Tag: Mokesčių inspekcija

  • NSA sprendimas dėl nuomos amortizacijos: dalis savininkų gali susigrąžinti iki 4 500 eurų mokesčių

    Būstų ir namų savininkams, nuomojantiems turtą Lenkijoje, atsirado reali galimybė susigrąžinti dalį per pastaruosius metus sumokėto pajamų mokesčio. Pokytį paskatino 2026 metais sausio 14 dieną Lenkijos Aukščiausiojo administracinio teismo (NSA) sprendimas ir po jo pasikeitusi mokesčių administratoriaus pozicija individualioje byloje.

    Esmė susijusi su nekilnojamojo turto amortizacija, kuri anksčiau buvo įprastas būdas mažinti apmokestinamąsias pajamas, kai nuomos veikla deklaruojama pagal bendrąsias taisykles. Po vadinamojo „Polski Ład“ reformų nuo 2022 metų privati nuoma Lenkijoje iš esmės buvo perkelta į režimą, kuriame tokios sąnaudos kaip amortizacija nebedaro įtakos mokėtinam mokesčiui.

    Kas pasikeitė po teismo sprendimo?

    NSA vertinimu, kai kurioms situacijoms taikyti amortizacijos ribojimą gali būti problemiška dėl teisėtų lūkesčių ir įgytų teisių apsaugos. Po šio sprendimo mokesčių inspekcija konkrečioje byloje pripažino teisę toliau taikyti amortizaciją turtui, įsigytam iki reformos įsigaliojimo.

    Svarbu pabrėžti, kad tai nėra automatinis visiems nuomotojams taikomas taisyklių pakeitimas. Tokie ginčai paprastai sprendžiami individualiai, todėl praktikoje lemiamas tampa konkrečios situacijos įvertinimas ir mokesčių administratoriaus pateikta individuali interpretacija.

    Kas gali turėti daugiausia šansų?

    Daugiausia vilčių dažniausiai siejama su tais savininkais, kurie nekilnojamąjį turtą įsigijo iki pakeitimų, jį tinkamai įtraukė į apskaitą ir amortizaciją pradėjo taikyti dar iki 2022 metų. Tokiais atvejais argumentas, kad taisyklių pasikeitimas neturėtų atimti anksčiau pradėtos teisės į sąnaudų pripažinimą, gali būti stipresnis.

    Praktinis kelias dažniausiai būtų kreiptis dėl individualios mokesčių interpretacijos, o gavus palankų atsakymą svarstyti ankstesnių deklaracijų tikslinimą. Vis dėlto rizika išlieka, nes teismų praktika analogiškose bylose gali būti nevienoda, o sprendimų taikymas labai priklauso nuo faktinių aplinkybių.

    Kokių sumų galima tikėtis?

    Viešojoje erdvėje aptariami pavyzdžiai rodo, kad potencialios grąžintinos sumos gali siekti kelis tūkstančius eurų. Jei, pavyzdžiui, būsto amortizuojama vertė sudarytų apie 350 000 eurų, o metinė amortizacijos norma būtų 2,5 proc., per trejus metus susidarytų apie 26 250 eurų sąnaudų.

    Esant 19 proc. pajamų mokesčio tarifui, tai reikštų maždaug 4 988 eurų mokesčio skirtumą, kurį teoriškai būtų galima susigrąžinti, jei būtų pripažinta teisė į amortizaciją ir leista tikslinti deklaracijas. Galutinė suma priklausytų nuo konkretaus tarifo, laikotarpio, kitų pajamų ir taikytų taisyklių.

    Ekspertai tokiose situacijose paprastai ragina neskubėti daryti išvadų ir nepasikliauti vien antraštėmis. Kol nėra bendro taikymo išaiškinimo visiems mokesčių mokėtojams, saugiausia laikoma individualiai įsivertinti situaciją ir sprendimus priimti turint aiškią mokesčių administratoriaus poziciją.

  • Niekada taip nedarykite su mirusiojo pinigais: vienas pervedimas gali sudominti mokesčių inspekciją

    Niekada taip nedarykite su mirusiojo pinigais: vienas pervedimas gali sudominti mokesčių inspekciją

    Netekties akimirkomis artimieji dažnai skuba tvarkyti buities reikalus, tačiau su mirusio žmogaus pinigais verta elgtis ypač atsargiai. Teisininkai ir bankai primena, kad grynieji namuose ir lėšos banko sąskaitose yra palikimo dalis, todėl savavališki veiksmai gali sukelti ginčų su kitais paveldėtojais ir papildomų klausimų iš institucijų.

    Paveldėjimą sudaro ne tik turtas, bet ir visi turtiniai įsipareigojimai, todėl paveldima tiek tai, kas vertinga, tiek galimos skolos. Į palikimo masę paprastai patenka būstas, automobilis, papuošalai, meno kūriniai, taip pat pinigai sąskaitose ir grynieji, rasti namuose.

    Vienas dažniausių klaidingų žingsnių yra didesnės sumos grynųjų įnešimas į savo asmeninę banko sąskaitą, kai tie pinigai buvo rasti mirusiojo namuose. Tokiu atveju pinigai gali būti laikomi palikimo dalimi, todėl jie turi būti įtraukti į paveldimo turto apskaitą ir vėliau dalijami pagal įstatymą arba testamentą.

