Tag: Mokėjimų kortelės

  • „StoneX“: „Exodus“ kaštų mažinimas veikia, mokėjimai kompensuoja kriptovaliutų piniginės sulėtėjimą

    „StoneX“: „Exodus“ kaštų mažinimas veikia, mokėjimai kompensuoja kriptovaliutų piniginės sulėtėjimą

    Kriptovaliutų bendrovei „Exodus Movement“ mažinant išlaidas ir plečiantis į mokėjimų segmentą, analitikai mato realų „kaštų persikrovimą“, kuris padeda atsverti sulėtėjusią pagrindinio – kripto piniginės – verslo veiklą.

    Tokią išvadą ketvirtadienį pateikė „StoneX“: bendrovei paliktas „pirkti“ rekomendacijos vertinimas ir 12 JAV dolerių tikslinė akcijos kaina, o pakoreguotas lūžio taškas, anot analitikų, artėja.

    „StoneX“ argumentas remiasi tuo, kad „Exodus“ mokėjimų kryptis ir mažesnė sąnaudų bazė leidžia stabilizuoti rezultatus net ir esant silpnesniems kripto piniginės aktyvumo rodikliams. Analitikas Markas Palmeris ataskaitoje pabrėžė, kad kaštų mažinimas yra apčiuopiamas, o ne vien planuojamas.

    Tą pačią dieną „Exodus“ akcijos kilo daugiau nei 8 proc. iki 4,68 JAV dolerio, o „StoneX“ 12 JAV dolerių tikslas reikštų dar maždaug 150 proc. augimo potencialą nuo minėto lygio.

    Trečiojo ketvirčio skaičiai ir mokėjimų šuolis

    Pirmadienį bendrovė paskelbė trečiojo ketvirčio rezultatus: pajamos siekė 32,5 mln. JAV dolerių ir viršijo analitikų prognozuotą 29–31 mln. JAV dolerių intervalą.

    Pakoreguotas EBITDA nuostolis sumažėjo iki 3,9 mln. JAV dolerių (ankstesnį ketvirtį buvo 6,7 mln.), o grynasis nuostolis sudarė 8,3 mln. JAV dolerių.

    Mokėjimų segmentas per pirmą pilną ketvirtį po gegužę įvykusių „Monavate“ ir „Baanx“ įsigijimų sugeneravo beveik 11 mln. JAV dolerių. Tai padėjo sušvelninti kripto piniginės pajamų kritimą – jos per metus sumažėjo 29 proc. iki 21,6 mln. JAV dolerių.

    Bendrovė nurodė, kad apie 64 proc. mokėjimų pajamų gauta iš tradicinių mokėjimų, o likę 36 proc. – iš vadinamosios „onchain“ (blokų grandinėje vykdomos) finansinės veiklos.

    Mažesnė komanda ir planuojamos santaupos

    Kartu „Exodus“ mažino darbuotojų skaičių: nuo 326 iki 214 per laikotarpį nuo gegužės iki rezultatų paskelbimo dienos. Vadovybė tikisi, kad šie pokyčiai leis pasiekti maždaug 30 mln. JAV dolerių metinių sutaupymų, skaičiuojant iki 2027 metų.

    Generalinis direktorius JP Richardsonas per rezultatų aptarimą teigė, kad sumažėjus sąnaudų bazei, augant biržų prekybos apimtims pajamos galėtų didėti be proporcingo administracinių išlaidų šuolio.

    Vis dėlto jis taip pat akcentavo, kad dalis bendrovės planuojamų etapų priklauso nuo reguliuotojų sprendimų ir pačios bendrovės įgyvendinimo disciplinos.

    Laukiama sprendimo dėl mokėjimo kortelių Europoje

    „Exodus“ dar laukia patvirtinimo Latvijoje, kuris leistų atnaujinti mokėjimo kortelių leidimą Europoje. Bendrovė nurodo, kad JAV kortelių leidimą jau yra atnaujinusi.

    Investuotojams tai svarbu, nes reguliaciniai sprendimai gali nulemti, kaip greitai mokėjimų segmentas taps tvirtesniu bendrovės rezultatų ramsčiu, ypač tada, kai kripto piniginės verslo aktyvumas svyruoja.

  • 72 valandos be JAV technologijų Briuselyje: kas sustojo pirmiausia ir ko Europa dar neturi

    72 valandos be JAV technologijų Briuselyje: kas sustojo pirmiausia ir ko Europa dar neturi

    Europos Sąjunga vis garsiau kalba apie skaitmeninę suverenitetą ir norą mažinti priklausomybę nuo JAV technologijų. Tačiau kas nutiktų kasdienybei, jei populiariausios amerikietiškos paslaugos staiga taptų nepasiekiamos?

