Tag: Modernizavimo fondas

  • Europoslamentas siūlo daugiau nemokamų ETS leidimų: pramonei iki 8 mlrd. eurų sutaupymo

    Europos Parlamentas pritarė derybinei pozicijai, kuria siūloma padidinti nemokamai pramonei skiriamų taršos leidimų apimtį pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ETS). Sprendimas pirmiausia skirtas daug energijos vartojantiems sektoriams, kurie patiria didelį spaudimą dėl anglies dioksido kainos.

    Parlamento vertinimu, pakeitimai iki 2030 metų galėtų sumažinti pramonės sąnaudas iki 8 mlrd. eurų. Toliau dėl galutinio teksto bus deramasi su ES valstybėmis narėmis, todėl galutinis modelis dar gali keistis.

    Kam būtų aktualu?

    Numatoma, kad didžiausią naudą pajustų tokios šakos kaip metalurgija, cemento gamyba, chemijos pramonė ir trąšų gamyba. Šie sektoriai dėl gamybos proceso specifikos išskiria daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų, todėl taršos leidimų kaina tiesiogiai veikia jų konkurencingumą.

    Šiems gamintojams nemokami ETS leidimai reikštų mažesnį poreikį pirkti leidimus aukcionuose, o tai mažintų sąnaudas ir riziką, kad gamyba bus perkeliama už ES ribų. Toks reiškinys vadinamas anglies dioksido nutekėjimu ir laikomas viena opiausių ETS sistemos problemų.

    Kada įsigaliotų ir dėl ko ginčijamasi?

    Europos Parlamentas pabrėžia, kad pakeitimai turėtų pradėti veikti nuo ateinančių metų, o dalis nuostatų būtų taikoma ir atgaline data. Praktikoje tai reikštų, kad įmonės galėtų pasinaudoti palankesnėmis taisyklėmis už laikotarpį, kuris jau būtų prasidėjęs.

    Esminis nesutarimas derybose susijęs su papildomų leidimų paskirstymu. Europos Komisija buvo pasiūliusi į sistemą įtraukti papildomą nemokamų leidimų kiekį, o Europos Parlamentas siūlo dar padidinti šią apimtį nepanaudotų leidimų sąskaita.

    Diskusijos vyksta dėl to, ar papildomi 33 mln. leidimų turėtų atitekti tiesiogiai pramonei, ar dalis jų turėtų būti nukreipta į Modernizavimo fondą ir Inovacijų fondą. Parlamentas siūlo paskirstymą į tris lygias dalis, iš kurių tik viena dalis keliautų tiesiai įmonėms.

    „Papildomi nemokami leidimai energijai imliems sektoriams yra žingsnis teisinga kryptimi“, – sakė europarlamentaras Adamas Jarubas.

    Jo teigimu, svarbu atsižvelgti ir į tas pramonės šakas, kurios, anot jo, ypač jaučia ETS rinkos veikimo silpnybes, įskaitant keramikos sektorių. Kai kuriais vertinimais, dėl šio sektoriaus išskirtinumo aktyviai siekiama specifinių sprendimų, kad taisyklės geriau atspindėtų realias gamybos sąlygas.

    „Svarbiausia kova dar priešakyje, kai bus sprendžiama dėl didžiosios ETS reformos po 2030 metų“, – sakė europarlamentaras.

    Europos Komisija jau yra pateikusi platesnius pasiūlymus, kaip ETS galėtų atrodyti po 2030 metų, o tai reiškia, kad dabartinis balsavimas laikomas tarpine stotele. Verslui tai signalas, kad kelerius artimiausius metus bus sprendžiama, kaip subalansuoti klimato tikslus ir Europos pramonės konkurencingumą pasaulinėse rinkose.

    „Tai svarbu, nes parodome, kad nemokami leidimai negali būti tiesiog panaikinti; tai bus argumentas per didžiąją reformą“, – sakė europarlamentarė Anna Zalewska.

    Kitas derybų aspektas susijęs su viešųjų investicijų logika. Modernizavimo fondas remia investicijas mažesnes pajamas turinčiose ES šalyse, o Inovacijų fondas finansuoja mažai anglies dioksido išskiriančias technologijas, įskaitant pramonės dekarbonizavimą.

    Todėl daliai valstybių narių ir europarlamentarų svarbu, kad papildomi leidimai nepranyktų vien trumpalaikėje pramonės sąnaudų mažinimo schemoje, o prisidėtų prie ilgalaikių investicijų. Galutinis kompromisas turės parodyti, kuri kryptis bus laikoma prioritetu šiuo ETS koregavimo etapu.

