CP v2

Tag: Mokėjimai

  • Švedijos fintech „Trustly“ pritraukia apie 34 mln. eurų: po atleidimų žada plėtrą su DI

    Švedijos fintech „Trustly“ pritraukia apie 34 mln. eurų: po atleidimų žada plėtrą su DI

    Švedijos finansinių technologijų bendrovė „Trustly“ pranešė iš pagrindinių akcininkų gavusi daugiau nei 34 mln. eurų nuosavo kapitalo investicijų įsipareigojimų. Įmonė teigia, kad šis finansavimas turėtų sustiprinti planuojamą augimo strategiją ir produktų plėtrą.

    Kapitalą į „Trustly“ ketina investuoti pagrindinis akcininkas Nordic Capital ir kitas svarbus akcininkas Alfvén & Didrikson. Bendrovė nurodo, kad kapitalo pritraukimo etapas turėtų būti užbaigtas 2026 metų lapkritį.

    Finansavimo naujiena pasirodė praėjus kelioms savaitėms po to, kai tapo žinoma, jog „Trustly“ mažina apie 200 darbo vietų. Tai sudarytų maždaug ketvirtadalį visų darbuotojų, o sprendimas siejamas su praėjusių metų finansiniais rezultatais ir pajamų kritimu.

    „Trustly“ teigimu, naujos lėšos bus nukreiptos į naujų produktų kūrimą, pasitelkiant dirbtinis intelektas sprendimus. Įmonė taip pat pabrėžia, kad esamiems akcininkams bus suteikta galimybė dalyvauti šiame kapitalo didinime.

    Bendrovė veikia atvirosios bankininkystės srityje ir siūlo mokėjimus tiesiai iš banko sąskaitos, be mokėjimo kortelės ar atskiros programėlės. Tokie sprendimai rinkoje dažnai pristatomi kaip alternatyva kortelių mokėjimams, o jų populiarumą Europoje skatina spartėjantys momentiniai pervedimai ir griežtėjantys saugumo reikalavimai.

    „Šis įsipareigojimas iš Nordic Capital ir Alfvén & Didrikson yra pasitikėjimo balsas „Trustly“ ir kryptimi, kuria judame“, – sakė „Trustly“ grupės generalinis direktorius Johan Tjärnberg.

  • „Yapily“ vadovas apie atvirosios bankininkystės konsolidaciją: renkamės likti nuošalyje ir augti

    „Yapily“ vadovas apie atvirosios bankininkystės konsolidaciją: renkamės likti nuošalyje ir augti

    JK atvirosios bankininkystės infrastruktūros bendrovės „Yapily“ vadovas Stefano Vaccino sako, kad įmonė šiuo metu nesiruošia aktyviai dalyvauti rinkos konsolidacijoje. Pasak jo, „Yapily“ prioritetas yra organinis ir tvarus augimas, o ne įsigijimai ar susijungimai.

    Šie komentarai pasirodė paskelbus naujausius finansinius rezultatus, kurie rodo ryškų įmonės šuolį 2025 metais. „Yapily“ kuria technologinę infrastruktūrą, leidžiančią verslams, gavus vartotojo sutikimą, pasiekti banko sąskaitų duomenis ir inicijuoti mokėjimus per atvirosios bankininkystės sąsajas.

    2025 metais bendrovės apyvarta per metus išaugo nuo maždaug 7 900 000 eurų iki maždaug 19 700 000 eurų. Tuo pat metu „Yapily“ iš nuostolio perėjo į pelną: po maždaug 19 100 000 eurų nuostolio ankstesniais metais užfiksuotas maždaug 420 000 eurų pelnas.

    Vadovas geresnius rezultatus sieja su efektyvia sąnaudų kontrole ir didesnėmis pajamomis iš esamų klientų. Tarp įvardytų bendrovių, su kuriomis dirba „Yapily“, minimos Revolut, Intuit, Adyen ir „Google“.

    Pasak S. Vaccino, įmonė sąmoningai neskubėjo į naujus finansavimo etapus, nes norėjo įrodyti, kad atviroji bankininkystė gali būti pelningas ir ilgalaikis verslas. 2025 metų pabaigoje „Yapily“ dirbo 102 darbuotojai, o tai, vadovo teigimu, atspindi kryptį išlaikyti kompaktišką komandą ir aiškiai pamatuojamus prioritetus.

    Nors įmonė neatmeta galimybės ateityje pritraukti papildomą kapitalą, toks sprendimas būtų siejamas su poreikiu greitinti atvirosios bankininkystės plėtrą. „Yapily“ paskutinis finansavimo etapas buvo 2021 metais, kai bendrovė pritraukė apie 47 000 000 eurų.

