Tag: Mokėjimo kortelės

  • Po „Autopay“ kibernetinės atakos neatmetamas mokėjimo kortelių duomenų nutekėjimas: ką daryti gavus pranešimą

    Lenkijos mokėjimų paslaugų teikėja „Autopay“ pranešė apie neautorizuotą prieigą prie savo infrastruktūros, o kibernetinio saugumo bendruomenėje keliama versija, kad galėjo nutekėti ir mokėjimo kortelių duomenys.

    Kaip skelbia Lenkijos naujienų agentūra PAP, kibernetinio saugumo ekspertas Krzysztofas Smaga pabrėžė: žmonėms, kurie gavo „Autopay“ pranešimą, svarbiausia nedelsti ir kuo greičiau imtis veiksmų dėl kortelės saugumo.

    Įmonė nurodė įtarianti neteisėtą prieigą prie tokių duomenų kaip el. pašto adresas, telefono numeris (jei operacija buvo susijusi su telefono papildymu), IP adresas, taip pat su mokėjimu susiję kortelės duomenys.

    Nors iki šiol nepatvirtinta, kad duomenys buvo nukopijuoti ar panaudoti, „Autopay“ pažymi, jog to visiškai atmesti negali, o nukentėję subjektai buvo informuoti individualiai.

    Kokie kortelės duomenys pavojingiausi

    K. Smaga aiškino, kad didžiausia rizika kyla tada, jei į nusikaltėlių rankas patenka pilnas konkrečios kortelės duomenų rinkinys: kortelės turėtojo vardas ir pavardė, CVV/CVC kodas, kortelės numeris ir galiojimo data.

    Tokiu atveju, pasak eksperto, sukčiai gali bandyti atlikti atsiskaitymus kortelės savininko sąskaita, todėl reakcija turi būti greita.

    Ką daryti gavus pranešimą iš „Autopay“

    Ekspertas pataria pirmiausia nedelsiant užblokuoti (užregistruoti kaip prarastą / pavogtą) mokėjimo kortelę ir užsisakyti naują. Tai, jo teigimu, yra pagrindinis žingsnis, mažinantis galimą žalą.

    Kortelę, pasak K. Smagos, galima užblokuoti banko programėlėje, bet kurio banko padalinyje arba paskambinus į banko klientų aptarnavimo liniją.

    Bankai įspėja dėl sukčių suaktyvėjimo

    Lenkijos bankų asociacija ZBP pabrėžė, kad incidentas nebuvo susijęs su bankų infrastruktūra, o galimai atskleisti duomenys nebuvo tiesiogiai paimti iš bankų sistemų.

    Vis dėlto asociacija įspėjo apie kitą riziką: po tokių incidentų dažnai suaktyvėja sukčiai, kurie bando išnaudoti situaciją ir siųsti apgaulingas žinutes, apsimesdami patikimomis institucijomis.

    ZBP ragina reguliariai tikrinti sąskaitos ir kortelės operacijų istoriją, niekam nediktuoti kortelės duomenų telefonu, SMS ar el. paštu, nespausti nuorodų apie tariamus pinigų grąžinimus, papildomas įmokas ar „duomenų atnaujinimus“, taip pat neatskleisti prisijungimų, slaptažodžių ir banko patvirtinimo kodų.

    Po šio incidento kai kurie bankai pranešė ėmęsi prevencinių veiksmų: pavyzdžiui, vienas kooperatinis bankas informavo apie dalies „Visa“ ir „Mastercard“ kortelių prevencinį blokavimą, jei jos buvo naudotos mokėjimams per „Autopay“.

    „Autopay“ yra bendrovė, teikianti elektroninių atsiskaitymų ir klientų identifikavimo sprendimus.

  • Piasečne pradėjo veikti nauji taromatai: už butelius kauciją perveda į kortelę, grynųjų neduoda

    Lenkijoje, Piasečno savivaldybėje Mazovijoje, pradėjo veikti nauji taromatai, kurie už grąžintas plastikines butelių pakuotes ir skardines kauciją perveda tiesiai į mokėjimo kortelę.

    Toks sprendimas žada mažiau eilių ir jokių popierinių kuponų, tačiau turi aiškų ribojimą – grynųjų pinigų šie įrenginiai neišmoka. Apie tai skelbia „Radio ZET“.

    Iš viso savivaldybėje įrengti penki tokio tipo taromatai. Tai nėra visos Lenkijos mastu įsigaliojusi taisyklė ar privalomas pokytis – kalbama tik apie konkrečius įrenginius Piasečno.

