Tag: Mokėjimų infrastruktūra

  • „Polygon“ į mokėjimų sistemą įtraukė Solana: vienas API ryšys su bankais, kriptovaliutomis ir išmokomis

    „Polygon“ į mokėjimų sistemą įtraukė Solana: vienas API ryšys su bankais, kriptovaliutomis ir išmokomis

    „Polygon Labs“ pranešė į savo „Open Money Stack“ mokėjimų infrastruktūrą įtraukianti „Solana“ tinklą. Sprendimas skirtas įmonėms, kurios nori vienu programiniu ryšiu sujungti banko sąskaitas, kriptovaliutų pervedimus ir išmokėjimus gavėjams.

    Integracija leidžia „Solana“ ekosistemos verslams per tą pačią sąsają priimti įplaukas iš bankų, perkelti lėšas tarp skirtingų blokų grandinių ir atlikti išmokas. „Polygon“ teigimu, taip mažėja techninis sudėtingumas ir spartėja mokėjimų diegimas, nes vietoje kelių atskirų tiekėjų užtenka vienos integracijos.

    Naujiena pasirodė netrukus po to, kai „Solana“ tinkle buvo aktyvuotas „Alpenglow“ konsensuso atnaujinimas. Pasak projekto, jis sutrumpino sandorių galutinio patvirtinimo laiką nuo maždaug 12,8 sekundės iki 150 milisekundžių, o tai mokėjimų scenarijuose yra viena svarbiausių savybių.

    „Polygon“ nurodė, kad viena pirmųjų klientų, pradėjusių naudoti „Solana“ integraciją, yra bendrovė „Kira“. Ji padeda verslams keisti JAV dolerius ir stabilias kriptovaliutas, siųsti mokėjimus bankiniais kanalais bei atsiskaityti su užsienio tiekėjais.

    „Jau naudojame Solana stabilioms kriptovaliutoms pervesti, o darbas su Polygon padeda šiuos pervedimus paversti doleriais mūsų klientų banko sąskaitose, kai jiems reikia apmokėti tiekėjams“, – sakė „Kira“ vadovas Edrizio De La Cruz.

    „Open Money Stack“ modelis taip pat siekia sujungti „Solana“ su kitais tinklais, įskaitant „Polygon“, „Ethereum“ ir „TRON“, kuris prie šios infrastruktūros buvo prijungtas anksčiau šį mėnesį. „Polygon“ teigimu, verslai gali naudotis ir papildomomis funkcijomis, tokiomis kaip klientų sąskaitų ir piniginių kūrimas, konvertavimas bei mokėjimų nukreipimas į palaikomas banko sąskaitas, korteles, grynųjų paslaugas ar kriptovaliutų pinigines.

    Šis žingsnis sutampa su sparčiai augančiu stabilias kriptovaliutas naudojančių atsiskaitymų mastu. Rinkoje dominuoja JAV dolerio vertei pririštos stabilios kriptovaliutos, o jų pasiūla pastaraisiais metais augo dėl didėjančio poreikio greitesniems tarpvalstybiniams pervedimams ir atsiskaitymams skaitmeninėje ekonomikoje.

    „Solana Foundation“ produkto vadovas Vibhu Norby teigė, kad 2026 metais tinkle apdorota daugiau nei 5,5 trilijono eurų vertės stabilios kriptovaliutos operacijų apimtis. Jo vertinimu, augant aktyvumui, jungtys su bankais, piniginėmis ir išmokų tinklais leidžia stabilios kriptovaliutos mokėjimus pasiūlyti platesnei auditorijai ir daugiau rinkų.

    „Augant šiai veiklai, Solana sujungimas su banko sąskaitomis, piniginėmis ir pasauliniais išmokų tinklais leidžia įmonėms stabilios kriptovaliutos mokėjimus teikti daugiau klientų ir rinkų“, – sakė Vibhu Norby.

    „Polygon“ plėtra vyksta ir reguliuojamos mokėjimų infrastruktūros kryptimi. Šį mėnesį bendrovė užbaigė „Coinme“ įsigijimą, kuris, anot „Polygon“, suteikė pinigų pervedimo licencijų ir išimčių aprėptį 48 JAV valstijose, taip praplečiant galimybes siūlyti su teisės aktais suderintas mokėjimų paslaugas.

