CP v2

Tag: Mobilusis internetas

  • „Sceye“ balionas apskriejo 29 000 km: internetas iš stratosferos veikė įprastuose telefonuose

    „Sceye“ balionas apskriejo 29 000 km: internetas iš stratosferos veikė įprastuose telefonuose

    Internetas iš dangaus be telefono pakeitimų

    Stratosferoje skraidanti „Sceye“ platforma per bandomąją misiją Service Test 1 nuo rugpjūčio 9 dienos įveikė apie 29 000 kilometrų ir parodė, kad mobilųjį internetą galima perduoti tiesiai į įprastus, niekaip nemodifikuotus išmaniuosius telefonus.

    Per 13 dienų platforma pasiekė Japoniją, kur kartu su „SoftBank“ buvo atlikta testų serija. Esminis bandymas buvo ryšio teikimas naudojant SceyeCELL sistemą, kurią kūrėjai apibūdina kaip mobiliojo ryšio bokštą danguje.

    Ką gali pakeisti HAPS platformos

    „Sceye“ skelbia, kad galutinėje konfigūracijoje viena HAPS tipo platforma teoriškai galėtų suteikti aprėptį, prilygstančią maždaug 500 antžeminių bazinių stočių darbui. Tokia idėja orientuota į vietoves, kur ryšio infrastruktūrą brangu tiesti ar sudėtinga prižiūrėti.

    Bandymuose buvo tikrinamas ne tik įprastas duomenų perdavimas, bet ir ryšys su dronais, taip pat sprendimai, skirti veikti nelaimių ir krizių metu. Platforma testavo ir kritines funkcijas, įskaitant pagalbos skambučių aptarnavimą bei įspėjamuosius pranešimus.

    Duomenų apdorojimas arčiau vartotojo

    Viena įdomiausių misijos dalių buvo bandymas dalį skaičiavimų atlikti pačioje platformoje, neperkeliant visko į nutolusią interneto debesiją. HAPS buvo įdiegti serveris ir mobiliojo ryšio branduolinis tinklas, todėl dalis operacijų vyko arčiau naudotojo.

    „Sceye“ nurodo, kad vidutinis atsako laikas siekė 68 milisekundes, o tai reiškė daugiau nei 40 proc. mažesnę delsą, palyginti su apdorojimu debesijoje. Bendrovė tai įvardija kaip pirmą sėkmingą tokios architektūros bandymą, kai ir ryšio branduolys, ir duomenų serveris veikia ant tos pačios HAPS platformos.

    Kodėl stratosfera laikoma alternatyva palydovams

    Stratosferos ryšio platformos dažnai pristatomos kaip kompromisas tarp antžeminės infrastruktūros ir palydovinio ryšio. Jos veikia gerokai arčiau Žemės nei palydovai, todėl teoriškai galima pasiekti plačią aprėptį su mažesne delsos rizika ir lankstesniu pajėgumų valdymu.

    „Sceye“ teigia, kad tokios platformos gali išlaikyti poziciją per dienos ir nakties ciklus, veikdamos panašiai kaip geostacionarūs palydovai, tačiau būdamos maždaug 1 800 kartų arčiau Žemės. Tai svarbu, kai siekiama stabilaus ryšio didelėse teritorijose.

    Po bandymų Japonijoje platforma rugsėjo 4 dieną grįžo virš JAV teritorijos, o kitą dieną pasiekė „Sceye“ bazės apylinkes Moriarty mieste Naujojoje Meksikoje. Ten atlikus papildomus patikrinimus, platforma buvo tyčia nuleista ant žemės.

  • Ukrainoje baigiasi 3G era: paskelbta data, kada dings įprastas ryšys ir ką daryti vartotojams

    Ukraina oficialiai nusprendė, kada šalyje bus galutinai išjungtas trečiosios kartos mobilusis ryšys. Skelbiama, kad 3G tinklai turėtų visiškai nustoti veikti iki 2031 metų sausio 1 dienos.

    Apie tai viešai kalbėjo Skaitmeninės transformacijos ministerijos atstovas Stanislavas Pribytka. Pasak jo, perėjimas suplanuotas taip, kad vartotojams pokyčiai būtų kuo mažiau skausmingi.

    Kodėl 3G atsisakoma?

    3G išjungimas laikomas pasauline telekomunikacijų kryptimi, nes riboti radijo dažniai vis labiau reikalingi efektyvesnėms technologijoms. Operatoriai siekia tuos pačius dažnius panaudoti 4G, o vėliau ir 5G ryšiui.

    Praktiškai tai reiškia didesnę interneto spartą, mažesnį ryšio vėlavimą ir stabilesnį prisijungimą, ypač tankiau apgyvendintose vietovėse. 4G tinklai tuo pačiu dažnių kiekiu paprastai aptarnauja daugiau vartotojų nei 3G.