    Gyventojams tai gali būti patogu, jei kauciją norima atgauti greitai ir be kontakto su parduotuvės kasa. Kita vertus, neturintiems mokėjimo kortelės teks rinktis kitus taros priėmimo taškus.

    Kaip veikia taromatai ir ko jie nepriima

    Nauji įrenginiai priima plastikinius butelius iki 3 litrų ir aliumines skardines iki 1 litro. Tačiau ne bet kokia tara bus tinkama – taromatuose įrengti brūkšninių kodų skaitytuvai, todėl pakuotė turi būti atpažįstama.

    Praktiškai tai reiškia, kad tara turi būti tuščia, nesuspausta ir su išlikusia etikete, kurioje aiškiai matomas kodas. Suspaustas butelis ar pažeista etiketė gali lemti, kad taromatas pakuotę tiesiog atmes.

    Taip pat pabrėžiama, kad kaucijos grąžinimas taikomas tik atitinkamai pažymėtai tarai, dalyvaujančiai užstato sistemoje. Vien tik tinkamas pakuotės dydis dar nereiškia, kad kaucija priklauso.

    Šie taromatai nepriima daugkartinių stiklinių butelių – juos reikia grąžinti ten, kur priimama tokio tipo tara.

    Kiek galima atgauti ir ar reikia čekio

    Bendrai Lenkijos užstato sistemoje už vienkartinį plastikinį butelį iki 3 litrų ir už metalinę skardinę iki 1 litro numatyta 50 grašių kaucija. Už daugkartinį stiklinį butelį iki 1,5 litro galima atgauti 1 zlotą.

    Pateikiamas paprastas pavyzdys: atnešus 10 plastikinių butelių, kuriems taikoma kaucija, atgaunama 5 zlotai, o 20 tokių pakuočių reikštų 10 zlotų. Tai pinigai, kurie buvo įskaičiuoti į gėrimų kainą.

    Čekis kaucijai atgauti nereikalingas. Be to, taros nebūtina grąžinti tame pačiame prekybos taške, kuriame gėrimai buvo pirkti – svarbu, kad priėmimo vieta priimtų konkrečios rūšies tarą.

    Grynųjų norintiems – alternatyvos išlieka

    Nors Piasečno taromatai pinigus perveda tik į mokėjimo kortelę, tai nereiškia, kad grynieji dingsta iš visos sistemos. Lenkijos Klimato ir aplinkos ministerija primena, kad vartotojai turi teisę atgauti kauciją pinigine forma.

    Parduotuvėse kaucija gali būti grąžinama grynaisiais arba kuponu, kurį galima išsikeisti į pinigus. Taip pat akcentuojama, kad parduotuvė negali susieti kaucijos grąžinimo su reikalavimu apsipirkti dar kartą.

    Prieš vykstant prie konkretaus taromato verta pasitikrinti, kokiu būdu bus grąžinami pinigai – kad netektų nusivilti, jei tikėjotės grynųjų.

    Kur pastatyti penki taromatai Piasečno

    Nauji įrenginiai įrengti skirtingose Piasečno savivaldybės vietose: Jazgarževe (prie pradinės mokyklos), Jesuvkoje, taip pat dviejose Piasečno miesto vietose ir Runuve.

    Savivaldybė pabrėžia, kad taromatai įrengti ne parduotuvėse, kad žmonės tarą galėtų priduoti „pakeliui“, o ne specialiai vykdami į prekybos centrą.

    Jei kiltų problemų dėl atsiskaitymo, rekomenduojama išsaugoti taromato atspausdintą kuponą. Nurodoma, kad reklamaciją galima pateikti per segregujpodrodze.pl svetainėje esantį reklamacijos formuliarą.

  • Londono bankas „Griffin“ pritraukė 18 mln. eurų ir žengia į kortelių bei stabilkoinų rinką

    Londono bankas „Griffin“ pritraukė 18 mln. eurų ir žengia į kortelių bei stabilkoinų rinką

    Londone įsikūręs bankas „Griffin“, kuriantis bankinę infrastruktūrą finansinių technologijų įmonėms ir platformoms, užsitikrino 18,02 mln. eurų „Series B“ investiciją. Po šio raundo bendrovės vertė viršijo 90,13 mln. eurų.

