CP v2

Tag: Mistral

  • Italijos „Clastix“ pritraukė 2,9 mln. eurų: kurs europinę suverenią „Kubernetes“ infrastruktūrą

    Italijos „Clastix“ pritraukė 2,9 mln. eurų: kurs europinę suverenią „Kubernetes“ infrastruktūrą

    Investicija į europinę debesijos kryptį

    Neapolyje įsikūrusi infrastruktūros programinės įrangos bendrovė „Clastix“ pritraukė 2,9 mln. eurų pradinės stadijos investiciją. Tai pirmasis įmonės išorinis finansavimo etapas, skirtas spartinti produktų plėtrą ir augimą Europoje.

    Raundui vadovavo CDP Venture Capital, dalyvavo „Mistral“ ir „Vertis SGR“ fondas „Vertis Venture 6 Digital Sud“, iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos NextGenerationEU programos lėšomis. Tokia investuotojų sudėtis signalizuoja ambiciją kurti kritinę infrastruktūrą, mažiau priklausomą nuo didžiųjų pasaulinių debesijos tiekėjų.

    Ką daro „Clastix“ ir kodėl tai aktualu?

    „Clastix“ kuria sprendimus, kurie padeda organizacijoms efektyviau valdyti „Kubernetes“ aplinkas dideliu mastu. Įmonės tikslas yra sumažinti kasdienę operacinę naštą, kuri kyla plečiant konteinerių infrastruktūrą per daugybę komandų, sistemų ir paslaugų.

    Bendrovę 2020 metais įkūrė inžinieriai Adriano Pezzuto ir Dario Tranchitella, anksčiau dirbę su „Kubernetes“ diegimais stambiose organizacijose. Jų patirtis iš praktikos atsispindi produktuose, orientuotuose ne į demonstracijas, o į realų patikimumą ir kaštų kontrolę.

    „Didžiuojamės galėdami paremti komandą, kuri sujungia inžinerinį meistriškumą, rinkos viziją ir globalias ambicijas. Ši investicija atspindi mūsų įsipareigojimą remti strategines technologijas, kuriamos Italijoje, kurios gali stiprinti Europos technologinį suverenumą ir ilgalaikį konkurencingumą“, – sakė Alessandro Scortecci.

    Nuo atvirojo kodo iki komercinės platformos

    „Clastix“ kelias prasidėjo nuo „Capsule“ – atvirojo kodo projekto, skirto „Kubernetes“ daugianuomai (multi-tenancy) diegti natyviai ir saugiai. Vėliau komanda sukūrė „Kamaji“, leidžiantį valdymo plokštumos (control plane) komponentus vykdyti kaip podus bendroje infrastruktūroje, o ne skirti atskirus serverius kiekvienam klasteriui.

    Šias technologijas bendrovė sujungė į komercinį pasiūlymą „kMetal“, skirtą didelio masto „Kubernetes“ parkų (fleet-scale) valdymui. „Clastix“ teigia, kad sprendimas jau naudojamas įvairiose srityse, tarp jų DI laboratorijose, telekomunikacijose, debesijos paslaugose ir viešajame sektoriuje, o tarp klientų minimi „Fastweb“, „NVIDIA“ ir „Mistral“.

    „Kitas DI etapas bus nulemtas ne vien modelių, o to, kas kontroliuoja infrastruktūros sluoksnį po jais. Šis finansavimas skirtas tam sluoksniui kurti: plėsime mokslinius tyrimus ir plėtrą, kad geriau palaikytume DI masto apkrovas, ir auginsime komandą, kad galėtume įžengti į naujas rinkas“, – sakė Adriano Pezzuto.

    „Clastix“ pozicionuoja save kaip europinę alternatyvą infrastruktūrai, kuri stipriai priklausoma nuo hiperskalerių. Praktinis pažadas įmonėms yra paprastas: pasiekti hiperskaleriams būdingą „Kubernetes“ veiklos brandą, bet išlaikyti kontrolę savo aparatinės įrangos ir duomenų atžvilgiu.

    „„Clastix“ yra mūsų „Kubernetes“ infrastruktūros pagrindas: jų darbas daugianuomos ir valdomos valdymo plokštumos srityje leidžia mums efektyviai plėsti mokymo ir inferencijos klasterius tokiu mastu, kokio reikalauja pažangus DI“, – sakė Timothée Lacroix.

    Gautos lėšos bus nukreiptos produkto vystymui, klientų sėkmės komandai, sprendimų inžinerijai ir plėtrai į rinką. Įmonė taip pat planuoja toliau investuoti į „Kamaji“ atvirojo kodo variklį, kuris ir toliau turėtų likti nemokamas bei platinamas pagal „Apache 2.0“ licenciją.