    Kas keisis žmonėms?

    Dauguma vartotojų didelio skirtumo nepajus, jei jų telefonas palaiko 4G ir įjungtas LTE režimas. Vis dėlto daliai žmonių, ypač naudojančių senesnius įrenginius, gali tekti atsinaujinti telefoną ar SIM kortelę, jei ji nepalaiko naujesnių tinklų.

    Rizikos zona yra įrenginiai, kurie palaiko tik 3G duomenų ryšį, taip pat kai kurie senesni modemai ar signalizacijų bei telemetrijos sprendimai. Išjungus 3G, tokie įrenginiai nebegalės prisijungti prie mobiliojo interneto, o kai kuriais atvejais gali sutrikti ir balso ryšys, jei nėra 2G atsarginio varianto ar nepalaikomas VoLTE.

    Telekomunikacijų praktikoje 3G išjungimas dažniausiai vyksta etapais: pirmiausia mažinamas tinklo pajėgumas regionuose, vėliau išjungiamos atskiros bazinės stotys, o dažniai perkonfigūruojami 4G plėtrai. Todėl naudotojams rekomenduojama nelaukti paskutinės datos ir iš anksto pasitikrinti, ar telefonas palaiko 4G bei ar įjungti mobiliojo ryšio nustatymai leidžia naudotis LTE.

    5G bandymai ir 4G vaidmuo

    Ukrainoje tuo pat metu vyksta ir 5G bandymai, apie kuriuos skelbta keliuose miestuose, tarp jų Lvivas, taip pat Boroďanka Kyjivo srityje. Planuojama testavimus plėsti ir į Kyjivą bei Odesą.

    Institucijos pabrėžia, kad 5G įdiegimas nereiškia 4G atsisakymo. Priešingai, 4G dar ilgai išliks pagrindinis masinis mobiliojo interneto standartas, o 5G pirmiausia stiprins didelės spartos ryšį ir talpą ten, kur duomenų poreikis didžiausias.

    Skelbiama, kad 5G vartotojams gali užtikrinti apie 500 megabitų per sekundę vidutinę spartą, o bandymuose fiksuoti ir daugiau nei 2,4 gigabito per sekundę rezultatai. Tokie greičiai svarbūs ne tik pramogoms, bet ir naujoms paslaugoms, nuo pramoninių sprendimų iki pažangių DI taikymų debesijoje.

    Galutinis 3G išjungimas reiškia greitesnį ir efektyvesnį ryšį, tačiau kartu ir neišvengiamą senesnių įrenginių eros pabaigą. Ukrainos vartotojams patariama įsitikinti, kad jų įranga palaiko 4G, o organizacijoms, naudojančioms senus modemus ar jutiklius, iš anksto suplanuoti atnaujinimą.

  • Karščiai sulėtino internetą namuose? Ekspertai paaiškina, ką daro įkaitęs maršrutizatorius

    Karščiai sulėtino internetą namuose? Ekspertai paaiškina, ką daro įkaitęs maršrutizatorius

    Nuotolinis darbas daugeliui tapo kasdienybe, todėl stabilus internetas namuose dažnai yra būtina sąlyga. Tačiau vasarą dalis žmonių pastebi, kad ryšys ima strigti, o vaizdo skambučiai ar failų siuntimas sulėtėja. Ne visada dėl to kaltas ryšio tiekėjas ar tinklo gedimas.

    Oro sąlygos iš tiesų gali turėti įtakos ryšiui, bet tai labiau būdinga mobiliajam arba palydoviniam internetui. Stiprus lietus, audros ar intensyvūs krituliai gali silpninti signalą, o perkūnijos metu gedimus kartais lemia ir elektros tiekimo sutrikimai. Tokiais atvejais nesklandumai dažniausiai pasireiškia ne tik viename įrenginyje.

    Jei internetas į namus atvestas kabeliu ar šviesolaidžiu, pati temperatūra ryšio paprastai „neišjungia“. Vis dėlto ekstremalūs reiškiniai gali sukelti išorinius pažeidimus: nukenčia elektros linijos, lauko įranga, paskirstymo dėžės ar kabeliai. Tuomet ryšio problemos atsiranda dėl infrastruktūros gedimų, o sprendimas dažniausiai prasideda nuo konsultacijos su operatoriumi.

    Vidinis namų „Wi-Fi“ nuo lietaus ar vėjo tiesiogiai nepriklauso, tačiau karštis gali paveikti svarbiausią grandį – maršrutizatorių. Šis įrenginys veikdamas pats skleidžia šilumą, o aukšta aplinkos temperatūra gali lemti perkaitimą, našumo kritimą, atsitiktinius persikrovimus ar trumpesnį įrenginio tarnavimo laiką. Elektronikai tai vienas nepalankiausių režimų, ypač kai namuose vienu metu prisijungia daug įrenginių.

