CP v2

Tag: Mobiliosios programėlės

  • Estijos „bilt.me“ pritraukė 615 000 eurų: su „Bolt“ įkūrėjo parama plečia DI programėlių kūrėją

    Estijos „bilt.me“ pritraukė 615 000 eurų: su „Bolt“ įkūrėjo parama plečia DI programėlių kūrėją

    Talyne įsikūręs startuolis „bilt.me“, kuriantis DI pagrįstą mobiliųjų programėlių kūrimo įrankį, pritraukė apie 615 000 eurų išankstinėje (pre-seed) investicijų stadijoje. Įmonė siekia sparčiau plėstis tarptautiniu mastu ir tobulinti platformą, skirtą kurti iOS ir „Android“ programėles be programavimo.

    Investicijų raundui vadovavo ankstyvos stadijos rizikos kapitalo fondas „Superhero Capital“, dirbantis su programine įranga grįstais startuoliais Baltijos šalyse ir Suomijoje. Prie raundo prisidėjo ir „Bolt“ įkūrėjas Markus Villig bei investuotojai, susiję su investavimo platformos „Lightyear“ komanda.

    „Turime būti sąžiningi: Europa atsilieka energetikoje, lustuose, DI infrastruktūroje ir pažangiausių modelių lenktynėse. Tačiau yra sluoksnis, kuriame Europa vis dar pasaulinė lyderė – programėlių sluoksnis, DI paverčiantis tuo, ką žmonės realiai naudoja ir už ką moka“, – sakė „bilt.me“ vadovas Uku Joost Annus.

    „bilt.me“ atsirado 2025 metais kaip hakatono projektas, kai komanda ieškojo būdų greičiau testuoti ir paleisti programėles, atsižvelgiant į griežtesnes „Apple“ taisykles. Startuolį įkūrė Uku Joost Annus, Kevin Akkermann ir Karl Kiilaspää, o šiandien komandoje dirba šeši inžinieriai.

    Platforma veikia paprastai: vartotojas natūralia kalba aprašo programėlės idėją, o sistema sugeneruoja veikiančią programėlę, leidžia ją peržiūrėti telefone ir padeda publikuoti „App Store“ arba „Google Play“. Bendrovė pabrėžia, kad orientuojasi būtent į natyvias mobiliąsias programėles, o ne tik į naršyklėje veikiančius sprendimus.

    „Yra daugiau nei milijardas svetainių, bet tik keli milijonai programėlių: jas kurti sunkiau, todėl jas kuria mažiau žmonių. Būtent šioje spragoje matome galimybę – suteikti daugiau žmonių šansą tapti verslininkais“, – sakė Uku Joost Annus.

    „bilt.me“ teigia sukūrusi ir papildomą infrastruktūrą, reikalingą natyvioms programėlėms: mokėjimų, debesijos ir dalijimosi sluoksnius. Šie komponentai įvardijami kaip „Bilt Payments“, „Bilt Cloud“ ir „Bilt Link“, o vartotojams žadama galimybė eksportuoti „React Native“ kodą ir tęsti plėtrą savarankiškai.

    Verslo modelis paremtas freemium principu: yra nemokamas planas, o mokami planai prasideda maždaug nuo 13 eurų per mėnesį. Taip pat siūlomas verslo planas, kuriame numatytos organizacijoms svarbios funkcijos, įskaitant prisijungimų valdymą ir duomenų nesaugojimą.

    Įmonė skelbia perkopusi šešiaženklę metinių pasikartojančių pajamų ribą, o pastaruosius tris mėnesius pajamos esą augo dvigubai kiekvieną mėnesį. „bilt.me“ taip pat tvirtina, kad platforma jau naudojasi tūkstančiai žmonių, o dalis jų programėles yra sėkmingai publikavę ir monetizavę abiejose parduotuvėse.

    „Kai man buvo 19, programėlės sukūrimas buvo viena didžiausių kliūčių idėją paversti įmone. „Bilt.me“ šią kliūtį nuima kitai kūrėjų kartai“, – sakė „Bolt“ įkūrėjas Markus Villig.

    Gautas finansavimas bus skirtas globaliai plėtrai ir produkto galimybėms plėsti. Ilgalaikis tikslas – tapti pagrindine platforma, leidžiančia greitai sukurti ir paleisti realų mobilų produktą tiems, kurie turi idėją, bet neturi programavimo įgūdžių.

