Tag: Mokesčių inspekcija

  • Lenkijos mokesčių inspekcija tikrina įmonių automobilius per ANPR kameras: gresia tūkstantinės baudos

    Lenkijoje įmonėms, kurios nuo firminių automobilių išlaidų nori susigrąžinti 100 proc. PVM, atsiranda nauja rizika: mokesčių inspekcija vis dažniau tikrina, ar automobiliai iš tiesų naudojami tik verslo reikmėms.

    Kontrolė griežtėja, nes pareigūnai gali lyginti įmonių pildomą važiavimų apskaitą (vadinamąją „kilometrówką“) su vaizdo kamerų duomenimis, kurie automatiškai fiksuoja automobilių valstybinius numerius.

    Jei aptinkami neatitikimai – pavyzdžiui, automobilis užfiksuojamas savaitgalį, naktį ar vietoje, kurios nėra deklaruotuose maršrutuose, – verslininkų gali būti paprašyta pateikti paaiškinimus.

    Kai įtikinamai pagrįsti kelionių nepavyksta, įmonė gali netekti teisės į pilną PVM atskaitą, o tai reiškia pareigą perskaičiuoti ankstesnius deklaravimus ir grąžinti dalį sumų su palūkanomis.

    Kaip veikia numerius atpažįstančios kameros

    Lenkijos mokesčių administratorius kontrolėje pasitelkia automatinį valstybinio numerio atpažinimo sprendimą (ANPR) – tai kamerų tinklas, fiksuojantis pravažiuojančius automobilius ir nuskaitantis jų registracijos numerius.

    Šių kamerų duomenys gali būti naudojami vertinant, ar įmonės pateikta transporto priemonės naudojimo apskaita atitinka realų važiavimą. Kitaip tariant, ar „kilometrówkoje“ įrašyti maršrutai ir laikai sutampa su tuo, ką užfiksavo sistema.

    Tekste nurodoma, kad tokiais duomenimis jau rėmėsi Krokuvos mokesčių inspekcija – verslininkai esą gauna raštus dėl dokumentuose pastebėtų neatitikimų, susijusių su įmonėse naudojamais automobiliais.

    50 proc. ar 100 proc. PVM: kuo skiriasi tvarka

    Lenkijos taisyklės numato du pagrindinius būdus, kaip su lengvuoju automobiliu elgtis PVM prasme vykdant veiklą. Paprastesnis kelias – atskaityti 50 proc. PVM nuo automobilio įsigijimo ir eksploatacinių išlaidų, laikant, kad jis naudojamas ir verslui, ir privačiai.

    Norint atskaityti 100 proc. PVM, keliami papildomi reikalavimai: automobilis turi būti naudojamas tik įmonės veiklai. Taip pat reikia pranešti mokesčių inspekcijai pateikiant VAT-26 formą ir pildyti detalią važiavimų apskaitą.

    Šioje apskaitoje kiekvienas važiavimas turi būti tinkamai dokumentuotas ir pagrįstas ryšiu su vykdoma veikla – būtent ši dalis, didėjant skaitmeninei kontrolei, tampa jautriausia.

    Kuo gali baigtis neatitikimai dokumentuose

    Jei kamera užfiksuoja automobilį ten ir tada, kur to nėra apskaitoje, o įmonė nepateikia įtikinamo paaiškinimo, mokesčių administratorius gali ginčyti teisę į 100 proc. PVM atskaitą.

    Tokiu atveju gali tekti koreguoti ankstesnius laikotarpius ir automobilį vertinti kaip naudotą mišriai – tuomet liktų tik 50 proc. PVM atskaita. Kartu gali būti skaičiuojamos palūkanos nuo grąžintinų sumų.

    Tekste pabrėžiama, kad įmonei, kuri pilna PVM atskaita naudojosi kelerius metus, susidariusi grąžintina suma gali siekti daugybę tūkstančių zlotų.

    Dėl to verslams rekomenduojama ypač kruopščiai prižiūrėti automobilio naudojimo tvarką ir važiavimų apskaitą: vien formalus pateikimas VAT-26 formoje pats savaime dar negarantuoja, kad 100 proc. PVM atskaitymas bus pripažintas.

  • Mokesčių inspekcija siunčia kvietimus: nepaaiškinsite išlaidų – gali grėsti 75 proc. pajamų mokestis

    Lenkijoje mokesčių inspekcija vis aktyviau tikrina atvejus, kai gyventojų išlaidos akivaizdžiai viršija oficialiai deklaruojamas pajamas. Tokiais atvejais gyventojai gali sulaukti kvietimo paaiškinti, iš kokių šaltinių finansavo pirkinius ar gyvenimo būdą.