    Dažniausias scenarijus – maršrutizatorius pastatytas ant saulėtos palangės arba uždarytas spintelėje, kur prasta oro cirkuliacija. Tokiose vietose temperatūra kyla greičiau, todėl ryšys gali tapti nestabilus net ir esant geram interneto planui. Paprastas sprendimas – perkelti maršrutizatorių į pavėsį, atviresnę vietą ir palikti jam daugiau erdvės „kvėpuoti“.

    Jei karštis neatrodo pagrindinė priežastis, verta įvertinti ir namų aplinką. Signalo kokybę dažnai blogina storos sienos, metalinės konstrukcijos, veidrodžiai, buitinė technika ar net netinkama maršrutizatoriaus vieta buto gale. Tokiais atvejais internetas gali būti geras prie įrenginio, bet silpnas ten, kur jo labiausiai reikia.

  • Atostogos gali baigtis šoku: už internetą už ES ribų sąskaita gali šauti į viršų

    Atostogos gali baigtis šoku: už internetą už ES ribų sąskaita gali šauti į viršų

    Kodėl už ES ribų taip brangu?

    Naudojantis mobiliuoju internetu už Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės ribų, sąskaita gali išaugti nepastebimai. Priežastis paprasta: ten negalioja ES reguliuojamos tarptinklinio ryšio kainų „namų kaip namie“ taisyklės.

    Kai telefonas prisijungia prie vietinio operatoriaus tinklo, Lietuvos operatorius už kiekvieną perduotą duomenų vienetą moka didmeninius mokesčius. Šios išlaidos vėliau atsispindi galutinėje kliento kainoje, kuri kai kuriose šalyse gali būti itin didelė.

    ES viduje galioja principas Roam Like at Home, todėl skambučiai, žinutės ir duomenys paprastai kainuoja panašiai kaip Lietuvoje. Ši tvarka, pagal ES reglamentavimą, pratęsta iki 2032 metų.

    Kiek gali kainuoti ir kas „suvalgo“ duomenis?

    Už ES ribų dažnai taikomas apmokestinimas megabaitais, o ne gigabaitais, todėl suma auga labai greitai. Lenkijos operatorių kainynuose minima apie 50 zlotų už 1 MB, tai yra maždaug 12 eurų, o 1 GB tokiu tarifu teoriškai kainuotų apie 12 000 eurų.

    Didžiausią netikėtumą dažnai sukelia ne pats naršymas, o procesai fone. Paštas, programėlių atnaujinimai, nuotraukų kopijos debesijoje, žemėlapiai ir buvimo vietos paslaugos gali išnaudoti duomenis net tada, kai telefoną naudojate minimaliai.

    Ypač greitai duomenys dingsta, jei telefone įjungtas interneto dalijimas ir juo naudojasi šeima, o vaikai žiūri vaizdo įrašus. Vienas vakaras su „hotspotu“ ir automatinėmis atsarginėmis kopijomis gali sunaudoti visą gigabaitą.

    Kaip apsisaugoti prieš kelionę?

    Operatoriai privalo informuoti klientus apie tarptinklinio ryšio kainas kirtus sieną, o ES taisyklės numato ir apsauginius duomenų limitus. Vis dėlto už ES ribų jų veiksmingumas priklauso nuo to, kaip greitai užsienio tinklas perduoda suvartojimo informaciją.

    Atskira rizika yra ryšys lėktuvuose, keltuose ar laivuose, kai telefonas gali prisijungti prie palydovinio arba borto GSM tinklo. Tokie tinklai kartais apmokestinami atskirais tarifais, todėl išlaidos gali šoktelėti per minutes.

    Prieš išvykstant verta pasitikrinti, ar šalis priklauso ES arba EEE, kokį duomenų limitą leidžia jūsų planas ir kiek kainuos viršijimas. Populiarūs kelionių tikslai, tokie kaip Turkija, Egiptas, Marokas, Juodkalnija, Albanija ar Šveicarija, dažnai patenka į neES zonas su didesniais tarifais.

    Praktinis sprendimas gali būti operatoriaus siūlomas kelioninis duomenų paketas, kuris leidžia aiškiau kontroliuoti išlaidas. Kai kurie operatoriai siūlo 1–2 GB paketus už keliasdešimt eurų, tačiau kainos priklauso nuo šalies ir zonos.

    Vis dažniau keliautojai renkasi eSIM, kuri aktyvuojama skaitmeniniu būdu ir leidžia turėti internetą vos nusileidus. Tačiau prieš perkant svarbu įsitikinti, ar telefonas palaiko eSIM ir ar planas suteikia tik duomenis, ar ir vietinį numerį.