  • „TrueLayer“ pritraukė 24 mln. eurų ir plečia atvirojo bankininkystės mokėjimus Italijoje

    „TrueLayer“ pritraukė 24 mln. eurų ir plečia atvirojo bankininkystės mokėjimus Italijoje

    Investicija ir Italijos planai

    Jungtinės Karalystės mokėjimų technologijų bendrovė „TrueLayer“ pranešė pritraukusi apie 24 mln. eurų investiciją ir ketinanti stiprinti pozicijas Italijoje. Finansavimo raundui vadovavo Italijos valstybės remiamas investuotojas CDP Venture Capital, prisijungė ir naujų bei esamų investuotojų.

    Bendrovė, kuri siekia mažinti kortelinių atsiskaitymų dominavimą, investiciją pristato kaip dar vieną žingsnį plečiant mokėjimų infrastruktūrą Europoje. „TrueLayer“ anksčiau yra sulaukusi investuotojų, tarp jų – „Stripe“ ir „Tiger Global“.

    Kas yra pay by bank?

    „TrueLayer“ sprendimai remiasi atvirojo bankininkystės principais ir leidžia vykdyti vadinamuosius sąskaita į sąskaitą mokėjimus, dažnai įvardijamus kaip pay by bank. Tokie atsiskaitymai suteikia galimybę pirkėjui pervesti lėšas tiesiai iš banko sąskaitos, apeinant dalį kortelių schemų ir tarpininkų grandinės.

    Rinkoje ši kryptis vertinama kaip alternatyva tradiciniams atsiskaitymams, ypač elektroninėje prekyboje, kur svarbūs mokesčiai, patvirtinimo greitis ir mokėjimų patikimumas. Įmonės dažnai siekia mažinti kaštus ir priklausomybę nuo tarptautinių kortelių tinklų, tokių kaip „Visa“ ir „Mastercard“.

    Komanda Milane ir samdos tikslai

    „TrueLayer“ įkurta 2016 metais Londone – ją įsteigė italai Francesco Simoneschi ir Luca Martinetti, išsikeldami tikslą kurti modernų mokėjimų tinklą Europai. Bendrovė nurodo, kad Italijoje jau dirba apie ketvirtadalis jos darbuotojų, maždaug 70 žmonių.

    Milanas įvardijamas kaip vienas pagrindinių inžinerinių centrų, o pritrauktos lėšos bus naudojamos tolesnei plėtrai šalyje. Įmonė taip pat teigia planuojanti tęsti samdą Italijoje iki 2027 metų.

    „Pradėjome „TrueLayer“ nuo paprasto įsitikinimo: Europa nusipelno Europoje sukurtos mokėjimų infrastruktūros. Tai, kad Italija paremia šį tikėjimą, mums daug reiškia asmeniškai, ypač mūsų komandai Milane, kuri kasdien kuria Europos mokėjimų ateitį“, – sakė „TrueLayer“ bendraįkūrėjas ir vadovas Francesco Simoneschi.

  • JK startuolis „Noah“ pritraukė apie 35 mln. eurų: stiprina stablecoin mokėjimų infrastruktūrą

    JK startuolis „Noah“ pritraukė apie 35 mln. eurų: stiprina stablecoin mokėjimų infrastruktūrą

    Jungtinėje Karalystėje veikiantis stablecoin mokėjimų infrastruktūros startuolis „Noah“ užbaigė sėklinės stadijos investicijų etapą, per kurį pritraukė apie 35 mln. eurų. Bendrovė pranešė, kad paskutinė investicijų dalis papildė anksčiau jau surinktą finansavimą ir leido oficialiai uždaryti etapą.

    „Noah“ įkurta 2020 metais ir kuria mokėjimų infrastruktūrą, sujungiančią įprastus pinigus su stablecoin tipo skaitmeniniais aktyvais. Praktikoje tai reiškia, kad įmonės per programavimo sąsają gali integruoti stablecoin atsiskaitymus į savo procesus, pavyzdžiui, tarptautinius pervedimus ar atsiskaitymus su partneriais.

    Investuotojų gretose minimi „LocalGlobe“, „Felix Capital“, „Endeit Capital“ ir „FJ Labs“, taip pat keli privataus kapitalo investuotojai. Toks investuotojų ratas rodo, kad rinka vis dar mato potencialą infrastruktūros sprendimuose, kurie leidžia greičiau ir paprasčiau vykdyti tarpvalstybinius atsiskaitymus, ypač kai verslui svarbūs kaštai, greitis ir atsekamumas.