  • Atviri DI modeliai sparčiai vejasi uždarus: Europa ieško suvereniteto ir savo infrastruktūros kelio

    Atviri DI modeliai sparčiai vejasi uždarus: Europa ieško suvereniteto ir savo infrastruktūros kelio

    Nauja „Mozilla“ ataskaita apie atvirąjį dirbtinį intelektą teigia, kad atvirojo kodo ir atvirų svorių DI peržengė eksperimentų stadiją ir tapo reikšminga pasaulinės ekosistemos dalimi. Postūmį suteikia sparčiai gerėjančios galimybės, mažėjančios diegimo sąnaudos ir didesnė kontrolė, kai modeliai vykdomi savo infrastruktūroje.

    2026 metų rugsėjį vertinime nagrinėjama, kaip atvirasis DI vystosi pagal gebėjimus, įsisavinimą, infrastruktūrą, investicijas, reguliavimą ir technologinį suverenitetą. Dokumente pabrėžiama, kad Europa turi ryškių pavyzdžių ir nišų, tačiau vis dar atsilieka nuo JAV ir Kinijos pagal pažangiausių modelių lygį.

    Atvirasis DI tampa parengtas darbui

    Ataskaitoje pateikiama ir europinių iniciatyvų: Lozanoje tyrėjai kartu su Raudonuoju Kryžiumi sukūrė atvirą medicininį modelį, suderintą su humanitarinėmis gairėmis. Nurodoma, kad klinikiniams bandymams ruošiama tiek vietoje, tiek Tanzanijoje, o pats sprendimas kuriamas taip, kad būtų galima jį valdyti ir prižiūrėti be priklausomybės nuo išorinių tiekėjų.

    „Jie tai pasidarė patys. Jie neprašė leidimo, to nenuomojosi – jie tai turi, gali paleisti, keisti ir išlaikyti“, – sakė „Mozilla“ technologijų vadovas Raffi Krikorian.

    Anot ataskaitos, atvirųjų modelių kūrimas išaugo į vieną sparčiausiai augančių kūrėjų ekosistemų programinės įrangos istorijoje. Kaip vienas iš signalų minimos platformos „Hugging Face“ apimtys: 2 500 000 viešų modelių, 13 000 000 naudotojų ir maždaug trečdalis „Fortune 500“ bendrovių, kurios vienaip ar kitaip įsitraukusios į šią ekosistemą.

    Kitas rodiklis siejamas su „OpenRouter“, kur nukreipiamas realus produkcinis srautas: atvirų svorių modelių dalis iki 2025 metų pabaigos esą priartėjo prie trečdalio naudojimo. Po maždaug pusmečio platforma per savaitę apdoroja apie 25 trilijonus žetonų, o didžiausia srauto dalis siejama būtent su atviru modeliu.

    Europa dalyvauja, bet lyderystė dažniau Kinijoje

    Ataskaitoje pažymima, kad pagal vertinamus stipriausius atvirus modelius lyderystė dažniausiai atitenka Kinijos kūrėjams, minimi Kimi K3, GLM-5.3 ir Qwen 3.8. Europos atstovas „Mistral“ gebėjimų skalėje įvardijamas žemiau, o pavyzdžiu pateikiamas Mistral Medium 3.5.

    Taip pat akcentuojama, kad „Mistral“ atvirumas turi komercinių apribojimų: minima modifikuota MIT licencija su pajamų išlyga. Tai iliustruoja platesnę ataskaitos mintį, jog atviri svoriai ir tikras atvirasis kodas nėra tas pats, o sąlygos gali smarkiai skirtis.

    Europos galimybė, pasak „Mozilla“, gali būti ne vien bandymas sukurti dar vieną pažangiausią bazinį modelį, o gebėjimas užtikrinti suverenią diegimo grandinę. Tai reiškia vietinę kontrolę ir nuosavybę, kai modeliai, duomenys ir infrastruktūra nėra „nuomojami“ iš dominuojančių tiekėjų.

    Kaip išskirtinis pavyzdys nurodoma Šveicarija, kur viešasis konsorciumas esą apmokė nacionalinį modelį naudodamas viešuosius superkompiuterius ir paskelbė svorius, duomenis bei mokymo kodą. Kartu pabrėžiama, kad toks pilnas atvėrimas yra retas: iš 16 „Mozilla“ analizuotų ryškesnių leidimų nė vienas nepateikė viso duomenų „recepto“, kurio reikalauja Atvirojo kodo iniciatyvos apibrėžtis.

    Suverenitetą lemia diegimas ir reguliavimas

    Ataskaita išskiria ir praktinį atotrūkį tarp naudojimo bei realaus įdiegimo: pasauliniu mastu 79 proc. apklaustų kūrėjų teigia naudojantys atvirus modelius, tačiau tik 51 proc. atvirų modelių naudotojų juos įdiegia produkcinėje aplinkoje. Uždariems modeliams šis rodiklis, „Mozilla“ duomenimis, siekia 63 proc.

    Skirtumas aiškinamas ne vien gebėjimais, o veikiau operacinių įrankių branda ir pasitikėjimu: saugumu, atitiktimi, stebėsena, patikimumu bei įmonių procesais. Dėl to Europa, pasak ataskaitos, gali turėti progą stiprėti virš modelio sluoksnio, kuriant diegimo infrastruktūrą, orkestravimą, atitikties ir saugumo sprendimus.