    Apie sandorį praneša „EU-Startups“. Investicijai vadovavo Londono investicijų bendrovė „Octagon Partners“, prisijungė ir esami investuotojai „Notion Capital“, „A+ Ventures“, „Nordic Ninja“ bei „Breega“.

    „Griffin“ įkurtas 2024 metais Davido Jarviso ir Alleno Rohnerio kaip visiškai licencijuotas Jungtinės Karalystės bankas. Iš pradžių pradėjęs nuo penkių bandomųjų įmonių, jis išaugo į kliringo ir integruotos (embedded) bankininkystės platformą, kuri aptarnauja daugiau nei 80 verslų.

    Bendrovė teigia, kad per jos infrastruktūrą paslaugas gauna daugiau nei 300 tūkst. galutinių mažmeninių ir verslo klientų, o per metus apdorojama beveik 10 mln. mokėjimų. Tarp įvardijamų klientų – „Uber“, „Countingup“, „Anna Money“, „Yonder“ ir „Prosper“.

    Kam bus panaudotos lėšos

    Pasak bendrovės, „Series B“ lėšos bus skirtos dviem naujoms kryptims. Pirmoji – mokėjimo kortelių leidyba: „Griffin“ planuoja sudaryti galimybę klientams per jos infrastruktūrą išleisti savo prekės ženklu pažymėtas debeto korteles tiek gyventojams, tiek įmonėms, o vėliau – pasiūlyti ir kredito korteles.

    Antroji kryptis susijusi su stabilkoinų rinka. „Griffin“ ketina vystyti stabilkoinų rezervų galimybes ir integruoti „on-chain“ tarpvalstybinius mokėjimus, orientuojantis į įmones, veikiančias augančiame stabilkoinų segmente.

    Reguliavimas ir augimo tempas

    „Griffin“ nurodo, kad yra įgaliotas Prudential Regulation Authority ir prižiūrimas tiek PRA, tiek Financial Conduct Authority. Bendrovės teigimu, ši dviguba reguliavimo priežiūra ją išskiria iš daugelio integruotos finansų infrastruktūros rinkos dalyvių.

    Įmonė taip pat pabrėžia augimo tempą po pilnos banko licencijos gavimo: 2026 metų rugsėjį pasikartojančios pajamos, anot „Griffin“, buvo 3,2 karto didesnės nei prieš metus, o metinės pasikartojančios pajamos artėja prie dviženklės sumos milijonais svarų.

    „Nuo banko starto prieš dvejus metus sukūrėme infrastruktūrą, kuria jau remiasi daugiau nei 80 įmonių. Šis raundas leidžia eiti toliau – kortelės ir stabilkoinai yra natūralus kitas mūsų infrastruktūros sluoksnis“, – sakė „Griffin“ vadovas ir vienas įkūrėjų Davidas Jarvis.

    Be naujų produktų vystymo, investicijos turėtų padėti bendrovei pasiekti pelningumą. „Griffin“ pozicionuoja save kaip sprendimą platformoms ir fintechams, norintiems siūlyti finansinius produktus nekuriant visos reguliuojamos bankinės infrastruktūros nuo nulio.

  • „Revolut“ sutriko visame pasaulyje: neveikė programėlė ir kortelės, klientai liko be atsiskaitymų

    „Revolut“ sutriko visame pasaulyje: neveikė programėlė ir kortelės, klientai liko be atsiskaitymų

    Kas nutiko ir ką sako „Revolut“

    Skaitmeninis bankas „Revolut“ spalio 20 dieną patyrė didelį paslaugų sutrikimą, dėl kurio dalis klientų įvairiose šalyse negalėjo prisijungti prie programėlės, matyti sąskaitų informacijos ar atsiskaityti kortelėmis. Vartotojai taip pat pranešė apie klaidų pranešimus ir atmestus mokėjimus.

    Įmonė patvirtino, kad fiksuojami trikdžiai, ir teigė, jog komanda dirba, kad paslaugos kuo greičiau būtų atkurtos. Kada tiksliai veikimas turėjo normalizuotis, tuo metu nebuvo įvardyta.

    „Šiuo metu patiriame paslaugų sutrikimą, kuris veikia kelias paslaugas. Galime patvirtinti, kad visų klientų pinigai ir duomenys yra saugūs“, – sakė „Revolut“.