    Rinkoje tuo metu ryškėja priešinga tendencija: sandorių daugėja, o dalis žaidėjų jungiasi siekdami masto, platesnio produktų krepšelio ar tvirtesnių pozicijų skirtingose Europos rinkose. S. Vaccino prognozuoja, kad konsolidacijos procesas gali intensyvėti, tačiau „Yapily“ ketina išlaikyti pasirinktą strategiją.

    Vadovo teigimu, artimiausi keleri metai atvirosios bankininkystės sektoriui bus ypač reikšmingi dėl naujų technologinių ir reguliacinių pokyčių. Jis išskiria 2027 ir 2028 metus kaip laikotarpį, kai rinka gali sparčiau persigrupuoti, o nauji mokėjimų scenarijai taps labiau kasdieniai e. prekyboje.

    Viena iš krypčių yra komerciniai kintamos sumos periodiniai mokėjimai, kurie leidžia vartotojams suteikti leidimą įmonei reguliariai nuskaityti kintančias sumas iš banko sąskaitos. Tokie sprendimai laikomi svarbiais, nes gali tapti alternatyva daliai kortelėmis paremtų periodinių atsiskaitymų, ypač ten, kur verslams aktualūs kaštai ir mokėjimo patvirtinimo kontrolė.

    Kita kryptis yra ES rengiamas Finansinių duomenų prieigos reglamentavimas, kuris turėtų išplėsti duomenų dalijimosi logiką už tradicinės atvirosios bankininkystės ribų. Rinkos dalyviai tikisi, kad aiškesnės taisyklės ir standartizacija gali paskatinti naujų paslaugų kūrimą, tačiau kartu padidins konkurenciją tarp infrastruktūros tiekėjų.

    Šiame kontekste „Yapily“ teigia investuojanti į produktų vystymą ir inžinerines kompetencijas, kad būtų pasirengusi būsimam paklausos augimui. Įmonė pabrėžia, kad šiuo etapu jai svarbiausia ne sandoriai, o stabilus klientų bazės plėtimas ir tvari finansinė disciplina.

    „Šiuo metu labiau norime likti nuošalyje ir sutelkti dėmesį į organinį bei tvarų augimą“, – sakė Stefano Vaccino.

  • „Trustly“ atleidžia apie 200 darbuotojų: švedų fintech keičia kryptį ir griežtina prioritetus

    „Trustly“ atleidžia apie 200 darbuotojų: švedų fintech keičia kryptį ir griežtina prioritetus

    Švedijos finansinių technologijų bendrovė „Trustly“ pranešė planuojanti sumažinti maždaug 200 darbo vietų. Tai sudaro apie ketvirtadalį įmonės darbuotojų, o sprendimas siejamas su siekiu supaprastinti veiklą ir sutelkti investicijas į svarbiausias kryptis.

    „Trustly“ veikia atvirosios bankininkystės (open banking) srityje ir leidžia atsiskaityti tiesiogiai iš banko sąskaitos, nenaudojant mokėjimo kortelės ar atskiros programėlės. Toks modelis pastaraisiais metais sparčiai plinta Europoje ir kitose rinkose, nes gali mažinti tarpininkavimo kaštus ir didinti atsiskaitymų patogumą.

    Įmonė savo sprendimą aiškina prioritetų peržiūra: mažinimai turi padėti labiau koncentruotis į tas sritis, kurios, bendrovės vertinimu, leis išlaikyti lyderystę augančioje atvirosios bankininkystės rinkoje. Skelbiama, kad pokyčiai gali labiausiai paliesti komandas Brazilijoje, kur „Trustly“ turi reikšmingą veiklos dalį.

    „Pasiūlėme organizacinius pokyčius, kurie visame pasaulyje paveiktų apie 200 pareigybių. Šie pokyčiai skirti aiškiau susitelkti ir sutelkti investicijas ten, kur tai svarbiausia, kad galėtume pirmauti sparčiai augančioje atvirosios bankininkystės rinkoje“, – sakė „Trustly“ atstovas.

    „Trustly“ yra naudojama tūkstančių prekybininkų visame pasaulyje, tarp jų minimos tokios bendrovės kaip „Alibaba“, „PayPal“ ir „Wise“. Atvirosios bankininkystės sprendimai dažnai pristatomi kaip alternatyva tradiciniams kortelių atsiskaitymams, kuriuose dominuoja „Visa“ ir „Mastercard“.

    Apie planuojamus atleidimus pirmiausia pranešė Švedijos leidinys „Breakit“. Jis anksčiau rašė, kad įmonės pajamos buvo smukusios praradus du stambius, neįvardytus klientus, nors vėliau jie, pasak publikacijos, sugrįžo.

    Bendrovė yra įsikūrusi Stokholme ir turi biurų keliuose miestuose, įskaitant Londoną ir Helsinkį. Viešai nurodoma, kad „Trustly“ iš viso dirba daugiau nei 800 žmonių, todėl planuojamas mažinimas yra vienas didesnių jos istorijoje.