    Ekonominiai veiksniai taip pat gali mažinti barjerus: vis pajėgesni atviri modeliai dažniau pritaikomi veikti santykinai kuklesnėje aparatinėje įrangoje, o pažanga, kaip teigiama, vis daugiau ateina iš postmokymo etapų. Tai gali perkelti konkurenciją į duomenų parinkimą, atlygio dizainą ir sustiprinamojo mokymosi aplinkas, kur mažesnėms komandoms lengviau konkuruoti be milžiniškų skaičiavimo biudžetų.

    Didžiosios Britanijos pavyzdys ataskaitoje siejamas su suverenaus DI kryptimi: minima programa, kurios apimtis siekia apie 580 000 000 eurų. Joje remiamas „Lumen Sovereign“ kūrimas, o modelio mokymas siejamas su Bristolyje veikiančiu Isambard-AI skaičiavimo centru, dalyvaujant įvairių sektorių organizacijoms.

    Reguliavimo dalyje keliama abejonė, ar Europos Sąjungos DI akto praktikoje taikomas mokymui panaudotos skaičiavimo galios kriterijus spės paskui efektyvėjančius modelius. Pabrėžiama, kad tokios technikos kaip retinimas gali leisti pasiekti panašius rezultatus naudojant mažiau skaičiavimo resursų, todėl panašaus pajėgumo sprendimai gali patekti į skirtingas reguliavimo kategorijas.

    Galiausiai primenama, kad atvirasis kodas savaime neatleidžia nuo pareigų: įmonės, kurios reikšmingai modifikuoja ar pritaiko atvirus modelius didelės rizikos paskirtims, pavyzdžiui, atrankai į darbą, kredito vertinimui ar medicininei diagnostikai, gali tapti atsakingos už atitiktį taikomiems reikalavimams.

  • „Mistral“ pritraukė 3 mlrd. eurų: Europoje daugėja didelių sandorių, bet jaunoms startuolėms darosi sunkiau

    „Mistral“ pritraukė 3 mlrd. eurų: Europoje daugėja didelių sandorių, bet jaunoms startuolėms darosi sunkiau

    Europos technologijų investicijų rinkoje šią savaitę ryškiausiai išsiskyrė Prancūzijos dirbtinio intelekto bendrovė „Mistral“, užsitikrinusi 3 mlrd. eurų D serijos finansavimą. Rinka tuo pačiu siunčia dvejopą signalą: stambūs raundai ir įsigijimai grįžta į antraštes, tačiau ankstyvos stadijos startuoliams kapitalą pritraukti darosi vis sudėtingiau.

    Vien per kelias dienas Europoje fiksuota daugiau nei 70 technologijų finansavimo sandorių, o bendra jų vertė viršijo 3,9 mlrd. eurų. Kartu registruota ir daugiau nei penki išėjimai bei susijungimų ir įsigijimų (M&A) sandoriai, rodantys, kad investuotojai vėl aktyviau renkasi didesnio masto, aiškesnio atsiperkamumo projektus.

    Dideli raundai grįžta į centrą

    „Mistral“ pritrauktas 3 mlrd. eurų raundas laikomas vienu didžiausių Europos dirbtinio intelekto sektoriuje ir dar labiau sustiprina kryptį, kurią dažnai įvardija politikai ir verslo lyderiai: siekį kurti suverenią, Europoje vystomą DI infrastruktūrą ir produktus. Tokie raundai paprastai signalizuoja ne tik apie įmonės ambicijas, bet ir apie investuotojų norą statyti už regiono technologinę nepriklausomybę.

    Tarp didesnių finansavimo naujienų išsiskyrė ir Vokietijos „The Exploration Company“, pritraukusi apie 450 mln. JAV dolerių, tai yra maždaug 415 mln. eurų, C serijos investiciją. Toks mastas rodo, kad rizikos kapitalas Europoje išlieka pasirengęs finansuoti brangius, ilgo ciklo projektus, ypač kai kalbama apie kosmoso ir giliųjų technologijų kryptis.

    Prancūzijoje taip pat fiksuotas „Positive“ (anksčiau žinomos kaip Sarbacane) 106 mln. eurų refinansavimas, skirtas įsigijimams. Tokie sandoriai dažnai reiškia, kad įmonės renkasi augimą per konsolidaciją, o investuotojai labiau vertina prognozuojamus pinigų srautus ir galimybę greičiau didinti rinkos dalį.

    Įsigijimai ir konsolidacija stiprėja

    Šalia finansavimo raundų daugėjo ir įsigijimų. Italijos „Lexroom“ paskelbė apie pirmuosius įsigijimus, o tai atspindi platesnę tendenciją: specializuotos programinės įrangos įmonės vis dažniau perka mažesnius žaidėjus, kad greičiau išplėstų produktų portfelį ir klientų bazę.