  • Lenkija skiria apie 230 mln. eurų namų energijos kaupikliams: startuoja paraiškos ir ES gamybos priedas

    Lenkijos Nacionalinis aplinkos apsaugos ir vandentvarkos fondas pradeda naują paramos etapą namų ūkiams, kurie jau turi įrengtą atsinaujinančios energijos mikroinstaliaciją ir planuoja papildomai įsirengti energijos kaupiklį. Programa orientuota į didesnę pačių pasigamintos elektros suvartojimo dalį ir mažesnį priklausomumą nuo tinklo kainų svyravimų.

    Finansavimui numatytas 1 mlrd. zlotų biudžetas iš Modernizavimo fondo, tai yra apie 230 mln. eurų. Parama bus teikiama kaip negrąžinama dotacija arba kompensacija už jau atliktas investicijas, jei jos įgyvendintos nuo 2025 metų lapkričio 1 dienos.

    Ši priemonė apima ne tik elektros energijos kaupiklius, bet ir šilumos kaupimo sprendimus, taip pat tam tikrus modernizavimo darbus. Praktikoje tai gali reikšti, kad prireikus bus finansuojamas ir įrangos pritaikymas, pavyzdžiui, keitiklių pakeitimas, kad sistema galėtų stabiliai dirbti su kaupikliu.

    Kas gali gauti paramą?

    Pagrindinė sąlyga išlieka aiški: pareiškėjas turi būti namų ūkis, jau turintis įrengtą mikroinstaliaciją, dažniausiai saulės elektrinę. Idėja paprasta: po didelio saulės elektrinių plėtros etapo valstybė siekia paskatinti efektyviau panaudoti vietoje pagamintą energiją ir sumažinti jos atidavimo į tinklą dalį.

    Pasak fondo atstovų, programa yra ankstesnių priemonių tąsa, tačiau šį kartą dėmesys sutelktas į autovartojimą ir sistemos stabilumą. Energetikos rinkoje tai matoma kaip bandymas sumažinti piko apkrovas ir padėti prosumeriams geriau planuoti vartojimą.

    „Po paramos šimtams tūkstančių mikroinstaliacijų atėjo metas pasirūpinti, kad jų pagaminta energija būtų panaudojama efektyviau, o namų ūkių sąskaitos mažėtų“, – sakė fondo atstovas Piotras Stępinskis.

    Kokio dydžio dotacijos numatytos?

    Maksimali paramos suma vienam projektui siekia iki 19 000 zlotų, tai yra apie 4 400 eurų. Iš šios sumos dalis gali būti skiriama šilumos kaupimui, o taip pat darbams, susijusiems su kaupiklio integravimu į esamą sistemą.

    Dotacijos dydis priklausys ir nuo to, kokiame atsiskaitymo su tinklu modelyje yra prosumeris. Pagal paskelbtas taisykles vienu atveju numatoma mažesnė riba, kitu atveju ji didesnė, taip iš dalies atliepiant skirtingą ekonominę naudą, kurią prosumeriai gauna skirtinguose režimuose.

    Ryškiausia naujovė yra papildomas 2 000 zlotų priedas, tai yra apie 460 eurų, jei įranga pagaminta Europos Sąjungoje. Šis priedas bus tikrinamas pagal įrodymus, pavyzdžiui, gaminio duomenų kortelę ar nuotrauką su gamintojo lentele.

    Techniniai reikalavimai ir terminai

    Programoje įtvirtintas aiškus proporcijos reikalavimas: energijos kaupiklio talpa kilovatvalandėmis turi būti bent dvigubai didesnė nei mikroinstaliacijos galia kilovatais. Pavyzdžiui, turint 5 kW galios saulės elektrinę, minimaliai tinkamas kaupiklis turėtų būti 10 kWh.

    Taip pat numatoma, kad investicija būtų derinama su energijos valdymo sistema, leidžiančia optimizuoti gamybos ir vartojimo balansą. Papildomai akcentuojamas pasirengimas darbui salos režimu, kai tam tikromis sąlygomis namai gali būti maitinami ir dingus išoriniam tinklui.

    Paraiškų teikimas planuojamas iki 2027 metų spalio 1 dienos arba kol bus išnaudotas biudžetas. Fondo atstovai taip pat žada pateikti skaičiuoklę, kuri padėtų pareiškėjams tiksliau įsivertinti, kokio dydžio kompensacija jiems priklausytų.

  • Širvintų rajone parodys, kaip ūkininkauti be arimo: atskleis juostinės sėjos klaidas ir naudą

    Spalio 27 dieną ūkininko Remigijaus Darvydo ūkyje Levainių kaime, Širvintų rajone, rengiama lauko diena, skirta bearimio ūkininkavimo praktikai ir juostinio dirbimo sėjos sprendimams. Organizatoriai kviečia ūkininkus, žemės ūkio įmonių atstovus ir akademinę bendruomenę aptarti, kaip realiomis sąlygomis veikia tvaresnės augalininkystės technologijos.