    Pastaraisiais metais fintech sektorius vis dažniau derina augimo ambicijas su kaštų kontrole: investuotojai labiau vertina tvarų pelningumo kelią, o ne vien spartų plėtimąsi. Tokios korekcijos ypač būdingos įmonėms, veikiančioms konkurencingoje mokėjimų rinkoje, kur svarbūs mastas, reguliacinė atitiktis ir stabilūs partnerių srautai.

    „Trustly“ anksčiau plėtėsi įsigydama Jungtinės Karalystės atvirosios bankininkystės bendrovę „Ecospend“ 2023 metais. Pagal „PitchBook“ duomenis, „Trustly“ pritraukė apie 380 milijonų eurų investicijų, o tarp investuotojų minimi „BlackRock“, „Nordic Capital“, „Aberdeen Standard Investments“ ir Dubajaus investicijų korporacija.

  • Jungtinės Karalystės fintech „Ryft“ pritraukė 23 mln. eurų: taikosi į Europą ir JAV

    23 mln. eurų etapas „Ryft“ plėtrai

    Mančesteryje įsikūrusi mokėjimų bendrovė „Ryft“ pritraukė 23 mln. eurų B serijos investiciją, kuria sieks paspartinti plėtrą Europoje ir JAV. Įmonė akcentuoja, kad lėšos bus skirtos tiek produktų vystymui, tiek didesnių klientų segmentei pasiekti.

    Investicijų raundui vadovavo „Gresham House Ventures“, taip pat dalyvavo esami investuotojai „Pembroke VCT“ ir „Ingenii Capital“. Tai tęsia įmonės finansavimo trajektoriją po A serijos raundo 2025 metais, kai „Ryft“ pritraukė 6,6 mln. eurų.

    Mokėjimai platformoms ir kelių šalių sandoriams

    „Ryft“ kuria mokėjimų sprendimus platformoms, prekyvietėms, franšizėms ir kelių lokacijų verslams, kur įprastinis dviejų šalių atsiskaitymo modelis nebeužtenka. Pasak bendrovės, vienos integracijos principu ji leidžia valdyti pardavėjų įvedimą, periodinius mokėjimus, automatinius įmokų padalijimus ir tarptautinius išmokėjimus.

    Įmonė įkurta 2021 metais, o tarp įkūrėjų yra Sadra Hosseini, Alex Mackenzie ir Richard Kirby. Bendrovė teigia, kad per pastaruosius 12 mėnesių patrigubino apdorojamų mokėjimų apimtis, o jos sistema naudojasi daugiau nei 6 500 verslų.

    „Šis investicijų raundas reiškia, kad galime tai, ką sukūrėme Jungtinėje Karalystėje, perkelti į naujas Europos rinkas ir konkuruoti globaliai“, – sakė „Ryft“ vadovas ir vienas įkūrėjų Sadra Hosseini.

    Licencija Europoje ir platesnės rinkos tendencijos

    Vienas svarbiausių plėtros žingsnių Europoje susijęs su reguliavimu: „Ryft“ pateikė paraišką pilnai Europos Sąjungos licencijai Maltos finansinių paslaugų institucijoje. Gavusi licenciją, įmonė galėtų pasinaudoti paslaugų teikimo principu visoje Europos ekonominėje erdvėje.

    B serijos sandoris vyksta tuo metu, kai Europoje ryškėja aktyvesnės investicijos į mokėjimų infrastruktūrą, ypač sprendimus, skirtus platforminiam verslui ir sudėtingiems kelių šalių atsiskaitymams. Rinką taip pat veikia didėjantys reikalavimai atitikčiai, rizikos kontrolei ir saugumui, o konkurencija stiprėja tarp tradicinių mokėjimų tiekėjų ir sparčiai augančių fintech bendrovių.

    „Šiuolaikinė prekyba remiasi platformomis, tačiau mokėjimų pagrindas ilgą laiką buvo kuriamas dviejų šalių pasauliui, kuris nebeatitinka realybės“, – sakė „Gresham House Ventures“ partneris Rohit Mathur.

    „Ryft“ pabrėžia, kad naujas kapitalas bus nukreiptas į produktų tobulinimą ir tarptautinę plėtrą, o strateginis tikslas yra pasiūlyti efektyvesnę alternatyvą rinkoje, kurioje ilgą laiką dominavo keli dideli žaidėjai. Įmonė taip pat akcentuoja partnerystes su tarptautiniais mokėjimų tinklais ir apdorojimo paslaugų teikėjais, kurios padeda greičiau pasiekti didesnius klientus ir naujas rinkas.

