CP v2

Tag: Mobilieji telefonai

  • Auksas stalčiuje: kokie seni mobilieji telefonai 2026 metais kolekcininkams kainuoja tūkstančius

    Kai kurie seni mobilieji telefonai 2026 metais netikėtai atsidūrė kolekcionierių ir investuotojų akiratyje. Tai, kas daugelį metų dulkėjo stalčiuje, šiandien gali būti verta gerokai daugiau nei įprasta naudotos elektronikos kaina.

    Didžiausią vertę dažniausiai kuria ne pats „senumas“, o retumas, išskirtinė komplektacija ir būklė. Kolekcinėje rinkoje galioja paprasta taisyklė: kuo mažiau išlikusių vienetų ir kuo geriau jie išsaugoti, tuo didesnė tikimybė, kad atsiras pirkėjas.

    Pastaraisiais metais suaktyvėjęs 1990–2000 metų daiktų kolekcionavimas susijęs su nostalgija ir dizaino mados sugrįžimu. Telefonai, kurie kadaise buvo masiniai, šiandien tampa laikmečio simboliais, o dalis jų dėl natūralaus nusidėvėjimo ar utilizavimo rinkoje sutinkami vis rečiau.

    Vertę stipriai kelia ir originali pakuotė, dokumentai, gamyklinės plėvelės, nenaudoti priedai. Būtent tokie „laiko kapsulės“ tipo radiniai aukcionuose sulaukia daugiausia dėmesio, nes kolekcininkams svarbi autentiška, pilna komplektacija.

    Brangiausiai paprastai vertinami ankstyvieji „Apple“ telefonai, ypač pirmos kartos „iPhone“ (2007 metais) idealios būklės ir su neatidaryta pakuote. Vakarų aukcionuose fiksuoti sandoriai rodo, kad tokie vienetai gali kainuoti šimtus tūkstančių eurų, tačiau tai labiau išimtis nei taisyklė.

    Tarp klasikų dažnai minimi ir ankstyvieji „Motorola“ modeliai, pavyzdžiui, „DynaTAC“ serijos telefonai, taip pat 2000-ųjų ikona „Motorola Razr V3“. Kolekcionieriai domisi ir retesnėmis „MicroTAC“ versijomis, ypač neįprastų spalvų.

    Paklausą išlaiko ir „Nokia“ legendos, tarp jų 3310, 8110 ar 7280, tačiau didelė dalis skelbimų rinkoje rodo, kad kainą lemia konkretus variantas ir būklė. Iš „BlackBerry“ dažniau išskiriami aukštesnės klasės modeliai, o nišinėje kategorijoje išlieka išskirtinio dizaino versijos, kurtos kartu su „Porsche Design“.

    Nors istorijos apie rekordinius pardavimus skamba įspūdingai, realybėje dauguma senų telefonų parduodami už dešimtis ar kelis šimtus eurų. Kai kuriems modeliams, net ir gerai žinomiems, pirkėjo gali tekti ieškoti ilgai, jei jie nėra reti arba neturi kolekcinės vertės įrodymų.

    Svarbu atskirti kolekcinę rinką nuo paprasto naudotų daiktų pardavimo. Kolekcininkai dažniau moka už unikalumą, riboto leidimo versijas, ankstyvas gamybos partijas ir būtent tą būklę, kurią sunku rasti po 15–30 metų.

    Jei namuose radote seną telefoną ir svarstote jį parduoti, pirmiausia verta patikrinti, ar išliko dėžutė, įkroviklis, instrukcijos ir kiti priedai. Kolekcinėje rinkoje „pilnas komplektas“ neretai pakelia kainą labiau nei pats modelis.

    Taip pat svarbu, kad telefonas įsijungtų ir veiktų pagrindinės funkcijos, nes neveikiantys įrenginiai dažnai vertinami tik kaip detalės. Prieš parduodant verta švelniai nuvalyti korpusą, nenaudojant agresyvių priemonių, o kainą tikrinti pagal realius pardavimus aukcionuose, nes skelbimuose nurodomos sumos ne visada atitinka rinką.

    Jei telefonas atrodo išskirtinis ar labai ankstyvos laidos, gali būti naudinga užfiksuoti serijos numerį, pagaminimo šalį ir būklę nuotraukose. Kolekcininkams tai padeda įvertinti autentiškumą, o pardavėjui suteikia daugiau argumentų dėl kainos.

  • Pensilvanijoje griežtina kovą su telefonais prie vairo: baudos ir už sustojimą prie šviesoforo

    Pensilvanijoje griežtina kovą su telefonais prie vairo: baudos ir už sustojimą prie šviesoforo

    JAV Pensilvanijos valstijoje baigiasi pereinamasis laikotarpis, kai vairuotojai už telefono naudojimą dažniausiai sulaukdavo įspėjimo. Nuo 2026 metų birželio 5 dienos už pažeidimus bus skiriamos piniginės baudos, o policija žada aktyvesnę kontrolę.