    Tai 72 valandų eksperimentu Briuselyje pabandė patikrinti žurnalistas, laikinai atsisakęs įprasto technologijų rinkinio. Užduotis atrodė paprasta: trys dienos be JAV įrenginių, programų ir paslaugų, kuriomis paremta tiek darbo rutina, tiek laisvalaikis.

    Pirmasis pokytis buvo netikėtas tylos jausmas. Įprastai telefonas, pranešimai, kalendoriai ir socialinių tinklų įspėjimai sukuria nuolatinį informacinį foną, o jam dingus atsiranda keistas tuštumos ir atsilikimo nuo įvykių pojūtis.

    Vietoje išmaniojo telefono buvo pasirinktas paprastas mygtukinis aparatas, tačiau tai iš karto atskleidė šiandienos komunikacijos realybę: daugelis žmonių nebeskambina ir nerašo SMS taip dažnai kaip anksčiau. Dalis kasdienio bendravimo persikėlė į susirašinėjimo programėles, o be jų ryšys tapo ne tik lėtesnis, bet ir socialiai nepatogus.

    Didžiausių praktinių kliūčių kilo ne dėl pramogų, o dėl mokėjimų. Didelė dalis atsiskaitymų Europoje vyksta per JAV valdomus kortelių tinklus, todėl atsisakius įprastų kortelių ir skaitmeninių piniginių teko grįžti prie grynųjų.

    Tai išryškino dar vieną priklausomybę: net paprastas maršruto radimas mieste dažnai remiasi „Google“ žemėlapiais ar panašiomis JAV paslaugomis. Net ir ten, kur egzistuoja alternatyvos, įprotis bei integracija su kitomis sistemomis lemia, kad realiame gyvenime jos pasirenkamos rečiau.

    Laisvalaikio dalyje praradimų buvo dar daugiau. Atsisakius didžiųjų transliacijų platformų ir „Youtube“, paaiškėjo, kad dalies turinio išvis neįmanoma pasiekti, o kai kurie įrenginiai patys veikia su JAV sukurta programine įranga.

    Darbo dieną eksperimentas parodė, kad alternatyvos egzistuoja ir kai kurios jų visai brandžios: galima naudotis „Linux“, rašyti dokumentus „LibreOffice“, naršyti su „Vivaldi“ ar ieškoti per „Qwant“, o susirašinėjimui rinktis „Proton“. Tačiau didžiausia problema pasirodė ne funkcijos, o bendradarbiavimas.

    Komandos darbe svarbiausia yra bendras įrankių pasirinkimas, nes visa organizacija gyvena susitikimų, grupinių pokalbių, bendrų failų ir greitų sprendimų ritmu. Kai dauguma kolegų lieka prie įprastų platformų, žmogus, pasirinkęs kitą ekosistemą, tampa tarsi nematomas.

    „Atrodė, kad tiesiog dingai“, – sakė kolega po to, kai kelioms dienoms nepavyko susisiekti įprastais kanalais.

    Šis momentas tiksliai parodo, kodėl skaitmeninė suverenitetas nėra individualus projektas. Net geros alternatyvos veikia pilnai tik tuomet, kai jas renkasi kritinė masė vartotojų, o skirtingos sistemos geba tarpusavyje susikalbėti.

    Europos institucijos jau kurį laiką bando spręsti būtent šią problemą, didindamos tarpusavio sąveikos reikalavimus ir siekdamos konkurencijos skaitmeninėse rinkose. Kita kryptis yra infrastruktūra, nes debesijos paslaugos, duomenų centrai ir pagrindiniai interneto sprendimai vis dar dažnai priklauso „Amazon“, „Microsoft“ ir „Google“ ekosistemoms.

    Eksperimentas taip pat priminė, kiek daug skaitmeninio gyvenimo telpa vienoje ekosistemoje: nuo autentifikavimo ir kontaktų iki nuotraukų, darbo failų ir įpročių. Rizika čia ne vien įsilaužimai, bet ir tai, kad prieiga gali būti apribota geopolitiniais sprendimais, sankcijomis ar reguliaciniais konfliktais.

    Galiausiai trys dienos be JAV technologijų baigėsi grįžimu prie įprastų įrankių. Tai nebuvo kapituliacija, veikiau realybės patikrinimas: kol kas daugeliui europiečių atsijungimas nuo JAV technologijų reiškia ne patogų perėjimą prie vietinių alternatyvų, o ryškų kasdienio efektyvumo sumažėjimą.

    Vis dėlto eksperimentas paliko aiškią išvadą: Europa turi sprendimų, bet dar neturi pakankamai vientisos ekosistemos, kuri veiktų masiškai ir be trinties. Skaitmeninė nepriklausomybė greičiausiai prasidės ne nuo vieno žmogaus telefono, o nuo bendrų standartų, viešojo sektoriaus sprendimų ir verslo pasirengimo.