    Renginyje žadama kalbėti apie dirvožemio tausojimą ir priemones, kurios padeda sumažinti maisto medžiagų išplovimą iš laukų. Pastaraisiais metais šios temos ypač aktualios dėl griežtėjančių aplinkosaugos reikalavimų ir ūkių siekio efektyviau panaudoti trąšas, kai jų kainos ir prieinamumas svyruoja.

    Patirtis iš ūkio lauko

    Ūkininkas Remigijus Darvydas pristatys, kaip ūkyje taikoma juostinio dirbimo sėja ir su kokiais iššūkiais tenka susidurti pereinant prie bearimės sistemos. Dėmesys bus skiriamas sėjomainai, dirvos struktūros pokyčiams ir sprendimams, kurie padeda stabilizuoti derlių pereinamuoju laikotarpiu.

    Taip pat bus aptariama praktika, susijusi su cheminių augalų apsaugos produktų mažinimu. Toks pokytis dažniausiai reikalauja tikslesnio piktžolių valdymo, geriau suplanuotos sėjomainos ir nuoseklaus dirvožemio būklės stebėjimo, todėl lauko dienose ūkininkams svarbiausia realios patirtys ir klaidos, kurias galima atpažinti iš anksto.

    Kaip mažinti maisto medžiagų nuostolius

    Aplinkosaugos ekspertas Gražvydas Jegelevičius pristatys gamta grįstus sprendimus, padedančius efektyviau panaudoti augalų maisto medžiagas ir mažinti jų praradimą. Tokie sprendimai paprastai siejami su dirvos dangos išlaikymu, mažesniu dirvos judinimu ir geresniu vandens režimo valdymu, nes būtent šie veiksniai dažnai lemia maisto medžiagų išplovimą.

    Diskusijose bus akcentuojama, kad juostinis dirbimas dažnai vertinamas kaip kompromisas tarp visiško neariminio dirbimo ir tradicinio arimo. Dirbama tik sėjos juosta, o likusi dirvos dalis paliekama mažiau judinama, todėl gali mažėti erozijos rizika ir gerėti dirvos biologinis aktyvumas.

    Parama ir dažniausios klaidos

    Aplinkos projektų valdymo agentūros Modernizavimo fondo projektų grupės atstovas Andrius Venckus supažindins su kompensacinės paramos už tiesiogines ir juostines sėjamąsias rezultatais bei paraiškose pasitaikančiomis klaidomis. Renginio organizatoriai pabrėžia, kad finansavimo priemonės padeda greičiau atsinaujinti techniką, tačiau sėkmei būtina ir teisinga dokumentacija.

    Praktinėje dalyje dalyviai galės apžiūrėti ūkyje naudojamą techniką, stebėti juostinio dirbimo sėjos demonstravimą ir įvertinti pasėlių laukuose matomus rezultatus. Renginys vyks nuo 9.30 iki 14 valandos, dalyvavimas nemokamas, tačiau reikalinga išankstinė registracija.

  • Ūkininkai renkasi bearimį kelią: Širvintų rajone atskleis, kas iš tiesų veikia laukuose

    Spalio 27 dieną ūkininko Remigijaus Darvydo ūkyje Levainių kaime, Širvintų rajone, vyks lauko diena, skirta juostinio dirbimo ir sėjos sprendimams bearimio ūkininkavimo sistemose. Renginys kvies ūkininkus, žemės ūkio įmonių atstovus ir akademinę bendruomenę pasižiūrėti, kaip tvarios technologijos veikia realiomis lauko sąlygomis.

    Organizatoriai akcentuoja, kad dėmesys bus skiriamas ne tik technikai, bet ir gamta grįstiems sprendimams, kurie padeda efektyviau panaudoti augalų maisto medžiagas. Praktikoje tai siejama su mažesniu maisto medžiagų išplovimu, tikslingesniu tręšimu ir dirvožemio būklės gerinimu ilgesnėje perspektyvoje.

    Kas bus rodoma ūkyje?

    R. Darvydas dalysis patirtimi, kaip diegiant juostinio dirbimo sėjos technologiją kito darbų planavimas, sėjomainos pasirinkimai ir požiūris į rizikų valdymą. Taip pat bus aptariama, kokių klaidų dažniausiai pasitaiko pereinamuoju laikotarpiu ir ką ūkininkas būtų daręs kitaip, jei pradėtų iš naujo.