  • DI laboratorijos taikosi į bankus: kodėl jos greičiau kurs autopilotinius finansus nei taps bankais

    DI laboratorijos taikosi į bankus: kodėl jos greičiau kurs autopilotinius finansus nei taps bankais

    Finansų paslaugos tapo vienu karščiausių mūšio laukų dirbtinio intelekto (DI) rinkoje: didžiosios laboratorijos ir platformos ieško, kaip jų modelius paversti kasdieniais įrankiais bankams, mokėjimų įmonėms ir investicijų sektoriui. Rinkoje vis dažniau keliama dilema, ar tokie žaidėjai kaip „OpenAI“ ar „Anthropic“ ilgainiui galėtų ne tik aptarnauti bankus, bet ir patys imtis bankininkystės.

    Ši tema aptarta Fintech for Inclusion Global Summit renginyje, kur investuotojai ir fintech vadovai svarstė, kur yra riba tarp pažangiausių DI modelių tiekėjų ir griežtai reguliuojamo finansų pasaulio. Bendras vertinimas skamba panašiai: DI laboratorijos gali priartėti prie bankų veiklos, bet tapti bankais joms būtų lėta, brangu ir strategiškai nepatrauklu.

    Kodėl DI laboratorijoms sunku tapti bankais

    Rizikos ir kapitalo reikalavimai yra pirmasis stabdis. Bankininkystė remiasi kredito rizikos valdymu, kapitalo pakankamumu, likvidumo taisyklėmis ir nuolatine priežiūra, o tai paprastai reiškia daugelio metų investicijas į atitiktį ir valdymo sistemas.

    Quona Capital bendraįkūrėja ir vadovaujanti partnerė Monica Engel akcentavo, kad DI laboratorijos labiau rinksis partnerystes, o ne pilną banko modelį. „Jos priartės prie bankininkystės, netapdamos bankais. Bankininkystė yra lėta, reikalauja daug kapitalo ir paremta kredito rizika, todėl tai prastai dera su tyrimų laboratorija“, – sakė M. Engel.

    Pasak jos, vertė vis tiek bus kuriama finansų sektoriuje, tik kitu būdu: bankininkystė tampa agentinė, kai pinigai gali automatiškai judėti, apmokėti sąskaitas ir perbalansuoti finansus. Praktinis startas dažniausiai yra mokėjimai ir prekyba, o ne licencijuota indėlių veikla.

    „Mambu“ produktų viceprezidentas Adrian Congiu pabrėžė, kad laboratorijos laimi ten, kur pati modelio galia yra produktas, pavyzdžiui, tekstų, vaizdų, kodo generavimas ir samprotavimas. „Bankininkystėje vertė kyla ne tiek iš modelio, kiek iš to, kas jį supa: procesų žinios, reguliacinė atitiktis, audituojamumas ir darbo eigos, sujungtos su senomis sistemomis“, – sakė A. Congiu.

    Jo vertinimu, laboratorijoms būtų nepraktiška kurti paskolų atitiktį kiekvienai geografijai visame pasaulyje. Tam reikia ilgo dėmesio konkrečiai rinkai, vietos taisyklių išmanymo ir nuolatinio darbo su priežiūros institucijomis, o globalios laboratorijos struktūriškai negali vienu metu būti visur ir eiti pakankamai giliai.

    Kur DI vis dėlto perims vertę

    Investuotojai pabrėžia, kad tai nereiškia, jog bankai gali atsipalaiduoti. Didžiausia įtaka greičiausiai bus ten, kur DI gali sumažinti sąnaudas ir pagreitinti sprendimus: klientų aptarnavime, dokumentų analizėje, sukčiavimo prevencijoje, rizikos signalų apdorojime, vidinių procesų automatizavime.

    Apis Partners partnerė Alexia Yannopoulos atkreipė dėmesį, kad finansų sektoriuje esminis pranašumas vis dar lieka vertikalus valdymas: licencijos, platinimas ir duomenys. „Tikėčiausi, kad tai ir toliau liks finansų paslaugų rankose“, – sakė A. Yannopoulos.

    Flourish Ventures generalinis partneris Ameya Upadhyay priminė, kad panaši baimė jau buvo kilusi dėl didžiųjų technologijų platformų. „Prisimenu 2017 ir 2018 metus, kai visi bijojo, kad „Amazon“ bus kitas didelis bankas. Finansų paslaugos yra per didelis galvos skausmas, o šie žaidėjai turi rimtesnių tikslų“, – sakė A. Upadhyay.

    Accion Ventures vadovaujantis partneris Rahil Rangwala akcentavo, kad laboratorijų tikslas yra auginti modelių naudojimą globaliu mastu, todėl bankininkystė joms yra patraukli rinka kaip klientas, bet sudėtinga kaip reguliuojama veikla. „Reguliavimas ir vietinė atitiktis yra stiprūs grioviai. Vietoje to dažniau matome, kad modeliai bendradarbiauja su reguliuojamais finansų rinkos dalyviais ir juos įgalina“, – sakė R. Rangwala.

