Londone duris atvėrė naujas kultūros centras, skirtas Afrikos kinui ir juodaodžių kūrybai. Jį įkūrė Nigerijos žiniasklaidos verslininkė ir prodiuserė Mo Abudu, siekianti, kad Afrikos istorijos ir diasporos patirtys būtų lengviau pasiekiamos plačiai auditorijai.
„EbonyLife Place“ Londone vienoje vietoje sujungia kino salę, restoraną ir butiką, kuriame pristatomi dizaineriai iš Afrikos bei jos diasporos. Pasak projekto kūrėjų, idėja paprasta: lankytojai gali patirti skirtingas kultūros formas neišvykdami iš Jungtinės Karalystės.
Mo Abudu pabrėžia, kad tai yra ilgai brandinta ambicija Londone sukurti nuolatinį tašką Afrikos pasakojimams. Pasak jos, kultūrai svarbu keliauti, o tokie centrai padeda mažinti atstumą tarp kūrėjų ir publikos.
„Ši mintis ilgai gyveno mano pasąmonėje. Žinau, kaip svarbu, kad istorijos ir kultūra keliautų, todėl norėjau sukurti vietą, į kurią ši kultūra galėtų atvykti“, – sakė Mo Abudu.
Kas bus rodoma kino salėje?
Centro šerdis – kino salė, kurioje planuojama rodyti Afrikos filmus ir juodaodžių kūrėjų darbus. Programoje numatomi ir Nigerijos kino industrijos Nolivudo filmai, ir tarptautiniai kūriniai, nagrinėjantys juodaodžių patirtis įvairiose šalyse.
Mo Abudu teigimu, repertuaras apims ir didžiuosius JAV filmus, kuriuose svarbų vaidmenį turi juodaodžiai aktoriai bei kūrėjai. Tokia kryptis atliepia rinkos tendencijas, kai auditorijos vis dažniau ieško autentiškų, įvairias patirtis atspindinčių istorijų, o platformos ir kino teatrai plečia turinio geografiją.
„Mes tiek daug vartojome pasaulio kultūros. O kiek pasaulis vartojo mūsų? Aš nebenoriu laukti, kol kas nors važiuos šešias valandas iš Londono, kad suprastų Nigerijos filmą ar pamatytų Nigerijos madą. Visa tai yra čia, Londone“, – sakė Mo Abudu.
Tikslas – ne niša, o norma
Verslininkė atvirai kalba ir apie asmeninį motyvą: ji gimė Anglijoje ir prisimena, kad jaunystėje neturėjo vietos, kur būtų galima žiūrėti juodaodžių kiną. Todėl, jos žodžiais, jei ji pati nesukurtų tokios erdvės, ji tiesiog neegzistuotų.
Ilgalaikis tikslas – kad Afrikos ir juodaodžių kinas būtų vertinamas kaip įprasta kultūrinio gyvenimo dalis, o ne išskirtinė retenybė. Mo Abudu viliasi, kad po kelerių metų klausimas „pirmasis juodaodžių kinas“ išnyks, o miestuose atsiras daugiau panašių vietų, kurios jungtų kiną, maistą, madą ir meną.
„Po dešimties metų neturėtume sakyti, kad tai pirmasis juodaodžių kinas. Tada tai turėtų skambėti paprastai: štai dar vienas kinas“, – sakė Mo Abudu.
„EbonyLife Place“ Londone atsiradimas rodo platesnę kryptį Europos kultūros rinkoje: didmiesčiai vis aktyviau konkuruoja dėl turinio ir auditorijų, o kultūros centrai ieško formatų, kurie apjungtų patirtį, bendruomenę ir komerciją. Šiuo požiūriu naujasis hubas siekia tapti ne vien kino teatru, bet ir nuolat veikiančiu Afrikos kūrybos vitrina.