    Didelį dėmesį pritraukė ir planuojamas sandoris, kuriame „Bending Spoons“ sutiko įsigyti inovacijų darbo aplinką „Miro“ už 1,7 mlrd. eurų. Tokie sandoriai rodo, kad po atsargesnio laikotarpio grįžta didesnio masto M&A, ypač programinės įrangos segmente, kuriame sinergijos dažniausiai realizuojamos greičiau nei kapitalui imliuose sektoriuose.

    Tuo metu tvarumo srityje pranešta, kad Prancūzijos platforma „Greenly“ įsigijo Švedijos klimato duomenų startuolį „Normative“ už 700 mln. Švedijos kronų, tai yra maždaug 61 mln. eurų. Klimato duomenų ir atskaitomybės sprendimai išlieka paklausūs, nes įmonės vis dažniau ieško būdų patikimai matuoti emisijas, valdyti tiekimo grandinių rizikas ir atitikti griežtėjančius reikalavimus.

    Kur didžiausia įtampa: ankstyvos stadijos finansavimas

    Nors antraštėse dominuoja milijardiniai raundai, tyrimai rodo, kad vienaragių gausa gali maskuoti problemą ankstyvoje grandyje. Pasak investuotojų ekosistemos ataskaitų, rinkoje ryškėja finansavimo „duobė“ pradinėse stadijose, kai idėja jau patikrinta, tačiau dar nepasiektas mastelis, kurį noriai finansuoja didieji fondai.

    Šis disbalansas svarbus ir platesnei ekonomikai: jei mažėja ankstyvos stadijos kapitalas, po kelių metų tai gali reikšti mažiau naujų sparčiai augančių įmonių, mažesnį konkurencingumą ir silpnesnį inovacijų vamzdyną. Todėl vis dažniau girdimi raginimai užtikrinti nuoseklesnes finansavimo grandis Europoje, kad regiono technologijų augimas neapsiribotų tik keliais dideliais vardais.

    Investuotojų pusėje taip pat matyti aktyvumas: pavyzdžiui, „Claret Capital Partners“ pritraukė 575 mln. eurų augimo skolos fondą, o tai rodo, kad dalis įmonių renkasi alternatyvų finansavimą vietoje akcijų dalies pardavimo. Tuo pat metu „Molten Ventures“ paskelbė apie 175 mln. svarų pirmąjį augimo fondo uždarymą, tai yra apie 203 mln. eurų, o „Clean Growth Fund II“ pritraukė 81,5 mln. svarų, arba maždaug 95 mln. eurų, antrajame uždaryme, pabrėžiant didėjantį dėmesį energetikos ir klimato sprendimams.

    Apibendrinant, Europos technologijų rinka šiuo metu juda dviem greičiais. Didieji DI, kosmoso, programinės įrangos ir tvarumo sandoriai rodo atsinaujinusį apetitą, tačiau ankstyvoms komandoms situacija išlieka įtempta, todėl 2026 metais svarbiausias klausimas gali būti ne tai, ar pinigų yra, o kam ir kokiomis sąlygomis jie pasiekiami.

  • „Mistral“ pritraukė 3 mlrd. eurų: „Samsung“ vedamas raundas stiprina suverenų DI Europoje

    „Mistral“ pritraukė 3 mlrd. eurų: „Samsung“ vedamas raundas stiprina suverenų DI Europoje

    French AI company Mistral raised €3 billion in Series D
    funding at a post-money valuation of more than €21 billion, three years after
    its launch. Samsung Electronics led the round, with the Scaleup Europe Fund,
    managed by EQT, and existing investor PSG Equity as co-leads.

    New investors Advent, funds and accounts managed by
    BlackRock and the Grand Duchy of Luxembourg also joined the round. Existing
    investors a16z, ASML, Belfius, BNP Paribas CIB, Bpifrance, Carmignac, DST
    Global, Eurazeo, General Catalyst, Headline, Hillspire, Index Ventures, Korelya
    Capital, Lightspeed, NVIDIA, Phoenix Court’s Solar fund and Salesforce Ventures
    also participated.

    Founded in 2023, Mistral develops AI models, infrastructure
    and products for businesses and public-sector organisations. Its approach
    combines open-weight models with the infrastructure and computing capacity used
    to run them, alongside products for deploying the technology in production
    environments.

    The company is positioning its technology around growing
    demand from organisations seeking greater control over how AI systems are
    deployed, including where data is stored, how models are customised and which
    infrastructure is used.

    Its platform is designed to allow customers to operate AI
    systems without relying on a single technology provider and to keep sensitive
    data and workflows within their own environments.

    Mistral currently operates across 20 countries and says it
    supports more than 125 enterprises with their AI deployments, including Airbus,
    ASML and HSBC.

    The Series D follows Mistral’s Series C, which was led by
    Dutch semiconductor equipment manufacturer ASML. With Samsung Electronics
    leading the latest round, the company has now secured successive investments
    led by two major technology and industrial groups.

    The new funding will be used to expand Mistral’s AI research
    and computing capacity, develop its infrastructure and products, and support
    further commercial and international expansion.