    Naujoji praktika iš esmės nėra naujas įstatymas, o griežtesnis jo taikymas po metų trukusio švelnesnio periodo. Tikslas aiškus – mažinti blaškymąsi kelyje, kuris JAV eismo saugos statistikoje įvardijamas kaip viena dažnų avarijų priežasčių.

    Kur slypi dažniausia klaida?

    Dalis vairuotojų telefoną paima manydami, kad „sustojo, vadinasi saugu“. Pensilvanijoje akcentuojama, kad draudimas gali galioti ir tais atvejais, kai automobilis stovi prie šviesoforo, prie stop ženklo ar įstrigęs spūstyje.

    Tai reiškia, kad užtenka vien paimti telefoną į rankas net trumpam, kad pareigūnai galėtų fiksuoti pažeidimą. Būtent ši detalė vairuotojams dažniausiai tampa nemalonia staigmena, nes įprasta žinutę perskaityti „kol raudona“.

    Kokios baudos numatomos?

    Pensilvanijos institucijų skelbiamuose paaiškinimuose nurodoma, kad bazinė bauda už telefono naudojimą vairuojant sieks apie 46 eurus (50 JAV dolerių). Kai kuriais atvejais ji gali didėti, be to, galimi ir papildomi teismo ar administraciniai mokesčiai, kurie galutinę sumą padidina.

    Praktikoje tai reiškia, kad vienas neapgalvotas veiksmas gali kainuoti pastebimai daugiau nei pati bazinė bauda. Valstijos komunikacijoje pabrėžiama, kad įspėjimų era baigiasi, todėl rizikuoti dėl trumpo žvilgsnio į ekraną nebeapsimokės.

    Ką daryti, kad išvengtumėte pažeidimo?

    Pagrindinė išimtis siejama su visišku sustojimu saugioje vietoje: automobilis turi būti patrauktas nuo eismo, sustabdytas ir, kaip nurodoma aiškinimuose, saugiai pastatytas. Kitaip tariant, „prie šviesoforo“ ar spūstyje tai nelaikoma saugiu sustojimu telefono naudojimui.

    Leidžiami laisvų rankų sprendimai, kai telefonu nesinaudojama laikant jį rankoje, taip pat numatytos išimtys skubios pagalbos skambučiams. Pareigūnai ragina iš anksto įjungti navigaciją, naudoti balso komandas ir susitvarkyti pranešimų nustatymus, kad kelionės metu nekiltų pagunda tikrinti ekraną.

    Ekspertai ne kartą pabrėžia, kad net kelios sekundės nukreipto dėmesio gali turėti pasekmių: automobilis nuvažiuoja dešimtis metrų, o eismo situacija per tą laiką spėja pasikeisti. Todėl Pensilvanijos sprendimas griežtinti kontrolę įsilieja į platesnę JAV tendenciją, kai valstijos ieško būdų mažinti blaškymąsi už vairo ne vien švietimu, bet ir realiomis finansinėmis sankcijomis.

  • Balandžio 30 dieną visoje Lietuvoje kauks sirenos: kaip vyks perspėjimo sistemos patikra

    Balandžio 30 dieną Lietuvoje bus planinis gyventojų informavimo ir perspėjimo sistemos patikrinimas. 11.52 valandą visoje šalyje bus įjungtos sirenos, o signalas truks 3 minutes, iki 11.55 valandos.

    Tuo pačiu metu gyventojams bus siunčiami perspėjimo pranešimai į mobiliuosius telefonus ir pranešimai programėlėje „LT72“. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pabrėžia, kad tai tik testas, todėl realios grėsmės šis signalas nereiškia.

    Ką daryti išgirdus sireną?

    Išgirdus sirenas ar gavus perspėjimo pranešimą, rekomenduojama įsijungti Lietuvos radiją ar televiziją ir sekti oficialią informaciją. Taip patariama elgtis ir realios nelaimės ar grėsmės atveju, kai greičiausiai būtų pateikiamos tikslios instrukcijos.

    Svarbu nepainioti bandymo signalo su skubiu įspėjimu apie konkretų įvykį. Tokie patikrinimai reikalingi tam, kad sistema veiktų patikimai tada, kai laikas ir informacijos pasiekiamumas yra kritiškai svarbūs.

    Kodėl vieni gauna pranešimą, kiti ne?