    Kaip skelbia Lenkijos žiniasklaida, tikrinimai nėra skirti vien turtingiausiems. Į mokesčių administratoriaus akiratį patenka ir įprasti gyventojai, jei duomenys rodo neatitikimus tarp deklaruotų pajamų ir faktinių išlaidų.

    Ką mokesčių inspekcija vertina?

    Mokesčių administratorius vis dažniau remiasi kelių šaltinių duomenimis. Informacija apie nekilnojamojo turto sandorius pasiekia iš notarų, apie automobilius – iš transporto registrų, o apie dalį finansinių srautų – iš skaitmeninių kontrolės sistemų.

    Tikrinant vertinama, ar konkrečiais metais deklaruotos pajamos galėjo realiai padengti būsto įsigijimą, brangesnį automobilį, remonto darbus ar kitus didesnius pirkinius. Jei atsakymo nėra arba jis neįtikinamas, gali būti pradedamas tyrimas dėl nedeklaruotų pajamų.

    Kada atsakymas gali apsaugoti?

    Praktikoje gyventojai dažnai aiškina, kad lėšas gavo dovanų iš šeimos arba pasiskolino iš artimųjų. Nedidelėms sumoms toks argumentas kartais būna pakankamas, tačiau svarbu turėti aiškius įrodymus, kada ir kokiomis aplinkybėmis pinigai buvo gauti.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad didesnių sumų atveju reikalavimai griežtėja: mokesčių inspekcija gali prašyti dokumentų, banko pervedimų išrašų, dovanojimo ar paskolos sutarčių. Jei dokumentų nėra, rizika ženkliai padidėja.

    Kuo rizikuojama nepaaiškinus lėšų?

    Didžiausia grėsmė – sankcinis apmokestinimas nuo nedeklaruotų pajamų. Aprašomais atvejais kalbama apie 75 proc. tarifą, kuris taikomas sumai, kuri laikoma nepagrįstomis išlaidomis, viršijančiomis atskleistus pajamų šaltinius.

    Ekspertai pabrėžia, kad ginčas su mokesčių administratoriumi dažniausiai kyla ne dėl paties fakto, kad žmogus turėjo papildomų lėšų, o dėl to, kad jis negali aiškiai parodyti jų kilmės. Todėl didesniems pirkiniams ar neįprastiems pervedimams verta iš anksto pasirūpinti įrodymais.

  • NSA sprendimas dėl nuomos amortizacijos: dalis savininkų gali susigrąžinti iki 4 500 eurų mokesčių

    Būstų ir namų savininkams, nuomojantiems turtą Lenkijoje, atsirado reali galimybė susigrąžinti dalį per pastaruosius metus sumokėto pajamų mokesčio. Pokytį paskatino 2026 metais sausio 14 dieną Lenkijos Aukščiausiojo administracinio teismo (NSA) sprendimas ir po jo pasikeitusi mokesčių administratoriaus pozicija individualioje byloje.

    Esmė susijusi su nekilnojamojo turto amortizacija, kuri anksčiau buvo įprastas būdas mažinti apmokestinamąsias pajamas, kai nuomos veikla deklaruojama pagal bendrąsias taisykles. Po vadinamojo „Polski Ład“ reformų nuo 2022 metų privati nuoma Lenkijoje iš esmės buvo perkelta į režimą, kuriame tokios sąnaudos kaip amortizacija nebedaro įtakos mokėtinam mokesčiui.

    Kas pasikeitė po teismo sprendimo?

    NSA vertinimu, kai kurioms situacijoms taikyti amortizacijos ribojimą gali būti problemiška dėl teisėtų lūkesčių ir įgytų teisių apsaugos. Po šio sprendimo mokesčių inspekcija konkrečioje byloje pripažino teisę toliau taikyti amortizaciją turtui, įsigytam iki reformos įsigaliojimo.

    Svarbu pabrėžti, kad tai nėra automatinis visiems nuomotojams taikomas taisyklių pakeitimas. Tokie ginčai paprastai sprendžiami individualiai, todėl praktikoje lemiamas tampa konkrečios situacijos įvertinimas ir mokesčių administratoriaus pateikta individuali interpretacija.

    Kas gali turėti daugiausia šansų?