    Ką tai reiškia bankams ir klientams

    Artimiausiu metu labiausiai tikėtinas scenarijus yra ne DI laboratorijos kaip bankai, o bankai kaip DI vartotojai ir integruotojai. Tai reiškia daugiau partnerysčių, kur DI tiekėjai suteikia modelius ir infrastruktūrą, o bankai užtikrina licenciją, priežiūros reikalavimus, atsakomybę, rizikos valdymą ir klientų santykius.

    Klientams tai gali virsti labiau automatizuotais finansais: nuo proaktyvių įspėjimų ir personalizuotų pasiūlymų iki automatinių mokėjimų, taupymo ir investavimo sprendimų. Tačiau kuo daugiau automatizavimo, tuo svarbesni tampa skaidrumas, sprendimų paaiškinamumas ir aiškios atsakomybės ribos, ypač kai kalbama apie kreditą, sukčiavimo atvejus ar ginčus.

  • ECB ruošia naujus euro banknotus: aiški žinia gyventojams, kodėl grynieji dar nedingsta

    ECB ruošia naujus euro banknotus: aiški žinia gyventojams, kodėl grynieji dar nedingsta

    Kas keisis euro banknotuose?

    Euro banknotai artimiausiais metais turėtų sulaukti ryškaus atnaujinimo: Europos Centrinis Bankas (ECB) siūlo atsisakyti dabartinių abstrakčių motyvų ir pereiti prie lengviau atpažįstamų vaizdų. Kartu numatomi ir patobulinti apsaugos elementai, kad banknotus būtų sunkiau klastoti.

    ECB pabrėžia, kad tai būtų pirmas toks aiškus vizualinis posūkis nuo euro atsiradimo laikų. Tikslas – sukurti banknotus, su kuriais gyventojams būtų paprasčiau tapatintis, o grynieji pinigai išliktų patikima atsiskaitymo priemone.

    „Pradėjome pirmąjį pilną euro banknotų vizualinį atnaujinimą, kad būsimi banknotai būtų dar artimesni europiečiams“, – sakė ECB banknotų direktorė Doris Schneeberger.

    Dvi kryptys: kultūra arba gamta

    Tarp galutiniam etapui atrinktų idėjų išryškėjo dvi temos: Europos kultūra ir gamtos įvairovė. Viena kryptis siūlo banknotuose vaizduoti asmenybes, palikusias ryškų pėdsaką mene, muzikoje, moksle ar literatūroje.

    Kita kryptis orientuota į gamtos motyvus – upes ir paukščius, kaip bendrą Europos gamtinio paveldo simbolį. ECB yra pradėjęs visuomenės apklausą, kuri turėtų padėti apsispręsti, kuri tema taps pagrindine.

    Kada nauji banknotai pasirodys apyvartoje?

    ECB skaičiuoja, kad apklausa jau sulaukė milijonų europiečių atsakymų, o nugalėtojas turėtų būti paskelbtas 2026 metų gruodį. Vis dėlto tai dar nereiškia greito banknotų pasikeitimo parduotuvėse ar bankomatuose.

    Bankų sektoriaus atstovų vertinimu, realus įvedimas gali užtrukti iki maždaug 2029 metų. Tokia trukmė įprasta, nes dizainą dar reikia galutinai patvirtinti, sukurti gamybos technologijas ir užtikrinti, kad nauji banknotai sklandžiai pakeistų senus.

    Ar grynieji išnyks atsiradus skaitmeniniam eurui?

    ECB aiškiai sieja banknotų atnaujinimą su viešojoje erdvėje stiprėjančiomis abejonėmis, ar grynieji pinigai turi ateitį, ypač sparčiai augant atsiskaitymams kortelėmis ir telefonu. Bankas pabrėžia, kad grynieji yra pagrindinė visuomenei prieinama viešųjų pinigų forma.

    Viešieji pinigai – tai centrinio banko leidžiami pinigai, pavyzdžiui, banknotai ir monetos, o taip pat bankų laikomos atsargos centriniame banke. Tuo metu dauguma kasdienių atsiskaitymų vyksta privačiais pinigais, kuriuos sudaro komercinių bankų indėliai sąskaitose.

    „Esame įsipareigoję užtikrinti, kad atsiskaitymas viešaisiais pinigais visada būtų pasirinkimas – tiek grynaisiais, tiek skaitmeniniu euru. Skaitmeninis euras papildytų grynuosius, o ne juos pakeistų“, – sakė Doris Schneeberger.

    ECB akcentuoja, kad skaitmeninis euras būtų dar viena atsiskaitymo priemonė, o ne prievartinis pokytis. Banko žinutė paprasta: gyventojai turėtų išlaikyti laisvę rinktis, kaip mokėti, o banknotų atnaujinimas yra viena priemonių tą pasirinkimą sustiprinti.

    Kodėl dizainas keičiamas tik dabar?

    Nuo euro įvedimo 2002 metais banknotų išvaizda buvo keista tik kartą iš esmės nekeičiat bendros idėjos. 2013–2019 metais palaipsniui į apyvartą išleista vadinamoji Europa serija atnaujino saugumo elementus ir kai kurias detales, tačiau paliko tą pačią vizualinę kryptį.

