CP v2

Tag: Modernizavimo fondas

  • Lenkijos klimato ministrė apie ES ETS reformą: siūlomas švelninimas ir kova dėl lėtesnio CO2 leidimų mažinimo

    Lenkijos klimato ir aplinkos ministrė Paulina Hennig-Kloska teigiamai įvertino Europos Komisijos paskelbtus pasiūlymus dėl ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ETS) pertvarkos. Pasak jos, kryptis rodo atsargų politikos švelninimą ir suteikia daugiau erdvės valstybėms narėms planuoti perėjimą prie mažiau taršios ekonomikos.

    Ministrė pabrėžė, kad Lenkija nesiekia pasitraukti iš ETS, tačiau nori keisti taisykles taip, kad jos mažiau spaustų ekonomiką ir pramonę. Ji argumentavo, kad pernelyg staigus griežtinimas gali silpninti Europos konkurencingumą ir skatinti investicijų bei gamybos perkėlimą už ES ribų.

    Ginčas dėl tempo po 2030 metų

    Vienas jautriausių punktų – numatomas taršos leidimų kiekio mažinimo tempas, nes nuo jo priklauso rinkoje esančių leidimų pasiūla ir jų kaina. Pagal dabartinę logiką leidimų skaičius kasmet mažėja, taip didinant spaudimą įmonėms investuoti į dekarbonizaciją.

    Europos Komisija siūlo po 2030 metų lėtinti bendro leidimų kiekio mažėjimą: 2031–2035 metais iki 3,7 proc. per metus, o 2036–2040 metais – iki 1,7 proc. Taip būtų išvengta scenarijaus, kai leidimų rinka pernelyg greitai priartėja prie nulio, o kainų šuoliai tampa sunkiau prognozuojami.

    „Tai pirmas, bet labai svarbus žingsnis ETS švelninimo kryptimi, kai kalbame ne apie naują griežtinimą, o apie realų atlaisvinimą“, – sakė Paulina Hennig-Kloska.

    ETS2 ir namų ūkių rizikos

    Lenkija taip pat akcentuoja vadinamąjį ETS2 – atskirą sistemą, kuri apimtų, be kita ko, pastatų šildymą ir kelių transportą. Ši tema politiškai ypač jautri, nes gali tiesiogiai paveikti namų ūkių išlaidas, ypač regionuose, kur mažiau alternatyvų iškastiniam kurui.

    Lenkijos pozicija – siekti, kad ETS2 būtų savanoriškas arba įsigaliotų gerokai vėliau nei planuojama, motyvuojant socialiniu poveikiu. Apie tai kalbėjo ir Lenkijos viceministras Krzysztofas Bolesta, pabrėžęs, kad šalis sieks mažinti galimą naštą gyventojams.

    Pinigų panaudojimas ir Modernizavimo fondas

    Europos Komisijos pasiūlymuose numatyta, kad valstybės narės bent 50 proc. pajamų iš ETS aukcionų turėtų skirti dekarbonizacijos investicijoms. Tai reikštų aiškesnį lėšų nukreipimą į energetikos pertvarką, pramonės modernizavimą ir efektyvumo didinimą.

    Lenkijos pusė taip pat pabrėžia Modernizavimo fondo svarbą, iš kurio finansuojami energetikos transformacijos ir energinio efektyvumo projektai, įskaitant pastatų renovaciją ir šilumos ūkio atnaujinimą. Nors Europos Komisija siūlo fondo tęstinumą, diskutuoja dėl mažesnės jo apimties naujame laikotarpyje.

    Pagal Europos Komisijos skaičiavimus, jei taršos leidimo kaina siektų 75 eurus, būsimo laikotarpio Modernizavimo fondo vertė galėtų sudaryti apie 21 000 000 000 eurų. Lenkija, kaip viena didžiausių šio fondo naudotojų, siekia išlaikyti didesnį solidarumo instrumentų mastą.

    „Anksčiau mūsų veiksmai dažnai apsiribodavo balsavimu prieš, o dabar dirbame tam, kad pasiūlymas būtų mums palankus ir dar labiau jį pagerintume“, – sakė Krzysztofas Bolesta.