    Perspėjimo pranešimai siunčiami visiems mobiliojo ryšio vartotojams, tačiau juos priima tik tie įrenginiai, kuriuose įjungta perspėjimų gavimo funkcija. Dėl to dalis žmonių pranešimų gali negauti, net jei jų telefonas yra ryšio zonoje ir veikia įprastai.

    Gyventojams patariama iš anksto pasitikrinti telefono nustatymus ir įjungti įspėjimų priėmimą, o instrukcijų ieškoti „LT72“ kanaluose. Praktikoje tai ypač aktualu senesniems telefonams arba tais atvejais, kai įspėjimai būna išjungti dėl tylos režimų, filtro nustatymų ar operatoriaus paslaugų apribojimų.

    Kaip renkamas gyventojų grįžtamasis ryšys?

    Po patikrinimo gyventojai kviečiami pasidalinti patirtimi ir pažymėti, ar perspėjimo pranešimą gavo. Toks grįžtamasis ryšys leidžia tiksliau identifikuoti vietoves ar tinklų atkarpas, kuriose perspėjimai pasiekia ne visus.

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vertinimu, testai ir gyventojų pateikiami duomenys padeda operatyviau spręsti technines problemas. Kuo tiksliau matomas realus sistemos veikimas, tuo lengviau planuoti modernizavimą ir pritaikyti sprendimus skirtingose savivaldybėse.

    Departamentas nurodo, kad paskutinio patikrinimo metu visoje Lietuvoje buvo įjungta apie 1 160 sirenų, o nesuveikė 2,6 proc. Įvardijama, kad perspėjimo sirenomis šiuo metu pasiekiama apie 69 proc. gyventojų, o modernizavimo tikslas yra šią aprėptį didinti.

    „Gyventojų perspėjimo sistema turi veikti be klaidų tada, kai jos labiausiai reikia. Todėl ją nuosekliai tikriname ir stipriname – kiekvienas patikrinimas leidžia identifikuoti silpnąsias vietas ir užtikrinti, kad realios grėsmės atveju informacija žmones pasiektų laiku“, – sakė PAGD direktorius Renatas Požėla.

    Planuojama, kad toliau bus diegiamos naujos sirenos, modernizuojamos esamos ir plečiamas centralizuotas valdymas. Toks kryptingas atnaujinimas svarbus ne tik ekstremaliųjų situacijų atvejais, bet ir siekiant, kad perspėjimai gyventojus pasiektų kuo daugiau kanalų vienu metu.

  • Balandžio 30 dieną 11.52 val. skambės sirenos: vyks gyventojų perspėjimo sistemos patikrinimas

    Balandžio 30 dieną 11.52 val. skambės sirenos: vyks gyventojų perspėjimo sistemos patikrinimas

    Balandžio 30 dieną 11.52 val. visoje Lietuvoje bus tikrinama gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema. Patikrinimo metu bus įjungtos elektros sirenos, todėl gyventojai trumpam girdės kaukimą.

    Kartu per Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą į mobiliuosius telefonus bus siunčiami pranešimai. Tai įprasta procedūra, skirta įsitikinti, kad perspėjimai pasiekia gyventojus ir veikia visi sistemos kanalai.

    Nustojus kaukti sirenoms, papildoma informacija gyventojams bus skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją bei regionines radijo stotis „Saulės radijas“ ir „RS2“. Pranešimai taip pat bus perduodami per judriojo ryšio operatorių tinklus.

    Specialistai primena, kad sirenų patikrinimas nereiškia realios grėsmės, tačiau tai gera proga įsitikinti, ar telefonas gauna perspėjimo pranešimus. Jei pranešimų negaunate, verta pasitikrinti savo įrenginio nustatymus ir įjungti perspėjimų gavimo funkciją.

    Gyventojai, kurie nėra įsidiegę perspėjimų gavimo paslaugos ar nežino, kaip ją aktyvuoti, instrukcijas gali rasti GPIS informaciniame puslapyje. Ten pateikiami žingsniai, ką pasirinkti telefono nustatymuose, kad kritiniu atveju perspėjimai pasiektų laiku.

    „Patikrinimai reikalingi tam, kad realios nelaimės atveju perspėjimai gyventojus pasiektų greitai ir patikimai“, – sakė savivaldybės parengties pareigūno funkcijas atliekanti patarėja Daiva Rocienė.

  • Balandžio 30 dieną tikrins gyventojų perspėjimo sirenomis sistemą: ką svarbu padaryti telefone

    Balandžio 30 dieną tikrins gyventojų perspėjimo sirenomis sistemą: ką svarbu padaryti telefone

    Balandžio 30 dieną bus vykdomas gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos patikrinimas sirenomis. Gyventojai raginami iš anksto pasiruošti ir žinoti, kur ieškoti oficialios informacijos, jei pasigirs kaukimas.

