CP v2

Tag: Mitybos papildai

  • Kodėl moterims dažniau trūksta vitamino D: ekspertė įvardijo netikėtas priežastis

    Vitamino D trūkumas – viena dažniausių mitybos ir gyvenimo būdo problemų Europoje, o rizika ypač dažnai aptariama kalbant apie moteris. Specialistai pabrėžia, kad tai lemia ne vien saulės stoka, bet ir hormoniniai pokyčiai, kūno sudėtis bei kasdieniai įpročiai.

    Farmacijos mokslų daktarė Natali So aiškina, kad vitamino D apykaita susijusi su estrogenais. Šis hormonas dalyvauja procesuose, kurie padeda vitaminą D paversti aktyvia forma, todėl svyruojant estrogenų lygiui gali keistis ir vitamino D „pasiekiamumas“ organizmui.

    Menopauzė ir nėštumas keičia poreikį

    Menopauzės ir postmenopauzės laikotarpiu estrogenų mažėja, todėl daliai moterų gali būti sunkiau palaikyti optimalų vitamino D lygį. Kartu dažnai mažėja kalcio įsisavinimas, o ilgainiui didėja kaulų masės mažėjimo rizika, siejama su osteoporoze.

    Nėštumo ir žindymo metu vitamino D poreikis taip pat gali išaugti, nes organizmas turi užtikrinti pakankamą kalcio apykaitą ir prisidėti prie vaisiaus bei kūdikio skeleto vystymosi. Dėl to gydytojai dažniau rekomenduoja individualiai įvertinti vitamino D kiekį ir mitybą.

    Įtakos turi kūno sudėtis ir gyvenimo būdas

    Vitamino D trūkumo riziką gali didinti ir kūno riebalų procentas, nes vitaminas D yra tirpus riebaluose. Kai riebalinio audinio daugiau, didesnė vitamino dalis gali „užsilaikyti“ audiniuose, o kraujyje jo lieka mažiau.

    Svarbūs ir kasdieniai įpročiai: darbas patalpose, mažesnis buvimas lauke, intensyvesnis apsaugos nuo saulės priemonių naudojimas ar odą labiau dengiantys drabužiai. Visa tai mažina ultravioletinių spindulių poveikį, nuo kurio priklauso natūrali vitamino D gamyba odoje.

    Kaip užtikrinti pakankamą vitamino D kiekį?

    Specialistai akcentuoja, kad pirmas žingsnis – saugus buvimas lauke, kai leidžia sezonas ir odos tipas. Vis dėlto vien saulės dažnai nepakanka, ypač rudenį ir žiemą, todėl svarbi ir mityba.

    Natūraliai vitamino D turi nedaug produktų, dažniau minimi kiaušinių tryniai, riebi žuvis ir kepenys, o dalis žmonių jo gauna iš vitaminais papildytų produktų. Trečias kelias – papildai, tačiau jų vartojimą verta derinti su gydytoju, ypač jei yra lėtinių ligų ar vartojami kiti vaistai.

    Skirtingo amžiaus žmonėms rekomenduojami skirtingi kiekiai: dažniausiai 1–70 metų amžiaus grupei nurodomas 600 tarptautinių vienetų poreikis per dieną, o vyresniems nei 71 metų – 800. Praktikoje vis dažniau pabrėžiama, kad tiksliausiai situaciją parodo kraujo tyrimai, todėl, įtariant trūkumą, verta pasitikrinti.

  • Ši brangi prieskoninė žolelė gali mažinti stresą ir nuovargį: pakanka labai mažai

    Ši brangi prieskoninė žolelė gali mažinti stresą ir nuovargį: pakanka labai mažai

    Kodėl šafranas toks brangus?

    Šafranas laikomas vienu prabangiausių prieskonių pasaulyje, o jo kaina susijusi pirmiausia su itin sudėtingu išgavimu. Prieskonis gaunamas iš krokų (Crocus sativus) purkų, o derlius renkamas rankomis per trumpą žydėjimo laikotarpį.