  • „Mistral“ pritraukė 3 mlrd. eurų: DI startuolio vertė perkopė 21 mlrd. eurų ribą

    Paryžiuje įsikūrusi DI bendrovė „Mistral“ užbaigė D serijos investicijų etapą ir pritraukė 3 mlrd. eurų. Po sandorio įmonės vertė viršijo 21 mlrd. eurų, o tai laikoma vienu didžiausių Europos technologijų sektoriaus finansavimo etapų.

    Investicijoms vadovavo „Samsung Electronics“, prie jų kaip bendravaldžiai prisidėjo „Scaleup Europe Fund“ (valdomas EQT) ir esamas investuotojas PSG Equity. Prie naujų dalyvių taip pat minimi „BlackRock“ valdomi fondai ir sąskaitos, investicijų bendrovė Advent bei Liuksemburgo Didžioji Hercogystė.

    Atvira architektūra ir suverenumas

    „Mistral“ save pozicionuoja kaip atvirų svorių modelių kūrėją, siekiantį suteikti organizacijoms daugiau kontrolės diegiant generatyvinį DI. Praktikoje tai reiškia galimybę pritaikyti modelius, valdyti jų diegimą ir mažinti priklausomybę nuo uždarų tiekėjų ekosistemų.

    Įmonė pabrėžia vadinamąjį suverenaus DI sluoksnį, kuriame akcentuojamas duomenų laikymas organizacijos ribose, modelių pritaikomumas, privati ir nuspėjama skaičiavimo infrastruktūra bei audituojamos gamybinės sistemos. Tokia kryptis vis dažniau minima ir Europoje, kur jautrių duomenų valdymas bei atskaitomybė tampa esminiais reikalavimais.

    „Kas kontroliuoja intelektą ir kas gali jį pritaikyti savo poreikiams, tampa ne mažiau svarbu nei jo galia. Todėl nuo pirmos dienos kūrėme „Mistral“ ant atvirų svorių modelių, o vėliau plėtėmės į infrastruktūrą, produktus ir diegimą“, – sakė „Mistral“ bendraįkūrėjas ir vadovas Arthur Mensch.

    Kur bus skiriami pinigai?

    „Mistral“ teigimu, naujos lėšos bus nukreiptos į pažangius tyrimus, didesnės apimties skaičiavimo pajėgumus ir infrastruktūros plėtrą, reikalingą galingesnių modelių mokymui. Kartu planuojama spartinti komercinę plėtrą ir tarptautinį augimą, nes konkurencija dėl įmonių klientų DI rinkoje aštrėja.

    Bendrovė buvo įkurta 2023 metais, ją įkūrė Arthur Mensch, Guillaume Lample ir Timothée Lacroix. Įmonė nurodo veikianti 20 šalių ir turinti daugiau nei 125 įmonių klientus, tarp kurių minimi „Airbus“, ASML ir HSBC.

    D serijos etapas įvyko po ankstesnių reikšmingų finansavimo žingsnių: 2025 metais „Mistral“ buvo paskelbusi apie 1,7 mlrd. eurų C serijos investicijas, o 2026 metais – apie 722 mln. eurų skolos finansavimą, skirtą didelio masto duomenų centro projektui netoli Paryžiaus. Bendrovė taip pat įvardija platų investuotojų ratą, tarp jų – „a16z“, „General Catalyst“, „Index Ventures“, „Nvidia“ ir „Salesforce Ventures“.

    Rinkos kontekste toks finansavimo mastas rodo, kad investuotojai vis aktyviau vertina ne tik modelių kokybę, bet ir gebėjimą pasiūlyti pilną diegimo grandinę: nuo infrastruktūros iki produktų, kurie atitinka reguliavimo, saugumo ir audito reikalavimus. Europoje tai ypač aktualu sektoriams, kuriuose svarbūs duomenų suverenitetas ir atsekamumas.

  • JAV ribojimai „Anthropic“ modeliams priminė EU DI priklausomybę: ar Europa spės sukurti alternatyvą?

    JAV ribojimai „Anthropic“ modeliams priminė EU DI priklausomybę: ar Europa spės sukurti alternatyvą?

    Jungtinių Valstijų sprendimas apriboti užsieniečių prieigą prie naujausių bendrovės „Anthropic“ dirbtinio intelekto modelių Europoje sukėlė naują nerimą dėl technologinės priklausomybės nuo JAV. Situacija parodė, kad net kritiškai svarbios paslaugos gali būti „išjungtos“ politiniu sprendimu, o laiko mažinti riziką lieka vis mažiau.

    JAV Prekybos departamentui nurodžius riboti prieigą ne JAV piliečiams, „Anthropic“ pranešė laikinai sustabdžiusi naujausių modelių pasiekiamumą plačiau, kad užtikrintų atitiktį reikalavimams. Tai tapo precedentu, kai Europa praktiškai pajuto, kaip geopolitiniai sprendimai gali akimirksniu paveikti kasdienę prieigą prie pažangiausių DI pajėgumų.

    Technologinis saugumas tapo politiniu klausimu

    Europos Komisijos atstovai šį atvejį įvardijo kaip papildomą argumentą, kodėl Europai būtina technologinė suverenitetas. Pastaraisiais metais ES vis garsiau kalba apie priklausomybės mažinimą ne tik DI srityje, bet ir debesijos, lustų bei kritinės skaitmeninės infrastruktūros grandinėse.

