CP v2

Tag: Mokesčių kontrolė

  • Lenkijoje ribos mokesčių inspekcijos prieigą prie banko sąskaitų: tik įtariant nusikaltimą

    Lenkijoje planuojama apriboti mokesčių administratoriaus galimybes masiškai tikrinti gyventojų banko sąskaitas – prieiga prie duomenų būtų suteikiama tik tada, kai kyla įtarimų dėl nusikaltimo.

    Kaip teigiama pateiktame tekste, naujosios KAS taisyklės smarkiai sumažintų institucijos prieigą prie bankų sąskaitų, o Senato Biudžeto ir viešųjų finansų komisija jau pritarė numatytiems pakeitimams.

    Iki šiol diskusijas kėlė plačios galimybės „peršviesti“ sąskaitas, kai tikrinimai galėjo būti taikomi itin plačiai. Siūlomi pakeitimai reikštų aiškesnę ribą tarp įprastos priežiūros ir veiksmų, kurie daromi dėl galimo nusikaltimo.

    Pagal šią kryptį mokesčių kontrolė, susijusi su sąskaitų duomenų peržiūra, būtų orientuota į konkrečius atvejus, o ne į masinį gyventojų tikrinimą.

    Ką keistų naujos KAS taisyklės

    Pagrindinis pokytis – sąskaitų patikrinimai būtų leidžiami tik asmenų, dėl kurių yra įtarimų padarius nusikaltimą, atžvilgiu. Tai reikštų siauresnį pagrindą gauti bankinę informaciją.

    Tekste pabrėžiama, kad pakeitimai nukreipti prieš „masinį“ sąskaitų tikrinimą. Kitaip tariant, institucijos prieiga prie duomenų turėtų būti labiau susieta su konkrečiu įtarimu.

    Sprendimas dar nėra pristatomas kaip galutinai įsigaliojęs – nurodoma, kad Senato komisija suteikė „žalią šviesą“ pakeitimams, tad tai yra svarbus etapas teisėkūros procese.

  • Verifactu atidėtas iki 2028: ką privalės padaryti Ispanijos smulkus verslas ir savarankiškai dirbantys

    Verifactu atidėtas iki 2028: ką privalės padaryti Ispanijos smulkus verslas ir savarankiškai dirbantys

    Ispanijos Vyriausybė atidėjo elektroninių sąskaitų ir fiskalinės kontrolės sistemą Verifactu, kuri turėjo startuoti 2026 metais. Pagal atnaujintą grafiką reikalavimai bus taikomi vėliau: pirmiausia kalbėta apie 2027 metus, o vėliau terminas nukeltas dar kartą, iki 2028 metų.

    Sprendimas reiškia papildomą laiką įmonėms ir savarankiškai dirbantiems asmenims pasirengti naujai tvarkai. Kartu verslo bendruomenėje daugėja klausimų, nes dalis techninių reikalavimų ir praktinio įgyvendinimo detalių vis dar kelia neapibrėžtumo.

    Kas yra Verifactu ir kam ji skirta?

    Verifactu – tai skaitmeninės apskaitos ir sąskaitų faktūrų išrašymo sistema, siejama su Ispanijos mokesčių administratoriaus tikslais didinti skaidrumą ir mažinti šešėlį. Esminė idėja ta, kad sąskaitos būtų išrašomos per sertifikuotą programinę įrangą, kuri užtikrina duomenų autentiškumą, vientisumą ir įrašų atsekamumą.

    Praktikoje tai reiškia, kad įmonės turės peržiūrėti, kokias apskaitos ir sąskaitų išrašymo programas naudoja, ir įsitikinti, jog jos atitinka reikalavimus. Tokia kryptis dera su platesnėmis Europos skaitmenizavimo ir fiskalinės kontrolės tendencijomis, kai vis dažniau pereinama prie standartizuotų elektroninių sąskaitų procesų.

    Nauji terminai: kam ir kada

    Pagal paskelbtą planą juridiniai asmenys, kuriems taikomas pelno mokestis, prie Verifactu turės prisitaikyti nuo 2028 metų. Savarankiškai dirbantys asmenys ir smulkios bei vidutinės įmonės papildomą laiką turės iki 2028 metų liepos 1 dienos.

    Nors atidėjimas sumažina trumpalaikį spaudimą, jis neatšaukia pačios reformos. Verslui svarbu atsižvelgti, kad kuo arčiau įsigaliojimo datos, tuo didesnė tikimybė susidurti su tiekėjų apkrova, diegimo eilėmis ir staigiai kylančiomis konsultacijų bei integracijų kainomis.

    Daugiau laiko, bet ir daugiau neaiškumo

    Verslo atstovai atidėjimą vertina dvejopai: viena vertus, lengviau planuoti IT atnaujinimus ir vidaus procesus, kita vertus, neapibrėžti reikalavimai apsunkina sprendimus, ką tiksliai diegti jau dabar. Dalis organizacijų, atstovaujančių savarankiškai dirbantiems, viešai ragino suteikti daugiau laiko, argumentuodamos informacijos trūkumu ir sudėtingu pasirengimu.

    Tuo pat metu Ispanijos finansų ministerijos technikams atstovaujanti profesinė organizacija Gestha pabrėžė, kad sistema gali tapti reikšminga priemone, kuri ilgainiui supaprastintų kontrolę ir sumažintų sukčiavimo galimybes. Tokios pozicijos atskleidžia įtampą tarp administracinės naudos valstybei ir realių kaštų bei rizikų smulkiam verslui.

