Rugsėjo 29 dieną Lietuvoje bus tikrinama Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema. Patikrinimas vyks per valstybės lygio mobilizacines pratybas „Vyčio skliautas 2026“, kurias koordinuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.
Numatytu laiku visoje šalies teritorijoje bus įjungiamos perspėjimo sirenos, o gyventojams į mobiliuosius telefonus bus siunčiami pranešimai. Pranešimai pasieks telefonus per Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą, todėl jų gavimas nebūtinai reiškia, kad žmogus užsiprenumeravo konkrečias žinutes.
Kada ir kas bus tikrinama?
Patikrinimo metu nuo 11 valandos 52 minučių gyventojai girdės sirenas, o telefonuose turėtų pasirodyti perspėjimo pranešimai. Tai yra planuotas bandymas, kurio tikslas įvertinti, kaip greitai ir patikimai informacija pasiekia žmones.
Tokie testai organizuojami tam, kad realios grėsmės atveju perspėjimai veiktų sklandžiai. Sistema skirta informuoti apie ekstremaliąsias situacijas, pavyzdžiui, stichines nelaimes, pavojingus incidentus ar kitus civilinės saugos įvykius.
Ką daryti gavus pranešimą?
Gavus pranešimą per patikrinimą, gyventojams rekomenduojama išlikti ramiems ir perskaityti visą tekstą iki galo. Jei pranešime aiškiai nurodyta, kad tai testas ar patikrinimas, jokių papildomų veiksmų imtis nereikia.
Jeigu pranešimas neateina, tai nebūtinai reiškia sistemos gedimą, nes pranešimų gavimą gali lemti ryšio aprėptis, telefono nustatymai ar laikini tinklo trikdžiai. Vis dėlto tokia informacija institucijoms svarbi, nes leidžia įvertinti, kuriose vietovėse perspėjimas pasiekia gyventojus prasčiau.
Kodėl tokie patikrinimai svarbūs?
Civilinės saugos ekspertai pabrėžia, kad perspėjimo sistemos efektyvumas priklauso nuo technologijų ir žmonių įpročių. Reguliarūs patikrinimai leidžia įvertinti sirenų girdimumą, pranešimų pristatymo greitį ir tai, ar gyventojai atpažįsta perspėjimo signalus.
Institucijos primena, kad ekstremaliosios situacijos atveju svarbiausia remtis oficialiais pranešimais ir laikytis nurodymų. Tokios pratybos padeda gerinti pasirengimą ir mažina riziką, kad realios grėsmės metu informacija gyventojus pasieks per vėlai.