Tag: Mityba ligos metu

  • Sergant diabetu ir sveikstant po ligos: kodėl organizmui prireikia daugiau energijos ir baltymų

    Sergant diabetu ir ypač atsidūrus ligoninėje ar sveikstant po ligos, organizmas gali reikalauti daugiau energijos ir baltymų, net jei apetitas sumažėja. Iš pirmo žvilgsnio mažesnės porcijos ar nebaigtas valgis gali atrodyti nereikšmingi, tačiau tuo metu kūnas dirba intensyviau nei įprastai.

    Kaip teigiama portale „Medonet“, ligos, hospitalizacijos ir reabilitacijos laikotarpiu suaktyvėja procesai, kuriems reikia papildomų „resursų“: imuninė sistema kovoja su infekcija, audiniai taisomi ir atstatomi, o po traumų ar procedūrų prasideda atsistatymas.

    Šie procesai kainuoja – didėja energijos poreikis, o baltymai tampa ypač svarbūs audinių palaikymui ir atstatymui. Problema ta, kad didesnis poreikis ne visada reiškia didesnį norą valgyti.

    Ligos metu dažni tokie simptomai kaip pykinimas, nuovargis, sumažėjęs apetitas ar apskritai sunkumai valgant. Jei maisto gaunama per mažai, organizmas pradeda naudoti savo atsargas, o tai gali reikšti kūno masės mažėjimą, įskaitant raumenų audinį, ir lėtesnį grįžimą į įprastą aktyvumą.

    Kodėl ligos metu poreikiai auga

    Susirgus organizmas mobilizuojasi: suaktyvinami imuniniai mechanizmai, vyksta pažeistų audinių „remontas“, o sveikstant – regeneracija ir jėgų grąžinimas. Tam reikia papildomos energijos, o baltymai tampa viena pagrindinių statybinių medžiagų.

    Jei šių medžiagų trūksta, kūnas gali pradėti „taupyti“ ne ten, kur to norėtume – pavyzdžiui, raumenų sąskaita. Dėl to žmogus gali jaustis silpnesnis, o kasdienė veikla ir atsistatymas tampa sunkesni.

    Tekste pabrėžiama, kad diabetu sergantiems žmonėms papildomas iššūkis – suderinti didesnį energijos ir baltymų poreikį su glikemijos kontrole. Kitaip tariant, svarbu ne tik kiek valgoma, bet ir ką bei kaip pasirenkama.

    Kada verta stebėti mitybos būklę

    Mitybos būklę, pasak publikacijos, verta įvertinti ne tik tada, kai liga jau smarkiai išvargina. Išskiriami trys momentai, kada tai ypač aktualu: prieš hospitalizaciją, jos metu ir sveikstant po gydymo ar ligos.

    Pabrėžiama, kad vien pasisvėrimo nepakanka. Reikšmę turi ir kūno masės pokyčiai laikui bėgant, realiai suvalgomo maisto kiekis, fizinė būklė bei klinikinė paciento situacija.

    Įspėjamieji signalai gali būti neplanuotas svorio kritimas, ryškiai sumažėjęs apetitas, mažesnės suvalgomo maisto porcijos ar stiprėjantis silpnumas. Kuo anksčiau tai pastebima, tuo lengviau laiku sureaguoti.

    Ką daryti, jei įprasto maisto neužtenka

    Tekste akcentuojama, kad mityba neturėtų būti laikoma antraeiliu dalyku: intensyvios regeneracijos laikotarpiu ji yra vienas veiksnių, padedančių sudaryti organizmui sąlygas atsistatyti. Įvertinęs paciento būklę, gydytojas gali nuspręsti dėl medicininės mitybos taikymo.

    Jos paskirtis – papildyti įprastą racioną koncentruotu energijos ir maistinių medžiagų šaltiniu tais atvejais, kai tradiciniai patiekalai neleidžia padengti organizmo poreikių. Pabrėžiama, kad tokie sprendimai taikomi pagrįstais atvejais ir pasitarus su gydytoju.

    Publikacijoje taip pat minima, kad diabetu sergantiems pacientams tokių produktų pasirinkimas reikalauja papildomo atidumo, nes svarbu ne tik energija bei baltymai, bet ir tai, kad mityba padėtų kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje.

    Tekste pateikiamas ir konkretaus medicininės paskirties produkto pavyzdys, nurodant jo maistinę vertę: 200 ml buteliuke yra 302 kcal ir 19,6 g baltymų. Kartu pabrėžiama, kad tokie produktai yra specialios medicininės paskirties maistas ir turi būti vartojami prižiūrint gydytojui.