    Nurodoma, kad sirenoms nustojus kaukti apie 11 valandą 55 minutės būtina išklausyti pranešimus per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją. Taip pat reikėtų perskaityti perspėjimo pranešimą, kuris bus atsiųstas į mobilųjį telefoną.

    Informacija bus skelbiama ir per Šiaulių mieste įrengtų 20 elektroninio tono ir balso sirenų garsiakalbius. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad po ilgesnės patikrinimų pertraukos dalis sirenų gali ir neįsijungti.

    Kad perspėjimo pranešimai pasiektų telefoną, gyventojams rekomenduojama įsijungti perspėjimo pranešimų priėmimo funkciją įrenginio nustatymuose. Ši paslauga yra nemokama, o pranešimai siunčiami kaip operatorių perduodami civilinės saugos įspėjimai.

    Primename, kad sirenų signalai yra skirti atkreipti dėmesį ir paskatinti nedelsiant sekti oficialius informavimo kanalus. Išgirdus sirenas, svarbiausia nepanikuoti, patikrinti gautą pranešimą telefone ir vadovautis pateiktomis instrukcijomis.

  • Balandžio 30 dieną visoje šalyje kauks sirenos: tikrins Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą

    Balandžio 30 dieną Lietuvoje bus tikrinama Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema – nuo 11.52 valandos visoje šalyje įjungtos sirenos kauks tris minutes, iki 11.55 valandos. Patikrinimo tikslas – įsitikinti, kad perspėjimo priemonės veikia ir kad gyventojus krizės atveju pasiektų signalai bei informacija.

    Patikrinimo metu gyventojai išgirs garsinį signalą Perspėjimo sistemos patikrinimas. Jam pasibaigus, per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją, taip pat regionines ir vietines radijo stotis bus perduodama informacija bei rekomendacijos, kaip elgtis, jei panašus signalas skambėtų realios grėsmės atveju.

    Kartu su sirenų patikrinimu gyventojams bus siunčiami trumpieji perspėjimo pranešimai į mobiliuosius telefonus. Tokie pranešimai paprastai adresuojami visiems mobiliojo ryšio vartotojams, tačiau juos gali gauti tik tie įrenginiai, kuriuose įjungta perspėjimo pranešimų priėmimo funkcija.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad telefonų nustatymai skirtinguose modeliuose gali skirtis, todėl verta iš anksto pasitikrinti, ar perspėjimų priėmimas aktyvuotas. Tai ypač aktualu gyventojams, kurie sirenos signalo negirdėtų dėl buvimo patalpose, klausos sutrikimų ar didelio aplinkos triukšmo.

    Gyventojų taip pat prašoma apie planuojamą patikrinimą informuoti artimuosius ir kaimynus, kad sirenų garsas nesukeltų nereikalingo nerimo. Tokie patikrinimai yra viena iš civilinės saugos priemonių, padedančių įvertinti sistemos parengtį ir užtikrinti, kad perspėjimas būtų greitas bei aiškus.

  • Balandžio 30 dieną visoje Lietuvoje kauks sirenos: bus tikrinama perspėjimo sistema ir žinutės į telefonus

    Balandžio 30 dieną Lietuvoje bus tikrinama gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema. 11.52 valandą visoje šalyje bus įjungtos sirenos, kurios kauks 3 minutes, iki 11.55 valandos.

    Tuo pačiu metu gyventojams planuojama siųsti perspėjimo pranešimus į mobiliuosius telefonus, taip pat jie bus rodomi programėlėje „LT72“. Institucijos primena, kad tokie pat pranešimai būtų siunčiami ir realios grėsmės ar ekstremaliosios situacijos metu.

    Išgirdus sirenas arba gavus pranešimą, rekomenduojama įsijungti Lietuvos radiją ar televiziją ir sekti oficialią informaciją. Tai laikoma vienu patikimiausių būdų greitai gauti patikslinimus, ką konkrečioje vietovėje daryti toliau.

    Perspėjimo žinutės teoriškai siunčiamos visiems mobiliojo ryšio vartotojams, tačiau jas gali priimti ne kiekvienas įrenginys, jei telefone išjungta perspėjimų funkcija. Todėl gyventojams patariama iš anksto pasitikrinti nustatymus ir įjungti ekstremalių perspėjimų priėmimą.

    Tokie patikrinimai padeda įvertinti, ar veikia sirenų tinklas, ar pranešimai pasiekia telefonus skirtinguose ryšio tinkluose, ir ar gyventojai žino, kur ieškoti patikimos informacijos. Specialistai pabrėžia, kad iš anksto pasiruošti verta ir šeimoms, ir įmonėms, kad realios grėsmės atveju veiksmai būtų greiti ir aiškūs.