    Dabartiniai banknotai vaizduoja stilizuotus architektūrinius elementus – langus, vartus ir tiltus, kurie simbolizuoja epochas ir stilius, bet neatitinka realių statinių. ECB teigimu, naujasis etapas suteikia progą banknotus padaryti labiau atpažįstamus, vaizduojant realius žmones, paukščius ar pastatus.

  • Skaitmeninis euras artėja: ECB į pilotą atrinko 36 bankus ir fintechus – kas keisis jums?

    Skaitmeninis euras artėja: ECB į pilotą atrinko 36 bankus ir fintechus – kas keisis jums?

    Europos Centrinis Bankas (ECB) žengė dar vieną praktinį žingsnį link skaitmeninio euro: atrinko 36 mokėjimo paslaugų teikėjus, kurie dalyvaus plataus masto bandomajame projekte. Planuojama, kad pilotas prasidės 2027 metų antroje pusėje ir truks 12 mėnesių.

    ECB nurodo, kad dalyviai atrinkti iš daugiau nei 50 paraiškų visoje euro zonoje. Jie testuos sprendimus kartu su ECB ir euro zonos nacionaliniais centriniais bankais, siekiant įvertinti technologinę infrastruktūrą, veiklos procesus ir vartotojo patirtį.

    Pilote numatyta išbandyti atsiskaitymus žmogus žmogui ir žmogus verslui, tiek internetu, tiek ir neprisijungus prie interneto. Tokie scenarijai laikomi esminiais, kad skaitmeninis euras veiktų ne tik įprastomis sąlygomis, bet ir esant ryšio sutrikimams ar didelėms apkrovoms.

    Tarp atrinktų dalyvių yra tradiciniai bankai, skaitmeniniai bankai ir mokėjimo bendrovės, įskaitant „Deutsche Bank“, „UniCredit“, „Revolut“, „Adyen“ ir „Stripe“. ECB atstovo Piero Cipollone teigimu, didelis susidomėjimas rodo rinkos pasirengimą prisidėti prie kito projekto etapo ir stiprinti Europos mokėjimų ekosistemą.

    „Didelis rinkos susidomėjimas pilotu rodo privataus sektoriaus pasirengimą aktyviai įsitraukti ir greitai judėti pirmyn su skaitmeninio euro projektu, stiprinant Europos mokėjimų aplinką“, – sakė Piero Cipollone.

    Vis dėlto lemiamas etapas išlieka politinis ir teisinis: skaitmeninis euras negalės būti išleistas, kol ES institucijos nepatvirtins atitinkamos teisėkūros bazės. Derybos dėl teisės aktų vyksta tarp Europos Parlamento, ES Tarybos ir Europos Komisijos, o ECB pabrėžia, kad be šio sprendimo valiutos išleidimas negalimas.

    Pagal dabartines projekto gaires, formalus patvirtinimas galėtų įvykti 2027 metais, po to būtų užbaigtas pilotas, o viešas startas teoriškai galėtų sekti 2029 metais. Šie terminai nėra galutiniai, nes priklauso nuo teisėkūros tempo ir politinių kompromisų.

    ECB akcentuoja, kad skaitmeninis euras būtų papildoma, o ne grynuosius pakeičianti atsiskaitymo priemonė. Taip pat numatyta, jog vartotojams jis būtų prieinamas nemokamai per prižiūrimus mokėjimo paslaugų teikėjus, o pats instrumentas nebūtų palūkaninis.

    Kitas jautrus klausimas yra poveikis komerciniams bankams: kad dideli indėlių srautai nepersikeltų į centrinio banko pinigus, svarstomos laikymo ribos. Tokie saugikliai, kartu su privatumo ir duomenų apsaugos architektūra, yra tarp esminių projekto kriterijų, kuriuos turės patikrinti ir pilotas.

    Skaitmeninio euro iniciatyva taip pat siejama su strategine autonomija: Europa nori mažinti priklausomybę nuo ne europinių mokėjimo tinklų ir užtikrinti, kad pagrindinė mokėjimų infrastruktūra būtų valdoma pagal ES taisykles. ECB vadovė Christine Lagarde pastaruoju metu kartoja, kad tikslas yra modernizuoti atsiskaitymus išlaikant grynųjų vaidmenį, o ne sukurti jų pakaitalą.

    „Grynieji ir skaitmeninis euras abu bus teisėta mokėjimo priemonė, vadinasi, niekur Europoje niekas negalės pasakyti: atsiprašau, banknotų nepriimu“, – sakė Christine Lagarde.

