Maždaug trečdalis Afrikos gyventojų gyvena daugiau nei dvi valandas kelio nuo medicinos įstaigos, o dalyje regionų problemą dar labiau paaštrina nestabilus arba apskritai nepasiekiamas elektros tiekimas. Dėl to sudėtinga atlikti tyrimus, saugoti vakcinas šaldymo grandinėje ir naudoti šiuolaikinę diagnostikos įrangą.
Į šią spragą taikosi sprendimas iš Nyderlandų: „Stella Juva“ – saulės energija maitinamos greitosios pagalbos prototipas, kurį sukūrė Eindhoveno technologijos universiteto studentų komanda Solar Team Eindhoven, bendradarbiaudama su Amref Health Africa. Projekto idėja – į atokias bendruomenes atvežti ne tik medikus ir įrangą, bet ir pačią energiją, reikalingą tai įrangai veikti.
Greitoji, kuri atveža ir elektrą
Skirtingai nei įprasta greitoji, ši koncepcija orientuota ne į maksimaliai greitą paciento transportavimą į ligoninę. Pagrindinis tikslas – pasiekti atokias vietoves ir vietoje suteikti paslaugas, kurioms paprastai reikia stacionarios infrastruktūros bei patikimo elektros šaltinio.
Ant stogo įrengti saulės moduliai, o sustojus galima išskleisti papildomas šonines paneles, didinant energijos gamybą. Pagaminta elektra naudojama tiek transporto priemonei judėti, tiek medicininei įrangai maitinti.
Įranga: nuo ultragarso iki vakcinų šaldymo
„Stella Juva“ salone numatyta įranga, kurios dažnai trūksta atokiose klinikose: rentgeno aparatas, ultragarso sistema, AED defibriliatorius ir šaldytuvas vakcinoms bei kitiems preparatams. Tokia komplektacija ypač aktuali vietose, kur net ir turint medikų, be elektros neįmanoma užtikrinti diagnostikos ir saugaus vaistų laikymo.
Praktinė nauda labiausiai išryškėja moterų nėštumo priežiūroje: mobilus ultragarsas leidžia anksčiau nustatyti rizikas ir laiku nukreipti pacientes į aukštesnio lygio paslaugas teikiančias įstaigas. Toks modelis ypač svarbus regionuose, kur dideli atstumai ir infrastruktūros stoka siejami su didesniu motinų ir kūdikių mirtingumu.
Bandymas Kenijoje parodė galimybes
Pirmieji praktiniai bandymai vyko Kenijoje, Naroko regione, įskaitant atokias vietoves, kur tenka važiuoti sudėtingais, neasfaltuotais keliais. Kelionė iki vienos bendruomenės, kur medicinos punktas neturėjo elektros, užtruko apie šešias valandas.
Iš viso prototipas įveikė daugiau nei 800 kilometrų. Per bandymus fiksuotas vienas rimtesnis gedimas – vairo traukės pažeidimas, kurį komanda pakeitė maždaug per 30 minučių ir tęsė maršrutą.
Esminis bandymų klausimas buvo energijos balansas: ar realiomis sąlygomis greitoji gali veikti be išorinio elektros šaltinio. Dviejų dienų testuose kartu su Amref Health Africa nustatyta, kad stovėjimo metu saulės energijos gamyba galėjo viršyti sąnaudas net vienu metu naudojant visus borto medicinos prietaisus.
Toks rezultatas rodo, kad saulės energija pagrįstas mobilios klinikos modelis gali būti reali alternatyva vietovėse, kur elektros tinklas nepatikimas arba jo nėra. Jei koncepcija bus toliau tobulinama ir pritaikyta mastui, ji galėtų padėti spręsti ir sveikatos paslaugų pasiekiamumo, ir energijos infrastruktūros spragas vienu metu.