    Kokios paslaugos dažniausiai nukenčia

    Tokio tipo incidentai paprastai labiausiai paveikia kasdienes funkcijas: prisijungimą, mokėjimų autorizavimą, kortelių operacijas ir pervedimus realiuoju laiku. Net trumpas sutrikimas gali sukelti situaciją, kai atsiskaitymai parduotuvėse ar internetu laikinai neįvyksta, o klientai negali greitai pasitikrinti likučio ar operacijų istorijos.

    Nors „Revolut“ pabrėžė, kad lėšos yra saugios, vartotojų patirtis tokiais atvejais priklauso nuo to, kuri infrastruktūros dalis sutriko. Jei nukenčia kortelių mokėjimų grandinė ar autentifikavimo sistemos, problemos juntamos iš karto, net jeigu sąskaitų duomenys vėliau atsistato be finansinių pasekmių.

    Kodėl tokie sutrikimai ypač jautrūs

    „Revolut“ yra viena didžiausių finansinių technologijų platformų Europoje, valdanti dešimtis milijonų aktyvių vartotojų. Tokiu mastu net pavieniai techniniai gedimai greitai tampa globalūs: klientų pranešimai pasipila iš skirtingų laiko juostų, o socialiniuose tinkluose per minutes susidaro įspūdis, kad neveikia viskas.

    Be to, „Revolut“ paslaugomis naudojasi ne tik privatūs klientai, bet ir verslai, todėl sutrikimai gali atsiliepti ir įmonių atsiskaitymams bei kasdieniams pinigų srautams. Finansų sektoriuje tai ypač jautru, nes vartotojai tikisi nepertraukiamo pasiekiamumo ir greito problemų paaiškinimo.

    Ką verta daryti klientams sutrikimo metu

    Jei programėlė neveikia ar mokėjimai atmetami, pirmiausia rekomenduojama patikrinti oficialius „Revolut“ pranešimus programėlėje, pagalbos skiltyje ar įmonės statuso kanaluose. Taip pat verta turėti atsarginį atsiskaitymo būdą, pavyzdžiui, kitos finansų įstaigos kortelę ar grynųjų, ypač kelionių metu.

    Jeigu mokėjimas buvo atmestas, bet lėšos laikinai rezervuotos, dažniausiai jos grįžta automatiškai per trumpą laiką, kai sistema stabilizuojasi. Vis dėlto, kilus neaiškumų dėl konkrečios operacijos, saugiausia kreiptis į „Revolut“ klientų aptarnavimą ir palaukti oficialaus patvirtinimo dėl įvykio apimties bei atkūrimo eigos.

  • „Coinbase“ ir „Marqeta“ plečia partnerystę: stabiliosios monetos ateina į mokėjimo korteles

    „Coinbase“ ir „Marqeta“ plečia partnerystę: stabiliosios monetos ateina į mokėjimo korteles

    Finansinių technologijų bendrovė „Marqeta“ pranešė plečianti jau šešerius metus trunkančią partnerystę su kriptovaliutų platforma „Coinbase“. Bendrovės siekia sudaryti sąlygas verslui leisti mokėjimo korteles, kurias būtų galima papildyti klientų turimomis stabiliomis monetomis.

    Pagal paskelbtą modelį „Coinbase“ būtų atsakinga už stabiliųjų monetų saugojimą ir jų konvertavimą į tradicines valiutas, kai kortele atsiskaitoma prekybos vietoje. Tuo metu „Marqeta“ toliau rūpintųsi kortelių išdavimu bei mokėjimų apdorojimu.

    Kaip veiks atsiskaitymai

    Bendrovės teigia, kad kortelių turėtojai galėtų išleisti stabiliąsias monetas ten, kur priimamos mokėjimo kortelės, o verslai galėtų finansuoti kortelių programas visą parą. Taip sprendimas orientuojamas ne tik į kriptovaliutų sektorių, bet ir į tradicines įmones, kurios nori patogesnių, greitesnių atsiskaitymo srautų.

    „Coinbase“ taip pat nurodė, kad atsiskaitymų infrastruktūrai bus naudojamas „Base“ blokų grandinės tinklas, kuris turėtų užtikrinti operacijų vykdymą grandinėje. Praktikoje tai reiškia, kad dalis atsiskaitymų logikos remsis blokų grandinės infrastruktūra, o vartotojui pats atsiskaitymas turėtų atrodyti kaip įprastas mokėjimas kortele.

    Ko dar neatskleidė

    Pranešime kol kas nepateikiama, kokie tiksliai mokesčiai būtų taikomi verslams ar galutiniams vartotojams, kada sprendimas startuos ir kokios stabiliosios monetos bus palaikomos pirmiausia. Tai svarbūs klausimai, nes kainodara ir palaikomų aktyvų pasirinkimas dažnai lemia, ar tokios paslaugos tampa masinės.