    Daugiausia vilčių dažniausiai siejama su tais savininkais, kurie nekilnojamąjį turtą įsigijo iki pakeitimų, jį tinkamai įtraukė į apskaitą ir amortizaciją pradėjo taikyti dar iki 2022 metų. Tokiais atvejais argumentas, kad taisyklių pasikeitimas neturėtų atimti anksčiau pradėtos teisės į sąnaudų pripažinimą, gali būti stipresnis.

    Praktinis kelias dažniausiai būtų kreiptis dėl individualios mokesčių interpretacijos, o gavus palankų atsakymą svarstyti ankstesnių deklaracijų tikslinimą. Vis dėlto rizika išlieka, nes teismų praktika analogiškose bylose gali būti nevienoda, o sprendimų taikymas labai priklauso nuo faktinių aplinkybių.

    Kokių sumų galima tikėtis?

    Viešojoje erdvėje aptariami pavyzdžiai rodo, kad potencialios grąžintinos sumos gali siekti kelis tūkstančius eurų. Jei, pavyzdžiui, būsto amortizuojama vertė sudarytų apie 350 000 eurų, o metinė amortizacijos norma būtų 2,5 proc., per trejus metus susidarytų apie 26 250 eurų sąnaudų.

    Esant 19 proc. pajamų mokesčio tarifui, tai reikštų maždaug 4 988 eurų mokesčio skirtumą, kurį teoriškai būtų galima susigrąžinti, jei būtų pripažinta teisė į amortizaciją ir leista tikslinti deklaracijas. Galutinė suma priklausytų nuo konkretaus tarifo, laikotarpio, kitų pajamų ir taikytų taisyklių.

    Ekspertai tokiose situacijose paprastai ragina neskubėti daryti išvadų ir nepasikliauti vien antraštėmis. Kol nėra bendro taikymo išaiškinimo visiems mokesčių mokėtojams, saugiausia laikoma individualiai įsivertinti situaciją ir sprendimus priimti turint aiškią mokesčių administratoriaus poziciją.

  • Niekada taip nedarykite su mirusiojo pinigais: vienas pervedimas gali sudominti mokesčių inspekciją

    Niekada taip nedarykite su mirusiojo pinigais: vienas pervedimas gali sudominti mokesčių inspekciją

    Netekties akimirkomis artimieji dažnai skuba tvarkyti buities reikalus, tačiau su mirusio žmogaus pinigais verta elgtis ypač atsargiai. Teisininkai ir bankai primena, kad grynieji namuose ir lėšos banko sąskaitose yra palikimo dalis, todėl savavališki veiksmai gali sukelti ginčų su kitais paveldėtojais ir papildomų klausimų iš institucijų.

    Paveldėjimą sudaro ne tik turtas, bet ir visi turtiniai įsipareigojimai, todėl paveldima tiek tai, kas vertinga, tiek galimos skolos. Į palikimo masę paprastai patenka būstas, automobilis, papuošalai, meno kūriniai, taip pat pinigai sąskaitose ir grynieji, rasti namuose.

    Vienas dažniausių klaidingų žingsnių yra didesnės sumos grynųjų įnešimas į savo asmeninę banko sąskaitą, kai tie pinigai buvo rasti mirusiojo namuose. Tokiu atveju pinigai gali būti laikomi palikimo dalimi, todėl jie turi būti įtraukti į paveldimo turto apskaitą ir vėliau dalijami pagal įstatymą arba testamentą.

    Kitas rizikingas veiksmas yra pinigų išgryninimas iš mirusiojo sąskaitos ar atsiskaitymas jo mokėjimo kortele. Bankų praktikoje pabrėžiama, kad mirus sąskaitos savininkui iki paveldėjimo teisę patvirtinančių dokumentų gavimo lėšomis disponuoti negalima, o anksčiau suteiktas įgaliojimas paprastai nebegalioja nuo mirties momento.

    Kada bankas gali išmokėti lėšas

    Lėšos paveldėtojams paprastai išmokamos tik tada, kai pateikiamas paveldėjimo teisę patvirtinantis dokumentas. Tai gali būti notaro išduotas paveldėjimo teisės liudijimas arba teismo sprendimas, kuriuo patvirtinamos paveldėjimo teisės ir paveldėtojų dalys.