    Renginyje kalbės aplinkosaugos ekspertas Gražvydas Jegelevičius, kuris pristatys sprendimus, padedančius mažinti maisto medžiagų nuostolius iš žemės ūkio sistemų. Daugelyje ūkių tai aktualu dėl griežtėjančių aplinkosauginių reikalavimų ir augančių trąšų kaštų, kai kiekvienas netikslumas tiesiogiai virsta pinigų praradimu.

    Parama technikai ir dažniausios klaidos

    Aplinkos projektų valdymo agentūros Modernizavimo fondo projektų grupės atstovas Andrius Venckus pristatys kompensacinės paramos už tiesiogines ir juostines sėjamąsias rezultatus. Taip pat bus aptartos paraiškų klaidos, kurios dažniausiai lemia užsitęsusį vertinimą arba paramos praradimą.

    Ūkininkams tai itin praktiška tema, nes sprendimas investuoti į sėjos techniką dažnai priklauso nuo atsiperkamumo skaičiavimų, o jie tiesiogiai susiję su finansavimo sąlygomis. Tikslus dokumentų paruošimas ir aiškus projekto pagrindimas tampa ne mažiau svarbūs nei pasirinktas agregatas.

    Demonstracijos laukuose

    Praktinėje dalyje dalyviai galės apžiūrėti ūkyje naudojamą techniką, stebėti technologijų demonstravimą ir įvertinti rezultatus pasėlių laukuose. Tokios lauko dienos paprastai vertinamos todėl, kad leidžia palyginti teoriją su realiais vaizdais: dirvos paviršiumi, augalų vystymusi ir darbų sparta.

    Renginys vyks nuo 9.30 iki 14 valandos. Dalyvavimas nemokamas, tačiau reikalinga išankstinė registracija.

    Projektas „Energijos efektyvumo didinimas Lietuvoje“ yra finansuojamas Europos Sąjungos LIFE programos ir Lietuvos Respublikos lėšomis.

  • Nippon Steel Slovakijoje stato elektrinę krosnį: beveik milijardo eurų investicija ir valstybės parama

    Japonijos plieno gamintoja „Nippon Steel“ Slovakijoje planuoja vieną didžiausių pastarųjų metų metalurgijos investicijų regione. Košicėse veikiančiai plieno gamyklai numatyta beveik 1 milijardo eurų vertės modernizacija, kurios dalį finansuos Slovakijos valstybė.

    Pagal pasirašytą susitarimą Slovakijos vyriausybė prisidės maždaug 350 milijonų eurų parama, skiriama per ES Modernizavimo fondą. Šis fondas finansuojamas iš Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos ETS pajamų ir skirtas pramonės bei energetikos dekarbonizacijai.

    Kas bus pastatyta Košicėse

    Pagrindinis projektas – nauja elektrinė lankinė krosnis, kuri turėtų tapti svarbiu žingsniu mažinant CO2 emisijas plieno gamyboje. Kartu numatoma įrengti oro skaidymo įrenginį, reikalingą technologiniams procesams ir energiniam efektyvumui gerinti.

    Bendra abiejų įrenginių vertė siekia apie 900 milijonų eurų. Iš valstybės paramos paketo didžioji dalis būtų nukreipta elektrinei krosniai, o mažesnė – oro skaidymo įrenginiui.

    Skelbiama, kad elektrinė krosnis turėtų pradėti veikti 2030 metais, o oro skaidymo įrenginys – 2029 metais. Bendrovė investicijas sieja su greitesniu perėjimu prie mažiau taršios plieno gamybos ir patikimesnėmis aukštos kokybės plieno tiekimo grandinėmis Europoje.

    Košicės – strateginis centras Europoje

    Košicėse esanti gamykla iki šiol dirbo kaip tradicinė integruota metalurgijos bazė, kurioje naudojamos ir aukštakrosnės. Įmonė nurodo, kad nauja elektrinė krosnis turėtų veikti greta esamų pajėgumų, o tai leistų palaipsniui keisti technologinį miksą neprarandant gamybos apimčių.

    Artimiausiu metu laukiama ir simbolinių pokyčių: gamykla turėtų būti pervadinta iš US Steel Košice į „Nippon Steel Slovakia“. Tokiu būdu Košicės įvardijamos kaip pagrindinis „Nippon Steel“ veiklos centras Europoje, orientuotas į aukštesnės pridėtinės vertės produkciją.

    „Europos plieno rinka yra trečia pagal dydį pasaulyje po Kinijos ir Jungtinių Valstijų. Tai brandi rinka, kurioje yra didelė aukštos kokybės plieno paklausa, o „Nippon Steel“ gali pritaikyti pažangiausias gamybos technologijas“, – teigiama bendrovės komunikate.