    „Coinbase“ ir „Marqeta“ jau yra dirbusios kartu prie „Coinbase“ mokėjimo kortelės sprendimo, todėl plėtra vertinama kaip bandymas perkelti ankstesnę patirtį į platesnį verslo klientų ratą. Jei projektas bus įgyvendintas, jis gali sustiprinti tendenciją, kai stabiliosios monetos integruojamos į kasdienius mokėjimus per įprastą kortelių infrastruktūrą.

  • Atsiskaitymai be ryšio per avarijas: „Mastercard“ nuo 2027 metų Europoje diegia naują standartą

    „Mastercard“ paskelbė apie naują mokėjimo kortelių standartą, kuris leis riboto dydžio atsiskaitymus atlikti net ir tada, kai neveikia ryšys su banku ar mokėjimų tinklu. Pokyčiai pirmiausia numatyti Europos rinkai ir yra orientuoti į situacijas, kai sutrinka ryšio ar elektros infrastruktūra.

    Naujas sprendimas turėtų būti pradėtas taikyti nuo 2027 metų pradžios, kai bankų klientams išduodamos naujos „Mastercard“ kortelės turės su atsiskaitymais neprisijungus suderinamą funkcionalumą. Kartu šiam modeliui pritaikomi ir terminalai, ypač tie, kurie diegiami naujai arba keičiami periodinių atnaujinimų metu.

    Kiek bus galima sumokėti?

    Pagal skelbiamą informaciją, atsiskaitymai neprisijungus bus ribojami iki 200 eurų. Tokios operacijos turėtų būti tvirtinamos įvedant PIN kodą, o terminalas užregistruos mokėjimą net ir laikinai neturėdamas ryšio su banku.

    Vėliau, kai ryšys ar elektros tiekimas bus atkurti, sukauptos operacijos bus perduotos apdoroti, o sumos bus įskaitytos mokėtojo ir gavėjo sąskaitose. Tai reikštų, kad žmogus galėtų nusipirkti svarbiausių prekių ar paslaugų net ir sutrikus įprastiems mokėjimo kanalams.

    Kodėl „Mastercard“ to imasi dabar?

    Pastaraisiais metais Europoje pasitaikę didesni ryšio ar energetikos sutrikimai parodė, kaip stipriai kasdieniai atsiskaitymai priklauso nuo infrastruktūros. Kai neveikia mobilusis ryšys, internetas ar elektros tiekimas, dalis terminalų nebegali patvirtinti operacijų, o žmonėms sudėtinga atsiskaityti už būtiniausias prekes.

    Tokiose situacijose labiausiai nukenčia keliaujantys, ekstremalių įvykių zonoje atsidūrę ar tiesiog grynųjų neturintys žmonės, kuriems staiga prireikia degalų, maisto, vaistų ar transporto paslaugų. Būtent atsparumas tokiems scenarijams ir yra pagrindinė naujojo standarto idėja.

    Pirmieji bandymai ir tolesni žingsniai

    „Mastercard“ teigia, kad pirminius sprendimo bandymus jau atliko Danijoje, Švedijoje, Estijoje ir Latvijoje, o rezultatai įvertinti palankiai. Toliau laukiama platesnio diegimo, kuris priklausys ir nuo bankų, ir nuo prekybininkų terminalų atnaujinimo tempo.

    Rinkoje tai gali tapti papildomu saugikliu šalia grynųjų pinigų, ypač didėjant skaitmeninių atsiskaitymų daliai. Kartu tai signalas, kad mokėjimų sektorius vis daugiau dėmesio skiria ne tik patogumui, bet ir veikimo tęstinumui, kai sutrinka įprastos technologinės grandys.

  • „Visa“ stabiliųjų monetų atsiskaitymai pasiekė 20 mlrd. eurų tempą per metus: kas stumia augimą

    „Visa“ stabiliųjų monetų atsiskaitymai pasiekė 20 mlrd. eurų tempą per metus: kas stumia augimą

    „Visa“ skelbia, kad jos tinkle vykdomų atsiskaitymų stabiliomis monetomis apimtys pasiekė daugiau nei 20 mlrd. eurų metinį tempą. Bendrovės vertinimu, tai yra daugiau nei 15 kartų didesnis rezultatas nei prieš metus, o augimą labiausiai skatina su stabiliomis monetomis susietos mokėjimo kortelių programos.