  • „WhatsApp“ Android versijoje ruošia permainas: juostoje atsiras DI, keisis ir išvaizda

    „WhatsApp“ Android versijoje ruošia permainas: juostoje atsiras DI, keisis ir išvaizda

    „WhatsApp“ ruošia naujus vizualius pakeitimus „Android“ programėlėje, o ryškiausia naujovė turėtų būti aiškiau matomas DI įrankių integravimas. Apie testuojamas permainas pranešė „WABetaInfo“, stebinti ankstyvas „WhatsApp“ beta versijas.

    Šį kartą dėmesys sutelktas į apatinę navigacijos juostą, kurią kasdien mato didžioji dalis vartotojų. Būtent ten kuriamas naujas elementas, susijęs su „Meta“ DI funkcijomis, o pati juosta turėtų tapti labiau permatoma.

    Pokyčiai pastebėti „WhatsApp“ beta laidoje „Android“ sistemai su versijos numeriu 2.26.38.10. Kadangi tai bandomasis leidimas, sąsaja dar gali keistis, o kai kurios detalės atrodyti ne iki galo nušlifuotos.

    Naujas sprendimas gali pakeisti iki šiol naudotą plaukiojantį mygtuką, kuris buvo rodomas virš žinutės kūrimo valdiklio. Tokie pertvarkymai dažniausiai daromi tam, kad dažniau naudojamos funkcijos būtų pasiekiamos vienoje vietoje ir mažiau trukdytų pokalbių langui.

    Kol kas nėra patvirtinimo, ar analogiški pakeitimai bus perkelti į „iOS“ versiją, tačiau „WhatsApp“ pastaraisiais metais vis dažniau siekia suvienodinti patirtį skirtingose platformose. Vis dėlto galutinis dizainas paprastai priklauso nuo testų rezultatų ir vartotojų atsiliepimų.

    „WhatsApp“ išlieka vienu didžiausių pasaulio komunikacijos kanalų, todėl net ir nedideli sąsajos pakeitimai paliečia milžinišką auditoriją. Skirtingi rinkos vertinimai rodo, kad programėle naudojasi daugiau nei 2 mlrd. žmonių, o kasdien išsiunčiamų žinučių apimtys skaičiuojamos dešimtimis milijardų.

    Oficialios datos, kada atnaujinta navigacijos juosta ir DI nuorodos pasieks stabilų „WhatsApp“ leidimą, kol kas nėra. Įprasta praktika tokia, kad sėkmingai beta kanale ištestuotos funkcijos vėliau diegiamos palaipsniui, todėl skirtingus regionus atnaujinimai gali pasiekti nevienodu metu.

  • „Apple“ ir „Epic Games“ mūšis dėl „Fortnite“: byla keliauja į JAV Aukščiausiąjį Teismą

    „Apple“ ir „Epic Games“ mūšis dėl „Fortnite“: byla keliauja į JAV Aukščiausiąjį Teismą

    „Apple“ kreipėsi į JAV Aukščiausiąjį Teismą, siekdama panaikinti sprendimą, kuriuo bendrovė buvo pripažinta pažeidusi teismo nurodymą ilgame ginče su „Epic Games“. Šis žingsnis rodo, kad kelių metų kova dėl programėlių parduotuvių taisyklių ir mokesčių toliau aštrėja.

    Ginčo šerdis – vadinamosios anti-steering taisyklės, kai programėlių kūrėjams ribojama galimybė nukreipti vartotojus į išorines apmokėjimo sistemas už „App Store“ ribų. Teismai pripažino, kad tokie ribojimai tam tikrais aspektais pažeidė Kalifornijos nesąžiningos konkurencijos nuostatas, todėl „Apple“ buvo įpareigota leisti kūrėjams pateikti nuorodas ar kitus būdus, skatinančius rinktis alternatyvius atsiskaitymus.

    Po ankstesnio sprendimo „Apple“ atnaujino taisykles ir formaliai leido tam tikras nuorodas, tačiau nustatė iki 27 proc. komisinį mokestį nuo pirkimų, atliktų per tas nuorodas ar kitus nukreipimo mechanizmus. „Epic Games“ tvirtino, kad tokia praktika pažeidžia teismo sprendimo esmę, nes išorinis atsiskaitymas realiai išlieka apmokestintas panašiu lygiu kaip ir „App Store“.

