CP v2

Tag: Miunchenas

  • Atrodė kaip nekaltas peizažas: skenavimas atidengė, ką dailininkas slėpė nuo pokario Vokietijos

    Atrodė kaip nekaltas peizažas: skenavimas atidengė, ką dailininkas slėpė nuo pokario Vokietijos

    Vokietijos mokslininkai, tyrę vieną iš pokario laikotarpio paveikslų, po vėlesniais dažų sluoksniais aptiko uždažytus Trečiojo reicho simbolius ir propagandinius motyvus. Rentgeno metodais atliktas skenavimas parodė, kad iš pirmo žvilgsnio neutralus miesto vaizdas iš tiesų buvo kruopščiai perdirbtas, siekiant paslėpti pirminę žinutę.

    Tyrimą atliko Helmholtz Zentrum Berlin komanda, pasitelkusi rentgeno fluorescencijos spektroskopiją. Ši technologija leidžia nustatyti dažų cheminę sudėtį ir „pamatyti“ gilesnius sluoksnius nepažeidžiant drobės, todėl dažnai naudojama meno kūrinių autentiškumui ir restauravimo istorijai aiškintis.

    Pėdsakai, kurių nepavyko ištrinti

    Tirtas darbas siejamas su Miunchene kūrusiu dailininku Erichu Merckeriu, kuris 1933–1945 metais tapė kūrinius su nacistine simbolika. Vienas jo pasirinktų motyvų buvo Feldherrnhalle Odeonsplatz aikštėje, vieta, turėjusi išskirtinę reikšmę nacių politinėje mitologijoje ir propagandoje.

    Po Antrojo pasaulinio karo menininkas, kaip teigiama tyrime, toliau tapė tą patį architektūrinį vaizdą, tačiau keitė detales ir pavadinimus. Ryškiausi politiniai akcentai buvo „išvalyti“: svastikų vėliavos pakeistos Bavarijos simbolika, iš kompozicijos dingo uniformuoti sargybiniai, vainikai ir kiti režimą pabrėžę elementai.

    Paveikslas į tyrėjų akiratį pateko tada, kai iš privačios kolekcijos buvo atneštas ekspertiniam vertinimui. Pirminės apžiūros metu įtarimų sukėlė detalės, kurios, pasak specialistų, menkai derėjo su tariamai „neutraliu“ pokariniu variantu: drobėje matėsi sugriauto paminklo fragmentai, o ties Bavarijos vėliavos kraštais buvo pastebėti raudonų dažų pėdsakai.

    Ką parodė rentgeno analizė?

    Atlikus rentgeno fluorescencijos spektroskopijos tyrimą paaiškėjo, kad po dabartine mėlynai balta vėliava iš pradžių buvo raudona nacistinės Vokietijos vėliava. Be to, kituose plotuose aptikti uždažyti vainikai, du sargybiniai prie paminklo ir figūros, atliekančios nacistinį pasveikinimą.

    Tyrėjai taip pat nustatė, kad vietose, kuriose vaizdas buvo keistas, dažnai naudota titano balta. Cheminė sudėtis skyrėsi nuo kitų paveikslo sričių, o tarp su menininku siejamų tapybos medžiagų buvo aptikta dažų tūbelė su tokiu pigmentu, todėl keliama prielaida, kad perpiešimus galėjo atlikti pats autorius, o ne vėlesni savininkai.

    Kodėl tai svarbu šiandien?

    Šis atvejis išryškina platesnę pokario Europos realybę, kai dalis su propaganda ar režimo užsakymais susijusių kūrėjų siekė „perrašyti“ savo biografijas ir kūrybą. Meno rinka, privatūs rinkiniai ir pakitę pavadinimai neretai tapdavo priemone kontroliuoti, kas bus matoma, o kas liks paslėpta.

    Kartu tai primena, kaip sparčiai modernūs neardomieji tyrimo metodai keičia meno istorijos tyrimus. Rentgeno ir cheminė analizė vis dažniau leidžia atsekti ne tik autorystę ar restauravimo etapus, bet ir sąmoningas pastangas užmaskuoti politiškai kompromituojančius vaizdus, kurie dešimtmečius atrodė dingę.