    Investicija taip pat vertinama platesniame ES pramonės politikos kontekste, kai vis daugiau dėmesio skiriama konkurencingumui ir vietinei gamybai, kartu griežtėjant aplinkosaugos reikalavimams. Plieno sektoriui tai reiškia spaudimą mažinti emisijas, bet kartu ir galimybę pritraukti paramą, jei projektai tiesiogiai prisideda prie dekarbonizacijos.

  • Lenkija startuoja su 1 mlrd. eurų biogazo planu: 93 mln. eurų kvietimas ir aiškios sąlygos verslui

    Lenkija pradeda didelės apimties paramos programą, skirtą šalies biogazo sektoriui sustiprinti ir plėtrai paspartinti. Nacionalinis aplinkos apsaugos ir vandentvarkos fondas pranešė, kad verslas galės pretenduoti į dotacijas ir paskolas, jei investicijos didins biogazo gamybos pajėgumus ir prisidės prie energetinio saugumo.

    Pirmasis kvietimas teikti paraiškas numatytas nuo 2026 metų rugpjūčio 31 dienos iki 2026 metų lapkričio 30 dienos. Šio etapo biudžetas siekia apie 93 mln. eurų, lėšos numatytos iš Modernizavimo fondo.

    Kam bus skiriamos lėšos

    Parama orientuota į projektus, kurie numato statyti naujas biomasės fermentacijos įrenginių linijas arba plėsti ir modernizuoti jau veikiančius pajėgumus. Į programos apimtį įtraukiama ir žaliava iš komunalinių atliekų srauto, jei ji tinkama biogazo gamybai.

    Pagamintas biogazas turėtų būti naudojamas didelio efektyvumo kogeneracijai, kai vienu metu gaminama elektra ir šiluma. Nustatytas ir minimalus reikalavimas: po investicijos bendras įrengtos elektrinės ir šiluminės galios dydis turi siekti bent 1 MW.

    Dotacijos ir paskolos: kokios sąlygos

    Finansavimas numatytas dviem formomis: dotacija gali siekti iki 40 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, o paskola gali padengti iki 100 proc. tinkamų išlaidų. Toks derinys leidžia projektus pritaikyti skirtingam rizikos lygiui: vieniems aktualiau mažinti pradinę investicijų naštą, kitiems svarbiau užsitikrinti visą finansavimo apimtį.

    Programos logika atitinka bendrą Europos energetikos kryptį, kur prioritetu tampa vietinės kilmės energijos ištekliai, atliekų panaudojimas ir stabiliai valdoma generacija, kuri gali papildyti nepastovią saulės ar vėjo gamybą. Biogazo įrenginiai taip pat dažnai siejami su šilumos ūkiu, todėl reali nauda atsiranda ne tik elektros, bet ir šilumos sektoriuje.

    Tikslai iki 2030 metų

    Fondas skaičiuoja, kad programa turėtų leisti perdirbti bent 320 000 tonų atliekų per metus ir kasmet pagaminti apie 40 000 000 kubinių metrų biogazo. Įgyvendinimas suplanuotas 2025–2030 metais, o visas programos biudžetas siekia apie 1 mlrd. eurų.

    Šie tikslai svarbūs ir klimato politikos kontekste: biogazas gali mažinti metano emisijas, kai organinės atliekos nepaliekamos skaidytis sąvartynuose, o panaudojamos energijai. Kartu tai kuria vietinę žaliavų grandinę, kurioje dalyvauja atliekų tvarkytojai, žemės ūkis ir energetikos įmonės.

    „Biogazo plėtra yra investicija į Lenkijos energetinį saugumą, didesnę nepriklausomybę nuo importuojamo kuro ir efektyvesnį vietinių biomasės bei bioatliekų išteklių panaudojimą“, – sakė fondo viceprezidentas Pawelas Augustynas.

    Pasak jo, parama turėtų padėti įgyvendinti šiuolaikines kogeneracines jėgaines, kurios užtikrina stabilesnę energijos ir šilumos gamybą, mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus ir prisideda prie žiedinės ekonomikos.

  • „ORLEN Lietuva“ Mažeikių gamykloje įjungė 42,2 MW saulės elektrinę: kiek energijos ji pagamins

    „ORLEN Lietuva“ Mažeikių gamykloje įjungė 42,2 MW saulės elektrinę: kiek energijos ji pagamins

    Saulės elektrinė pradėjo veikti

    Lenkijos energetikos grupė „ORLEN“ pranešė Mažeikiuose, „ORLEN Lietuva“ naftos perdirbimo gamyklos teritorijoje, pradėjusi eksploatuoti 42,2 megavato galios saulės elektrinę. Projektas įgyvendintas pačioje gamyklos aikštelėje, todėl pagaminta elektra pirmiausia bus naudojama vietos poreikiams.