    Vėliau teismas pripažino, kad „Apple“ nesilaikė nuolatinio įpareigojimo, ir skyrė atsakomybę už teismo nurodymo nevykdymą. „Apple“ nesutinka ir argumentuoja, kad negalima bausti už elgesį, kuris nebuvo aiškiai ir nedviprasmiškai uždraustas pačiame įpareigojime, todėl siekia, kad sprendimas būtų panaikintas aukštesnėje instancijoje.

    Bylos svarba gerokai pranoksta vieną žaidimą ar dvi bendroves, nes ji liečia plačiau taikomą programėlių platformų modelį, kuriame didelę dalį pajamų sudaro komisinių mokesčiai. Jei Aukščiausiasis Teismas nuspręstų nagrinėti skundą ir suformuotų naują praktiką, tai galėtų turėti įtakos ir kitoms platformoms, kurios taiko panašias taisykles kūrėjams bei atsiskaitymams.

    Šis ginčas vyksta platesniame reguliavimo ir konkurencijos politikos kontekste, kai skaitmeninės platformos vis dažniau spaudžiamos didinti pasirinkimą vartotojams ir mažinti kliūtis konkurencijai. Europoje panašios krypties pokyčius skatina Skaitmeninių rinkų aktas, o JAV diskusijos dėl platformų galios ir mokesčių struktūros taip pat išlieka vienos karščiausių technologijų sektoriuje.

    „Apple“ tikina, kad komisiniai ir taisyklės užtikrina saugumą, privatumo apsaugą ir infrastruktūros išlaikymą, o kūrėjams suteikia prieigą prie pasaulinės auditorijos. „Epic Games“ savo ruožtu teigia, kad dabartinis modelis riboja konkurenciją ir brangina skaitmeninį turinį, todėl kova dėl alternatyvių atsiskaitymų realiai tampa kova dėl visos ekosistemos kontrolės.

    „Mums svarbiausia, kad kūrėjai galėtų sąžiningai nukreipti vartotojus į kitus mokėjimo būdus, o taisyklės nebūtų apeinamos papildomais mokesčiais“, – sakė „Epic Games“ vadovas Timas Sweeney, komentuodamas naujausią „Apple“ kreipimąsi.

  • „Żabka“ atsisako Žappsų: kas keisis 11 mln. „Żappka“ naudotojų ir iki kada išleisti taškus

    „Żabka“ atsisako Žappsų: kas keisis 11 mln. „Żappka“ naudotojų ir iki kada išleisti taškus

    Lenkijos parduotuvių tinklas „Żabka“ skelbia keičiantis savo lojalumo programą ir užveriantis dabartinių Žappsų etapą. Programėlė „Żappka“, kuri tapo vienu didžiausių tinklo skaitmeninių kanalų, iki šiol rėmėsi taškų rinkimu už pirkinius visose „Żabka“ parduotuvėse.

    Kaip nurodo bendrovė, „Żappka“ ekosistemu naudojasi daugiau nei 11 milijonų vartotojų. Surinkti taškai buvo kaupiami skaitmeniniame profilyje, o vėliau iškeičiami į prekes, paslaugas ar kitas naudas, todėl pokyčiai palies labai didelę klientų dalį.

    Dabartinis lojalumo modelis bus nutrauktas etapais: programos veikimas baigsis spalio 31 dieną, o iki šios datos dar bus galima rinkti papildomus Žappsus. Nuo lapkričio 1 dienos nauji taškai į paskyras nebebus pridedami, tačiau jau sukauptos virtualios vertės prarasti nereikės iš karto.

    „Żabka“ vartotojams suteikia laiko iki metų pabaigos panaudoti visus sukauptus Žappsus. Praktikoje tai reiškia, kad pereinamuoju laikotarpiu svarbiausia stebėti programėlės pranešimus, nes sąlygos, pasiūlymų asortimentas ir iškeitimo mechanika gali kisti kartu su naujos sistemos startu.

    Pokyčiai palies ir „Żappka“ žaidimų funkcijas, kurios pastaruoju metu aktyviai plečiamos. Programėlėje veikianti žaidimų zona, kurioje naudojamas mini valdiklis „Triki“, žada naują varžymosi modelį, orientuotą į reguliarius reitingus ir aiškesnę dalyvių segmentaciją.