    Europos politikai pabrėžia, kad problema nėra vien patogumas ar kaina. Kai pagrindinės DI priemonės priklauso nuo už ES ribų priimamų sprendimų, kyla rizika verslui, viešajam sektoriui ir mokslui, ypač jei DI įrankiai tampa būtini produktyvumui, kibernetiniam saugumui ar duomenų analizei.

    „Europa negali kurti savo technologijų pagrindo ant prieigos, kuri gali būti išjungta per naktį užsienio vyriausybės sprendimu“, – sakė Suomijos europarlamentarė Aura Salla.

    Europa ieško savo DI „čempionų“

    Diskusijose vis dažniau minimas Prancūzijoje įsikūręs „Mistral“, laikomas vienu rimčiausių europinių kandidatų kurti pažangius modelius. Rinkoje vertinimai ir finansavimo planai rodo, kad investuotojai mato potencialą, tačiau ES mastu išlieka klausimas, ar kapitalo, talentų ir infrastruktūros pakaks varžytis su JAV ir Kinijos ekosistemomis.

    Kita opi vieta yra skaičiavimo galia. Pažangiausiems DI modeliams apmokyti reikia milžiniškų duomenų centrų, specializuotų lustų ir patikimos energijos pasiūlos, todėl dalis politikų siūlo spartinti ES didelio našumo skaičiavimo projektus ir kurtis didelius DI skaičiavimo centrus.

    Ką tai reiškia verslui ir institucijoms

    Įmonėms šis atvejis yra priminimas peržiūrėti rizikų valdymą: nuo tiekėjų diversifikavimo iki atsarginių sprendimų, kai kritinės funkcijos priklauso nuo vieno modelio ar vienos platformos. Viešajam sektoriui tai kelia klausimą, kaip užtikrinti paslaugų tęstinumą, kai DI pradedamas naudoti dokumentų apdorojimui, klientų aptarnavimui ar analitikai.

    Artimiausiu metu ES diskusijos dėl technologinės suvereniteto, DI infrastruktūros ir paramos europiniams sprendimams turėtų tik stiprėti. Šis JAV sprendimas tapo aiškiu signalu, kad DI priklausomybė nėra abstrakti sąvoka, o reali strateginė rizika, kurią galima pajusti per vieną naktį.

  • Europa sunerimo dėl DI suverenumo: „Anthropic“ stabdo „Fable 5“ ir „Mythos 5“ prieigą užsieniečiams

    Europa sunerimo dėl DI suverenumo: „Anthropic“ stabdo „Fable 5“ ir „Mythos 5“ prieigą užsieniečiams

    JAV dirbtinio intelekto bendrovė „Anthropic“ pranešė sustabdžiusi prieigą prie savo pažangiausių DI modelių „Fable 5“ ir „Mythos 5“ užsienio piliečiams. Sprendimas priimtas gavus JAV valdžios nurodymą, motyvuojant nacionalinio saugumo rizikomis.

    Pasak įmonės, reikalavimas reiškia staigų paslaugų išjungimą visiems klientams, kurie patenka į apribojimų taikymo apimtį. „Anthropic“ teigimu, taip siekiama užtikrinti atitiktį gautam nurodymui ir išvengti galimų pažeidimų.

    Europos politikai šį žingsnį įvardijo kaip signalą, kad priklausomybė nuo neeuropietiškų DI sprendimų gali tapti strategine silpnybe. Reakcijose kartojama mintis, kad DI infrastruktūra jau prilygsta kritinėms sistemoms, todėl jos kontrolė darosi tiesiogiai susijusi su valstybių saugumu ir ekonominiu atsparumu.

    Kas sukėlė sprendimą?

    Viešai skelbiama, kad JAV valdžia išreiškė susirūpinimą dėl galimų būdų apeiti modelių saugiklius, vadinamojo „jailbreak“ rizikos. Tokie scenarijai, kai DI sistema priverčiama generuoti draudžiamą turinį ar vykdyti pavojingas užklausas, pastaraisiais metais tapo viena jautriausių temų didžiųjų modelių kūrėjams ir reguliuotojams.

    Apribojimai DI paslaugoms paprastai grindžiami eksportui ir prieigai taikomomis nacionalinio saugumo taisyklėmis, kurios vis dažniau apima ne tik fizines prekes, bet ir programinę įrangą, debesų kompiuteriją bei pažangius modelius. Tai ypač aktualu, kai DI pritaikymas gali turėti dvejopą paskirtį, pavyzdžiui, gynyboje, žvalgyboje ar kibernetinio saugumo srityse.

    Europos politikų signalai

    Prancūzijos politinėje erdvėje sprendimas sutiktas raginimais spartinti vietinių technologijų plėtrą ir investicijas į skaičiavimo resursus. Akcentuojama, kad Europa turi atskirų stiprių žaidėjų, tačiau jiems reikia daugiau kapitalo, energijos infrastruktūros ir aiškesnės valstybės paramos, kad jie galėtų konkuruoti globaliai.