    Europos Komisijos siūloma ETS reforma dabar bus svarstoma ES Taryboje ir Europos Parlamente. Derybose tikimasi intensyvių diskusijų dėl leidimų mažinimo tempo, nemokamų leidimų pramonės sektoriams ir solidarumo priemonių, kurios svarbios mažesnių pajamų valstybėms.

  • Lenkija skiria beveik 470 mln eurų: palei TEN-T kurs 843 viešas įkrovimo stoteles elektriniams sunkvežimiams

    Lenkijos Nacionalinis aplinkos apsaugos ir vandens ūkio fondas rekomendavo finansuoti 170 projektų, pagal kuriuos šalyje atsiras 843 viešai prieinamos įkrovimo stotelės nulinės emisijos sunkiajam transportui. Bendra planuojamos infrastruktūros galia viršys 600 MW, o dalyje vietų numatyti ir energijos kaupikliai.

    Programos kryptis aiški: įkrovimo taškai pirmiausia bus įrengiami palei bazinį TEN-T tinklą, taip pat logistikos centruose, transporto bazėse ir intermodaliniuose terminaluose. Tokios vietos pasirinktos siekiant, kad elektriniai vilkikai galėtų dirbti tarptautiniuose maršrutuose ir aptarnauti didžiausius krovinių srautus.

    Kur planuojama daugiausia stotelių?

    Pirmoje investicijų srityje, apimančioje TEN-T kelius ir vietas iki 3 km nuo išvažiavimo, numatyta 129 iniciatyvos. Jose planuojama 687 stotelės, kurių galia sieks beveik 500 MW, taip pat 12 energijos kaupimo įrenginių, kurių galia viršys 44 MW.

    Antroje srityje, skirtoje logistikos centrams, transporto bazėms ir intermodaliniams terminalams bei teritorijoms iki 3 km nuo jų, rekomenduotas 41 projektas. Pagal šiuos planus turėtų atsirasti 156 stotelės, kurių bendra galia viršys 103 MW, ir šeši energijos kaupikliai, kurių galia viršys 24 MW.

    Kiek pinigų skiriama ir kodėl tai svarbu?

    Visa programa finansuojama iš Modernizavimo fondo lėšų, o jos biudžetas siekia 2 mlrd. zlotų, tai yra apie 470 mln. eurų. Iš šios sumos TEN-T krypties projektams rekomenduojama daugiau kaip 742 mln. zlotų, tai yra apie 174 mln. eurų, o logistikos centrų krypčiai dar apie 200 mln. zlotų, tai yra apie 47 mln. eurų.

    Fondas pabrėžia, kad naujos stotelės turės užtikrinti mažiausiai 350 kW įkrovimo galią, kad sunkvežimių prastovos būtų kuo trumpesnės. Tokia galia laikoma praktiniu standartu, kai kalbama apie sunkiojo transporto įkrovimą maršrutuose, kur svarbi kiekviena sustojimo minutė.

    Numatomas poveikis apima ne tik CO2, bet ir azoto oksidų mažinimą, geresnę oro kokybę bei triukšmo mažėjimą prie pagrindinių transporto koridorių ir logistikos mazgų. Praktikoje tai reiškia, kad infrastruktūra tampa viena iš esminių prielaidų, kad vežėjai realiai galėtų pereiti prie elektrinių vilkikų.

    Paraiškų buvo daugiau nei lėšų

    Pirmajame kvietime fondas sulaukė 352 paraiškų, kurių prašoma suma viršijo 2 mlrd. zlotų, tai yra apie 470 mln. eurų. Tai maždaug dvigubai daugiau, nei tuo etapu buvo numatyta skirti, nes kvietimo alokacija siekė 1 mlrd. zlotų, arba apie 235 mln. eurų.

    Artimiausiais mėnesiais numatytos derybos su pareiškėjais dėl konkrečių paramos sąlygų ir įgyvendinimo grafikų. Tokie projektai paprastai juda etapais, nes reikia suderinti elektros įvado galias, prisijungimo sąlygas, žemės naudojimą ir eismo saugos reikalavimus.

  • Modernizavimo fondas iš ES taršos leidimų: Lenkijos energetikai ragina jį palikti ir po 2030 metų

    Kas yra Modernizavimo fondas?