    Pasak „Visa“, per bendrovės finansinių metų antrąjį ketvirtį pasaulyje veikė daugiau nei 160 kortelių programų, susietų su stabiliomis monetomis. Mokėjimų apimtys tokiose programose, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, išaugo beveik 200 proc.

    Kas už to slypi?

    Bendrovė aiškina, kad spartėjant kasdieniams atsiskaitymams kortelių leidėjams atsiranda apyvartinio kapitalo poreikis. Jie privalo vykdyti kasdienius atsiskaitymo įsipareigojimus dar iki tol, kol iš kortelių turėtojų surenkami pinigai, o tradiciniai finansavimo modeliai ne visada patogūs mažesnėms ar ankstyvos stadijos programoms.

    „Visa“ teigimu, daliai programų per dieną reikia tik kelių milijonų eurų, tačiau atsiskaitymai vyksta kasdien, todėl įprastos didesnės apimties finansavimo priemonės tampa mažiau ekonomiškos. Dėl to kai kurie projektai, anot bendrovės, labiau ribojami ne paklausos ar tinklo infrastruktūros, o galimybės gauti būtent jų veikimo modeliui pritaikytą apyvartinį kapitalą.

    Sprendimas: kreditavimas su automatika

    „Visa“ pateikia pavyzdį, kaip „Credit Coop“ kartu su „Visa“ sukūrė stabiliomis monetomis denominuotą atnaujinamą kredito liniją, užtikrintą atsiskaitymų gautinomis sumomis. Šio modelio esmė ta, kad finansavimas dydžiu siejamas su kasdieniais „Visa“ atsiskaitymo failais, o grąžinimai automatizuojami pasitelkiant „Credit Coop“ „Spigot“ išmaniąją sutartį.

    Bendrovė taip pat nurodo, kad dalyvių skolinimosi kaštai mažėjo iki 30 proc., augant skolintojų skaičiui, kurie finansuoja tokio tipo priemones. Tai signalizuoja, kad rinka pamažu pradeda vertinti tokius srautus kaip prognozuojamus ir tinkamus struktūruotam kreditavimui.

    Pavyzdžiai ir mastas

    Nuo 2023 metų rugpjūčio „Rain“, turinti „Visa“ pagrindinio nario statusą, naudojasi šia priemone kasdieniams atsiskaitymo įsipareigojimams finansuoti. „Visa“ teigimu, per šį laikotarpį „Rain“ finansavo apie 2 mlrd. eurų, užfiksuota daugiau nei 2 000 skolinimosi ir daugiau nei 7 000 grąžinimo įvykių blokų grandinėje, o įsipareigojimų nevykdymo atvejų nebuvo.

    „Visa“ taip pat mini kelionių kortelių leidėją „Karta“, kuris, pasinaudojęs „Credit Coop“ finansavimu, plėtė veiklą ir 2026 metų birželį pritraukė apie 120 mln. eurų. Šią sumą sudarė maždaug 13 mln. eurų A serijos investicija ir apie 107 mln. eurų institucinė kredito priemonė.

    „Credit Coop“ platformos mastas, anot „Visa“, nuo 2023 metų viršijo 2,5 mlrd. eurų sukauptos finansuotos apimties. Įmonė nurodo daugiau nei 3 000 skolinimosi ir daugiau nei 9 000 grąžinimo įvykių, įvykdytų blokų grandinėje, o integracija su atsiskaitymo duomenimis gali įgalinti ir tos pačios dienos finansavimą pagal grynąją mokėtiną sumą kiekvienam ciklui.

  • Portugalijoje užsieniečiai perka dažniau, bet išleidžia mažiau: ryškėja britų ir JAV turistų skirtumai

    Portugalijoje užsieniečiai perka dažniau, bet išleidžia mažiau: ryškėja britų ir JAV turistų skirtumai

    Portugalijoje poilsiaujantys užsienio turistai vienu apsipirkimu vidutiniškai palieka mažiau pinigų nei anksčiau, nors bendras atsiskaitymų skaičius ir toliau auga. Tai rodo Turismo de Portugal duomenys, paremti mokėjimų statistika, fiksuojančia atsiskaitymus užsienio mokėjimo kortelėmis.