    Bendrovė teigia veikianti daugiau nei 150 rinkų ir palaikanti daugiau nei 60 valiutų. Pastaraisiais metais stablecoin sprendimai vis dažniau siejami ne su spekuliacija, o su praktiniais panaudojimo atvejais, tokiais kaip perlaidos, tarptautiniai mokėjimai ar atsiskaitymai tarp įmonių, ypač ten, kur tradiciniai pervedimai būna lėti arba brangūs.

    Plėtra į JAV ir Niujorko biuras

    Pasak „Noah“, pritrauktos lėšos bus nukreiptos į plėtrą Jungtinėse Valstijose, įskaitant naujo biuro Niujorke atidarymą, ir infrastruktūros mastelio didinimą. JAV rinka laikoma viena svarbiausių finansinių technologijų bendrovėms, tačiau ji taip pat išsiskiria griežtesniais atitikties reikalavimais ir reguliaciniu jautrumu skaitmeninių aktyvų temai.

    „Noah“ pabrėžia, kad jų kuriama infrastruktūra orientuota į atitiktį reikalavimams tiek lėšų kilmės, tiek gavėjo pusėje. Tokia kryptis atliepia rinkos tendenciją, kai mokėjimų inovacijos vis dažniau vertinamos per rizikų valdymo, pinigų plovimo prevencijos ir klientų pažinimo procedūrų prizmę.

    Kas stovi už „Noah“

    Bendrovę įkūrė buvę „Visa“ ir „Adyen“ vadovai, todėl „Noah“ save pozicionuoja kaip infrastruktūros kūrėją, o ne vartotojams skirtą programėlę. Tokį modelį renkasi dalis finansinių technologijų įmonių: vietoj tiesioginės konkurencijos bankams ar mokėjimų platformoms jos siūlo techninį sluoksnį, kurį gali panaudoti kiti rinkos dalyviai.

    „Noah“ bendraįkūrėjas ir vadovas Shah Ramezani sako, kad tikslas yra priartinti vieno paspaudimo tarptautinių atsiskaitymų idėją prie realybės, kartu išlaikant atitiktį skirtingų jurisdikcijų reikalavimams.

    „Mes kuriame infrastruktūrą, kuri leistų tarptautinius sandorius atlikti vienu paspaudimu visur, užtikrinant atitiktį reikalavimams tiek lėšų kilmės, tiek jų gavimo vietoje“, – sakė Shah Ramezani.

    Jei „Noah“ pavyks įrodyti produkto patikimumą ir mastelio galimybes, bendrovė gali tapti vienu iš žaidėjų, kurie padeda stablecoin sprendimams pereiti iš nišinių eksperimentų į įprastą mokėjimų infrastruktūros dalį, ypač tarptautinių atsiskaitymų segmente.

  • Kanados šešios didžiausios bankų grupės kuria tokenizuotų indėlių sistemą: tikslas – greitesni mokėjimai

    Kanados šešios didžiausios bankų grupės kuria tokenizuotų indėlių sistemą: tikslas – greitesni mokėjimai

    Šešios didžiausios Kanados bankų grupės pradėjo bendrą projektą, kuriuo siekia sukurti Kanados doleriais paremtą tokenizuotų indėlių sistemą. Bankai teigia, kad taip norima modernizuoti šalies mokėjimų infrastruktūrą ir išlaikyti ją konkurencingą bei saugią.

    Pirmasis projekto etapas orientuotas į tai, kad tokenizuoti indėliai būtų efektyviai perkelti tarp skirtingų finansų institucijų. Tai reikštų ne tik spartesnius atsiskaitymus, bet ir galimybę kurti programuojamus mokėjimus, kai pavedimai įvykdomi automatiškai pagal iš anksto nustatytas sąlygas.

    „Siekiame Kanados klientams suteikti greitesnius, efektyvesnius ir programuojamus mokėjimus, kartu išsaugant saugumą, stabilumą ir veiksmingą reguliuotojų priežiūrą“, – teigiama bendrame bankų pranešime.