    Skaitmenizavimo atotrūkis išlieka

    Verifactu reforma vyksta platesniame kontekste, kuriame Europos Sąjunga spaudžia spartinti smulkių ir vidutinių įmonių skaitmenizavimą. Eurostato duomenys rodo, kad bazinį skaitmeninių paslaugų lygį pasiekia tik apie 58 proc. ES smulkių ir vidutinių įmonių, nors 2030 metų tikslas yra 90 proc.

    Ispanijos statistikos instituto duomenimis, dalis verslų jau naudoja debesų kompiuterijos sprendimus, o dirbtinis intelektas įmonėse taip pat pamažu įsitvirtina. Vis dėlto pažangesnių technologijų įsisavinimas išlieka netolygus, o būtent mažesnės įmonės dažniau susiduria su kompetencijų ir biudžeto ribojimais.

    Ekspertai rekomenduoja nelaukti paskutinio momento: įsivertinti naudojamas programas, pasitikrinti, ar tiekėjai planuoja sertifikavimą, ir pasirengti procesų pokyčiams, įskaitant darbuotojų apmokymą. Nors terminai nukelti, reforma laikoma struktūriniu pokyčiu, todėl įsigaliojus reikalavimams tikėtinos ir sankcijos už nesilaikymą.

  • Lenkijos mokesčių pokyčiai kelia aistras: verslui grėstų kaltinimai ir po 20 metų

    Lenkijos Senate svarstomos Mokesčių ordino ir Fiskalinio baudžiamojo kodekso pataisos sukėlė aštrią diskusiją: valdžia žada griežtesnę kovą su PVM sukčiavimu, o teisininkai perspėja apie riziką įprastam verslui. Esminė kritika – valstybė galėtų grįžti prie kai kurių mokestinių bylų ir po to, kai mokestis formaliai jau būtų pasenęs.

    Finansų ministerija aiškina, kad priemonės taikiniu turėtų tapti didžiausi pažeidimai ir organizuotos schemos. Vis dėlto ekspertai atkreipia dėmesį, kad ginčai dėl PVM, sąnaudų pripažinimo ar kitų apskaitos klausimų gali dažniau būti nukreipiami į baudžiamosios atsakomybės kelią.

    Kur brėžiama riba?

    Valdžios argumentas – nauja tvarka turėtų būti siejama su reikšmingomis sumomis, o ne smulkiais nesutarimais. Kaip akcentuota diskusijose Senate, riba siejama su 1 000 000 Lenkijos zlotų, tai yra maždaug 235 000 eurų, dydžiu.

    Teisininkai pabrėžia, kad tokia suma ne visada reiškia stambaus masto nusikalstamą veiką. Didesnėms įmonėms arba tikrinant kelių metų laikotarpį, ginčo suma gali susidaryti ir dėl interpretacijų, kai sandoriai realūs, bet skirtingai vertinamas jų mokestinis traktavimas.

    Pasenimas ir baudžiamoji trajektorija

    Didžiausias nerimas kyla dėl to, kad mokestinis pasenimas praktiškai prarastų savo apsauginę funkciją. Kritikai teigia, kad vietoje įprastų administracinių procedūrų valstybė galėtų dažniau rinktis baudžiamąją liniją, kurioje senaties terminai ilgesni, o spaudimas mokesčių mokėtojui – didesnis.

    „Mokestinis pasenimas nustoja būti pasenimu ir virsta tik egzekvavimo būdo pakeitimu“, – sakė teisininkas Robertas Nogackis.

    Anot jo, finansinė pasekmė verslui gali būti panaši kaip ir priėmus mokestinį sprendimą, tačiau procedūrinės garantijos gali skirtis. Kritikai taip pat įžvelgia sisteminę paskatą ginčą perkelti į baudžiamosios teisės lauką, kai administracinis kelias reikštų ilgesnį bylinėjimąsi ir didesnę tikimybę pralaimėti ginčą teisme.

    20 metų be dokumentų

    Dar viena problema – praktinė gynyba po daugelio metų. Mokesčių dokumentų saugojimo pareiga paprastai siejama su kelerių metų laikotarpiu, tačiau ilgesnė baudžiamosios atsakomybės „uodega“ reiškia, kad kaltinimai teoriškai gali atsirasti tuomet, kai dokumentai jau teisėtai sunaikinti, o darbuotojai, rengę sandorius, seniai nedirba.

    „Atkurti įmonės padėtį ar konkrečių sandorių detales po keliolikos metų gali būti tiesiog neįmanoma – tai realiai riboja teisę gintis“, – sakė advokatas Patrykas Skalskis.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokia situacija verslui didina neapibrėžtumą ir skatina investuoti į ilgalaikį apskaitos bei sandorių pagrindimo „archyvavimą“. Kitaip tariant, net ir sąžiningai veikusios įmonės gali būti priverstos ilgiau saugoti įrodymus, kad po daugelio metų galėtų pagrįsti sprendimų logiką ir vadinamąjį deramo atidumo principą.

    Kol kas pataisos tebėra svarstymo stadijoje, tačiau diskusija rodo aiškią kryptį: mokesčių administravime vis stipriau susikerta du tikslai – efektyviai persekioti stambius sukčiavimo atvejus ir nepaversti baudžiamosios teisės įrankiu įprastiems mokestiniams ginčams spręsti.