojamas, o gesinimo taktika parenkama atsargiau.

    Po didelių gaisrų laukiniai gyvūnai dažnai nukenčia ne tik nuo liepsnų, bet ir nuo dūmų, dehidratacijos bei buveinių praradimo. Jauni gyvūnai, ypač likę be patelių, tampa pažeidžiami ir dažniau patenka į žmonių akiratį.

    Specialistai primena, kad radus nusilpusį laukinį gyvūną svarbiausia nesistengti jo globoti savarankiškai. Tinkamiausia išeitis yra kuo greičiau pranešti atsakingoms tarnyboms ar veterinarijos specialistams, nes net ir geranoriška pagalba be žinių gali pakenkti gyvūno sveikatai ir jo galimybėms grįžti į natūralią aplinką.