    Jungtinėje Karalystėje kai kurie parlamentarai sprendimą apibūdino kaip pamoką, kaip greitai užsienio vyriausybės sprendimu gali būti nutrauktos mokslinių tyrimų, verslo bandymų ar net sveikatos sistemos pilotinių projektų grandys. Pasak jų, tai nėra vien technologijų naujiena, nes DI tampa bazine kitų sektorių produktyvumo ir konkurencingumo sąlyga.

    Nyderlanduose ir Prancūzijoje pasigirdo ir griežtesnių teiginių, kad DI jau tiesiogiai susijęs su nacionaliniu suverenumu. Politikai ragina paspartinti nuosavų modelių kūrimą, kad strateginiai sprendimai nebūtų priklausomi nuo už Atlanto priimamų ribojimų.

    Ką tai reiškia Europai?

    Ši situacija atgaivino diskusiją apie vadinamąjį DI suverenumą, kai valstybės ar regionai siekia turėti savus modelius, duomenų centrus ir debesų paslaugas. Praktikoje tai apima ne tik modelių mokymą, bet ir stabilų prieigos užtikrinimą verslui, universitetams bei viešajam sektoriui.

    Europos Komisija pastaraisiais metais stiprina reguliavimo ir investicijų kryptį, o DI taisyklės ES lygiu pabrėžia rizikos valdymą ir atsakomybę. Tačiau ši istorija parodo kitą pusę: net laikantis taisyklių, prieiga prie kritinių technologijų gali būti ribojama dėl geopolitinių sprendimų, todėl vien reguliavimo nepakanka.

    Trumpuoju laikotarpiu įmonės ir tyrėjai, kurie rėmėsi konkrečiais „Anthropic“ modeliais, gali būti priversti skubiai migruoti į alternatyvas arba koreguoti projektų apimtis. Ilgainiui tai gali paskatinti Europos rinką greičiau bręsti, tačiau kartu didina spaudimą spręsti energijos kainų, skaičiavimo pajėgumų ir kapitalo trūkumo klausimus.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad DI tiekimo grandinė yra platesnė nei vienas modelis ar viena įmonė. Net ir turint europietiškus modelius, būtina užtikrinti lustų tiekimą, duomenų centrų plėtrą, kvalifikuotų specialistų pritraukimą ir aiškias taisykles, kurios skatintų inovacijas, bet kartu mažintų piktnaudžiavimo riziką.

  • Europos startuolių savaitė: „EOS-X Space“ pritraukė 130 mln. eurų, „Mistral“ perka „Emmi AI“, o Estija leido visiškai autonominius automobilius

    Europos startuolių savaitė: „EOS-X Space“ pritraukė 130 mln. eurų, „Mistral“ perka „Emmi AI“, o Estija leido visiškai autonominius automobilius

    Europos technologijų rinkoje šią savaitę ryškėjo trys kryptys: dideli investicijų raundai, DI bendrovių konsolidacija ir spartėjantis autonominio transporto reguliavimas. Finansavimo sandorių suma Europoje per savaitę perkopė 1,1 mlrd. eurų ribą, o kartu fiksuota ir daugiau įsigijimų bei susijusių rinkos naujienų.

    Ispanijos kosmoso technologijų bendrovė „EOS-X Space“ paskelbė pritraukusi apie 130 mln. eurų investiciją. Toks finansavimas rodo atsinaujinusį investuotojų dėmesį vadinamajam deeptech sektoriui, kuriame kapitalas dažnai nukreipiamas į ilgesnio ciklo produktus, bet su didesniu ilgalaikiu potencialu.

    DI rinkoje daugėja įsigijimų

    Prancūzijos DI bendrovė „Mistral“ įsigijo Austrijoje įkurtą „Emmi AI“. Šis sandoris išryškina tendenciją, kai DI kūrėjai stiprina kompetencijas ne vien kurdami modelius, bet ir pirkdami specializuotas komandas, produktus bei duomenų apdorojimo sprendimus.

    Pastaraisiais metais Europoje pastebimas nuosaikus, bet nuoseklus DI įmonių susijungimų ir įsigijimų augimas, ypač ten, kur reikalinga specifinė inžinerinė patirtis. Įmonėms tai tampa būdu greičiau patekti į naujas rinkas ir sutrumpinti produktų kūrimo laiką, o investuotojams – aiškesniu keliu į grąžą.

    Estija žengia autonominio transporto link

    Estijoje bendrovė „Bliq.ai“ gavo leidimą vykdyti visiškai autonomines, be vairuotojo, važiavimo keliuose operacijas. Tokie sprendimai Europoje dažniausiai priimami palaipsniui, derinant eismo saugos reikalavimus, draudimo praktiką ir techninius bandymų protokolus.