    Norint gauti vos kelis gramus džiovinto šafrano, prireikia labai didelio kiekio žiedų, todėl galutinis produktas tampa reta ir brangiai kainuojančia žaliava. Dėl to šafranas dažnai perkamas mažais kiekiais, o rinkoje ypač svarbi kilmė ir kokybė.

    Ką rodo naujausi tyrimai?

    Pastaraisiais metais šafranas vis dažniau minimas ne tik kulinarijoje, bet ir mitybos papildų sudėtyje. Mokslinėje literatūroje daugiausia dėmesio skiriama jo bioaktyvioms medžiagoms, tokioms kaip krocinas ir safranalis, bei antioksidaciniam poveikiui.

    Tyrimų apžvalgos rodo, kad šafranas kai kuriems žmonėms gali padėti mažinti įtampą, nerimo simptomus ir nuotaikos svyravimus. Manoma, kad šis poveikis gali būti susijęs su neurotransmiterių, įskaitant serotoniną ir dopaminą, veiklos reguliavimu.

    „Šafranas nėra gydymo pakaitalas, tačiau daliai žmonių gali tapti papildoma pagalba, kai vargina įtampa ir nuovargis“, – teigia mitybos ir visuomenės sveikatos specialistai, vertinantys naujausias publikacijas apie augalinių medžiagų poveikį savijautai.

    Kur dar gali būti naudos?

    Be galimo poveikio emocinei savijautai, šafranas siejamas su antioksidacine apsauga, kuri svarbi ląstelių apsaugai nuo oksidacinio streso. Oksidacinis stresas dažnai minimas kaip vienas veiksnių, susijusių su spartesniu senėjimu ir didesne lėtinių ligų rizika.

    Kai kurie tyrimai taip pat nagrinėja šafrano sąsajas su atmintimi, dėmesio koncentracija ir neurodegeneracinių procesų lėtėjimu, tačiau šioje srityje dar trūksta didelių, ilgalaikių klinikinių tyrimų. Dėl šios priežasties mokslininkai pabrėžia, kad išvados turi būti vertinamos atsargiai.

    Šafranas taip pat tiriamas dėl galimos įtakos širdies ir kraujagyslių sistemai, įskaitant cholesterolio rodiklius, kraujospūdį ir jautrumą insulinui. Visgi poveikis priklauso nuo žmogaus būklės, mitybos, gyvenimo būdo ir vartojamo kiekio.

    Ką svarbu žinoti vartojant?

    Šafranas paprastai vartojamas labai mažais kiekiais, todėl virtuvėje jo dažniausiai pakanka žiupsnelio. Didesnės dozės, ypač papildų forma, turėtų būti vertinamos atsakingai, nes augalinės veikliosios medžiagos gali netikti visiems.

    Jei vartojate receptinius vaistus, esate nėščia, žindote ar turite lėtinių ligų, prieš renkantis šafrano papildus rekomenduojama pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Taip pat verta rinktis patikimų gamintojų produktus ir vengti abejotinos kilmės šafrano, nes rinkoje pasitaiko klastočių.

  • Vitaminas B3 ir suriebėjusios kepenys: ką rodo tyrimai apie niacino poveikį

    Suriebėjusių kepenų liga, mediciniškai siejama su metaboline disfunkcija (MASLD), per pastarąjį dešimtmetį tapo viena dažniausių lėtinių kepenų būklių pasaulyje. Ji dažnai vystosi nepastebimai, bet ilgainiui gali progresuoti iki kepenų uždegimo, fibrozės ar net cirozės, ypač jei kartu yra nutukimas ar 2 tipo cukrinis diabetas.

    Naujesni eksperimentiniai tyrimai rodo, kad tam tikros maistinės medžiagos gali veikti procesus, susijusius su riebalų kaupimusi kepenyse. Tarp nagrinėjamų medžiagų minimas vitaminas B3, ypač jo forma niacinas, kuri siejama su ląstelių energijos apykaita ir riebalų skaidymo reguliavimu.

