CP v2

Tag: Mokėjimų infrastruktūra

  • Kanados šešios didžiausios bankų grupės kuria tokenizuotų indėlių sistemą: tikslas – greitesni mokėjimai

    Kanados šešios didžiausios bankų grupės kuria tokenizuotų indėlių sistemą: tikslas – greitesni mokėjimai

    Šešios didžiausios Kanados bankų grupės pradėjo bendrą projektą, kuriuo siekia sukurti Kanados doleriais paremtą tokenizuotų indėlių sistemą. Bankai teigia, kad taip norima modernizuoti šalies mokėjimų infrastruktūrą ir išlaikyti ją konkurencingą bei saugią.

    Pirmasis projekto etapas orientuotas į tai, kad tokenizuoti indėliai būtų efektyviai perkelti tarp skirtingų finansų institucijų. Tai reikštų ne tik spartesnius atsiskaitymus, bet ir galimybę kurti programuojamus mokėjimus, kai pavedimai įvykdomi automatiškai pagal iš anksto nustatytas sąlygas.

    „Siekiame Kanados klientams suteikti greitesnius, efektyvesnius ir programuojamus mokėjimus, kartu išsaugant saugumą, stabilumą ir veiksmingą reguliuotojų priežiūrą“, – teigiama bendrame bankų pranešime.

    Iniciatyvoje dalyvauja Bank of Montreal, Canadian Imperial Bank of Commerce, National Bank of Canada, Royal Bank of Canada, The Bank of Nova Scotia ir TD Bank Group. Bankai nurodo, kad vėlesniuose etapuose prie projekto galėtų prisijungti ir kitos indėlius priimančios finansų įstaigos.

    Projektui papildomą pagrindą suteikė Kanados finansų priežiūros institucijos OSFI pozicija, kad tokenizuoti indėliai teisiškai nėra atskira indėlių rūšis nuo tradicinių indėlių. Tai reiškia, kad skaitmeninis „apvalkalas“ ar technologinis sprendimas nekeičia indėlio prigimties, o reguliavimas ir priežiūra gali būti taikomi nuosekliai.

    Kanadoje tai nėra pirmas bandymas praktiškai pritaikyti tokenizaciją finansų rinkose. Anksčiau Kanados centrinis bankas, Export Development Canada ir atskiri komerciniai bankai buvo įgyvendinę pilotinį projektą, kuriuo vertinta, kaip paskirstytojo registro technologija galėtų pagerinti obligacijų leidimą ir atsiskaitymą.

    Rinkoje tokenizuoti indėliai vis dažniau pristatomi kaip tarpinė grandis tarp įprastų bankinių pinigų ir kitų skaitmeninių atsiskaitymo priemonių. Bankams tai galimybė atnaujinti tarpbankinių mokėjimų logiką neatsisakant įprasto indėlių modelio, o klientams – tikėtis greitesnio atsiskaitymo ir naujų automatizavimo scenarijų versle.

  • Lagarde nuramina: skaitmeninis euras grynųjų neišstums, bet Europa siekia atsikratyti priklausomybės

    Lagarde nuramina: skaitmeninis euras grynųjų neišstums, bet Europa siekia atsikratyti priklausomybės

    Kas keisis su skaitmeniniu euru?

    Europos Centrinio Banko vadovė Christine Lagarde sako, kad skaitmeninis euras bus papildoma atsiskaitymo priemonė, o ne grynųjų pinigų pakaitalas. Pasak jos, projekto tikslas nėra sekti gyventojų mokėjimus, o užtikrinti, kad viešieji pinigai būtų prieinami ir skaitmeninėje erdvėje.

    Šie komentarai nuskambėjo tuo metu, kai Europos Parlamentas patvirtino derybinį mandatą teisėkūros procesui. Tai reiškia, kad po ilgiau užsitęsusių diskusijų dėl privatumo ir praktinio įgyvendinimo projektas žengia į naują etapą.

    „Skaitmeninis euras papildys grynuosius, o ne juos pakeis“, – sakė Christine Lagarde.

    Anot ECB, skaitmeninis euras būtų centrinio banko leidžiami pinigai, skirti kasdieniams atsiskaitymams, panašiai kaip banknotai ir monetos, tik skaitmenine forma. Tokia priemonė būtų laikoma teisėta mokėjimo priemone euro zonoje.

    Privatumas ir teisėta mokėjimo priemonė

    Viena pagrindinių kritikos krypčių Europos Parlamente buvo susijusi su privatumu ir baime, kad nauja sistema leistų institucijoms matyti žmonių pirkinius. Lagarde tvirtina, kad skaitmeninis euras nėra kuriamas kaip kontrolės įrankis ir kad grynieji išliks, o jų vaidmuo bus stiprinamas.

    „Grynieji ir skaitmeninis euras bus teisėta mokėjimo priemonė, vadinasi, niekur Europoje negalės pasakyti, kad banknotų nepriima“, – sakė Christine Lagarde.