    ES Modernizavimo fondas, finansuojamas iš dalies pajamų už taršos leidimų pardavimą pagal EU ETS, pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausių energetikos pertvarkos finansavimo šaltinių Vidurio ir Rytų Europoje. Jis skirtas padėti valstybėms modernizuoti energetikos sistemas, mažinti emisijas ir spartinti perėjimą prie švaresnių technologijų.

    Fondas veikia nuo 2021 metų ir šiuo metu apima 13 ES valstybių, kurių pajamos ir ekonominiai rodikliai istoriškai lėmė didesnį transformacijos poreikį. Lėšos skiriamos projektams, kurie prisideda prie klimato tikslų, bet kartu didina sistemos patikimumą ir mažina energijos kainų spaudimą ilgesniu laikotarpiu.

    Kiek lėšų jau pasiekė projektus?

    Lenkijos Elektros energijos komitetas (PKEE) savo apžvalgoje pabrėžia, kad per pirmuosius penkerius veiklos metus fondas rėmė šimtus iniciatyvų. PKEE nurodo, kad 2021–2025 metais patvirtinta arba rekomenduota 294 projektai, o išmokėtų lėšų vertė viršijo 20 mlrd. eurų.

    Šios investicijos apima atsinaujinančių išteklių elektrines, perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimą, energijos kaupimo sprendimus, energijos vartojimo efektyvumą, centralizuotą šilumos ūkį ir mažo anglies intensyvumo transportą. Tokia kryptis atitinka bendrą ES liniją, kad vien generacijos plėtra be tinklų ir lankstumo priemonių nebeišsprendžia sistemos stabilumo klausimų.

    Kodėl Lenkija nori tęstinumo po 2030 metų?

    PKEE argumentas paprastas: dabartinis fondo veikimo langas susietas su šiuo EU ETS etapu, kuris apima 2021–2030 metus, tačiau realus investicijų poreikis po 2030 metų tik didės. Augant elektrifikacijai pramonėje, transporte ir šilumos ūkyje, papildomos tinklų, kaupimo ir naujų gamybos pajėgumų investicijos taps ne pasirinkimu, o būtinybe.

    PKEE taip pat pabrėžia, kad fondu remiami projektai leidžia pasiekti apčiuopiamų rezultatų: apžvalgoje minimi 1,15 mlrd. MWh energijos sutaupymo, 837 mln. tonų CO2 emisijų sumažinimo ir 25 GW naujų atsinaujinančių išteklių pajėgumų potencialas. Tokie skaičiai naudojami kaip pagrindas teigti, kad priemonė veikia ir ją verta įtvirtinti ilgesniam laikui.

    „Dabartinės taisyklės baigiasi 2030 metais, tačiau ES klimato tikslai ir investicijų poreikis po 2030 metų tik augs“, – teigiama PKEE pozicijoje.

    Komitetas rekomenduoja po 2030 metų Modernizavimo fondą išlaikyti kaip nuolatinę EU ETS architektūros dalį, o taip pat svarstyti didesnį finansavimo mastą ir platesnį remiamų technologijų spektrą. Tai reikštų, kad diskusijos dėl EU ETS peržiūros turėtų apimti ne tik taršos leidimų pasiūlą ar kainodaros mechanizmus, bet ir aiškų, nuspėjamą investicijų finansavimo modelį šalims, kurios dar tik vejasi labiau pažengusias energetikos sistemas.

  • Lenkijos CRIST statys 50 mln eurų elektrinį keltą Estijai: sutartis pasirašyta, aiškus terminas

    Lenkijos Gdynės laivų statykla CRIST pasirašė sutartį dėl naujo kelto statybos Estijai. Projektas vertinamas maždaug 50 mln. eurų, o konkurse CRIST pasiūlymas buvo pripažintas palankesniu nei bendras Estijos Baltic Workboats AS ir Lietuvos UAB Vakaru Baltijos Laivu Statykla pasiūlymas.

    Naujas laivas bus skirtas susisiekimui tarp Vakarų Estijos salyno ir žemyninės šalies dalies. Kelto operatoriumi taps TS Laevad, Port of Tallinn dukterinė bendrovė, valdanti keleivinių ir transporto priemonių keltų maršrutus.

    Elektrinis ro-ro tipo keltas

    Pagal projektą bus statomas ro-ro tipo keltas, pritaikytas gabenti riedančius krovinius ir transporto priemones. Pagrindinė pavara numatyta elektrinė, energiją tieks akumuliatoriai, įkraunami nuo kranto infrastruktūros.