    Įmonės teigimu, tai didžiausia „ORLEN“ grupės vietoje įrengta atsinaujinančios energijos generacijos instaliacija. Tokie sprendimai pramonėje vis dažniau pasirenkami siekiant mažinti priklausomybę nuo elektros kainų svyravimų ir didinti veiklos stabilumą.

    Skaičiai: galia, plotas, gamyba

    Saulės elektrinė užima apie 60 hektarų ir joje sumontuota beveik 68 000 dvipusių saulės modulių, galinčių generuoti elektrą iš abiejų pusių gaunamos šviesos. „ORLEN“ nurodo, kad tokio tipo moduliai ypač efektyvūs, kai išnaudojamas atspindys nuo grunto ir infrastruktūros.

    Skaičiuojama, kad elektrinė per metus pagamins apie 45 gigavatvalandes elektros. Tai turėtų patenkinti maždaug 7 proc. „ORLEN Lietuva“ gamyklos metinio elektros poreikio, o dalį pirkimų iš rinkos pakeis pačios įmonės pagaminta energija.

    Investicijos, parama ir poveikis sąnaudoms

    Projektą įgyvendino Lenkijos rangovas „Electrum“, o bendra investicijų vertė siekė beveik 35 milijonus eurų. Iš jų 2,5 milijono eurų sudarė Europos Sąjungos Modernizavimo fondo parama, skirta energetikos pertvarkai ir emisijų mažinimui remti.

    „ORLEN“ vertinimu, dėl mažesnių elektros įsigijimo kaštų „ORLEN Lietuva“ kasmet galėtų sutaupyti apie 4 milijonus eurų. Energetikos rinkoje, kur kainos pastaraisiais metais išlieka jautrios geopolitikai ir tinklų balansavimo sąnaudoms, nuosava generacija pramonės įmonėms tampa papildomu konkurencingumo veiksniu.

    „Pirmą kartą Mažeikių gamyklos poreikiams atsinaujinančią elektrą gaminsime vietoje. Tai svarbus žingsnis mažinant mūsų veiklos poveikį aplinkai ir mažinant gamyklos sąnaudas“, – sakė „ORLEN Lietuva“ vadovas Dariusz Zonenberg.

    Anot bendrovės, saulės elektrinė didins dalį elektros, kurią įmonė pasigamina pati iš atsinaujinančių išteklių, ir tai turėtų prisidėti prie ilgalaikių grupės tikslų. Toks modelis tampa vis aktualesnis didelės energijos paklausos pramonei, kuri vienu metu siekia tiek mažesnių kaštų, tiek aiškesnio dekarbonizacijos kelio.

  • „Rompetrol Rafinare“ Vega gamykloje statys saulės elektrinę ir baterijas: kiek sutaupys iki 2029 metų

    „Rompetrol Rafinare“ Vega gamykloje statys saulės elektrinę ir baterijas: kiek sutaupys iki 2029 metų

    Rumunijos naftos perdirbimo bendrovė „Rompetrol Rafinare“ paskelbė planuojanti Vega Ploiešti gamykloje įrengti 4,8 megavato galios saulės elektrinę ir 9 megavatvalandžių energijos kaupimo sistemą. Projektas skirtas didinti gamyklos apsirūpinimą elektra iš atsinaujinančių išteklių ir stabilizuoti vartojimą.

    Bendra investicijų vertė siekia apie 5 100 000 eurų. Dalis finansavimo numatyta iš Europos Sąjungos Modernizavimo fondo, kuris remia energetikos sektoriaus modernizavimą ir emisijų mažinimą ES valstybėse, turinčiose didesnį poreikį investicijoms į žalesnę infrastruktūrą.

    Pasak bendrovės, statybas planuojama užbaigti iki 2029 metų. Skaičiuojama, kad saulės elektrinė per metus pagamins daugiau nei 6 200 megavatvalandžių elektros, kuri bus naudojama gamyklos reikmėms.

    Įmonė nurodo, kad toks kiekis pagal 2025 metų vartojimo lygį galėtų padengti maždaug du trečdalius Vega gamyklos metinio elektros poreikio. Tai reikštų mažesnę priklausomybę nuo tinklo ir didesnį atsparumą elektros kainų svyravimams.

    Energijos kaupimo baterijos leis lanksčiau valdyti saulės elektrinės gamybą ir gamyklos apkrovas, ypač pikinėmis valandomis. Praktikoje tai gali reikšti, kad dalis dienos metu pagamintos elektros bus sukaupiama ir panaudojama tada, kai saulės generacija mažėja, o vartojimas išlieka aukštas.