    Yra ir atvejis, kai bankas gali išmokėti pinigus ne pagal paveldėjimo bylą, jei mirusysis buvo pateikęs nurodymą dėl indėlio ar sąskaitos lėšų išmokėjimo mirties atveju. Vis dėlto tokia tvarka turi aiškius ribojimus ir paprastai nepakeičia testamento bei neapima viso turto.

    Ką svarbu žinoti apie mokesčius

    Artimiausi šeimos nariai paveldėdami dažnai atleidžiami nuo paveldėjimo mokesčio, tačiau pareiga deklaruoti paveldėjimą per nustatytus terminus gali išlikti. Praktikoje būtent neaiškios kilmės didesnės įmokos ar pervedimai, nesusieti su paveldėjimo dokumentais, dažniau sukelia papildomų klausimų ir prašymų paaiškinti lėšų kilmę.

    Jeigu nežinoma, kiek ir kur mirusysis turėjo banko sąskaitų, prieš imantis veiksmų verta kreiptis į bankus ir notarą, tvarkantį paveldėjimo bylą. Oficialus kelias padeda išvengti konfliktų tarp paveldėtojų, nes visos palikimo lėšos būna apskaitomos ir paskirstomos teisėtai.

  • Iš Vokietijos ateina laiškai ir lenkams: mokesčių inspekcija prašo grąžinti energetinį priedą

    Vokietijoje dirbantys ar anksčiau dirbę Lenkijos piliečiai pastaruoju metu praneša gaunantys oficialius raštus iš mokesčių administratoriaus. Juose raginama grąžinti 2022 metais išmokėtą vienkartinį energetinį priedą, kuris buvo skirtas sušvelninti staigiai išaugusių energijos kainų poveikį.

    Ši išmoka buvo įvesta po Rusijos plataus masto karo Ukrainoje pradžios, kai Europos valstybės skubiai ėmėsi kompensacinių priemonių gyventojams ir darbuotojams. Vokietijos atveju vienkartinė suma siekė 300 eurų, o ją gavo ir dalis užsieniečių, tarp jų ir daug lenkų.

    Kodėl prašoma grąžinti pinigus?

    Vokietijos mokesčių institucijos, tikrindamos ankstesnes išmokas, vertina, ar visi gavėjai atitiko nustatytas sąlygas. Esminis kriterijus buvo vadinamoji neribota mokestinė prievolė Vokietijoje, kuri paprastai siejama su nuolatine gyvenamąja vieta ar įprastine gyvenamąja vieta šalyje.

    Praktikoje dalis išmokų buvo pervesta automatizuotai per darbdavius, todėl ne visais atvejais buvo detaliai patikrinta, ar darbuotojas iš tiesų atitiko gyvenamosios vietos ir apmokestinimo kriterijus. Vėlesni darbo užmokesčio ir mokesčių patikrinimai atskleidė situacijų, kai priedas galėjo būti išmokėtas ir tiems, kurie realiai gyveno kitur.

    Kas atsakingas: darbdavys ar darbuotojas?

    Iš pradžių kai kuriais atvejais pretenzijos buvo nukreipiamos darbdaviams, kaip išmokų pervedimo grandies dalyviams. Tačiau teismų praktika Vokietijoje pastaraisiais metais iš esmės sustiprino principą, kad darbdavys gali remtis formaliais teisės akto reikalavimais ir neprivalo kiekvienu atveju atlikti išsamios darbuotojo teisės į išmoką patikros.

    Dėl to mokesčių administratoriaus reikalavimai vis dažniau adresuojami tiesiogiai gavėjams. Kitaip tariant, jei nustatoma, kad žmogus neturėjo teisės į priedą, jis gali būti raginamas grąžinti visą 300 eurų sumą.

    Ką daryti gavus raštą?

    Tokie laiškai paprastai reiškia, kad institucija jau turi duomenų, keliančių abejonių dėl teisės į išmoką, tačiau kiekviena situacija gali skirtis. Reikšmingos detalės yra gyvenamosios vietos statusas tuo laikotarpiu, darbo santykių pobūdis, mokesčių rezidavimo aplinkybės ir tai, kaip konkrečiai buvo išmokėtas priedas.

    Gyvenantiems už Vokietijos ribų svarbu įvertinti terminus, nurodytus rašte, ir pateikti prašomus paaiškinimus ar dokumentus, jei institucija jų reikalauja. Jei kyla abejonių, praktikoje dažnai prireikia mokesčių konsultanto pagalbos, nes sprendimas priklauso nuo Vokietijos mokesčių teisės taikymo konkrečiai situacijai.