  • Skaitmeninis euras žengė į lemiamą etapą: spręs mokesčius ir bankų kompensacijas

    Skaitmeninis euras žengė į lemiamą etapą: spręs mokesčius ir bankų kompensacijas

    Europos Parlamentas Strasbūre patvirtino savo derybinę poziciją dėl skaitmeninio euro, todėl prasideda galutinė derybų su ES valstybių narių vyriausybėmis fazė. Šiame etape bus sprendžiama, kaip praktiškai veiks naujo tipo atsiskaitymų priemonė ir kokios taisyklės užtikrins jos veikimą visoje euro zonoje.

    Skaitmeninis euras būtų elektroninė centrinio banko pinigų forma, kurią leistų ir garantuotų Europos Centrinis Bankas. Jis būtų kuriamas kaip grynųjų papildymas, o ne jų pakaitalas, kad žmonės galėtų atsiskaityti ir tuo atveju, kai kortelės ar kitos sistemos neveikia.

    Gyventojai skaitmeninį eurą galėtų laikyti specialioje skaitmeninėje piniginėje, tačiau numatoma, kad bus taikoma laikymo riba. Tokia riba būtų skirta tam, kad didelės lėšų sumos masiškai nepasitrauktų iš komercinių bankų indėlių į centrinio banko pinigus.

    Planuojama, kad sistema leistų atsiskaityti tiek internetu, tiek neprisijungus prie interneto, o privatumas būtų vienas esminių principų. Europos Centrinis Bankas teigia sieksiantis modelio, kuriame jis negalėtų tiesiogiai identifikuoti vartotojų pagal jų mokėjimų duomenis.

    Techninę infrastruktūrą kurtų Europos Centrinis Bankas, tačiau paslaugas žmonėms teiktų komerciniai bankai ir mokėjimo paslaugų teikėjai. Tai reikštų, kad kasdienė klientų aptarnavimo našta liktų rinkos dalyviams, o centrinis bankas užtikrintų sistemos patikimumą.

    Lemiausia vieta: kompensacijų modelis

    Derybose jautriausias klausimas vadinamas kompensacijų modeliu, tai yra kas ir kaip bus apmokama už skaitmeninio euro paslaugų teikimą. Praktikoje teks sutarti, kurioms finansų įstaigoms priklausys kompensacijos, kokio dydžio jos bus ir iš kokio mechanizmo jos bus finansuojamos.

    Kitas svarbus ginčas susijęs su mokesčių pasidalijimu visoje mokėjimo grandinėje. Tikimasi, kad prekybininkams mokesčiai už atsiskaitymus galėtų būti mažesni nei dabar mokant kortelėmis, tačiau būtent čia susikerta bankų, mokėjimo įstaigų ir prekybos interesai.

    Kada realiai galėtų startuoti?

    Didžiausio intensyvumo derybos prognozuojamos rudenį, o galutinis politinis pritarimas, jei pavyks susitarti, būtų siekiamas iki metų pabaigos. Po to sektų techninis įgyvendinimas ir bandymų etapas, kuris turėtų parodyti, ar sprendimas veikia masteliu, tinkamu visai euro zonai.

    Pagal šiuo metu aptariamus planus, bandomoji programa galėtų startuoti 2027 metais, o skaitmeninis euras mažmeniniais atsiskaitymais galėtų tapti prieinamas nuo 2029 metų. ES institucijos skaitmeninį eurą taip pat sieja su strateginiu tikslu mažinti priklausomybę nuo ne europinių mokėjimų tinklų ir didinti atsiskaitymų atsparumą krizėms.

  • Tūkstančiai „Alior Bank“ klientų paralyžiuoti: neveikia programėlė, stringa mokėjimai ir pervedimai

    Tūkstančiai „Alior Bank“ klientų paralyžiuoti: neveikia programėlė, stringa mokėjimai ir pervedimai

    Liepos 7 dieną Lenkijoje tūkstančiai „Alior Bank“ klientų susidūrė su rimtais sutrikimais: laikinai neveikė mobilioji banko programėlė ir daliai žmonių tapo neįmanoma prisijungti prie sąskaitų.

    Dėl gedimo klientai pranešė negalintys atlikti mokėjimų, inicijuoti pervedimų ar pasitikrinti likučio. Problemos palietė tiek privačius asmenis, tiek verslo klientus, kuriems greitos operacijos yra kasdienė būtinybė.

    Bankas apie incidentą informavo socialiniuose tinkluose, nurodydamas, kad specialistai dirba siekdami kuo greičiau atkurti paslaugų veikimą. Finansų įstaiga atsiprašė už nepatogumus ir pažadėjo grąžinti pilną funkcionalumą.

    Tokio masto sutrikimai paprastai ypač jautrūs tuo, kad paveikia ne tik atsiskaitymus internetu, bet ir kasdienes situacijas fizinėse prekybos vietose, kai klientai priklausomi nuo mokėjimų kortelėmis ar momentinių pervedimų.

