Mokslininkų bendruomenėje vėl įsiplieskė ginčas dėl sensacingų teiginių apie tariamai aptiktas paslėptas struktūras Gizos Didžiojoje piramidėje. Daug diskusijų sukėlęs tyrimas, kuriame analizuoti radarų signalai, buvo formaliai atšauktas, nurodant rimtas metodologines ir statistines problemas.
Atšauktame darbe autoriai teigė, kad pritaikę sintetinės apertūros radaro metodiką esą sugebėjo „pamatyti“ piramidės viduje esančių patalpų ir koridorių tinklą. Tačiau kritikai pabrėžė, kad toks aiškinimas kelia abejonių dėl fizikos ribų ir paties metodo tinkamumo tokio masto, itin tankiai akmeniu užpildytai konstrukcijai.
Kas kelia daugiausia klausimų?
Archeologijoje radaras iš tiesų naudojamas, tačiau dažniausiai žemės skverbos radaras, kuris tinka tirti negiliai po paviršiumi esančius objektus ir struktūras. Didžiosios piramidės atveju, skeptikų teigimu, sunku pagrįsti scenarijų, kad elektromagnetinės bangos galėtų prasiskverbti per masyvias akmens mases, „atsispindėti“ nuo giliai esančių ertmių ir patikimai sugrįžti į tolimą jutiklį.
Atšaukimas nereiškia, kad piramidė jau iki galo ištirta ar joje nebeliko paslapčių. Tai greičiau signalas, kad vien tik sensacingų interpretacijų nepakanka: reikalingi pakartojami matavimai, aiškiai aprašyta metodika, nepriklausomas patikrinimas ir duomenų patikimumą pagrindžianti statistika.
Ką realiai pavyko rasti kitais metodais?
Pastarąjį dešimtmetį Gizos piramidės tyrimuose daug vilčių siejama su miuonų tomografija, kuri remiasi kosminių dalelių srautu ir leidžia aptikti tankio skirtumus akmens masėje. 2017 metais tarptautinė mokslininkų komanda pranešė apie didelę nežinomą tuštumą virš Didžiosios galerijos, o šis rezultatas tapo vienu svarbiausių šiuolaikinių piramidės vidaus „žemėlapių“ papildymų.
Vėliau, pasitelkus kosminių spindulių metodus ir miuonų tomografiją, taip pat pranešta apie anksčiau nematytą koridorių šiaurinėje piramidės pusėje. Tokie atradimai rodo, kad pažangios, fizikiniais principais pagrįstos technologijos gali duoti apčiuopiamų rezultatų, tačiau kiekvienas teiginys turi atlaikyti nepriklausomą patikrą.
Kodėl tokie ginčai kartojasi?
Gizos piramidė išlieka viena labiausiai visuomenę dominančių archeologinių vietų, todėl bet kokios naujienos apie slaptas erdves akimirksniu sulaukia dėmesio. Mokslui tai kartu ir išbandymas: kuo didesnė sensacija, tuo griežtesni turėtų būti įrodymai, o pateikiami duomenys privalo būti aiškūs, patikrinami ir atkartojami.
Kol kas aišku viena: apie Didžiosios piramidės vidų dar žinome ne viską, tačiau patikimiausi proveržiai ateina ne iš triukšmingų pareiškimų, o iš ilgalaikių projektų, kruopščiai suderintų metodų ir tarptautinio ekspertų sutarimo.