    Bendrovės vertinimu, projektas padės sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas daugiau nei 3 800 tonų CO2 per metus. Tokie sprendimai naftos perdirbimo ir chemijos pramonėje pastaraisiais metais vis dažniau derinami su energijos vartojimo efektyvumo priemonėmis, nes vien tik atsinaujinančios elektros plėtra ne visada užtikrina stabilų pramonės procesų darbą.

    „Rompetrol Rafinare“ teigia, kad tai tęsia platesnę modernizacijos kryptį, kuri apima ir energijos efektyvumo didinimą. Įmonės duomenimis, 2017–2025 metais specifinės energijos sąnaudos Vega aikštelėje sumažėjo 9 proc.

    Vega gamykloje veikia specializuoti perdirbimo įrenginiai, gaminantys tirpiklius ir šildymo kurą, taip pat tiekiamos nacionalinei rinkai svarbios medžiagos, įskaitant n-heksaną ir bitumą. Bendrovė skelbė, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį bitumo gamyba pasiekė rekordinį 48 000 tonų lygį.

    „Rompetrol Rafinare“ didžiausias akcininkas yra KMG International, o mažumos akcininkas – Rumunijos valstybė. Tokia akcininkų struktūra reiškia, kad investicijos į energetinį efektyvumą ir atsinaujinančią energiją gali būti vertinamos ne tik per sąnaudų mažinimo prizmę, bet ir kaip ilgalaikės pramonės konkurencingumo priemonė.

  • Lenkijos klimato ministrė apie ES ETS reformą: siūlomas švelninimas ir kova dėl lėtesnio CO2 leidimų mažinimo

    Lenkijos klimato ir aplinkos ministrė Paulina Hennig-Kloska teigiamai įvertino Europos Komisijos paskelbtus pasiūlymus dėl ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ETS) pertvarkos. Pasak jos, kryptis rodo atsargų politikos švelninimą ir suteikia daugiau erdvės valstybėms narėms planuoti perėjimą prie mažiau taršios ekonomikos.

    Ministrė pabrėžė, kad Lenkija nesiekia pasitraukti iš ETS, tačiau nori keisti taisykles taip, kad jos mažiau spaustų ekonomiką ir pramonę. Ji argumentavo, kad pernelyg staigus griežtinimas gali silpninti Europos konkurencingumą ir skatinti investicijų bei gamybos perkėlimą už ES ribų.

    Ginčas dėl tempo po 2030 metų

    Vienas jautriausių punktų – numatomas taršos leidimų kiekio mažinimo tempas, nes nuo jo priklauso rinkoje esančių leidimų pasiūla ir jų kaina. Pagal dabartinę logiką leidimų skaičius kasmet mažėja, taip didinant spaudimą įmonėms investuoti į dekarbonizaciją.

    Europos Komisija siūlo po 2030 metų lėtinti bendro leidimų kiekio mažėjimą: 2031–2035 metais iki 3,7 proc. per metus, o 2036–2040 metais – iki 1,7 proc. Taip būtų išvengta scenarijaus, kai leidimų rinka pernelyg greitai priartėja prie nulio, o kainų šuoliai tampa sunkiau prognozuojami.

    „Tai pirmas, bet labai svarbus žingsnis ETS švelninimo kryptimi, kai kalbame ne apie naują griežtinimą, o apie realų atlaisvinimą“, – sakė Paulina Hennig-Kloska.

    ETS2 ir namų ūkių rizikos

    Lenkija taip pat akcentuoja vadinamąjį ETS2 – atskirą sistemą, kuri apimtų, be kita ko, pastatų šildymą ir kelių transportą. Ši tema politiškai ypač jautri, nes gali tiesiogiai paveikti namų ūkių išlaidas, ypač regionuose, kur mažiau alternatyvų iškastiniam kurui.

    Lenkijos pozicija – siekti, kad ETS2 būtų savanoriškas arba įsigaliotų gerokai vėliau nei planuojama, motyvuojant socialiniu poveikiu. Apie tai kalbėjo ir Lenkijos viceministras Krzysztofas Bolesta, pabrėžęs, kad šalis sieks mažinti galimą naštą gyventojams.

    Pinigų panaudojimas ir Modernizavimo fondas

    Europos Komisijos pasiūlymuose numatyta, kad valstybės narės bent 50 proc. pajamų iš ETS aukcionų turėtų skirti dekarbonizacijos investicijoms. Tai reikštų aiškesnį lėšų nukreipimą į energetikos pertvarką, pramonės modernizavimą ir efektyvumo didinimą.

    Lenkijos pusė taip pat pabrėžia Modernizavimo fondo svarbą, iš kurio finansuojami energetikos transformacijos ir energinio efektyvumo projektai, įskaitant pastatų renovaciją ir šilumos ūkio atnaujinimą. Nors Europos Komisija siūlo fondo tęstinumą, diskutuoja dėl mažesnės jo apimties naujame laikotarpyje.