    Kitas rizikingas veiksmas yra pinigų išgryninimas iš mirusiojo sąskaitos ar atsiskaitymas jo mokėjimo kortele. Bankų praktikoje pabrėžiama, kad mirus sąskaitos savininkui iki paveldėjimo teisę patvirtinančių dokumentų gavimo lėšomis disponuoti negalima, o anksčiau suteiktas įgaliojimas paprastai nebegalioja nuo mirties momento.

    Kada bankas gali išmokėti lėšas

    Lėšos paveldėtojams paprastai išmokamos tik tada, kai pateikiamas paveldėjimo teisę patvirtinantis dokumentas. Tai gali būti notaro išduotas paveldėjimo teisės liudijimas arba teismo sprendimas, kuriuo patvirtinamos paveldėjimo teisės ir paveldėtojų dalys.

    Yra ir atvejis, kai bankas gali išmokėti pinigus ne pagal paveldėjimo bylą, jei mirusysis buvo pateikęs nurodymą dėl indėlio ar sąskaitos lėšų išmokėjimo mirties atveju. Vis dėlto tokia tvarka turi aiškius ribojimus ir paprastai nepakeičia testamento bei neapima viso turto.

    Ką svarbu žinoti apie mokesčius

    Artimiausi šeimos nariai paveldėdami dažnai atleidžiami nuo paveldėjimo mokesčio, tačiau pareiga deklaruoti paveldėjimą per nustatytus terminus gali išlikti. Praktikoje būtent neaiškios kilmės didesnės įmokos ar pervedimai, nesusieti su paveldėjimo dokumentais, dažniau sukelia papildomų klausimų ir prašymų paaiškinti lėšų kilmę.

    Jeigu nežinoma, kiek ir kur mirusysis turėjo banko sąskaitų, prieš imantis veiksmų verta kreiptis į bankus ir notarą, tvarkantį paveldėjimo bylą. Oficialus kelias padeda išvengti konfliktų tarp paveldėtojų, nes visos palikimo lėšos būna apskaitomos ir paskirstomos teisėtai.

  • Iš Vokietijos ateina laiškai ir lenkams: mokesčių inspekcija prašo grąžinti energetinį priedą

    Vokietijoje dirbantys ar anksčiau dirbę Lenkijos piliečiai pastaruoju metu praneša gaunantys oficialius raštus iš mokesčių administratoriaus. Juose raginama grąžinti 2022 metais išmokėtą vienkartinį energetinį priedą, kuris buvo skirtas sušvelninti staigiai išaugusių energijos kainų poveikį.

    Ši išmoka buvo įvesta po Rusijos plataus masto karo Ukrainoje pradžios, kai Europos valstybės skubiai ėmėsi kompensacinių priemonių gyventojams ir darbuotojams. Vokietijos atveju vienkartinė suma siekė 300 eurų, o ją gavo ir dalis užsieniečių, tarp jų ir daug lenkų.

    Kodėl prašoma grąžinti pinigus?

    Vokietijos mokesčių institucijos, tikrindamos ankstesnes išmokas, vertina, ar visi gavėjai atitiko nustatytas sąlygas. Esminis kriterijus buvo vadinamoji neribota mokestinė prievolė Vokietijoje, kuri paprastai siejama su nuolatine gyvenamąja vieta ar įprastine gyvenamąja vieta šalyje.

    Praktikoje dalis išmokų buvo pervesta automatizuotai per darbdavius, todėl ne visais atvejais buvo detaliai patikrinta, ar darbuotojas iš tiesų atitiko gyvenamosios vietos ir apmokestinimo kriterijus. Vėlesni darbo užmokesčio ir mokesčių patikrinimai atskleidė situacijų, kai priedas galėjo būti išmokėtas ir tiems, kurie realiai gyveno kitur.

    Kas atsakingas: darbdavys ar darbuotojas?

    Iš pradžių kai kuriais atvejais pretenzijos buvo nukreipiamos darbdaviams, kaip išmokų pervedimo grandies dalyviams. Tačiau teismų praktika Vokietijoje pastaraisiais metais iš esmės sustiprino principą, kad darbdavys gali remtis formaliais teisės akto reikalavimais ir neprivalo kiekvienu atveju atlikti išsamios darbuotojo teisės į išmoką patikros.

    Dėl to mokesčių administratoriaus reikalavimai vis dažniau adresuojami tiesiogiai gavėjams. Kitaip tariant, jei nustatoma, kad žmogus neturėjo teisės į priedą, jis gali būti raginamas grąžinti visą 300 eurų sumą.

    Ką daryti gavus raštą?

    Tokie laiškai paprastai reiškia, kad institucija jau turi duomenų, keliančių abejonių dėl teisės į išmoką, tačiau kiekviena situacija gali skirtis. Reikšmingos detalės yra gyvenamosios vietos statusas tuo laikotarpiu, darbo santykių pobūdis, mokesčių rezidavimo aplinkybės ir tai, kaip konkrečiai buvo išmokėtas priedas.

    Gyvenantiems už Vokietijos ribų svarbu įvertinti terminus, nurodytus rašte, ir pateikti prašomus paaiškinimus ar dokumentus, jei institucija jų reikalauja. Jei kyla abejonių, praktikoje dažnai prireikia mokesčių konsultanto pagalbos, nes sprendimas priklauso nuo Vokietijos mokesčių teisės taikymo konkrečiai situacijai.