    Eksperimentuose daug dėmesio skiriama molekuliniams mechanizmams, kurie lemia, ar kepenų ląstelės riebalus „sudegina“, ar juos kaupia. Vienas iš kelių, minimų mokslinėje literatūroje, siejamas su genų raiškos reguliacija ir baltymais, dalyvaujančiais medžiagų apykaitoje.

    Publikacijose aptariama, kad suriebėjusių kepenų atvejais gali būti pakitusi tam tikrų mikroRNR aktyvumo pusiausvyra. Vienas iš tirtų taikinių siejamas su SIRT1 baltymu, kuris svarbus energijos panaudojimui ir riebalų apykaitai, o niacinas kai kuriuose modeliuose siejamas su šio kelio aktyvumo pokyčiais.

    Pažymima, kad dalis rezultatų gauti gyvūnų modeliuose, todėl jų negalima tiesiogiai prilyginti įrodymams, kad didelės niacino dozės gydo žmonių suriebėjusias kepenis. Klinikiniu požiūriu MASLD gydymo pagrindas išlieka svorio mažinimas, fizinis aktyvumas, mitybos korekcijos, gretutinių ligų kontrolė ir gydytojo priežiūra.

    Niacinas jau seniai žinomas kaip vitaminas, reikalingas normaliai energijos apykaitai, nervų sistemai ir odai. Jo įprastai gaunama su maistu, tačiau tyrimuose dažnai kalbama apie dozes, kurios gerokai viršija įprastą mitybinį kiekį, todėl rizikos ir naudos santykį būtina vertinti atsargiai.

    Didelės niacino dozės kai kuriems žmonėms gali sukelti odos paraudimą, niežėjimą ar virškinimo sutrikimus. Medicinos šaltiniuose taip pat akcentuojama, kad netinkamai vartojami dideli kiekiai gali būti siejami su kepenų pažeidimo rizika, gliukozės kontrolės pablogėjimu ar šlapimo rūgšties padidėjimu.

    „Didelės niacino dozės nėra tas pats, kas vitaminas maiste, todėl savarankiškai gydytis papildais nereikėtų“, – pabrėžia gydytojai, primindami, kad bet kokie bandymai keisti gydymą turi būti derinami su specialistu.

    Gairėse dažniausiai akcentuojamas tvarus kūno masės mažinimas, ypač jei yra pilvinis nutukimas, taip pat reguliarus fizinis aktyvumas ir mityba, kurioje mažiau pridėtinio cukraus bei labai perdirbtų produktų. Taip pat svarbu įvertinti alkoholio vartojimą, cholesterolio rodiklius, kraujospūdį ir 2 tipo cukrinio diabeto riziką.

    Jei įtariate suriebėjusias kepenis arba kraujo tyrimuose randami pakitę kepenų fermentai, gydytojai rekomenduoja neapsiriboti papildais. Praktikoje dažniausiai prireikia nuoseklaus ištyrimo, individualaus plano ir ilgalaikių įpročių pokyčių, nes būtent jie labiausiai lemia ligos eigą.

  • Mokslininkai rado papildą, kuris agresiją mažino iki 28 proc.: ar verta vartoti visiems?

    Mokslininkai rado papildą, kuris agresiją mažino iki 28 proc.: ar verta vartoti visiems?

    Omega-3 riebalų rūgštys, dažniausiai vartojamos žuvų taukų kapsulių pavidalu, gali būti siejamos su mažesniu agresyvumu. 2024 metais paskelbtoje mokslinių tyrimų apžvalgoje nustatyta, kad vartojant omega-3 trumpuoju laikotarpiu agresyvus elgesys sumažėjo iki 28 proc.

    Šis rezultatas gautas apibendrinus 29 atsitiktinių imčių kontroliuojamus tyrimus, kuriuose iš viso dalyvavo 3 918 žmonių. Tyrimai vyko 1996–2024 metais, o vidutinė intervencijos trukmė siekė apie 16 savaičių.

    Kas konkrečiai mažėjo?