    Pagal Europos Komisijos skaičiavimus, jei taršos leidimo kaina siektų 75 eurus, būsimo laikotarpio Modernizavimo fondo vertė galėtų sudaryti apie 21 000 000 000 eurų. Lenkija, kaip viena didžiausių šio fondo naudotojų, siekia išlaikyti didesnį solidarumo instrumentų mastą.

    „Anksčiau mūsų veiksmai dažnai apsiribodavo balsavimu prieš, o dabar dirbame tam, kad pasiūlymas būtų mums palankus ir dar labiau jį pagerintume“, – sakė Krzysztofas Bolesta.

    Europos Komisijos siūloma ETS reforma dabar bus svarstoma ES Taryboje ir Europos Parlamente. Derybose tikimasi intensyvių diskusijų dėl leidimų mažinimo tempo, nemokamų leidimų pramonės sektoriams ir solidarumo priemonių, kurios svarbios mažesnių pajamų valstybėms.

  • Lenkija skiria beveik 470 mln eurų: palei TEN-T kurs 843 viešas įkrovimo stoteles elektriniams sunkvežimiams

    Lenkijos Nacionalinis aplinkos apsaugos ir vandens ūkio fondas rekomendavo finansuoti 170 projektų, pagal kuriuos šalyje atsiras 843 viešai prieinamos įkrovimo stotelės nulinės emisijos sunkiajam transportui. Bendra planuojamos infrastruktūros galia viršys 600 MW, o dalyje vietų numatyti ir energijos kaupikliai.

    Programos kryptis aiški: įkrovimo taškai pirmiausia bus įrengiami palei bazinį TEN-T tinklą, taip pat logistikos centruose, transporto bazėse ir intermodaliniuose terminaluose. Tokios vietos pasirinktos siekiant, kad elektriniai vilkikai galėtų dirbti tarptautiniuose maršrutuose ir aptarnauti didžiausius krovinių srautus.

    Kur planuojama daugiausia stotelių?

    Pirmoje investicijų srityje, apimančioje TEN-T kelius ir vietas iki 3 km nuo išvažiavimo, numatyta 129 iniciatyvos. Jose planuojama 687 stotelės, kurių galia sieks beveik 500 MW, taip pat 12 energijos kaupimo įrenginių, kurių galia viršys 44 MW.

    Antroje srityje, skirtoje logistikos centrams, transporto bazėms ir intermodaliniams terminalams bei teritorijoms iki 3 km nuo jų, rekomenduotas 41 projektas. Pagal šiuos planus turėtų atsirasti 156 stotelės, kurių bendra galia viršys 103 MW, ir šeši energijos kaupikliai, kurių galia viršys 24 MW.

    Kiek pinigų skiriama ir kodėl tai svarbu?

    Visa programa finansuojama iš Modernizavimo fondo lėšų, o jos biudžetas siekia 2 mlrd. zlotų, tai yra apie 470 mln. eurų. Iš šios sumos TEN-T krypties projektams rekomenduojama daugiau kaip 742 mln. zlotų, tai yra apie 174 mln. eurų, o logistikos centrų krypčiai dar apie 200 mln. zlotų, tai yra apie 47 mln. eurų.

    Fondas pabrėžia, kad naujos stotelės turės užtikrinti mažiausiai 350 kW įkrovimo galią, kad sunkvežimių prastovos būtų kuo trumpesnės. Tokia galia laikoma praktiniu standartu, kai kalbama apie sunkiojo transporto įkrovimą maršrutuose, kur svarbi kiekviena sustojimo minutė.

    Numatomas poveikis apima ne tik CO2, bet ir azoto oksidų mažinimą, geresnę oro kokybę bei triukšmo mažėjimą prie pagrindinių transporto koridorių ir logistikos mazgų. Praktikoje tai reiškia, kad infrastruktūra tampa viena iš esminių prielaidų, kad vežėjai realiai galėtų pereiti prie elektrinių vilkikų.

    Paraiškų buvo daugiau nei lėšų

    Pirmajame kvietime fondas sulaukė 352 paraiškų, kurių prašoma suma viršijo 2 mlrd. zlotų, tai yra apie 470 mln. eurų. Tai maždaug dvigubai daugiau, nei tuo etapu buvo numatyta skirti, nes kvietimo alokacija siekė 1 mlrd. zlotų, arba apie 235 mln. eurų.

    Artimiausiais mėnesiais numatytos derybos su pareiškėjais dėl konkrečių paramos sąlygų ir įgyvendinimo grafikų. Tokie projektai paprastai juda etapais, nes reikia suderinti elektros įvado galias, prisijungimo sąlygas, žemės naudojimą ir eismo saugos reikalavimus.