    Reguliaciniai leidimai autonominiam transportui yra itin svarbūs verslui, nes jie leidžia pereiti nuo demonstracijų prie realių paslaugų ir pradėti rinkti veiklos duomenis kasdienėmis sąlygomis. Estijos pavyzdys gali paskatinti ir kitas šalis aktyviau testuoti modelius, kaip saugiai integruoti autonomines transporto priemones į bendrą eismą.

    Investuotojai grįžta į didesnius čekius

    Rizikos kapitalo rinkoje matyti ženklų, kad dalis fondų vėl ryžtasi didesniems įsipareigojimams, ypač finansų technologijų ir deeptech srityse. Pavyzdžiui, investuotojai skelbė apie naujų fondų formavimą ir pradinio kapitalo pritraukimą, o tai signalizuoja apie aktyvesnę antrosios 2026 metų pusės sandorių darbotvarkę.

    Tokio tipo savaitiniai šuoliai paprastai reiškia ne vien atsitiktinius sandorius, bet ir platesnį ciklą, kai rinkoje sutampa keli veiksniai: stabilizuojasi vertinimai, atsiranda daugiau aiškių pajamų modelių, o DI sprendimai vis dažniau tampa pramonės, o ne vien eksperimentų dalimi.

  • „Mistral“ įsigijo Austrijos „Emmi AI“: taikosi į pramonę ir žada plėtrą Vokietijoje bei Lietuvoje

    „Mistral“ įsigijo Austrijos „Emmi AI“: taikosi į pramonę ir žada plėtrą Vokietijoje bei Lietuvoje

    Prancūzijos dirbtinio intelekto modelių kūrėja „Mistral“ įsigijo Austrijoje įkurtą startuolį „Emmi AI“. Sandorio vertė neatskleidžiama, tačiau tai jau antrasis „Mistral“ įsigijimas, rodantis ambiciją sparčiai plėsti paslaugas Europos pramonės įmonėms.

    „Emmi AI“, įkurta 2024 metais, kuria dirbtinio intelekto sprendimus, padedančius gamintojams greitinti inžinerinius procesus ir trumpinti produktų kūrimo ciklus. Bendrovė specializuojasi vadinamojoje fizikos DI kryptyje, kai modeliai pritaikomi realių procesų ir reiškinių skaitmeninėms simuliacijoms.

    Kam pramonėje reikalingas fizikos DI?

    Tokie sprendimai dažniausiai taikomi užduotims, kurios tradiciškai reikalauja daug skaičiavimo išteklių ir laiko, pavyzdžiui, skysčių dinamikai, šilumos sklaidai ar medžiagų įtempimų analizei. Šios sritys ypač svarbios aviacijos, automobilių, energetikos ir puslaidininkių pramonėje, kur klaidos kaina gali būti itin didelė.

    „Mistral“ pabrėžia, kad tikslas yra tapti pagrindiniu DI partneriu gamybos ir aukštos rizikos sektoriams Europoje. Rinkoje tai vertinama ir kaip platesnė pastanga stiprinti europinių technologijų ekosistemą, kurioje vietiniai kūrėjai siekia konkuruoti su didžiaisiais JAV kalbos modelių tiekėjais.

    Komanda persikelia į „Mistral“

    Pasak „Mistral“, „Emmi AI“ bendraįkūrėjai ir daugiau nei 30 tyrėjų bei inžinierių prisijungs prie „Mistral“ Mokslo ir taikomojo DI komandų vėliau šiais metais. Tokie įsigijimai dažnai daromi ne tik dėl technologijos, bet ir dėl specializuotos komandos, galinčios sparčiai integruoti sprendimus į didesnę platformą.

    „Šis strateginis įsigijimas įtvirtina „Mistral“ lyderystę pramonės dirbtinio intelekto srityje ir leidžia mums tapti pasirinktu partneriu gamintojams aviacijos, automobilių ar puslaidininkių sektoriuose“, – sakė „Mistral“ bendraįkūrėjas ir vadovas Arthur Mensch.

    „Emmi AI“ bendraįkūrėjas ir mokslo vadovas Johannes Brandstetter teigė, kad komanda dirbo su aukštos svarbos fizikiniais iššūkiais – nuo realaus laiko elektros tinklų stabilizavimo iki liejimo procesų simuliacijų ir automobilių saugos bandymų. Pasak jo, integracija į „Mistral“ ekosistemą turėtų pagreitinti šių sprendimų taikymą pramonėje.

    Investicijos ir plėtra regione

    „Emmi AI“ pernai pritraukė apie 15 000 000 eurų pradinės stadijos investiciją, kuri buvo įvardyta kaip viena didžiausių tokio tipo investicijų Austrijos startuolių rinkoje. Šis etapas dažnai laikomas signalu, kad technologija turi komercinį potencialą, o komanda sugeba greitai auginti produktą.

    „Mistral“ taip pat nurodo, kad sandoris reiškia didesnes investicijas Europoje, ypač Austrijoje, Vokietijoje ir Lietuvoje, kur yra dalis „Emmi AI“ komandos. Bendrovė teigia planuojanti tęsti vietinę atranką ir samdyti specialistus, kad sustiprintų taikomųjų sprendimų kūrimą pramonės klientams.