    Ekspertai primena, kad kilus nesklandumams verta sekti oficialius banko pranešimus, o skubiems atsiskaitymams turėti alternatyvą, pavyzdžiui, grynųjų ar papildomą kortelę. Taip pat rekomenduojama būti atsargiems dėl galimų sukčiavimo bandymų, kurie dažnai suaktyvėja viešai aptariant bankų sutrikimus.

  • „Primer“ pritraukė 86 mln. eurų: mokėjimų DI plėtra ir spartesnis įsitvirtinimas JAV rinkoje

    „Primer“ pritraukė 86 mln. eurų: mokėjimų DI plėtra ir spartesnis įsitvirtinimas JAV rinkoje

    86 mln. eurų raundas ir investuotojai

    Londone įsikūręs mokėjimų infrastruktūros startuolis „Primer“ paskelbė pritraukęs apie 86 mln. eurų C serijos investicijų raundą. Bendrovė nurodo, kad lėšos bus skirtos DI galimybėms stiprinti ir plėtrai Jungtinėse Amerikos Valstijose spartinti.

    Raundui vadovavo investicijų bendrovė Sofina, prisidėjo Peak XV Partners, taip pat investicijas tęsė esami investuotojai, tarp jų Balderton, Accel, ICONIQ, Tencent ir Speedinvest. Iš viso „Primer“ nuo įkūrimo pritraukė apie 147 mln. eurų.

    Ką daro „Primer“ ir kodėl akcentuoja duomenis

    „Primer“ įkurta 2020 metais buvusių „Braintree“ ir „PayPal“ vadovų, o jos tikslas – suvienodinti mokėjimų valdymą į vieną infrastruktūros sluoksnį. Tai, pasak bendrovės, leidžia finansų ir mokėjimų komandoms matyti visą situaciją, mažinti technologinį sudėtingumą ir gerinti atsiskaitymų našumą.

    Bendrovė pabrėžia, kad DI sprendimų kokybė tiesiogiai priklauso nuo duomenų pilnumo. Mokėjimų srityje duomenys dažnai išskaidyti per skirtingus procesorius, įsigyjančiuosius bankus, sukčiavimo prevencijos įrankius ir kitas sistemas, todėl vieno pilno vaizdo dažnai nėra.

    Įmonei argumentuojant, būtent ši fragmentacija tampa rizika, kai organizacijos pradeda DI taikyti sprendimų priėmimui. Jei DI modeliai ar agentai remiasi nepilnais duomenimis, jie gali ne tik veikti prasčiau, bet ir priimti neteisingus sprendimus, turinčius tiesioginę įtaką pajamoms ir kaštams.

    „Per artimiausius kelerius metus kiekvieną mokėjimo sprendimą didelėje įmonėje inicijuos, optimizuos arba audituos DI. Šis pokytis jau vyksta, o esminis klausimas – ar sistemoms pakanka pilnų duomenų“, – sakė „Primer“ generalinis direktorius ir vienas iš įkūrėjų Gabriel Le Roux.

    DI agentas ir planai JAV

    „Primer“ teigimu, jos platforma apima visą mokėjimų ciklą nuo atsiskaitymo iki išmokėjimų, o vienai operacijai gali fiksuoti daugiau nei 400 duomenų taškų. Bendrovė taip pat skelbia, kad vidutiniškai aptarnauja daugiau nei 95 proc. klientų mokėjimų apimties.

    Po investicijos įmonė ketina plėsti nuosavo DI agento „Primer Companion“ galimybes. Pasak „Primer“, tikslas – judėti nuo įrankio, kuris pateikia įžvalgas, prie sprendimo, galinčio vykdyti automatizuotus veiksmus pagal prekybininko nustatytas taisykles, pavyzdžiui, optimizuoti mokėjimų maršrutus ar testuoti našumo scenarijus.

    JAV rinka, „Primer“ duomenimis, jau sudaro apie penktadalį pajamų, o pasikartojančios pajamos per metus augo dvigubai. Bendrovė planuoja iki 2028 metų JAV dalį padidinti iki daugiau nei trečdalio viso verslo ir regione įdarbinti iki 50 žmonių.

    „Mokėjimai pasiekia lūžio tašką: prekybininkai konsoliduoja sistemas į vieningą infrastruktūrą, o DI tampa kiekvieno sprendimo dėl operacijos dalimi. „Primer“ komanda kuria platformą, kuri tam geriausiai pritaikyta“, – sakė Sofina skaitmeninės plėtros vadovas Jean-François Burguet.

    Rinkos kontekste tai atitinka platesnę tendenciją, kai mokėjimų srityje vis daugiau dėmesio skiriama ne vien transakcijų apdorojimui, bet ir duomenų kokybei, valdymui bei automatizavimui. Didėjant reguliaciniams reikalavimams ir sukčiavimo rizikoms, mokėjimų sprendimų kontrolė bei skaidrus auditas tampa konkurenciniu pranašumu, ypač įmonėms, veikiančioms keliose rinkose.