    Nuo rugsėjo 16 dienos turi įsigalioti reitingai, paremti lygomis: vartotojai bus paskirstomi pagal ankstesnius rezultatus, o einamųjų savaičių pasiekimai lems kilimą ar kritimą tarp lygių. „Atskiros lygos gali skirtis dalyvių skaičiumi, prizų struktūra ir prizų dydžiais konkrečioms reitingo vietoms“, – skelbia „Żabka“.

    Bendrovė taip pat praneša stiprinanti apsaugą nuo piktnaudžiavimo, kad reitingai atspindėtų sąžiningą konkurenciją. Vartotojai, kurie žaidimuose naudos draudžiamas priemones, bus šalinami iš reitinginės konkurencijos, todėl laimėjimai ir prizai turėtų labiau priklausyti nuo realių rezultatų.

    Tokie pokyčiai atitinka platesnę mažmeninės prekybos tendenciją, kai lojalumo programos vis labiau siejamos su skaitmeninėmis patirtimis, personalizuotais pasiūlymais ir žaidybiniais elementais. „Żabka“ atveju tai rodo siekį išlaikyti programėlės įsitraukimą ir kartu pereiti prie modelio, kuris geriau kontroliuoja kaštus, piktnaudžiavimo rizikas ir leidžia greičiau diegti naujas naudas klientams.

  • Berlyno startuolis „Kazimi“ pritraukė 2,2 mln. eurų: žada padėti programėlėms atskirti žmones nuo botų

    Berlyno startuolis „Kazimi“ pritraukė 2,2 mln. eurų: žada padėti programėlėms atskirti žmones nuo botų

    Berlyne įsikūręs mobiliojo kibernetinio saugumo startuolis „Kazimi“ uždarė 2,2 mln. eurų priešsėklinės stadijos finansavimo raundą. Įmonė kuria sprendimą, skirtą programėlių kūrėjams apsaugoti ir patikrinti vadinamuosius first-party duomenis, tai yra duomenis, surenkamus tiesiogiai iš savo vartotojų.

    Raundą vedė rizikos kapitalo fondas „Market One Capital“, prisijungė „IBB Ventures“ ir keli mobiliosios industrijos vadovai. Tarp jų minimi buvęs „Rovio“ technologijų vadovas Petri Hyökyranta, buvęs „Supercell“ duomenų mokslininkas Janne Peltola ir Erik Massmann, anksčiau dirbęs „Birkenstock Group“ ir „Sportradar“ finansų vadovu.

    „Iki šiol programėlių kūrėjams techniškai buvo beveik neįmanoma aiškiai matyti, kurie signalai ateina iš tikrų vartotojų, o kurie yra botų. Mūsų saugumo sprendimas padeda uždaryti šią spragą ir apsaugoti svarbiausią resursą – first-party duomenis“, – sakė „Kazimi“ bendraįkūrėjas ir produktų vadovas Andreas Naumann.

    „Kazimi“ įkurta 2024 metais, ją įkūrė August Joseph, Chase Gummer, Ville Mikkola ir Andreas Naumann. Startuolio idėja remiasi tuo, kad mobiliojoje ekosistemoje programėlės, reklamos technologijos ir analitikos įrankiai nuolat keičiasi signalais, tačiau dalis jų gali būti suklastoti arba sugeneruoti ne žmonių.

    Bendrovė teigia, kad fiksuoja ir užtikrina programėlės komunikacijos signalų patikimumą, taip padėdama kūrėjams atpažinti ne žmogišką aktyvumą, botus ir netikras paskyras. Tikslas – atskirti realius vartotojus nuo dirbtinai sukurtų srautų, išlaikant privatumo reikalavimus atitinkančią duomenų tvarkymo logiką.

    Pasak „Kazimi“, problema aštrėja, nes interneto sraute daugėja automatizuoto aktyvumo, o mobiliojoje reklamoje ir analitikoje tai virsta ne tik apgaule, bet ir prastais verslo sprendimais. Pramonėje tai siejama su reklamos sukčiavimu, išpūstais įdiegimų ar registracijų rodikliais, netiksliu atribucijos modeliavimu ir klaidingais vartotojų elgsenos signalais, kurie vėliau naudojami optimizuojant kampanijas.

    „Botų krizė mobiliojoje rinkodaroje yra dramblys kambaryje: visi žino, kad mobilieji kanalai dažnai yra nepermatomi ir stokoja pasitikėjimo. Suprasti, kas tikra, o kas ne, dar niekada nebuvo taip svarbu – tiek efektyviai taikant DI, tiek mažinant sukčiavimą“, – sakė Erik Massmann.