    Numatytas ir atsarginis sprendimas nenumatytiems atvejams: avariniai generatoriai, kuriems planuojama naudoti biodyzeliną. Toks derinys leidžia kasdienėse kelionėse mažinti taršą, o ekstremaliose situacijose užtikrinti maršruto patikimumą.

    Talpa ir pristatymo terminas

    Skelbiama, kad keltas galės plukdyti iki 380 keleivių. Transporto deniuose turėtų tilpti apie 110 lengvųjų automobilių arba 8 sunkvežimiai, priklausomai nuo konkrečios komplektacijos ir apkrovų.

    Laivą planuojama pristatyti iki 2028 metų pabaigos. Toks terminas apima projektavimo, korpuso statybos, elektros sistemų integravimo, bandymų ir sertifikavimo etapus.

    Finansavimas ir platesnis kontekstas

    Investicija bus bendrai finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Skelbiama, kad 28 mln. eurų šiam projektui numatyta iš ES Modernizavimo fondo, kuris skirtas švaresnėms energetikos ir transporto technologijoms diegti.

    Elektrinių ir hibridinių keltų kryptis Baltijos regione stiprėja dėl griežtėjančių aplinkosaugos reikalavimų ir uostuose augančio spaudimo mažinti emisijas. Įkrovimas nuo kranto taip pat siejamas su uostų infrastruktūros modernizavimu, kai dalis energijos poreikio perkeliama į sausumos tinklą.

    CRIST projekte veiks kaip pagrindinis rangovas. Bendrovė specializuojasi laivų statyboje, jūrinės energetikos konstrukcijose ir inžineriniuose projektuose, o pastaraisiais metais akcentuoja patirtį sudėtingų specializuotų laivų ir jūrinių konstrukcijų segmentuose.

  • Elektromobilių kompensacijos tirpsta: APVA žada naują kvietimą ir papildomą finansavimą

    Elektromobilių kompensacijos tirpsta: APVA žada naują kvietimą ir papildomą finansavimą

    Gyventojų susidomėjimas parama elektromobiliams pastaraisiais mėnesiais pastebimai išaugo, todėl Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) ruošiasi priemonės tęstinumui. Agentūra skelbia, kad šiuo metu aktyvaus kvietimo lėšų likutis siekia apie 2,3 mln. eurų, o papildomas finansavimas jau planuojamas.

    APVA teigimu, didėjant paraiškų skaičiui siekiama išvengti situacijos, kai kompensacijos baigtųsi anksčiau nei gyventojai spėtų pateikti dokumentus. Praktikoje tai reiškia, kad naujas kvietimas gali būti paskelbtas artimiausiu metu, derinant sprendimus su Susisiekimo ministerija.

    Paraiškų tempas auga

    APVA nurodo, kad šiuo metu vidutiniškai sulaukiama daugiau nei 600 paraiškų per mėnesį. Tai rodo ne tik išaugusį visuomenės dėmesį mažataršiam transportui, bet ir tai, kad daliai pirkėjų kompensacija tampa svarbiu argumentu priimant sprendimą.

    „Matome, kad gyventojų susidomėjimas auga – šiuo metu vidutiniškai per mėnesį sulaukiame virš 600 paraiškų. Svarstantiems apie tokį pirkinį turime gerų žinių – investicijos į elektromobilumą nesustoja“, – sakė APVA Žaliosios transformacijos departamento direktorė Agnė Markauskienė.

    Kiek galima susigrąžinti?

    Pagal šiuo metu taikomą tvarką gyventojas, įsigijęs naują grynąjį elektromobilį, gali susigrąžinti 5 000 eurų. Pasirinkus naudotą, bet ne senesnį kaip 4 metų elektromobilį, kompensacija siekia 2 500 eurų.

    Paramą galima gauti tik gryniesiems M1 klasės elektromobiliams, todėl įkraunami hibridai ir įprasti hibridiniai automobiliai į šią priemonę nepatenka. APVA pabrėžia, kad tokios taisyklės taikomos siekiant didžiausio tiesioginio poveikio taršos ir triukšmo mažinimui.

    Kaip teikiamos paraiškos?