    Per 2026 metų pirmąjį pusmetį vidutinė vieno užsienio atsiskaitymo suma siekė 35,70 euro ir nukrito iki žemiausio lygio nuo 2019 metų. Tuo pat metu bendras pirkinių, apmokėtų užsienio kortelėmis, kiekis didėjo, o atsiskaitymų apyvarta viršijo 3 700 000 000 eurų.

    Mažesnės sumos, didesnė apyvarta

    Ši dinamika dažnai aiškinama pasikeitusiais keliautojų įpročiais: turistai dažniau atsiskaito kortele už smulkesnius pirkinius, o didesnes išlaidas labiau planuoja ir lygina kainas. Prie to prisideda ir kainų augimas Europoje, dėl kurio keliautojai jautriau reaguoja į kasdienes išlaidas.

    Didžiausia užsienio turistų išlaidų dalis teko mažmeninei prekybai, kur per pusmetį užfiksuota apie 1 400 000 000 eurų elektroninių atsiskaitymų. Restoranų sektorius viršijo 1 000 000 000 eurų, o apgyvendinimo įstaigose elektroninių mokėjimų suma sudarė apie 735 000 000 eurų.

    Kur keliauja turistų pinigai?

    Daugiau nei pusė visų užsieniečių išlaidų liko sutelkta dviejuose regionuose: Didžiosios Lisabonos dalis siekė 35,7 proc., Algarvės – 21,6 proc. Tuo metu Šiaurės Portugalija sudarė tik 1,9 proc. visų turistų pirkinių, apmokėtų užsienio kortelėmis.

    Toks pasiskirstymas atspindi ilgametes turizmo tendencijas: sostinės regionas išlaiko didelį miesto turizmo srautą, o Algarvė išlieka pagrindiniu poilsinių kelionių traukos centru. Regionams, kurie gauna mažesnę dalį išlaidų, tai reiškia didesnį spaudimą konkuruoti pasiūla, paslaugų kokybe ir sezoniškumo mažinimo sprendimais.

    Britai pirmauja, amerikiečiai moka kitaip

    Tarp pagrindinių rinkų ryškiausiai išsiskiria Jungtinės Karalystės turistai: jie atliko apie 16 000 000 elektroninių atsiskaitymų, o išlaidų suma siekė 518 000 000 eurų. Tai rodo, kad britai dažniau perka ir aktyviai naudojasi kortelėmis kasdienėms išlaidoms.

    JAV turistai pagal išlaidų apimtį minimi kaip antra ryškiausia grupė, tačiau jų vartojimo profilis kitoks. Nors britai sudaro didesnį pirkinių skaičių, Šiaurės Amerikos keliautojai yra tarp daugiausiai vienu mokėjimu išleidžiančių turistų, o jų vidutinė operacijos suma siekė apie 45 eurus.

    Turizmo sektoriui tai svarbi žinutė: vien tik augantis atvykstančiųjų skaičius dar nereiškia proporcingai augančių pajamų vienam turistui. Paslaugų teikėjams ir savivaldai vis dažniau tenka ieškoti būdų, kaip didinti vertę, o ne vien apimtį: gerinti patirtį, plėsti pasiūlą ir skatinti ilgesnį viešnagės laiką.

  • „Revolut“ pristatė pirmą fizinę kriptovaliutų kortelę: kodėl kripto atsiskaitymai vėl auga

    „Revolut“ pristatė pirmą fizinę kriptovaliutų kortelę: kodėl kripto atsiskaitymai vėl auga

    „Revolut“ pranešė pristatanti pirmąją fizinę kriptovaliutų kortelę. Tai debeto kortelė su „Dogecoin“ tematika ir LED ekranu, kuris įsižiebia atsiskaitant bekontakčiu būdu.

    Bendrovė šį žingsnį sieja su atsinaujinusiu kripto kortelių populiarumu rinkoje. Pastaruoju metu kriptovaliutų paslaugas siūlančios platformos vis aktyviau plečia mokėjimo kortelių pasiūlą ir jų prieinamumą skirtingose šalyse.

    Rinkos duomenys rodo, kad kripto kortelėmis atliekamų mokėjimų apimtys didėja mažiausiai nuo praėjusių metų. Kai kuriomis pastarųjų savaičių dienomis fiksuota daugiau nei 100 000 kasdienių kripto kortelių operacijų, o tai signalizuoja augantį vartotojų įprotį kriptovaliutas naudoti kasdieniams atsiskaitymams.