    Technologiškai „Kazimi“ akcentuoja kriptografiją ir nulinės žinios įrodymus, kurie leidžia patikrinti signalų autentiškumą neatskleidžiant perteklinių duomenų. Tokie metodai tampa vis aktualesni, nes tiek reguliavimas, tiek platformų privatumo politika riboja trečiųjų šalių sekimą, o verslai vis labiau remiasi savo surinktais duomenimis ir jų kokybe.

    Įmonė teigia, kad jos sprendimas suderinamas su pagrindinėmis mobiliosiomis platformomis, programėlių kūrimo karkasais, varikliais ir verslo analitikos sistemomis. Tarp klientų minimos mobiliojo žaidimų studijos, atlygio platformos ir finansinių technologijų programėlės.

    „Market One Capital“ partneris Jacek Lubinski pabrėžė, kad didėjant automatizuotam srautui ir DI naudojimui, rinkai reikia bazinio saugumo sluoksnio, kuris užtikrintų tikslius first-party duomenis mastu. „Kazimi“ planuoja pritrauktą kapitalą skirti produkto plėtrai ir augimui, orientuojantis į globalią mobiliosios reklamos išlaidų rinką.

  • „Netflix“ Lenkijoje paleido naują programėlę: Klipai ir vertikalūs vaizdo įrašai keičia paiešką

    „Netflix“ Lenkijoje paleido naują programėlę: Klipai ir vertikalūs vaizdo įrašai keičia paiešką

    „Netflix“ pradėjo diegti atnaujintą mobiliąją programėlę Lenkijoje, kurią dalis naudotojų gaus per artimiausias dienas per „App Store“ ir „Google Play“. Naujovė išplečia programėlės galimybes telefone ir keičia tai, kaip vartotojai atranda turinį kasdienėse, trumpose peržiūros akimirkose.

    Vienas ryškiausių pakeitimų – nauja skiltis Klipai, orientuota į vertikalius vaizdo įrašus. Joje rodomi trumpi fragmentai iš filmų ir serialų, anonsai bei užkulisinė medžiaga, kuri turėtų padėti greičiau apsispręsti, ką žiūrėti toliau.

    „Remdamiesi ankstesne patirtimi, įdiegėme klipus, patobulinome navigaciją ir pasiūlėme naują vertikalaus vaizdo pateikimą, kad „Netflix“ telefone būtų dar patogesnis“, – sakė „Netflix“ produktų ir technologijų vadovė Elizabeth Stone.

    Kartu su Klipais atnaujinama ir programėlės navigacija, kad turinį būtų lengviau peržiūrėti ir greičiau pasiekti dominančius pavadinimus. Tokia kryptis atitinka platesnę srautinio turinio rinkos tendenciją: platformos vis aktyviau naudoja trumpą vaizdo formatą, kad žiūrovai atrastų naujus filmus ir serialus dar prieš įsijungdami pilną seriją.

    „Netflix“ yra bandęs trumpų įrašų idėjas ir anksčiau, todėl Klipai laikomi nuosekliu bandymu sustiprinti rekomendacijų ir atradimo funkcijas. Įmonė pabrėžia, kad skiltis bus plečiama, o joje turinio turėtų daugėti, kad vartotojai turėtų daugiau būdų rasti naujų pavadinimų.

    Atnaujinimas diegiamas palaipsniui, todėl dalis žmonių naują versiją matys ne iš karto. Jei programėlė dar nepasikeitė, verta patikrinti, ar nėra galimo atnaujinimo telefono programėlių parduotuvėje.

  • Berlyno startuolis „Kazimi“ pritraukė 2,2 mln. eurų: žada pažaboti botų sukčiavimą mobiliųjų programėlių rinkodaroje

    Berlyno startuolis „Kazimi“ pritraukė 2,2 mln. eurų: žada pažaboti botų sukčiavimą mobiliųjų programėlių rinkodaroje

    Berlyne įsikūręs mobiliojo kibernetinio saugumo startuolis „Kazimi“ pritraukė 2,2 mln. eurų prieš pradinio etapo (pre-seed) investicijų raunde, kuris, kaip skelbiama, buvo perviršytas. Bendrovė teigia, kad lėšos bus skirtos technologijai, padedančiai atpažinti botų veiklą mobiliosiose programėlėse, ir plėtrai tarptautinėje mobilios reklamos rinkoje.