    Analizėje vertintas ne vienas agresijos tipas, todėl mokslininkai galėjo palyginti skirtingas situacijas. Buvo stebimas ir reaktyvus agresyvumas, kai žmogus sureaguoja į provokaciją, ir proaktyvus, kai agresyvus elgesys planuojamas iš anksto.

    Autoriai pabrėžė, kad poveikis buvo kuklus, bet statistiškai reikšmingas, ir pasireiškė įvairiose grupėse. Skirtumai išliko nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, sveikatos būklės ar vartojimo trukmės ir dozės ribose, kurias apėmė į analizę patekę tyrimai.

    „Atėjo laikas omega-3 papildymą taikyti agresijai mažinti, nesvarbu, ar tai bendruomenė, klinika, ar baudžiamosios justicijos sistema“, – sakė neurokriminologas Adrianas Raine’as.

    Kaip tai galėtų veikti?

    Omega-3 riebalų rūgštys dažniausiai siejamos su smegenų funkcija ir uždegiminių procesų reguliavimu, o tai gali būti svarbu emocijų kontrolei. Mokslininkai nurodo, kad mityba apskritai turi įtakos smegenų chemijai, todėl tam tikrų maistinių medžiagų trūkumas gali būti susijęs ir su elgesio problemomis.

    Vis dėlto patys autoriai pabrėžia, kad omega-3 nėra stebuklinga priemonė ir neišspręs smurto ar agresijos problemos visuomenėje. Išvados labiau rodo potencialą kaip papildomą priemonę šalia kitų intervencijų, o ne kaip pakaitalą psichologinei ar medikamentinei pagalbai.

    „Omega-3 nėra stebuklinga kulka, kuri visiškai išspręs smurto problemą, bet ar tai gali padėti? Remdamiesi šiais rezultatais, tvirtai manome, kad gali“, – sakė A. Raine’as.

    Ką daryti praktiškai?

    Mokslininkai ragina tęsti didesnės apimties ir ilgesnės trukmės tyrimus, kad būtų aiškiau, kam omega-3 nauda didžiausia ir kokios dozės bei vartojimo trukmė optimaliausios. Tyrimuose taip pat pabrėžiama, kad verta vertinti ne tik papildus, bet ir mitybą, pavyzdžiui, dažnesnį riebių žuvų įtraukimą į racioną.

    Jei agresyvumas susijęs su psichikos sveikatos sunkumais ar kelia riziką saugumui, vien mitybos korekcijų gali nepakakti. Tokiais atvejais specialistai paprastai rekomenduoja kreiptis į gydytoją ar psichikos sveikatos profesionalus, o papildus vartoti kaip suderintą, o ne savarankiškai pasirinktą sprendimą.

  • Mielės grožiui: paprastas gėrimas odai ir plaukams, bet gydytojai primena svarbias išimtis

    Mielių pagrindu ruošiamas gėrimas pastaruoju metu vėl aptarinėjamas kaip paprasta priemonė, kuri gali papildyti mitybą B grupės vitaminais ir mineralais. Liaudiškoje praktikoje jis buvo vartojamas siekiant stiprinti plaukus, nagus ir pagerinti odos būklę, tačiau specialistai pabrėžia, kad tai nėra gydymas.

    Mielėse natūraliai yra B grupės vitaminų, kurie svarbūs energijos apykaitai ir nervų sistemai, taip pat odos ir gleivinių būklei. Be to, jose aptinkama baltymų, beta gliukanų ir mikroelementų, tokių kaip cinkas, selenas, magnis bei geležis.

    Vis dėlto ryškus plaukų slinkimas, nagų lūžinėjimas ar staigus odos būklės pablogėjimas dažnai turi konkrečią priežastį, kurios vien gėrimu neišspręsite. Tokiais atvejais verta įvertinti mitybą, stresą, miego režimą, o prireikus pasitarti su gydytoju ir atlikti tyrimus.