    Naujoji „Revolut“ kortelė turėtų veikti visur, kur priimamos „Visa“ ir „Mastercard“ kortelės. Pirmasis platinimo etapas numatytas Jungtinėje Karalystėje ir Europos ekonominėje erdvėje, tačiau ne visose šalyse.

    „Revolut“ taip pat pažymėjo, kad papildomi valiutos keitimo mokesčiai netaikomi, tačiau kriptovaliutų atsiskaitymui galioja operacijos metu taikomas kursas. Bendrovė atkreipia dėmesį, kad tokie mokėjimai kai kuriais atvejais gali sukelti mokestinę prievolę, priklausomai nuo šalies taisyklių ir vartotojo situacijos.

    Kriptovaliutų kryptį „Revolut“ stiprina jau ne pirmą kartą: anksčiau į programėlę buvo integruota „Polygon“ infrastruktūra, siekiant išplėsti perlaidų funkcijas, suteikti galimybę vykdyti POL statymą ir palengvinti atsiskaitymus programėlėje.

    Lygiagrečiai bendrovė plečia ir bankinę veiklą. „Revolut“ pastaruoju metu siekia didesnio reguliacinio aiškumo ir licencijų, kurios leistų plačiau teikti banko paslaugas, o tai gali turėti įtakos ir kripto produktų pasiūlai skirtingose rinkose.

  • Sumokėjote kortele? Prieš išeidami iš parduotuvės palaukite minutę – tai gali sutaupyti pinigų

    Sumokėjote kortele? Prieš išeidami iš parduotuvės palaukite minutę – tai gali sutaupyti pinigų

    Atsiskaitymas kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu daugeliui tapo kasdienybe, tačiau skubėjimas prie kasos vis dar kainuoja nervų ir pinigų. Viena dažniausių klaidų – išeiti iš parduotuvės neįsitikinus, kad mokėjimas įvykdytas teisingai ir gavote pirkimo kvitą.

    Praktikoje pasitaiko situacijų, kai terminalas trumpam „pakimba“, operacija patvirtinama su vėlavimu arba sistema klaidingai užfiksuoja du nuskaitymus. Tokiomis aplinkybėmis vartotojas gali nepastebėti, kad nuo sąskaitos nurašyta didesnė suma ar mokėjimas įvykdytas du kartus, ypač kai parduotuvėje triukšminga ir skubama.

    Kodėl kvitas vis dar svarbus?

    Kvitas išlieka paprasčiausias ir greičiausias įrodymas, kad pirkimas įvyko, kokia buvo suma, data ir pardavėjas. Grąžinant prekę, taisant ją pagal garantiją ar teikiant pretenziją dėl nekokybiškos paslaugos, kvitas dažnai leidžia išvengti ginčų ir sutrumpina visą procesą.

    Jei kvito negavote, o vėliau paaiškėja, kad prekė brokuota arba suma nurašyta neteisingai, situacija gali komplikuotis. Banko išrašas padeda, tačiau pardavėjui gali prireikti papildomo laiko surasti konkrečią operaciją sistemoje, o tai reiškia ilgesnį nagrinėjimą ir daugiau formalumų.

    Ką patikrinti dar prie kasos?

    Prieš išeidami skirkite kelias sekundes ir palyginkite ekrane rodomą sumą su tuo, kas nurodyta kvite. Taip pat verta įsitikinti, kad kvite aiškiai matyti parduotuvės pavadinimas, data, laikas ir bendra suma eurais.

    Jei naudojatės savitarnos kasa, verta palaukti, kol sistema tikrai baigs operaciją ir atspausdins kvitą arba pasiūlys jį gauti kitu būdu. Jeigu kvitas neišspausdinamas, paprašykite darbuotojo pagalbos vietoje, nes vėliau įrodyti aplinkybes gali būti gerokai sunkiau.

    Maža detalė, padedanti kontroliuoti išlaidas

    Kvitai praverčia ne tik dėl grąžinimų ar klaidų, bet ir planuojant biudžetą. Kai mokama kortele, išlaidos dažnai atrodo mažiau apčiuopiamos, todėl mėnesio pabaigoje sunkiau suprasti, kur „ištirpo“ pinigai.

    Surinkti kvitai ar jų skaitmeninės kopijos leidžia greitai peržvelgti dažniausias išlaidas, pastebėti pasikartojančius pirkinius ir tiksliau planuoti kitą mėnesį. Kartais būtent toks paprastas įprotis padeda laiku pamatyti kainų šuolius ar netyčinius permokėjimus.