    Investicijų raundui vadovavo rizikos kapitalo fondas „Market One Capital“, taip pat prisidėjo „IBB Ventures“ ir keli mobiliojo bei technologijų sektoriaus vadovai. Tarp jų minimi buvęs „Rovio“ technologijų vadovas Petri Hyökyranta, buvęs „Supercell“ duomenų mokslininkas Janne Peltola bei buvęs „Birkenstock Group“ ir „Sportradar“ finansų vadovas Erik Massmann.

    Kaip veikia sprendimas

    „Kazimi“ kuria saugumo technologiją, skirtą programėlių kūrėjams patikrinti, ar veikla jų programėlėse kyla iš realių naudotojų, ar ją generuoja automatizuoti botai. Tokie netikri signalai gali iškreipti reklamos kampanijų rezultatus, analitiką ir sprendimus, paremtus pirmosios šalies duomenimis.

    Bendrovė teigia, kad jos sprendimas saugo programėlės generuojamus ryšio signalus ir leidžia patikimiau rinkti bei tikrinti pirmosios šalies duomenis. Kartu žadama išlaikyti naudotojų privatumą, nes verifikavimas grindžiamas privatumą saugančiais kriptografiniais įrodymais.

    Kodėl botai tampa kritine problema

    Botų srautai ir automatinis sukčiavimas reklamoje laikomi vienu didžiausių iššūkių programėlių verslams, ypač tiems, kurie aktyviai investuoja į naudotojų pritraukimą. „Cloudflare“ duomenys rodo, kad 2026 metais botų aktyvumas internete viršijo žmonių srautą, o „AppsFlyer“ ataskaitose botai įvardijami kaip reikšmingas apgaulės šaltinis mobiliuosiuose kanaluose.

    Tokios tendencijos reiškia, kad dalis rinkodaros biudžetų gali būti nukreipiama į netikrus paspaudimus, netikras registracijas ar dirbtinai sukurtą aktyvumą programėlėse. Kuo daugiau verslai remiasi duomenimis analitikai, automatizavimui ir DI sprendimams, tuo didesnė rizika, kad prastos kokybės signalai lemia klaidingas įžvalgas.

    Įkūrėjų patirtis ir plėtros planai

    „Kazimi“ įkūrėjai anksčiau dirbo su saugumo ir sukčiavimo prevencijos sistemomis mobiliosios matavimo (measurement) bendrovėje „Adjust“, kuri 2021 metais buvo įsigyta „AppLovin“. Komanda taip pat yra kūrusi saugumo sprendimus kitoms mobiliosios analitikos įmonėms ir tinklams.

    Startuolis nurodo, kad jo technologija orientuota į programėles, kurioms svarbios rinkodaros investicijos į naudotojų pritraukimą ir išlaikymą. Tarp esamų klientų minimos mobiliojo žaidimų studijos, atlygių (rewards) platformos ir finansinių technologijų programėlės, o gautas finansavimas turėtų paspartinti produkto mastelį ir komercinę plėtrą.

    „Iki šiol programėlių kūrėjams techniškai buvo beveik neįmanoma aiškiai matyti, kurie signalai kyla iš tikrų naudotojų, o kurie ateina iš botų. Mūsų saugumo sprendimas padeda uždaryti šią spragą ir apsaugoti svarbiausią išteklių – pirmosios šalies duomenis“, – sakė „Kazimi“ vienas įkūrėjų ir produkto vadovas Andreas Naumann.

  • „Spotify“ paleido Talk to Spotify: DI pokalbis keičia muzikos paiešką, bet yra svarbių ribojimų

    „Spotify“ paleido Talk to Spotify: DI pokalbis keičia muzikos paiešką, bet yra svarbių ribojimų

    „Spotify“ testuoja naują funkciją Talk to Spotify, kuri į muzikos platformą įveda pokalbių asistentą, paremtą dirbtiniu intelektu. Vartotojai gali užduoti klausimus balsu arba tekstu, o atsakymai ir pasiūlymai pateikiami atsižvelgiant į klausymosi istoriją.

    Įmonė teigia, kad taip siekia supaprastinti naujos muzikos atradimą ir padaryti rekomendacijas dar labiau personalizuotas. Praktikoje tai reiškia, kad asistentas gali pasiūlyti dainų, albumų ar atlikėjų pagal nuotaiką, žanrą ar konkrečią situaciją.

