CP v2

Tag: Miškų kirtimai

  • Visagine pradedami miško kirtimai: savivaldybė paaiškino, kas bus pjaunama ir kodėl

    Visagine pradedami miško kirtimai: savivaldybė paaiškino, kas bus pjaunama ir kodėl

    Visagino savivaldybės administracija pranešė, kad valstybinės reikšmės miške bus vykdomi atrankiniai sanitariniai kirtimai. Darbai numatyti 295 kvartalo 8 sklype, kur jų apimtis sieks 1,2 hektaro.

    Pasak savivaldybės, planuojama šalinti pažeistus ir pavojingus medžius, kurie kelia riziką aplinkiniams ir gali bloginti miško būklę. Tuo pačiu akcentuojama, kad sveikos pušys ir beržai bus paliekami, iš jų formuojant likusį medyną.

    Kodėl pasirenkami sanitariniai kirtimai?

    Atrankiniai sanitariniai kirtimai IIB miškų grupės medynuose dažniausiai taikomi tuomet, kai reikia greitai pašalinti ligų, kenkėjų ar stichijų pažeistus medžius. Tokia praktika naudojama siekiant sumažinti riziką, kad pažeidimai išplis, o miškas praras rekreacinę ir kraštovaizdinę vertę.

    Miškų tvarkyme sanitariniai kirtimai taip pat siejami su saugumu, ypač ten, kur miško takais vaikšto gyventojai ir poilsiautojai. Vėjo išlaužyti, įtrūkę ar pradėję džiūti medžiai gali tapti pavojingi, todėl atrankinis šalinimas leidžia išlaikyti teritoriją tvarkingą ir mažinti nelaimingų atsitikimų tikimybę.

    Kaip bus organizuojami darbai?

    Savivaldybė nurodo, kad nupjauti medžiai bus supjaustomi į medienos sortimentus, o kirtimo atliekos, tokios kaip viršūnės ir šakos, bus ištraukiamos ir sandėliuojamos. Sandėliavimo vieta numatyta Pramonės gatvėje 29.

    Darbai pagal sutartį bus vykdomi nuo 2026 metų rugsėjo 7 dienos iki spalio 31 dienos. Rangovu įvardijama bendrovė „Arbora LT“.

    Kokiu pagrindu leidžiama kirsti?

    Pranešime teigiama, kad kirtimai vykdomi vadovaujantis Aplinkos ministerijos patvirtintomis miško kirtimų apimtimis ir Valstybinės miškų tarnybos nustatyta tvarka. Leidimas kirsti mišką išduotas 2026 metų rugpjūčio 3 dieną, numeris 22602854.

    Savivaldybė pabrėžia, kad tikslas yra išsaugoti ir formuoti rekreacinę miško aplinką bei auginti atsparesnį medyną, kuris būtų mažiau pažeidžiamas vėjų, ligų ir miško kenkėjų. Gyventojų prašoma supratingumo dėl galimų laikino miško lankymo ribojimų ir nepatogumų darbų metu.

  • Australijos miške prieš 40 metų iškirsta iki 70 proc. medžių: sugrįžę mokslininkai nustebo

    Australijos Viktorijos valstijoje dar 1980-aisiais pradėtas ilgalaikis miškininkystės eksperimentas po kelių dešimtmečių pateikė netikėtą rezultatą. Mokslininkai, sugrįžę į vietoves, kuriose buvo pašalinta apie 50–70 proc. medžių, fiksavo itin spartų likusių medžių augimą ir pasikeitusį anglies kaupimo vaizdą.

    Tuo metu Australijos valdžia ieškojo alternatyvų plynam kirtimui, kai vienoje teritorijoje vienu metu pašalinama didžioji dalis senų medžių. Toks metodas kartais taikomas dėl ligų ar miško atnaujinimo, tačiau jis gali smarkiai sumažinti buveinių kiekį ir pabloginti sąlygas daliai rūšių.

    Projektuose, vykdytuose keliose Viktorijos vietovėse, buvo lyginami skirtingi miško tvarkymo scenarijai: nuo plyno kirtimo iki mažesnių plotų kirtimų ir intensyvaus retinimo. Retinimo atveju pašalinama didelė dalis medžių, paliekant perspektyviausius individus, kurie toliau formuoja miško skliautą.

    Pirmieji vertinimai 2000-aisiais rodė vienokias tendencijas, tačiau tikrasis bandymo tikslas buvo pamatyti ilgalaikį poveikį. Pakartotiniai matavimai po kelių dešimtmečių parodė, kad retintuose plotuose palikti medžiai, gavę daugiau šviesos, vandens ir maisto medžiagų, pradėjo augti gerokai sparčiau.

    Tyrėjų vertinimu, per maždaug 30 metų retintuose plotuose augantys medžiai gebėjo iš esmės kompensuoti dalies medžių pašalinimu prarastą sukauptą anglį. Kai kuriais atvejais bendra sukauptos anglies atsarga priartėjo prie nekirstų plotų, o atskiruose vertinimuose net buvo didesnė.

    Tai nereiškia, kad kirtimai savaime didina anglies kaupimą, tačiau rodo, jog miško struktūros pakeitimas gali iš esmės pakeisti augimo dinamiką. Greitesnis likusių medžių storėjimas ir lajos plėtra kartais leidžia spartinti biomasės augimą, nors galutinis rezultatas priklauso nuo rūšies, amžiaus, dirvožemio ir klimato sąlygų.

    Mokslininkai atkreipė dėmesį ir į ekologinę pusę: didesni, stambūs medžiai dažnai geriau išgyvena ekstremalius reiškinius, įskaitant miškų gaisrus, ir ilgainiui tampa svarbiomis buveinėmis. Tokie medžiai gali suteikti drevių, slėptuvių ar maitinimosi vietų rūšims, kurioms reikalinga brandi miško struktūra.

    Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad retinimas nėra universalus sprendimas, galintis pakeisti visus kitus miško tvarkymo metodus. Kiekviena teritorija turi savitą kontekstą, todėl sprendimus reikia derinti su biologinės įvairovės tikslais, gaisrų rizika, medienos poreikiu ir ilgalaikiais klimato kaitos švelninimo prioritetais.

    Ilgalaikis Viktorijos eksperimentas išryškino svarbią pamoką miškininkystei: gerai parinkti metodai ne visada reiškia paprastą pasirinkimą tarp medienos ruošos ir gamtos apsaugos. Tiksli praktika, jos intensyvumas ir vietos sąlygos gali lemti, ar pavyks suderinti ekonominius ir aplinkosauginius tikslus.