    Gydytojai taip pat atkreipia dėmesį į vartojimo būdą: aktyvios mielės neturėtų būti vartojamos žalios ar maišomos su šaltu vandeniu. Tai gali sukelti pilvo pūtimą ir virškinimo diskomfortą, todėl mieles rekomenduojama užpilti verdančiu vandeniu arba labai karštu pienu.

    Paprastam gėrimui dažniausiai naudojama apie 10 gramų šviežių mielių, maždaug 150 mililitrų verdančio vandens arba karšto pieno ir arbatinis šaukštelis medaus. Mieles reikėtų išmaišyti, palaukti, kol gėrimas pravės, ir tik tuomet įdėti medaus.

    Tokį gėrimą siūloma gerti mažais gurkšniais po valgio, kelias savaites, o vėliau daryti pertrauką. Svarbu nepamiršti, kad didžiausią naudą odai ir plaukams paprastai duoda ne viena priemonė, o nuoseklūs įpročiai: pakankamas baltymų kiekis, geležis, cinkas, omega 3 riebalų rūgštys ir reguliarus miegas.

    Yra ir aiškių atvejų, kada mielių geriau vengti. Jos nerekomenduojamos žmonėms, turintiems alergiją ar padidėjusį jautrumą mielėms, o taip pat atsargumo reikia sergant podagra, nes mielių produktuose gali būti purinų, galinčių didinti šlapimo rūgšties kiekį.

    Gėrimas gali netikti ir tiems, kuriuos vargina ryškūs žarnyno sutrikimai, dažnas meteorizmas, viduriavimas ar aktyvus uždegiminis žarnyno susirgimas. Jei esate nėščia, žindote, turite lėtinių ligų ar vartojate vaistus, saugiausia prieš bandant tokias priemones pasitarti su gydytoju.

  • Teen Diet and Depression Risk: A Major Review Points to Whole Foods Over Supplements

    Teen Diet and Depression Risk: A Major Review Points to Whole Foods Over Supplements

    A major review led by Swansea University researchers suggests teenagers’ overall diet quality may be linked to mental health, with healthier eating patterns more often associated with fewer depressive symptoms. The findings add to growing interest in nutrition as a modifiable factor that could support adolescent wellbeing.

    Published in the journal Nutrients, the paper assessed evidence from 19 earlier studies examining diet and mental health in adolescents. Across the studies, lower-quality diets were more frequently connected with higher psychological distress, though results varied by design and population.

    Whole-diet patterns stand out

    The review included six randomized controlled trials and 13 prospective cohort studies, allowing the authors to compare different types of evidence. While some studies hinted that specific supplements such as vitamin D might reduce depressive symptoms, the overall picture for individual nutrients was inconsistent.

    By contrast, broader dietary patterns showed clearer and more repeatable signals. The authors argue that focusing on overall balance and quality may be more useful than targeting single nutrients, particularly when translating research into school, family, and public health settings.

    Why adolescence is a key window

    Researchers highlighted adolescence as a critical period for brain development and emotional regulation, when depression symptoms can emerge and become entrenched. Because diet is part of daily life and can be shaped at scale, they see it as a practical area for prevention and early support.

    At the same time, the review notes that diet and mental health do not exist in isolation. Socioeconomic factors and sex differences may influence both what teens eat and how mental health outcomes present, complicating cause-and-effect interpretation.

    What the evidence still misses

    The authors flagged major gaps, including a heavy focus on depression compared with other outcomes such as anxiety, stress, self-esteem, externalizing behavior, and aggression. They also emphasized the need for more standardized methods and improved reporting so results can be compared across studies.

    To strengthen future conclusions, the team proposed a research roadmap that includes exposure-based designs, biological markers, and open science practices. In a statement, corresponding author Hayley Young said, “Overall, our findings suggest that public health and clinical strategies should prioritise whole-diet approaches over isolated supplementation when considering adolescent mental health.”

    The researchers cautioned that more high-quality studies are needed to determine which dietary patterns work best, and for whom. Even so, the review suggests that everyday food choices may play a bigger role in teen mental health than many families and clinicians have assumed.