    Dar viena alternatyva yra vietinė SIM kortelė, kuri dažnai būna pigesnė skaičiuojant gigabaitais, bet gali reikalauti daugiau laiko ir dokumentų. Kai kuriose šalyse prašoma paso, registracijos duomenų, o aktyvacija ne visada įvyksta iš karto.

    Norint sumažinti riziką, telefoną verta paruošti dar namuose: parsisiųsti žemėlapius naudojimui neprisijungus, išjungti automatinius programėlių atnaujinimus per mobilųjį ryšį ir apriboti nuotraukų kopijavimą į debesiją. Taip pat pravartu valdyti programėlių leidimus ir buvimo vietos paslaugas, kurios tyliai naudoja duomenis.

    Jei keliaujate pasienio teritorijose, verta rankiniu būdu pasirinkti tinklą, kad telefonas netyčia neprisijungtų prie brangesnio operatoriaus. Tokia smulkmena kartais padeda išvengti ypač nemalonių staigmenų.

  • Greitas internetas be šviesolaidžio: triukas su išoriniu 5G maršrutizatoriumi keičia žaidimą

    Greitas internetas be šviesolaidžio: triukas su išoriniu 5G maršrutizatoriumi keičia žaidimą

    Ilgą laiką buvo kartojamas paprastas naratyvas: jei namuose nėra šviesolaidžio, apie stabilų ir greitą internetą galima tik pasvajoti. Tačiau ryšio technologijos per pastaruosius metus smarkiai pasikeitė, o LTE ir 5G daugelyje vietovių jau gali užtikrinti greitį ir delsą, tinkamą darbui, vaizdo skambučiams ar transliacijoms.

    Problema dažnai slypi ne operatoriuje ir ne pačioje 5G technologijoje, o fizikoje. Stori mūrai, gelžbetonis, energiją taupantys langai, namo vieta sklype ar net pastato orientacija ryšio bokšto atžvilgiu gali stipriai susilpninti signalą, todėl namuose internetas tampa nepastovus, nors telefone lauke ryšys atrodo puikus.

    Kas iš tikrųjų trukdo signalui?

    Mobilusis ryšys naudoja radijo bangas, kurias pastato konstrukcijos dalinai sugeria ir atspindi, o tai mažina signalo lygį ir didina triukšmą. Dėl to maršrutizatorius patalpoje dažniau persijungia tarp dažnių juostų, praranda stabilumą, o greitis svyruoja labiausiai tada, kai to mažiausiai reikia, pavyzdžiui, per nuotolinius susitikimus.

    5G pranašumas yra didesnės galimos spartos ir efektyvesnis tinklo panaudojimas, tačiau jam taip pat svarbi gera priėmimo vieta. Ten, kur ryšys patalpoje prastas, vien galingesnis vidinis maršrutizatorius ne visada išsprendžia problemą, nes pagrindinė kliūtis lieka tos pačios sienos.

    Sprendimas be gręžimo ir kabelių?

    Viena praktiškiausių alternatyvų šviesolaidžiui yra dviejų dalių sprendimas: išorinis mobiliojo ryšio maršrutizatorius ir vidinis įrenginys, kuris namuose paskirsto belaidį ryšį. Idėja paprasta: jei sienos slopina signalą, priėmimą reikia perkelti į lauką, kur ryšys dažniausiai būna stipresnis ir stabilesnis.

    Išorinis maršrutizatorius montuojamas ant fasado ar kitoje atviroje vietoje, kad galėtų patikimiau priimti LTE ar 5G signalą. Tuomet ryšys perduodamas į vidų, o vidinis maršrutizatorius užtikrina stabilų „Wi-Fi“ visame būste be sudėtingų darbų ir nelaukiant šviesolaidžio plėtros.

    Ką svarbu įvertinti prieš renkantis?

    Renkantis tokį sprendimą verta įsivertinti realų 5G ir LTE padengimą konkrečioje vietoje, ryšio bokšto atstumą bei tai, kur galima sumontuoti išorinį įrenginį. Praktikoje didžiausią skirtumą dažnai duoda ne teorinis maksimalus greitis, o stabilumas ir mažesni greičio šuoliai piko valandomis.

    Gamintojai, tokie kaip „ZTE“, siūlo tiek išorinius 5G įrenginius, tiek vidinius maršrutizatorius, pritaikytus darbui skirtingomis sąlygomis. Tokie sprendimai ypač aktualūs nuosavų namų gyventojams, priemiesčiuose ar mažesnėse gyvenvietėse, kur šviesolaidžio diegimas vėluoja, yra brangus arba techniškai sudėtingas.

    Alternatyva šviesolaidžiui šiandien nebėra vien kompromisas atostogoms ar avariniam atvejui. Tinkamai parinktas 5G sprendimas su išoriniu maršrutizatoriumi gali tapti pilnaverte kasdienio interneto infrastruktūra, ypač kai svarbiausia yra patikimas ryšys darbui, mokslams ir namų pramogoms.