    ECB vadovė taip pat pranešė, kad iki metų pabaigos planuojama pristatyti atnaujintą banknotų strategiją. Tai signalizuoja, kad institucija siekia ne tik diegti skaitmeninius sprendimus, bet ir modernizuoti grynųjų pinigų vizualinę bei praktinę koncepciją.

    Kodėl Europa spaudžia projektą?

    Lagarde išskiria ir geopolitinį bei ekonominį motyvą: Europos siekį didinti strateginę autonomiją mokėjimų srityje. ECB vertinimu, didelė dalis atsiskaitymų kortelėmis Europoje remiasi infrastruktūra, kuri priklauso ne Europos kapitalui.

    Jos teigimu, tai kuria priklausomybę nuo užsienio mokėjimų tinklų ir didina pažeidžiamumą krizių ar geopolitinės įtampos metu. Skaitmeninis euras čia būtų suvokiamas kaip europinis atsparumo elementas, padedantis užtikrinti, kad baziniai atsiskaitymai veiktų patikimai ir vietos lygmeniu.

    „Mums reikia europinio sprendimo, nes norime būti suverenūs namuose“, – sakė Christine Lagarde.

    Teisėkūros derybos toliau vyks tarp Europos Parlamento ir ES Tarybos, o galutinis modelis priklausys nuo politinių kompromisų dėl privatumo, naudojimo ribų ir praktinio veikimo. Pagal viešai aptariamą kryptį, siekiama, kad sprendimai būtų priimti iki 2026 metų pabaigos.

  • Prahos „Tapaya“ pritraukė 1 mln. eurų: nori, kad bekontakčiai mokėjimai veiktų bet kuriame įrenginyje

    Prahos „Tapaya“ pritraukė 1 mln. eurų: nori, kad bekontakčiai mokėjimai veiktų bet kuriame įrenginyje

    Prahoje įsikūręs mokėjimų infrastruktūros startuolis „Tapaya“ pritraukė 1 mln. eurų išankstinės (pre-seed) investicijos etapą. Raundui vadovavo „Passion Capital“, kartu dalyvavo „Depo Ventures“, o vėlesnę investiciją skyrė „BADideas.fund“.

    Įmonę 2025 metais įkūrė Laura Ďorďová, Roman Kuchařík ir Petr Zahradník. „Tapaya“ kuria programinį sluoksnį, kuris bankams, finansinių technologijų bendrovėms ir programinės įrangos platformoms leidžia integruoti atsiskaitymų priėmimą fizinėse vietose tiesiai į savo programėles.

    Iki šiol daugelis prekybininkų ir paslaugų teikėjų tebėra priklausomi nuo specialių POS terminalų, kurie kainuoja, reikalauja priežiūros ir sukuria papildomą operacinę naštą. Integracijos į kasos sistemas, ERP ar savitarnos kioskus dažnai užtrunka, nes tenka derinti skirtingus apdorojimo tiekėjus ir laikytis sertifikavimo reikalavimų.

    „Tapaya“ teigia šią problemą sprendžianti suvienydama atitikties, sertifikavimo ir mokėjimų apdorojimo integracijas į vieną programinę platformą. Tokiu būdu įprasti komerciniai įrenginiai, pavyzdžiui, telefonai ar planšetės, gali būti paverčiami mokėjimų priėmimo įrenginiais, mažinant poreikį turėti atskirą aparatūrą.

    Pasak bendrovės, tikslas yra sutrumpinti diegimo terminus nuo mėnesių iki dienų, ypač ten, kur mokėjimų priėmimas turi būti įdiegtas daugelyje skirtingų įrenginių ir programų. Tokia kryptis atitinka rinkos tendenciją pereiti prie programinės įrangos pagrindu veikiančių terminalų, kai mokėjimų priėmimas įterpiamas į verslo naudojamas sistemas.

    „Norime, kad mokėjimų priėmimas būtų toks paprastas kaip įjungti šviesą. Dešimtmečius tai reiškė priklausomybę nuo aparatūros: ją pirkti, nešiotis, jungti ir atskirai suderinti apskaitą. Prekybininkai pavargo nuo šio sudėtingumo“, – sakė „Tapaya“ bendraįkūrėja ir vadovė Laura Ďorďová.

    „Tapaya“ sprendimas kuriamas atsižvelgiant į besikeičiančius kortelių mokėjimų saugumo standartus, įskaitant PCI Security Standards Council gaires ir PCI MPoC kryptį, skirtą saugiam kortelių priėmimui komerciniuose įrenginiuose. Bendrovė pabrėžia, kad reikalavimų „sudėjimas“ į vieną integraciją partneriams leidžia greičiau pasiūlyti atsiskaitymus vietoje nebekuriant savo sertifikavimo infrastruktūros.

    Gautos lėšos bus naudojamos užbaigti PCI MPoC sertifikavimo procesą, toliau vystyti vidinę technologiją ir plėsti partnerių tinklą Europoje. Įmonė taip pat nurodo jau dirbanti su integracijomis Čekijoje ir siekianti augti Vidurio bei Rytų Europos ir Baltijos šalyse.