    Paraiškų teikimas vyksta per APVIS sistemą, o procesas supaprastintas integruojant reikalingus duomenis iš Regitros registrų. Praktikoje pareiškėjui dažniausiai pakanka suvesti savo duomenis ir elektromobilio VIN numerį, o atitiktis kriterijams įvertinama automatiškai.

    Pasak APVA, tokia integracija sutrumpina vertinimo laiką ir sumažina klaidų tikimybę, todėl sprendimai dėl kompensacijų gali būti priimami greičiau. Tai ypač aktualu augant paraiškų srautui ir artėjant kvietimo lėšų ribai.

    Nuo 2022 metų birželio taikoma priemonė jau prisidėjo prie maždaug 10 000 elektromobilių įsigijimo. APVA duomenimis, iki šiol didesnė dalis paramos teko naudotiems automobiliams: išmokos skirtos apie 7 000 naudotų ir apie 3 000 naujų elektromobilių.

    Per beveik ketverius metus išmokėta apie 32,7 mln. eurų, o 2022–2026 metų laikotarpiui šiai priemonei iš viso numatyta 35 mln. eurų. Finansavimas skiriamas iš ES Modernizavimo fondo lėšų, o papildomi kvietimai planuojami atsižvelgiant į paklausą ir likusį biudžetą.

  • Rumunija skiria 500 mln. eurų biokuro plėtrai: parama bioetanoliui, SAF ir HVO iki 2030 metų

    Rumunija skiria 500 mln. eurų biokuro plėtrai: parama bioetanoliui, SAF ir HVO iki 2030 metų

    500 mln. eurų schema biokurui

    Rumunijos Energetikos ministerija pradėjo viešą konsultaciją dėl 500 mln. eurų valstybės pagalbos programos, skirtos naujiems biokuro gamybos pajėgumams. Priemonė finansuojama iš Modernizavimo fondo ir orientuota į kelias kryptis: bioetanolį, tvarius aviacinio kuro sprendimus SAF ir atsinaujinantį dyzeliną HVO.

    Ministerija pabrėžia, kad schema numatyta investicijoms į naujas gamyklas ir technologijas, kurios padėtų didinti alternatyvių degalų pasiūlą bei mažinti iškastinio kuro dalį. Tai dera su Europos Sąjungos kryptimi didinti atsinaujinančių degalų naudojimą transporte, ypač aviacijoje.

    Kiek lėšų ir kokioms apimtims

    Pagal konsultacijai pateiktą modelį 100 mln. eurų būtų skiriama bioetanolio gamykloms, kurių minimalus tikslinis pajėgumas siektų 50 000 tonų per metus. Likę 400 mln. eurų numatyti SAF ir HVO įrenginiams, nustatant mažiausias planuojamas apimtis: SAF – 20 000 tonų per metus, HVO – 90 000 tonų per metus.

    Nepakankama vien idėja ar bendras ketinimas: priemonė sieja paramą su aiškiai pamatuojamais pajėgumais ir terminais. Taip valstybė signalizuoja, kad prioritetas teikiamas projektams, galintiems realiai ir gana greitai papildyti rinką produktais, kurių paklausa, tikėtina, augs dėl reguliacinių reikalavimų ir įmonių dekarbonizacijos tikslų.

    Paramos intensyvumas ir terminai

    Numatoma, kad negrąžinama valstybės pagalba galėtų padengti iki 70 proc. tinkamų projekto išlaidų. Maksimali suma vienai bendrovei būtų iki 50 mln. eurų bioetanolio gamyklai ir iki 133,3 mln. eurų SAF ir HVO įrenginiui.

    Gavėjai būtų atrenkami konkurso būdu, o programa būtų atvira ekonominiams operatoriams, planuojantiems investuoti į naujus biokuro pajėgumus Rumunijoje. Projektai turėtų būti pradėti eksploatuoti per ne ilgesnį kaip 48 mėnesių laikotarpį nuo pagalbos skyrimo, bet ne vėliau kaip iki 2030 metų gruodžio 31 dienos.

    Schema dar turės sulaukti Europos Komisijos ir Modernizavimo fondo Investicijų komiteto pritarimo. Tik gavus šiuos sprendimus programa galės pereiti nuo konsultacijų prie realaus finansavimo skyrimo ir sutarčių su investuotojais.