Europos Sąjungoje bręsta didžiausia per dešimtmečius mokėjimų sistemos pertvarka: skaitmeninis euras ir politinis siekis sumažinti priklausomybę nuo JAV kortelių milžinų „Visa“ ir „Mastercard“ vis labiau artėja prie sprendimų taško. Tačiau idėjai aštriai priešinasi dalis komercinių bankų ir mokėjimų rinkos dalyvių.
Skaitmeninis euras būtų elektroniniai grynieji pinigai, kuriuos leistų ir užtikrintų Europos Centrinis Bankas, o jie veiktų greta banknotų ir komercinių bankų paslaugų. Europos Komisijos siūlymas numato skaitmeninę piniginę kasdieniams atsiskaitymams internete ir neprisijungus.
Pagal planą būtų nustatyta ir laikymo ar išleidimo riba, nors jos dydis dar nėra galutinai apibrėžtas. Taip pat akcentuojamas privatumas: numatyta siekti, kad kasdienės operacijos būtų kuo mažiau atsekamos, ypač kai atsiskaitoma neprisijungus.
Kodėl Briuselis skuba?
Europos Centrinio Banko duomenimis, „Visa“ ir „Mastercard“ sudaro didžiąją dalį mokėjimo kortelėmis infrastruktūros euro zonoje, o tarpvalstybiniuose atsiskaitymuose jų vaidmuo dar ryškesnis. ES institucijos tai įvardija kaip strateginę priklausomybę, kuri ypač išryškėja geopolitinių įtampų ir prekybos ginčų laikotarpiais.
Diskusiją papildomai kaitina sparčiai auganti stabiliųjų kriptovaliutų rinka, kai dalį mokėjimų funkcijų perima privačiai leidžiamos, su valiutomis susietos skaitmeninės priemonės. JAV tuo pat metu linksta suteikti joms aiškesnį reguliacinį statusą, o Kinija jau yra išplėtusi skaitmeninio juanio naudojimą, todėl Europa ieško savo kelio.
ES lyderiai Europos Vadovų Taryboje yra iškėlę tikslą teisėkūros procesą užbaigti iki 2026 metų pabaigos. Jei teisės aktai būtų priimti laiku, skaitmeninis euras mažmeniniams mokėjimams galėtų būti prieinamas apie 2029 metus.
Bankai perspėja dėl pasekmių
Komerciniai bankai tikina, kad dabartinis modelis gali pakeisti pusiausvyrą tarp centrinio banko pinigų ir privačių bankų indėlių. Kritikai baiminasi, kad plačiai prieinami centrinio banko skaitmeniniai pinigai taptų tiesioginiu konkurentu bankų lėšoms, o tai galėtų keisti finansavimo struktūrą.
Ypač daug diskusijų kelia teisėtos mokėjimo priemonės statusas, kuris reikštų pareigą prekybininkams priimti skaitmeninį eurą, kaip dabar privaloma priimti grynuosius. Mokėjimų rinkos atstovai perspėja, kad tokia prievolė gali iškraipyti konkurenciją ir susilpninti privačias alternatyvas.
„Mažmeninis skaitmeninis euras, kaip jis šiuo metu suprojektuotas, griauna pusiausvyrą, nes centrinio banko pinigus paverčia tiesioginiu komercinių bankų pinigų konkurentu“, – sakė Prancūzijos bankų federacijos vadovas Danielis Baalis.
Idėjos šalininkai atkerta, kad skaitmeninis euras pirmiausia yra viešasis gėris, skirtas išlaikyti visuomenės galimybę naudotis valstybės garantuojamais pinigais ir skaitmeninėje erdvėje. Jų teigimu, be privalomo priėmimo jis nepasiektų masto, reikalingo realiai alternatyvai užtikrinti.
„Tai panašu į ginčą, tarsi grynųjų nebūtų, o pramonė sakytų, kad tai nesąžininga, nes prekybininkai privalo juos priimti, o vartotojai nemoka mokesčio“, – sakė nevyriausybinės organizacijos Finance Watch tyrėjas Peteris Norwoodas.
Privatumas ir kontrolės baimės
Diskusija neapsiriboja bankais. Privatumo gynėjai ir decentralizacijos šalininkai perspėja, kad valstybės leidžiama skaitmeninė valiuta teoriškai galėtų sudaryti prielaidas didesnei atsiskaitymų stebėsenai ar net ribojimams, jei politinė kryptis pasikeistų.
Europos Centrinis Bankas pabrėžia, kad siekiama priešingo tikslo: užtikrinti privatumo standartus ir riboti duomenų prieinamumą, ypač atsiskaitant neprisijungus. Taip pat kartojama, kad paslaugų teikėjais taptų komerciniai bankai ir kiti rinkos dalyviai, kurie būtų kompensuojami už infrastruktūrą ir aptarnavimą.
Praktinis klausimas, kuris taps vienu esminių, yra technologinis dizainas: kaip suderinti privatumo lūkesčius, kovos su pinigų plovimu reikalavimus, patogų naudojimą ir atsparumą kibernetinėms grėsmėms. Ekspertai pabrėžia, kad būtent šis balansas nulems visuomenės pasitikėjimą.
Kas stabdo procesą Parlamente?
Skaitmeninio euro likimas daugiausia sprendžiamas Europos Parlamente, kuriame derybos dėl galutinio teksto išlieka įtemptos. Vienu svarbiausių proceso veikėjų įvardijamas europarlamentaras iš Ispanijos Fernando Navarrete Rojas, kuris vadovauja darbui su šiuo teisėkūros paketu.
Šaltinių teigimu, už uždarų durų buvo svarstoma idėja skaitmeninį eurą apriboti vien neprisijungus atliekamais mokėjimais, kad jis mažiau konkuruotų su privačiais sprendimais. Vis dėlto tokia kryptis galiausiai buvo išbraukta, o tai laikoma reikšmingu postūmiu į priekį.
„Atsiprašau, kad galbūt pradėjome ne nuo pačių skubiausių pastato dalių“, – sakė Fernando Navarrete Rojas, kalbėdamas apie skaitmeninio euro prioritetą.
Procedūriškai procesas juda, tačiau terminai slenka. Komiteto balsavimas šiuo metu siejamas su birželio pabaiga, o vėliau turėtų sekti balsavimas plenarinėje sesijoje ir derybos tarp Europos Parlamento, ES valstybių narių bei Europos Komisijos.
Jei politinis sutarimas būtų pasiektas iki 2026 metų pabaigos, Europa turėtų galimybę įgyvendinti vieną ambicingiausių pinigų ir mokėjimų projektų nuo euro įvedimo laikų. Tačiau iki to dar laukia susirėmimas dėl konkurencijos, privatumo ir to, kokią vietą skaitmeninėje ekonomikoje turi užimti valstybės leidžiami pinigai.