    Iniciatyvoje dalyvauja Bank of Montreal, Canadian Imperial Bank of Commerce, National Bank of Canada, Royal Bank of Canada, The Bank of Nova Scotia ir TD Bank Group. Bankai nurodo, kad vėlesniuose etapuose prie projekto galėtų prisijungti ir kitos indėlius priimančios finansų įstaigos.

    Projektui papildomą pagrindą suteikė Kanados finansų priežiūros institucijos OSFI pozicija, kad tokenizuoti indėliai teisiškai nėra atskira indėlių rūšis nuo tradicinių indėlių. Tai reiškia, kad skaitmeninis „apvalkalas“ ar technologinis sprendimas nekeičia indėlio prigimties, o reguliavimas ir priežiūra gali būti taikomi nuosekliai.

    Kanadoje tai nėra pirmas bandymas praktiškai pritaikyti tokenizaciją finansų rinkose. Anksčiau Kanados centrinis bankas, Export Development Canada ir atskiri komerciniai bankai buvo įgyvendinę pilotinį projektą, kuriuo vertinta, kaip paskirstytojo registro technologija galėtų pagerinti obligacijų leidimą ir atsiskaitymą.

    Rinkoje tokenizuoti indėliai vis dažniau pristatomi kaip tarpinė grandis tarp įprastų bankinių pinigų ir kitų skaitmeninių atsiskaitymo priemonių. Bankams tai galimybė atnaujinti tarpbankinių mokėjimų logiką neatsisakant įprasto indėlių modelio, o klientams – tikėtis greitesnio atsiskaitymo ir naujų automatizavimo scenarijų versle.

  • Lagarde nuramina: skaitmeninis euras grynųjų neišstums, bet Europa siekia atsikratyti priklausomybės

    Lagarde nuramina: skaitmeninis euras grynųjų neišstums, bet Europa siekia atsikratyti priklausomybės

    Kas keisis su skaitmeniniu euru?

    Europos Centrinio Banko vadovė Christine Lagarde sako, kad skaitmeninis euras bus papildoma atsiskaitymo priemonė, o ne grynųjų pinigų pakaitalas. Pasak jos, projekto tikslas nėra sekti gyventojų mokėjimus, o užtikrinti, kad viešieji pinigai būtų prieinami ir skaitmeninėje erdvėje.

    Šie komentarai nuskambėjo tuo metu, kai Europos Parlamentas patvirtino derybinį mandatą teisėkūros procesui. Tai reiškia, kad po ilgiau užsitęsusių diskusijų dėl privatumo ir praktinio įgyvendinimo projektas žengia į naują etapą.

    „Skaitmeninis euras papildys grynuosius, o ne juos pakeis“, – sakė Christine Lagarde.

    Anot ECB, skaitmeninis euras būtų centrinio banko leidžiami pinigai, skirti kasdieniams atsiskaitymams, panašiai kaip banknotai ir monetos, tik skaitmenine forma. Tokia priemonė būtų laikoma teisėta mokėjimo priemone euro zonoje.

    Privatumas ir teisėta mokėjimo priemonė

    Viena pagrindinių kritikos krypčių Europos Parlamente buvo susijusi su privatumu ir baime, kad nauja sistema leistų institucijoms matyti žmonių pirkinius. Lagarde tvirtina, kad skaitmeninis euras nėra kuriamas kaip kontrolės įrankis ir kad grynieji išliks, o jų vaidmuo bus stiprinamas.

    „Grynieji ir skaitmeninis euras bus teisėta mokėjimo priemonė, vadinasi, niekur Europoje negalės pasakyti, kad banknotų nepriima“, – sakė Christine Lagarde.

    ECB vadovė taip pat pranešė, kad iki metų pabaigos planuojama pristatyti atnaujintą banknotų strategiją. Tai signalizuoja, kad institucija siekia ne tik diegti skaitmeninius sprendimus, bet ir modernizuoti grynųjų pinigų vizualinę bei praktinę koncepciją.

    Kodėl Europa spaudžia projektą?

    Lagarde išskiria ir geopolitinį bei ekonominį motyvą: Europos siekį didinti strateginę autonomiją mokėjimų srityje. ECB vertinimu, didelė dalis atsiskaitymų kortelėmis Europoje remiasi infrastruktūra, kuri priklauso ne Europos kapitalui.