  • Miuncheno „Feldwerke“ gavo 12 mln. eurų kreditą: per 18 mėnesių žada pastatyti 100 MW agri-PV

    Miuncheno „Feldwerke“ gavo 12 mln. eurų kreditą: per 18 mėnesių žada pastatyti 100 MW agri-PV

    Miunchene įsikūręs AgTech startuolis „Feldwerke“, kuriantis ir diegiantis agri-PV (agrivoltaikos) sprendimus, užsitikrino pirmą didesnį skolos finansavimą. Bendrovei suteikta 12 mln. eurų atnaujinama kredito linija, skirta maždaug 100 MW statybų portfeliui įgyvendinti per artimiausius 18 mėnesių.

    Finansavimą suteikė Prancūzijos skolos fondas, besispecializuojantis atsinaujinančios energetikos projektuose Europoje. Tokios kredito linijos dažniausiai naudojamos statybų ir vystymo etapams, kai projektams reikia apyvartinių lėšų iki jų prijungimo prie tinklo arba perėjimo į ilgalaikį projektinį finansavimą.

    „Šis finansavimas yra reikšmingas lūžis „Feldwerke“ ir aiškus signalas, kad instituciniai investuotojai mato agri-PV kaip perspektyvų žemės naudojimo modelį. Atnaujinama kredito linija suteikia mums lankstumo greitai ir efektyviai įgyvendinti 100 MW portfelį“, – sakė „Feldwerke“ vadovas Nilsas Kuchenbuchas.

    „Feldwerke“ įkurta 2023 metais Miunchene, o jos veiklos kryptis – atviro lauko agri-PV projektai, derinantys elektros gamybą ir žemės ūkio veiklą. Bendrovė skelbia per maždaug dvejus su puse metų įrengusi daugiau nei 20 MW galios, įskaitant ir didžiausią agri-PV instaliaciją Pietų Vokietijoje.

    Agri-PV esmė – saulės moduliai montuojami virš žemės ūkio paskirties plotų taip, kad žemė po jais ir tarp eilių išliktų naudojama ūkininkavimui, pavyzdžiui, augalininkystei ar ganymui. „Feldwerke“ akcentuoja vienos ašies sekimo konstrukcijas, kurios seka saulę ir padeda pagaminti daugiau elektros per metus, o taip pat pagaminti santykinai daugiau energijos ryto ir vakaro valandomis, kai paklausa dažnai būna aukštesnė.

    Bendrovės teigimu, dvigubas žemės panaudojimas tampa svarbiu argumentu tiek investuotojams, tiek savivaldybėms, ieškančioms būdų plėtoti atsinaujinančią energetiką neatsisakant žemės ūkio funkcijų. Praktikoje tai gali mažinti konkurenciją dėl žemės tarp energetikos projektų ir ūkininkavimo, o kartu suteikti papildomų pajamų srautų regionuose.

    „Feldwerke“ nurodo šiuo metu vystanti apie 50 projektų, kurių bendra planuojama galia viršija 400 MW. Gauta kredito linija bus naudojama tik agri-PV elektrinių statyboms, o artimiausiu laikotarpiu įmonė turi apie 100 MW projektų įvairiose stadijose – nuo baigiamojo planavimo iki aktyvių statybų.

    Atsinaujinančios energetikos rinkoje atnaujinamos kredito linijos vertinamos dėl paprastos logikos: užbaigus projektą ir jį prijungus prie elektros tinklo, finansavimo poreikis statyboms sumažėja, o kredito limitas vėl tampa prieinamas kitam objektui. Tai leidžia vienu metu vykdyti kelis projektus ir greičiau didinti įrengtą galią, ypač kai portfelis susideda iš daugybės atskirų statybų aikštelių.

    „Feldwerke“ taip pat viešai deklaruoja ambiciją iki 2030 metų pasiekti 1 GW įrengtos galios. Jei planuojamas 100 MW etapas bus įgyvendintas laiku, tai taps svarbiu žingsniu įmonei siekiant masto, kurio dažnai reikalauja instituciniai investuotojai ir didesni infrastruktūros finansuotojai.