    Kaip veikia DI asistentas?

    Talk to Spotify skirtas ne tik paieškai ar rekomendacijoms, bet ir paprastoms komandoms programėlėje. Pavyzdžiui, vartotojas gali paprašyti pristabdyti ar tęsti atkūrimą, įtraukti kūrinius į eilę, o patikusius atlikėjus pridėti prie mėgstamiausių.

    Toks valdymas balsu ar pokalbio principu atspindi platesnę tendenciją, kai programėlės pereina nuo meniu ir mygtukų prie natūralios kalbos sąsajų. Vis daugiau platformų siekia, kad turinį būtų galima rasti ne „naršant“, o tiesiog pasakant, ko norisi.

    Kam prieinama ir kokie ribojimai?

    Šiuo metu funkcija diegiama kaip bandomoji versija ir pasiekiama ne visiems. Ji skirta „Spotify Premium“ prenumeratoriams, todėl nemokamos paskyros naudotojai jos išbandyti negalės.

    Taip pat taikomi geografiniai ribojimai: pirmiausia funkcija siūloma daliai vartotojų Jungtinėse Amerikos Valstijose, Švedijoje ir Airijoje. Be to, ji veikia tik mobiliojoje programėlėje, o naudotojas turi būti ne jaunesnis nei 18 metų.

    Kodėl tai svarbu „Spotify“?

    „Spotify“ pastaraisiais metais nuosekliai plečia DI panaudojimą, nes konkurencija srautinio muzikos klausymo rinkoje aštrėja, o išsiskirti vien katalogu vis sunkiau. Personalizacija ir patogesnis turinio atradimas tampa vienu svarbiausių būdų išlaikyti prenumeratorius.

    Įmonė pabrėžia, kad tai beta stadija, todėl atsakymai gali būti netikslūs, o pati funkcija dar turėti klaidų. Tikėtina, kad atsiliepimai iš bandomosios grupės lems, kada ir kokiu mastu Talk to Spotify bus plečiama į kitas šalis.

    „Tai dar bandomoji versija, todėl atsakymai gali būti neidealūs, tačiau vartotojų atsiliepimai padės funkciją patobulinti“, – teigia „Spotify“.

  • Programėlėje „Mažeikietis“ startuoja Problemų žemėlapis: kaip greitai pranešti apie gedimus

    Mažeikių rajono gyventojams mobiliojoje programėlėje „Mažeikietis“ pristatytas naujas modulis Problemų žemėlapis. Tai skaitmeninis įrankis, leidžiantis vienoje vietoje pateikti pranešimus apie pastebėtus infrastruktūros gedimus ir aplinkos tvarkymo trūkumus.

    Modulio esmė paprasta: gyventojas programėlėje pažymi tikslią vietą, aprašo problemą ir, jei reikia, prideda nuotrauką. Savivaldybė tikisi, kad toks sprendimas sutrumpins kelią nuo pastebėtos bėdos iki jos registravimo ir realių darbų planavimo.

    Kas laikoma tinkamu pranešimu?

    Problemų žemėlapyje prašoma žymėti konkrečius esamos infrastruktūros gedimus. Pavyzdžiui, neveikiantį gatvės apšvietimą, duobę kelyje, sulūžusį suoliuką, pažeistą šaligatvį ar nuvirtusį medį.

    Pranešimai skirstomi į kategorijas, kad atsakingi specialistai galėtų greičiau juos nukreipti pagal kompetenciją. Tarp dažniausių kategorijų įvardijami gatvių ir šaligatvių remontas bei apšvietimas, inžineriniai tinklai, viešųjų erdvių priežiūra, mažoji infrastruktūra, apleisti statiniai, kapinių priežiūra ir kiti viešosios tvarkos pažeidimai.

    Kaip vyksta vertinimas ir atsakymas?

    Pateiktus pranešimus pirmiausia peržiūri savivaldybės specialistai. Jei informacija atitinka nustatytus kriterijus, ji užregistruojama viešame žemėlapyje, o gyventojas programėlėje gali sekti nagrinėjimo eigą.

    Nurodoma, kad problemos išnagrinėjamos ne vėliau kaip per 20 darbo dienų, o naudotojas gauna pranešimus apie statuso pasikeitimus ir galutinį atsakymą. Praktikoje sprendimo greitis gali priklausyti nuo gedimo pobūdžio, sezoniškumo ir darbų apimties, tačiau aiškus terminas suteikia daugiau prognozuojamumo.