    Jos teigimu, tai kuria priklausomybę nuo užsienio mokėjimų tinklų ir didina pažeidžiamumą krizių ar geopolitinės įtampos metu. Skaitmeninis euras čia būtų suvokiamas kaip europinis atsparumo elementas, padedantis užtikrinti, kad baziniai atsiskaitymai veiktų patikimai ir vietos lygmeniu.

    „Mums reikia europinio sprendimo, nes norime būti suverenūs namuose“, – sakė Christine Lagarde.

    Teisėkūros derybos toliau vyks tarp Europos Parlamento ir ES Tarybos, o galutinis modelis priklausys nuo politinių kompromisų dėl privatumo, naudojimo ribų ir praktinio veikimo. Pagal viešai aptariamą kryptį, siekiama, kad sprendimai būtų priimti iki 2026 metų pabaigos.

  • Prahos „Tapaya“ pritraukė 1 mln. eurų: nori, kad bekontakčiai mokėjimai veiktų bet kuriame įrenginyje

    Prahos „Tapaya“ pritraukė 1 mln. eurų: nori, kad bekontakčiai mokėjimai veiktų bet kuriame įrenginyje

    Prahoje įsikūręs mokėjimų infrastruktūros startuolis „Tapaya“ pritraukė 1 mln. eurų išankstinės (pre-seed) investicijos etapą. Raundui vadovavo „Passion Capital“, kartu dalyvavo „Depo Ventures“, o vėlesnę investiciją skyrė „BADideas.fund“.

    Įmonę 2025 metais įkūrė Laura Ďorďová, Roman Kuchařík ir Petr Zahradník. „Tapaya“ kuria programinį sluoksnį, kuris bankams, finansinių technologijų bendrovėms ir programinės įrangos platformoms leidžia integruoti atsiskaitymų priėmimą fizinėse vietose tiesiai į savo programėles.

    Iki šiol daugelis prekybininkų ir paslaugų teikėjų tebėra priklausomi nuo specialių POS terminalų, kurie kainuoja, reikalauja priežiūros ir sukuria papildomą operacinę naštą. Integracijos į kasos sistemas, ERP ar savitarnos kioskus dažnai užtrunka, nes tenka derinti skirtingus apdorojimo tiekėjus ir laikytis sertifikavimo reikalavimų.

    „Tapaya“ teigia šią problemą sprendžianti suvienydama atitikties, sertifikavimo ir mokėjimų apdorojimo integracijas į vieną programinę platformą. Tokiu būdu įprasti komerciniai įrenginiai, pavyzdžiui, telefonai ar planšetės, gali būti paverčiami mokėjimų priėmimo įrenginiais, mažinant poreikį turėti atskirą aparatūrą.

    Pasak bendrovės, tikslas yra sutrumpinti diegimo terminus nuo mėnesių iki dienų, ypač ten, kur mokėjimų priėmimas turi būti įdiegtas daugelyje skirtingų įrenginių ir programų. Tokia kryptis atitinka rinkos tendenciją pereiti prie programinės įrangos pagrindu veikiančių terminalų, kai mokėjimų priėmimas įterpiamas į verslo naudojamas sistemas.

    „Norime, kad mokėjimų priėmimas būtų toks paprastas kaip įjungti šviesą. Dešimtmečius tai reiškė priklausomybę nuo aparatūros: ją pirkti, nešiotis, jungti ir atskirai suderinti apskaitą. Prekybininkai pavargo nuo šio sudėtingumo“, – sakė „Tapaya“ bendraįkūrėja ir vadovė Laura Ďorďová.

    „Tapaya“ sprendimas kuriamas atsižvelgiant į besikeičiančius kortelių mokėjimų saugumo standartus, įskaitant PCI Security Standards Council gaires ir PCI MPoC kryptį, skirtą saugiam kortelių priėmimui komerciniuose įrenginiuose. Bendrovė pabrėžia, kad reikalavimų „sudėjimas“ į vieną integraciją partneriams leidžia greičiau pasiūlyti atsiskaitymus vietoje nebekuriant savo sertifikavimo infrastruktūros.

    Gautos lėšos bus naudojamos užbaigti PCI MPoC sertifikavimo procesą, toliau vystyti vidinę technologiją ir plėsti partnerių tinklą Europoje. Įmonė taip pat nurodo jau dirbanti su integracijomis Čekijoje ir siekianti augti Vidurio bei Rytų Europos ir Baltijos šalyse.