    Kada pranešimas gali būti nepriimtas?

    Pranešimas gali būti neregistruojamas, jei problema nepriskiriama savivaldybės kompetencijai, pavyzdžiui, kai kelias priklauso kitai institucijai ar valdytojui. Taip pat netinka prašymai įrengti naują infrastruktūrą vietoje prašymo sutvarkyti esamą, arba bendri pasiūlymai be konkrečios vietos ir aiškiai apibrėžto gedimo.

    Naudotis Problemų žemėlapiu gali asmenys, deklaravę gyvenamąją vietą Mažeikių rajone ir patvirtinantys tapatybę per Elektroninius valdžios vartus. Programėlę „Mažeikietis“ galima nemokamai atsisiųsti iš „Google Play“ ir „App Store“.

  • mObywatel gavo svarbų atnaujinimą: pridėta KRS duomenų paslauga, žadama dar 11 naujovių

    mObywatel gavo svarbų atnaujinimą: pridėta KRS duomenų paslauga, žadama dar 11 naujovių

    Lenkijos skaitmeninių paslaugų programėlė „mObywatel“ sulaukė atnaujinimo 4.83.0 versija, kuriame atsirado nauja funkcija – KRS duomenų paslauga. Ji leidžia patogiau pasiekti informaciją, susijusią su Nacionaliniu teismų registru, kuriame kaupiami juridinių asmenų duomenys. Skaitmeninimo institucijos teigia, kad ši paslauga buvo ruošiama ne vieną mėnesį.

    Naujoji KRS duomenų paslauga anksčiau viešojoje erdvėje buvo minima kaip „Mano KRS“, o dabar integruota į „mObywatel“ kaip atskiras funkcionalumas. Praktikoje tai turėtų reikšti greitesnį ir paprastesnį oficialių su įmonėmis ir organizacijomis susijusių įrašų peržiūrėjimą vienoje vietoje. Tokie sprendimai vis dažniau laikomi svarbia viešojo sektoriaus skaitmenizacijos dalimi, nes mažina priklausomybę nuo popierinių procesų ir atskirų portalų.

    Atnaujinimas jau platinamas naudotojams, o naujos paslaugos veikimui reikalinga įdiegta naujausia programėlės versija. Skelbiama, kad atnaujinimo dydis siekia apie 300 megabaitų, todėl atsisiuntimui gali prireikti stabilaus ryšio ir pakankamai vietos telefone. Programėlė prieinama pagrindinėse mobiliųjų įrenginių platformose.

    „mObywatel“ pastaraisiais metais sparčiai augo: skelbiama, kad programėlę naudoja apie 12 milijonų žmonių, o per ją sugeneruota daugiau kaip 26 milijonai įvairių dokumentų. Tarp populiariausių veiksmų minimas PESEL numerio apsaugos įrankis, kuriuo, institucijų duomenimis, pasinaudota daugiau kaip 8 milijonus kartų. Tokie skaičiai rodo, kad skaitmeninės tapatybės ir dokumentų sprendimai tampa kasdienybe, ypač kai jie padeda mažinti sukčiavimo rizikas.

    Skaitmeninimo institucijos taip pat praneša, kad iki birželio pabaigos programėlėje turėtų atsirasti dar 11 naujovių, nors visų jų detalių kol kas neatskleidžia. Tarp viešai minimų krypčių – papildomi pažymėjimai ir dokumentai, įskaitant vietos savivaldos iniciatyvas, pavyzdžiui, gyventojo korteles, jei savivaldybės yra sudariusios bendradarbiavimo susitarimus. Taip pat minima, kad rengiami profesinę kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai ir akademiniai pažymėjimai, kurie galėtų papildyti skaitmeninių dokumentų krepšelį.

    Ekspertai pabrėžia, kad plečiant tokias platformas svarbiausia užtikrinti duomenų saugą, aiškų duomenų šaltinių atsekamumą ir patikimą naudotojo identifikavimą. Augant funkcijų skaičiui, didėja ir lūkesčiai dėl stabilumo, nes didelė vartotojų bazė reiškia, kad net trumpalaikiai sutrikimai gali paliesti milijonus žmonių. Dėl to valstybinių programėlių plėtra paprastai derinama su nuolatiniu saugumo testavimu ir infrastruktūros stiprinimu.